Administracinė byla Nr. eI-3057-595/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01259-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3.; 55.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjai P. S., jos atstovei advokatei V. P.,
atsakovo atstovui A. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja P. S. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašo: 1.Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NŽT) 2018 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 1 SS-2522-(7.5) priimtą sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo”; 2. Įpareigoti atsakovą, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-518-492/2018, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo, jos nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) suprojektuotus lygiaverčius 1,0143 ha ir 5,2551 ha ploto žemės sklypus perkelti į kadastro vietovę, t.y.: 2.1. administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-14 įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1; 2.2. 2018-09-17 prašymo suprojektuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir Klaipėdos apskrities 2000-10-26 išvados Nr. 3686 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagrindu įtraukti P. S. į artimiausiam, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui tvirtinamą Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą; 3. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Tvarka). 29 punkto 4 ir 5 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui (e.b. 1 t. b. l. 155-160).
Skunde nurodo, kad pareiškėja 2018-11-16 NŽT padavė prašymą „Dėl žemės nuosavybės atkūrimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje po teismo nutarties“, kurį grindė Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2018-08-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-518- 492/2018 (toliau - 2018-08-29 Nutartis), prašydama nuosavybės teises į žemės sklypus už 543,4 Eur ir miško sklypus už 114,11 Eur jai atkurti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, prašydama tenkinti jos anksčiau pateiktus prašymus: 2018-09-17 (reg. Nr. 46 FP-2370) ir 2016-02-01 (reg. Nr. 46FP-223), į kuriuos ji gavo neigiamą atsakymą. NŽT 2018-12-14 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 1SS-2522-(7.5.) (toliau - ir Sprendimas) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo netenkino pareiškėjos 2018-11-16 prašymo. Nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis priimtas neatsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje konstatuotus reikšmingus pareiškėjos teisių pažeidimus nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą srityje ir tokiu būdu pažeistas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomumo principas, įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje, gero viešojo administravimo principai. Nurodo, kad pareiškėja prašymą dėl lygiaverčių žemės sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje NŽT yra padavusi iki sprendimo atkurti nuosavybės teises į žemę priėmimo, todėl nėra nei teisinių, nei faktinių kliūčių NŽT administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-14 įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir, tenkinant 2018-09-17 ir 2018-11-16 prašymus, sklypus suformuoti ir nuosavybės teises atkurti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Išvadą įtraukti į artimiausią (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą.
Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos reikalavimų dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto dalies dėl pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2 panaikinimo ir įpareigojimo įrašyti pareiškėją į sąrašą asmenų, pateikusių prašymus dėl žemės sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, netenkino ne dėl to, kad pareiškėjai nuosavybės teisės į po Sprendimo dalies dėl nuosavybės teisių atkūrimo į sklypus Nr. 1441, Nr. 1441-1 panaikinimo likusią žemę negali būti atkurtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, o kitais pagrindais, todėl pareiškėjos prašymo atmetimas tuo pagrindu, kad teismas netekino pareiškėjos skundo minėtų reikalavimų, negali būti pripažintas pagrįstu. Nurodoma, kad atsižvelgiant į Nutartyje pateiktą išaiškinimą, jog asmuo turi teisę atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, kurių forma ir konfigūracija reikšmingai skiriasi nuo pažymėtų ir su ja suderintų žemės reformos žemėtvarkos projekte, darytina išvada, kad pareiškėja turi teisę atsisakyti jai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir prašyti suformuoti bei atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus kitoje vietoje. Pareiškėja prašyme 2018-09-17, 2018-11-16 prašymuose ir kituose NŽT pateiktuose prašymuose yra aiškiai ir ne kartą išreiškusi savo valią, kad nuosavybės teisės į likusią žemę būtų atkurtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tačiau jos prašymai buvo atmesti.
Atkreipia dėmesį į atsakovo pozicijos nenuoseklumą, nurodydama, kad ankstesnėje byloje atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, kad pareiškėja jau nuo 2008 metų iki NŽT 2015-12-22 sprendimo Nr. 46S-193 atkurti nuosavybės teises priėmimo galėjo pateikti prašymą dėl žemės sklypų suformavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tačiau šių prašymų nepateikė. Atsakovo teigimu, pareiškėja prašymą dėl žemės sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pateikė tik priėmus ginčijamą NŽT 2015-12-22 sprendimą Nr. 46S-193 ir šį faktą jis siūlė teismui vertinti kaip piktnaudžiavimą, aplaidumą, neatsakingumą ir nerūpestingumą. Tačiau pareiškėjai pateikus prašymą, atsakovas atsisakė tenkinti.
