Pranešėjas Boleslovas Kalainis Baudžiamoji byla Nr. 1A-867-316/2012
Teisėja Vitalija Liauzginienė Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00237-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
1.2.4.5. , 2.1.7.4., 2.4.6.3.1., 2.4.7.; 2.4.8.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,
sekretoriaujant Audronei Peleckienei,
dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,
nuteistajam V. Č.,
gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaityti nuo 2012 m. liepos 5 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2012 m. liepos 4 d.
Kolegija
n u s t a t ė:
V. Č. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 21 d., apie 5 val. 30 min., degalinės „Lukoil Baltija“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą M. B. atžvilgiu, t. y. tyčia suduodamas rankos kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į veidą, ne mažiau kaip vieną smūgį į krūtinės ląstą bei spirdamas koja ne mažiau kaip vieną smūgį į kairį kelį, padarė nosies sumušimą, lydimą nosies kaulų lūžio ir „akinių“ tipo poodinių kraujosruvų, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, muštines žaizdas viršutinės lūpos gleivinėje, krūtinės ląstos užpakalinės sienos sumušimą, odos nubrozdinimą kairio kelio sąnario srityje ir dėl nosies kaulų lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, pagrobė M. B. priklausantį turtą: odinę piniginę, 100 litų vertės, kurioje buvo 2600 litų bei M. B. vardu išduoti dokumentai, t. y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, bei „Sparebankvest“ mokėjimo kortelės, tuo M. B. padarydamas 2700 litų turtinę žalą.
Nuteistasis V. Č. prašo jo veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 138 straipsnio 1 dalį, nes jis savo kaltę pripažįsta tik dėl padarytų sužalojimų, tačiau iš nukentėjusiojo nieko nepaėmė. Skunde taip pat teigiama, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis necenzūriniais žodžiais, įžūliai elgdamasis jo atžvilgiu. Be to, nuteistojo nuomone, teismas, nenustatęs sunkinančių aplinkybių, paskyrė per griežtą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinis skundas tenkintinas, Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1, 3 punktuose numatytais pagrindais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų ir bylos aplinkybių neatitikimo (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Nuteistasis iš esmės neneigia, jog padarė nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, tačiau nepripažįsta paėmęs piniginę su pinigais ir mokėjimo kortelėmis, todėl mano, kad veika turėtų būti kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, išprovokuotas nukentėjusiojo elgesio.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad nuteistasis V. Č. pagrobė M. B. priklausantį turtą – odinę piniginę 100 litų vertės, kurioje buvo 2600 litų bei M. B. vardu išduoti dokumentai – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, bei „Sparebankvest“ mokėjimo kortelės, padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą.
Nuteistasis pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad su broliu N. J. ir pažįstamu D. B. nuvykę į „Lukoil“ degalinę bendravo su trimis jam nepažįstamais asmenimis, vienas iš kurių buvo labai girtas ir grubiai ir įžūliai elgėsi jo atžvilgiu. Jis bandęs lauke su juo pasikalbėti, tačiau tarp jų kilo konfliktas, jie susižodžiavo ir susimušė. Nugriuvusiam nukentėjusiajam nuteistasis sudavė pasilenkęs porą smūgių į veidą, nosį. Grįžęs į degalinę pasakė ten buvusiems, kad susimušė ir kad važiuoja į ligoninę, nes iš nosies bėgo kraujas. Į ligoninę nuteistasis nenuvažiavo, nes pakeliui į namus pamanė, kad nėra būtinybės (II t., 4 b. l.). Įvykio metu degalinėje operatoriumi dirbęs R. D. patvirtino, kad įvykio vakarą buvo girtaujama, nukentėjusysis buvo labai girtas, nuteistasis sakęs jam: „Atstok“, bet viskas buvo be piktumų, juokaujant. Kai buvo rastas sumuštas nukentėjusysis, jis užrakino degalinę ir šalia nukentėjusiojo laukė greitosios (II t., 4, 5 b. l.). Liudytojas S. G. parodė, kad įvykio naktį į degalinę atėjo nuteistasis, D. B. ir N. J., nukentėjusysis tuo metu jau buvo gana girtas, kabinėjosi. Jiems begeriant nuteistasis grįžo kruvinas, išėję į lauką jie už 5–6 metrų nuo plovyklos rado gulintį kruviną nukentėjusįjį. Kai jie grįžo kviesti greitosios, nuteistojo nebematė. Po įvykio nukentėjusiojo draugas A. D. sakė, kad nukentėjusiajam dingo piniginė, reikalavo iš pradžių 5000, paskui 3000 Lt, bet jis pasakęs aiškintis patiems (II t., 37 b. l.). Liudytojas D. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio naktį su N. J. ir V. Č. nuvažiavo į „Lukoil“ degalinę, jam su S. G. išėjus parūkyti, jie prasilenkė su nuteistuoju, kuris susiėmęs už veido nubėgo į tualetą, už kolonėlės galo pamatė gulintį sumuštą nukentėjusįjį ir pasakė operatoriui iškviesti greitąją. V. Č. nusiprausęs degalinės tualete sėdo į taksi ir išvažiavo (II t., 37, 38 b. l.). Liudytojas A. D., apklaustas pirmosios instancijos teisme, patvirtino kitų liudytojų nurodytas įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo ir nuteistojo konflikto metu jo degalinėje jau nebebuvo. Buvo nuėjęs pas nukentėjusįjį į ligoninę, jam nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė, paėmė pinigus ir paliko gulėti. Minėjo, kad dingo 3000 Lt. Vėliau bendravęs su S. G., kuris pasakė, kad žino, kas sumušė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis liudytojui buvo užsiminęs, kad, jeigu jam būtų grąžinti pinigai, jis neturėtų pretenzijų (2 t., 136 b. l.). Pirmosios instancijos teismas peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip M. B. įvykio naktį mokėjo už pirkinius degalinėje ir piniginę įsidėjo į kelnių galinę kišenę. Nė vienas byloje apklaustas liudytojas nematė, kaip nuteistasis V. Č. mušė nukentėjusįjį, kaip M. B. kraustė kišenes. Pats nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo, teismas rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nukentėjusysis savo sumušimo nepamena, piniginės pasigedo tik ligoninėje (1 t., 143 b. l.). Liudytojai D. B. ir S. G., kurie pirmieji po muštynių matė nuteistąjį, – nė vienas nepatvirtino matę šį ką nors nešantis rankose, liudytojas D. B. matė jį einant link tualeto susiėmus už veido (2 t., 38 b. l.). Peržiūrėjus bylos medžiagoje esantį vaizdo įrašą nuo 5.27 val. iki 5.31 val. matyti, kaip nuteistasis apžergęs nukentėjusįjį, smūgiuoja jam į veidą, tačiau vienareikšmiškai nustatyti, kad V. Č. kraustė M. B. kišenes, nėra įmanoma dėl prastos įrašo kokybės bei įrašymo teritorijos ploto. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis po įvykio nebuvo paliktas vienas: jį sumuštą radę liudytojai D. B. ir S. G. grįžo į degalinę pasakyti operatoriui, kad šis iškviestų greitąją, tik po to degalinės operatorius kartu su apsaugos darbuotojais užrakino degalinę ir prie nukentėjusiojo laukė greitosios. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, jog V. Č. pagrobė nukentėjusiojo M. B. piniginę su joje buvusiais daiktais ir pinigais, neįrodyta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. Č. 2011 m. balandžio 21 d., apie 5 val. 30 min., degalinės „Lukoil Baltija“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą M. B. atžvilgiu, t. y. tyčia suduodamas rankos kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į veidą, ne mažiau kaip vieną smūgį į krūtinės ląstą bei spirdamas koja ne mažiau kaip vieną smūgį į kairį kelį, padarė nosies sumušimą, lydimą nosies kaulų lūžio ir „akinių“ tipo poodinių kraujosruvų, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, muštines žaizdas viršutinės lūpos gleivinėje, krūtinės ląstos užpakalinės sienos sumušimą, odos nubrozdinimą kairio kelio sąnario srityje ir dėl nosies kaulų lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nuteistojo veikoje nesant turto pagrobimo požymio, V. Č. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad nusikalstamą veiką V. Č. padarė išprovokuotas nukentėjusiojo elgesio. Nors liudytojai R. D., S. G. parodė, kad įvykio naktį nukentėjusysis buvo girtas ir kabinėjosi prie nuteistojo, tačiau tai vyko be piktumų, juokaujant. Iš bylos medžiagoje esančių vaizdo įrašų bei liudytojų parodymų negalima daryti išvados, kad nukentėjusiojo M. B. elgesys buvo provokuojantis, todėl atsisakytina pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikai padaryti turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad V. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino sumušęs M. B., teismo suteikto paskutinio žodžio metu teigė, kad gailisi dėl padarytų sužalojimų, pasižada atlyginti žalą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis).
Skiriant V. Č. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiama į tai, kad V. Č. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nedirba, charakterizuojamas neigiamai, apelianto padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis, nes naują tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. Č. padarė praėjus vos kelioms dienoms po paleidimo iš pataisos įstaigos. Nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 2 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad V. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. yra recidyvistas, jam skiriama griežčiausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, parenkant mažesnį už šios bausmės vidurkį bausmės dydį.
Nuteistojo veikoje nesant turto pagrobimo požymio, iš naujo spręstinas M. B. byloje pareikšto civilinio ieškinio (1 t., 144 b. l.) klausimas. Neįrodžius nusikalstamą veiką kvalifikuojančios aplinkybės, jog V. Č. pagrobė nukentėjusiojo M. B. piniginę su joje buvusiais daiktais ir pinigais, Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl 2700 litų turtinės žalos priteisimo iš V. Č. naikintina, ši civilinio ieškinio dalis atmestina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. kolegija,
n u s p r e n d ž i a:
V. Č. skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio tenkinti, nuosprendį pakeisti:
V. Č. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. Č. M. B. priteista 2700 (du tūkstančiai septyni šimtai) litų turtinei žalai atlyginti, M. B. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės 2700 Lt žalos priteisimo iš V. Č. atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Boleslovas Kalainis
Teisėjai Nijolė Matuzevičienė
Virginija Žindulienė