Skunde nesutinkama ir su Sprendimo argumentu, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, paatvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Tvarka),29 punkto reikalavimus, Išvada į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę negali būti persiųsta, nes (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kurioje yra šiuo metu Išvada, pakanka laisvos žemės fondo žemės lygiaverčiams žemės sklypams pagal Išvadoje nurodytą žemės vertę suprojektuoti.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nenumato jokių apribojimų į piliečiams, įstatymo nustatytu terminu pasirinkusiems nuosavybės teisių atkūrimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu, iki sprendimo dėl nuosavybė teisių atkūrimo priėmimo, keisti valią dėl pasirinktos lygiaverčio žemės sklypo vietos, taip pat nėra suteikti Vyriausybei įgaliojimai dėl tokių apribojimų nustatymo. Vadovaujantis įstatymo viršenybės principu, daro išvadą, kad atsakovas pareiškėjos prašymo žemės sklypus suformuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje netenkino ir jos teisę pakeisti valią dėl sklypų vietos apribojo neturėdamas tam įstatyminio pagrindo.
Tvarkos 29 punkto 4 dalyje numatyta, kad perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas, piliečiui sutikus, projektuojamas kitos kadastro vietovės teritorijoje tik tuo atveju, kai pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi stinga laisvos žemės fondo žemės arba likusi laisvos žemės fondo žemė pažeista, užimta medžių, krūmų želdinių ar pelkių.
To paties Tvarkos 29 punkto punkto 5 dalyje numatyta, kad gauta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kitam žemėtvarkos skyriui persiunčiama tik tuo atveju, kai pagal pirmiau nurodytą skelbiamą informaciją kadastro vietovėje, kurios teritorijoje pilietis pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio plotą, nėra laisvos žemės fondo žemės arba likusi laisvos žemės fondo žemė pažeista, užimta medžių, krūmų želdinių ar pelkių ir pilietis pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kitos savivaldybės kadastro vietovės teritorijoje.
Taigi, Tvarkoje nėra numatyta, kad gauta išvada į kitą kadastro vietovę gali būti persiųsta tik tuomet, kai kadastro vietovėje, kurios teritorijoje pilietis anksčiau yra išreiškęs valią gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą, nėra laisvos žemės fondo žemės arba likusi laisvos žemės fondo žemė pažeista ir t. t. Pagal Tvarkos 29 p. 5 d., gauta išvada kitam žemėtvarkos skyriui gali būti persiųsta tik tuomet, kai kadastro vietovėje, kurios teritorijoje pilietis anksčiau yra išreiškęs valią gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą, nėra laisvos žemės fondo žemės arba likusi laisvos žemės fondo žemė pažeista ir t. t. Pareiškėja neprašo NŽT jos išvadą persiųsti į kitą žemėtvarkos skyrių.
Pareiškėjos nuomone, Tvarkos 29 punkto 4 ir 5 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas nepagrįstai apriboja piliečių teisę pakeisti valią dėl lygiaverčio žemės sklypo vietos (pvz. kito rajono, seniūnijos, kadastro vietovės) pasirinkimo ir prieštarauja aukštesnę juridinę galią turinčiam teisės aktui, t. y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, kuriamenėra numatyti jokie apribojimai piliečiams, įstatymo nustatytu terminu pasirinkusiems nuosavybės teisių atkūrimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu, iki sprendimo dėl nuosavybė teisių atkūrimo priėmimo keisti valią dėl pasirinktos lygiaverčio žemės sklypo vietos, taip pat nėra suteikti Vyriausybei įgaliojimai dėl tokių apribojimų nustatymo.
Teismo posėdyje pareiškėja atsisakė skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-14 įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1. Kitus skundo reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (e.b. 2 t. b.l. 1-11).
Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi, nepanaikino sprendimo dalyje, kuria pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-2, plotas 0,7618 ha), projekto dalies dėl pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2, neįpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos patikslinti Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius vedėjo 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 46VĮ-104-(14.46.2) patvirtintą Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, į jį įrašant pareiškėją, taip pat nepanaikino rašto, kuriame pareiškėjai buvo atsakyta į keliamus klausimus dėl žemės sklypų pagal išvadą suprojektavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus (projektiniai Nr. 1441 ir Nr. 1441-1) panaikino todėl, kad nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus atkurtos ne pagal Projekte suprojektuotas ir su pareiškėja 2007 metais suderintas ribas, tuo pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, 106 ir 108 punktų reikalavimus, nes priėmus Sprendimą pagal pakeistas žemės sklypų ribas ir plotus buvo reikšmingai apribotos pareiškėjos teisės teikti skundus žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, pareiškėja neteko galimybės kvestionuoti žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumą. Teismas nutartyje pažymėjo, kad „reikiamos informacijos nesuteikimas pretendentui tais atvejais, kai reikšmingai keičiasi jam formuojamo žemės sklypų ribos ir plotai, laikytinas esminiu jo valios atkurti nuosavybės teises į konkretų nekilnojamojo turto objektą pažeidimu, apribojusiu asmens galimybes pasinaudoti teise atsisakyti žemės sklypo, kuris reikšmingai skiriasi nuo pasirinkto žemės reformos žemėtvarkos projekte“.
Nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečiu nuosavybės teisiu i išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygą“ 29 punktui. Pareiškėjos reikalavimas išvadą persiųsti į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę negali būti tenkintas, kadangi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kurioje šiuo metu yra pareiškėjos pateikta išvada, pakanka laisvos žemės fondo žemės lygiaverčiams žemės sklypams pagal išvadoje nurodytą žemės vertę suprojektuoti.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais.
Teismas
k o n s a t a t u o j a:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-12-14 sprendimo Nr. 1SS-2522-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja kelia reikalavimą įpareigoti atsakovą, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-518-492/2018, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo, jos nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotus lygiaverčius 1,0143 ha ir 5,2551 ha ploto žemės sklypus perkelti į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka). Institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis aukščiau nurodytais teisės aktais.
Klaipėdos apskrities viršininkas 2000-10-26 patvirtino išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3686 (toliau – ir Išvada), pagal kurią pareiškėja turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų P. B. ir V. B. (duomenys neskelbtini) kaime, valdytos žemės dalį (1,92 ha) (vertė 3 123 Lt (904,48 Eur)), iš kurios 1,42 ha buvo priskirtas grąžintinai žemei, o 0,50 ha – grąžintinam miškui (e.b. 1 t. b.l. 163-164).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7082-244/2016 pareiškėjos P. S. skundą atmetė. Minėtoje byloje pareiškėja kėlė reikalavimus: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. S.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2, kurio pagrindu priimtas Sprendimas; 3) įpareigoti Tarnybą per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patikslinti NŽT Trakų skyriaus (toliau – ir Trakų skyrius) vedėjo 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 46VĮ-104-(14.46.2) patvirtintą Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, įtraukiant į šį sąrašą P. S.; 4) panaikinti NŽT 2016 m. kovo 29 d. raštą Nr. 1SS-923-(7.5.) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. vasario 5 d. skundą, reg. 2016 m. vasario 8 d. Nr. 1GS-231; 5) priteisti pareiškėjos naudai iš Tarnybos 8 000 Eur neturtinei žalai ir 6 000 Eur turtinei žalai atlyginti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos P. S. apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą pakeitė ir panaikino jo dalį, kuria atmesta pareiškėjos P. S. skundo dalis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“ dalies dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441, plotas 1,0143) ir (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-1, plotas 5,2551 ha) panaikinimo, ir šioje dalyje pareiškėjos P. S. skundą patenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441, plotas 1,0143) ir (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-1, plotas 5,2551 ha).
Pareiškėja 2018 m. lapkričio 16 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos padavė prašymą „Dėl žemės nuosavybės atkūrimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje po teismo nutarties“ (e.b. 1 t. b.l. 171-176). Prašyme pareiškėja nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-08-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-518- 492/2018 panaikino NŽT 2015-12-22 sprendimą Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,0143 ha ir 5,2551 ha žemės sklypus (projektiniai Nr. 1441 ir 1441-1) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pareiškėja pareiškė nuomonę, kad minėtas teismo sprendimas pašalino kliūtis nuosavybės teises į žemės sklypus už 543,4 Eur ir miško sklypus už 114,11 Eur jai atkurti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pareiškėja prašė NŽT tenkinti jos anksčiau pateiktus prašymus: 2018-09-17 (reg. Nr. 46 FP-2370) ir 2016-02-01 (reg. Nr. 46FP-223), į kuriuos ji gavo neigiamą atsakymą - NŽT Trakų skyriaus 2018-10-17 raštą Nr. 46SD-4015-(14.46.104.), t. y. prašė NŽT atkurti jai nuosavybės teises į likusią žemę ir mišką pagal Klaipėdos apskrities 2000-10-26 išvadą Nr. 3686 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn “ (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.
NŽT 2018 m. gruodžio 14 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 1SS-2522-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo netenkino pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. prašymo (e.b. 1 t. b.l. 17-19). Skundžiamu sprendimu netenkintas pareiškėjos prašymas atkurti nuosavybės teises į likusią žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nurodant, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-10-19 sprendimu, taip pat Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2018-08-29 nutartimi nepanaikino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto dalies dėl pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2, neįpareigojo NŽT patikslinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2016-0204 įsakymu Nr. 46VĮ-104-(14.46.2) patvirtintą Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, į jį įrašant pareiškėją, taip pat nepanaikino rašto 2016-03-29, kuriame pareiškėjai buvo atsakyta į keliamus klausimus dėl žemės sklypų pagal Išvadą suprojektavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Sprendimas dėl negalimumo Išvados persiųsti į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę motyvuojamas ir Tvarkos 29 punkto nuostata, nurodant, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kurioje yra šiuo metu Išvada, pakanka laisvos žemės fondo žemės lygiaverčiams žemės sklypams pagal Išvadoje nurodytą žemės vertę suprojektuoti.
Teismas sutinka su atsakovo nurodytais argumentais, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu, taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, nepanaikino Sprendimo dalyje, kuria pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-2, plotas 0,7618 ha), projekto dalies dėl pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2, neįpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos patikslinti Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius vedėjo 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 46VĮ-104-(14.46.2) patvirtintą Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, į jį įrašant pareiškėją, taip pat nepanaikino Rašto, kuriame pareiškėjai buvo atsakyta į keliamus klausimus dėl žemės sklypų pagal išvadą suprojektavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties 35 punkte nurodė: „Nenustačius pareiškėjos valios ydos pateikiant 2006 m. rugsėjo 22 d. pašymą suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (t. II, b. l. 175), tokiu pagrindu negali būti naikinamas Tarnybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. S.“ bei Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalis dėl pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441 (1,40 ha), Nr. 1441-1 (6,10 ha) ir Nr. 1441-2 (0,74 ha), kurio pagrindu priimtas Sprendimas. Pareiškėjos pasirinkimą projektuoti konkrečius sklypus (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime patvirtina jos parašai prie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų 2007 m. gegužės 9 d. susirinkimo protokolo, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 10 grupės pretendentais gauti žemę 2007 m. gegužės 9 d. žiniaraštis Nr. 5 (t. II, b. l. 29–31, 92). Kartu pažymėtina, kad pasirinkdama žemės sklypus, esančius kitoje seniūnijoje ((duomenys neskelbtini)), negu buvo nurodžiusi prašyme (Trakų), pareiškėja pakeitė savo valią, kuri buvo nurodyta 2006 m. rugsėjo 22 d. prašyme, todėl ši aplinkybė taip pat negali turėti reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo. Aptariamu aspektu nėra pagrindo atsakovo veiksmų vertinti kaip neteisėtų.“
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus (projektiniai Nr. 1441 ir Nr. 1441-1) panaikino todėl, kad nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus atkurtos ne pagal Projekte suprojektuotas ir su pareiškėja 2007 metais suderintas ribas, tuo pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, 106 ir 108 punktų reikalavimus, nes priėmus Sprendimą pagal pakeistas žemės sklypų ribas ir plotus buvo reikšmingai apribotos pareiškėjos teisės teikti skundus žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, pareiškėja neteko galimybės kvestionuoti žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumą (Nutarties 44-49 punktai).
Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad teismas nepanaikino Projekto dalyje dėl pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441 ir Nr. 1441-1) bei Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 46VĮ-500- (14.46.2.) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalinio patikslinimo“, kuriuo patikslinti projekte suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441 ir Nr. 1441-1) ribos bei plotai, 2018-12-11 raštu Nr. 46SD-4654-(14.46.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, pakvietė pareiškėją 2019-01-08 atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrių, kuriame pareiškėja bus supažindinta su patikslintomis žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441 ir Nr. 1441-1) ribomis ir vieta, pareiškėja galės išreikšti savo nuomonę bei valią dėl žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441 ir Nr. 1441-1) ribų bei plotų pakeitimo.
Tvarkos 29 punkto 4 dalyje nustatyta, kad perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas, vandens telkinys, piliečiui sutikus, projektuojamas kitos kadastro vietovės teritorijoje tik tuo atveju, kai pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi nepakanka laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį (išskyrus, jei šios tvarkos 105 punkte nurodytu atveju laisvos žemės fondo žemės trūkumas nustatomas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą). Šio punkto 5 dalyje nustatyta, kad gauta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kitam žemėtvarkos skyriui persiunčiama tik tuo atveju, kai pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą kadastro vietovėje, kurios teritorijoje pilietis pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio plotą, nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje jam būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį (išskyrus, jei šios tvarkos 105 punkte nurodytu atveju laisvos žemės fondo žemės trūkumas nustatomas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą), ir pilietis pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kitos savivaldybės kadastro vietovės teritorijoje.
Ginčo atveju nustatyta, kad pagal pareiškėjos prašymą ir sutikimą Išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo įtraukta į rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Atsakovas nurodo, kad minėtoje vietovėje patvirtinti laisvos žemės fondo žemės sklypai sudaro 234,56 ha, iš kurių 88,93 ha sudaro žemės naudmenos (iš jų 37,45 ha saugomose teritorijose), šiuo metu dėl grąžintinų ar perduotinų nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčių žemės sklypų suprojektavimo rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra pateikę prašymus 13 piliečių, kurie pagal preliminarius paskaičiavimus pretenduoja atkurti nuosavybės teises į bendrą 14 ha žemės plotą, projekto metu suprojektuoti 5 žemės skpypai į 7,6961 ha (e.b. 1 t. b.l. 11). Taigi akivaizdu, kad pareiškėjos pasirinktoje vietovėje, kurioje jau vykdomas žemėtvarkos projektas ir pareiškėja įrašyta į Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 2.32332-79 „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus ir vandens telkinius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Trakų rajone, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą Piliečių, pageidaujančių įsigyti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus, vandens telkinius Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą (10-oje eilėje) (e.b. 2 t.b.l. 25-26) yra pakankamai laisvos žemės fondo žemės, kuriame gali būti projektuojami žemės sklypai.
Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo.
Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 19 d. nutarime yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti inter alia (lot. be kita ko) prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminus. Konstituciniai darnios, teisingos, atviros pilietinės visuomenės imperatyvai, konstituciniai teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimai suponuoja tai, kad pradėtas restitucijos procesas negali tęstis nepagrįstai ilgai. Taigi atitinkamų santykių teisinio reguliavimo pakeitimai taip pat negali būti tokie, kad sudarytų prielaidas nepagrįstai ilgai tęsti šį procesą. Dėl nepagrįstai ilgo laiko, per kurį atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, gali būti iškreipta ar net paneigta pati restitucijos instituto esmė, pažeistos asmens konstitucinės nuosavybės teisės, taip pat kitos teisės, pakirstas žmonių pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimai).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas ginčo santykius reguliuojančias teisės normas aiškino teisingai bei priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Kadangi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, yra pakankamai laisvos valstybinės žemės į kurią gali būti atkurtos pareiškėjai nuosavybės teisės, todėl nėra pagrindo įtraukti pareiškėją į artimiausią nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui tvirtinamą Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jai atkūrus nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kurioje šiuo metu tai yra ir daroma, ir kurioje yra pakankamas laisvos žemės fondas nebus užtikrintas Atkūrimo įstatyme įtvirtintas principas nuosavybėn perduoti lygiavertį žemės sklypą.
Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 29 punkto 4 ir 5 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodomas kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pagrindas. Pagal nurodytas teisės normas klausimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą sprendžia tik bylą nagrinėjantis teismas, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja įstatymams ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad nagrinėjamoje byloje taikytina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 29 punkto 4 ir 5 dalių nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatoms, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Pareiškėja teismo posėdyje atsisakė nuo skundo reikalavimo dalyje - dėl atsakovo įpareigojimo administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-14 įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1, ir prašė bylą nutraukti, taip pat nurodė, kad jai yra žinomos ir suprantamos bylos nutraukimo pasekmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, teismas nutraukia bylą, dalyje dėl aukščiau nurodyto reikalavimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Priimti pareiškėjos atsisakymą dalyje dėl reikalavimo - dėl atsakovo įpareigojimo administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-14 įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1, ir šioje dalyje bylą nutraukti
Kitoje dalyje pareiškėjos P. S. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolita Rasiukevičienė
Henrikas Sadauskas
Vita Valeckaitė