Civilinė byla Nr. e2A-846-254/2018

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01523-2016-2

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2;

(S)

2.6.10.2.4.1. 3.3.1.14; 3.3.3.10.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19-939/2018 pagal ieškovės M. B. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje ginčas kilo dėl deliktinės atsakomybės taikymo atsakovei kaip įpėdinei ir kaip administruojančiai visą ūkininko ūkį dėl paveldimo turto (ūkio) nepriežiūros.
2. I. M. B. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jos naudai iš atsakovės I. K. priteisti 21 313,00 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sūnus R. K., kurio palikimą priėmė sutuoktinė I. K. (atsakovė) ir antros eilės įpėdinė jo motina M. B. K. (ieškovė). Atsakovė Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo paskirta mirusiojo ūkininko R. K. ūkio turto administratore, tačiau faktiškai atsakovė turtą pradėjo valdyti nuo 2015 m. spalio 28 d. ir savo veiksmais darė ir iki šiol daro ūkiui žalą, kas konstatuota advokatų kontoros ,,Konsus“ specialisto konsultacinėje išvadoje, nurodant, kad nuo 2015-01-01 iki 2016-06-30 ūkininko R. K. ūkio nuosavas kapitalas sumažėjo 42 626 Eur. Ieškovės nuomone, šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovės atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę, kuri atsakovei kyla ir kaip įpėdinei, privalėjusiai užtikrinti normalų ūkio funkcionavimą, ir kaip įpėdinei administruojančiai visą ūkininko ūkį (CK 5.59 straipsnio 1 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 4.243 straipsnio 1–2 dalys). Ieškovės nuomone, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad: po ūkininko R. K. mirties atsakovė perėmė ūkį vienasmeniškai, nedalyvaujant kitai paveldėtojai, be inventorizacinės komisijos, be inventorizacijos, be turto administratoriaus paskyrimo; atsakovė savo asmeninėje sąskaitoje tvarkė R. K. ūkio lėšas, galimai nesumokėjo biudžetui priklausančių mokesčių; nepateikė duomenų kur buvo panaudoti 13 077,54 Eur nuimti nuo sąskaitų banke; neaišku už kokias paslaugas 2015-11-15 atsakovė sumokėjo 123,42 Eur Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Prienų biurui, kadangi R. K. 2015-05-13 sudaryta sutartis su minėta tarnyba buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) pastarajam mirus; nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 49 906,69 Eur (13077,54+16748,61+20080,54) buvo apskaityti kaip R. K. ūkio turtas; atsakovė neužtiktino normalaus ūkio funkcionavimo. Ieškovės nuomone, atsakovės veiksmų neteisėtumą ir ūkio nepriežiūrą įrodo 2016-09-05 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovė padarė neteisėtus veiksmus, kuriais buvo padaryta žala ūkiui bei ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys yra ūkio bendraturtės lygiomis dalimis, ieškovė prašė teismo iš atsakovės priteisti ½ dalį sumažėjusio nuosavo kapitalo dydžio, tai yra 21 313 Eur.
4. A. I. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė, administruodama R. K. ūkininko ūkį, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė ūkiui žalą. Neteisėtų veiksmų nenustatė ir institucijos, atlikusios tyrimus – FNTT, VMI, prokuratūra, teismai, nagrinėję ieškovės prašymus ir skundus dėl tų pačių argumentų (pvz.: Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2-1996-773/2016). Pažymėjo, kad ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia vieninteliu rašytiniu įrodymu – ,,Konsus“ advokatų kontoros parengta 2016-09-27 R. K. ūkio Konsultacine išvada, kuri surašyta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, kadangi pagal LR advokatūros įstatymą, advokatų profesinė bendrija negali verstis kita negu teisinių paslaugų teikimas veikla, o šioje išvadoje buvo atliktas buhalterinis tyrimas ir pateiktos išvados susijusios su ekonominiais skaičiavimais. Be to, išvadą surašė advokatų kontoroje dirbanti ir ekonominį išsilavinimą turinti specialistė E. T., kuri nėra ekspertė. Išvada surašyta palanki ieškovei ir prieštaraujanti FNTT, VMI atliktiems tyrimams. Pažymėjo, kad minėtą konsultacinę išvadą ieškovė buvo pateikusi nagrinėjant civilinę bylą Nr.e2-1996-773/2016, siekdama įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus administruojant ūkį, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartyje pažymėjo, kad pateikta išvada nepaneigia teismo nustatytos išvados dėl atsakovės sąžiningumo vykdant ūkio administratorės pareigas. Nors ieškovė žalą skaičiuoja  remdamasi R. K. 2015-01-01 ir 2016-06-30 laikotarpių balansų skirtumu t. y. sumažėjusiu ūkio kapitalu – 42 626 Eur, tačiau pagal minėtus balansus nuosavas kapitalas sumažėjo tik 2287 Eur (214 024 Eur – 211 737 Eur). Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų sumaišant savo turtą su ūkio turtu Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr.e2-1996-773/2016) nurodė, kad atsakovės atidaryta banko sąskaita, kurią atsakovė naudojo ūkio reikalams, nepatvirtina, kad ji siekia savo turtą sujungti su ūkininko ūkio turtu, nes tik atidarydama sąskaitą atsakovė galėjo užtikrinti ūkininko ūkio finansinės veiklos tęstinumą. Atsakovė, neturėdama paveldėjimo teisės liudijimo, negalėjo banko sąskaitos atidaryti R. K. ūkininko ūkio vardu ar toliau naudotis mirusiojo R. K. banko sąskaita. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad dėl antstolio M. P. 2016-05-17 ir 2016-06-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais konstatuotų aplinkybių pasisakyta Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartyje, nurodant, kad protokole užfiksuotos aplinkybės negali lemti išvados dėl atsakovės netinkamos ūkio priežiūros, kadangi kasdieninėje ūkio veikloje gali išdužti stiklas ar galvijams gali reikėti veterinarinės pagalbos. Dėl 49 906,69 Eur nurodė, kad visi pinigai už parduotus gyvulius, pieną yra apskaityti kaip R. K. ūkio turtas bei pateikė tai patvirtinančius apskaitos dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2018 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės M. B. K. atsakovei I. K. 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 439 Eur išlaidų valstybės naudai.
6. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad po R. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė jo sutuoktinė atsakovė I. K. ir jo motina ieškovė M. B. K.. P. R. K. vardu yra registruotas ūkininko ūkis. Atsakovė palikėjo ūkio administratore buvo paskirta  po metų laiko po R. K. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Ginčas byloje kilo dėl atsakovei taikytinos deliktinės atsakomybės. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju keliamas deliktinės atsakomybės klausimas, ieškovei prašant priteisti iš atsakovės 21 313 Eur nuostolių atlyginimo atsakovės neteisėtais veikimais padarytą žalą administruojant palikėjo R. K. ūkį.
7. Teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais – 2016 m. spalio 21 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. (turto pasisavinimas) ir 222 str. 1 d (apgaulingas apskaitos vedimas), 2016 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažyma konstatavo, kad atsakovės veiksmuose institucijos, nagrinėdamos ieškovės pareiškimus (skundus), nenustatė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovės atžvilgiu netaikė sankcijų už ūkio priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymą, nenustatė, kad atsakovė nebūtų sumokėjusi mokesčių valstybei, o dėl pajamų deklaracijoje už 2015 metus deklaruotos 5085,80 Eur sumos atsakovė patikslino metinę deklaraciją, ištaisydama neatitikimus.
8. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė, būdama ūkio įpėdinė, turėjo teisę inicijuoti ūkio inventorizaciją, vien aplinkybė, jog atsakovė ūkį pradėjo prižiūrėti be inventorizacijos, be inventorizacinės komisijos, nesudaro pagrindo atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais ir lėmusiais žalos atsiradimą. Tokią išvadą teismas padarė bylos duomenimis nustatęs, kad atsakovė dar iki ją paskiriant ūkio administratore, ėmėsi priemonių, kad būtų užfiksuotas ūkyje rastas turtas, dėl to jos pavedimu, buvo surašytas 2015-09-29 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir užfiksuota rasti žemės ūkio padargai, žemės ūkio technika, automobiliai, motociklai fermų bei sodybos teritorijoje, esančiuose (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ginčytų minėtame antstolės R. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes.
9. Pasisakydamas dėl ieškinio argumento, kad atsakovė nepagrįstai savo asmeninėje sąskaitoje tvarkė R. K. ūkio lėšas, teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2-1996-773/2016, nagrinėdamas ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties paveldimo R. K. ūkio, 2016 m. liepos 27 d. ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartyse nurodė, kad vien tai, jog atsakovė atidarė atskirą banko sąskaitą savaime nepatvirtina, kad ji siekia savo turtą sujungti su ūkio turtu, nes tik atidarius atskirą banko sąskaitą atsakovė galėjo užtikrinti ūkininko ūkio finansinės veiklos tęstinumą. Tuo pačiu atsakovė, perrašydama ūkio gyvulius savo vardu, nesiekė sumažinti ūkio apimties, o esant galiojantiems teisės aktams, gyvuliai negali būti be laikytojo, todėl tokius atsakovės veiksmus teismas laikė siekiu užtikrinti ūkio tęstinumą. Be to, teismas pastebėjo, kad atidarius sąskaitą, joje negali nebūti pinigų, todėl siekiant vykdyti ūkio veiklą, natūralu, kad atsakovė į sąskaitą įnešė savo asmenines lėšas. Atsakovė pripažino, kad iš sąskaitos lėšas yra panaudojusi asmeninėms reikmėms, tačiau jas yra grąžinusi.
10. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio argumentų, susijusių su ūkio piniginių lėšų panaudojimu ir jų apskaitymu, laikė, kad atsakovės paaiškinimai ir pateikti įrodymai patvirtina, jog visi pinigai, gauti už parduotus gyvulius, pieną yra apskaityti kaip R. K. ūkio turtas. Minėtas išvadas teismas darė įvertinęs ir Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus atlikto tyrimo duomenimis, kurio metu buvo vertinama ir 2016 m. rugsėjo 27 d. Advokatų kontoros ,,Konsus“ konsultacinė išvada. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2016 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų LR Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (turto pasisavinimas) ir 222 str. 1 d (apgaulingas apskaitos vedimas) bei nurodė, kad paminėtoje išvadoje nurodyti teiginiai neatitinka objektyvių R. K. ūkio buhalterinės apskaitos vedimo aplinkybių. Įvykio patikslinimo metu buvo nustatyta, kad I. K. gaunamas pinigines lėšas pagrindė apskaitos dokumentais.
11. Teismas taip pat darė išvadą, kad ieškovės byloje pateikti Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai nepatvirtina, jog atsakovė neužtikrina normalaus ūkio funkcionavimo, kas turėtų būti vertinama kaip jos veiksmų neteisėtumas. Teismas konstatavo, kad antstolio protokoluose yra užfiksuota du kartus – 2016-09-05 ir 2017-09-28 matytos aplinkybės, kurios realiai atspindi tik tuo metu esamą situaciją ir juose nustatytų aplinkybių nepavirtina kiti duomenys, kurie leistų padaryti išvadą, kad girdyklose buvo senas vanduo, nevalytas gardas, nenukulti laukai ir pan., dėl ko valstybės institucijos nustatytų pažeidimus ir atsakovei taikytų sankcijas už gyvulių ir žemės netinkamą priežiūrą.
12. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.
13. Teismas taip pat nustatė, kad R. K. ūkio nuosavas kapitalas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-06-60 sumažėjo, ką patvirtina minėtų laikotarpių balansai. Nežiūrint to, teismas vertino, kad nuosavo kapitalo sumažėjimas, nėra priežastiniame ryšyje su atsakovės veiksmais. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs į apskaitos konsultanto M. N. padarytą finansinėje analizėje padarytą išvadą, kad nuosavo kapitalo pokytį lėmė neteisingai nustatytas ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikas, kuris apskaitoje dėvisi greičiau negu ilgalaikis turtas gali realiai nusidėvėti bei pasaulinės pieno kainos mažėjimas. Be to, teismas pastebėjo, kad žala buvo paskaičiuota už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-06-30. Tačiau 2015 metais, ūkį valdė pats ūkininkas iki savo mirties t. y. iki 2015-08-22. Todėl teismas sprendė, kad dėl ūkio veiklos specifikos, dėl ūkyje susidariusios padėties, kad mirus ūkininkui R. K. nebuvo gautos dotacijos, kad atsakovė 2015 metais ūkį faktiškai valdė trumpą laiką, atsakovė negali būti atsakinga už ūkio nuosavo kapitalo sumažėjimą. Tokiu būdu teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti  atsakovės kaltės bei priežastinio ryšį tarp atsakovės veiksmų ir nuosavo kapitalo sumažėjimo.
14. Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei teismas priteisė jos patirtas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 439 Eur žyminį mokestį, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovės I. K. ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę teikė atsakovės pateiktiems byloje įrodymams. Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovė teikė antstolių atliktus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, tačiau teismas, kaip teisingą ir didesnę įrodomąją galią turintį įrodymą, vertino tik atsakovės pateiktą faktinių aplinkybių protokolą. Apeliantė pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų ginčijusi ieškovės byloje pateiktus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, ar pateikusi įrodymus, kurie patvirtintų, kad atsakovė užtikrina normalų ūkio funkcionavimą. Teismas nepateikė motyvų, kodėl rėmėsi būtent atsakovės pateiktais įrodymais ir kodėl jie teismui atrodo patikimesni ir teisingesni, nei ieškovės pateikti įrodymai. Tuo tarpu tai, kad valstybės institucijos neskyrė atsakovei sankcijų, nepaneigia faktinių aplinkybių protokoluose užfiksuotų ūkio nepriežiūros aplinkybių.
2. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi atsakovės byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: M. N. Finansinių rodiklių analize ir R. B. finansine ataskaita, kurie parengti neturint duomenų, ar šie finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti tinkamai, ar visos I. K. po 2015-0S-22 patirtos išlaidos įtrauktos į ūkio apskaitą gali būti pripažintos ūkio sąnaudomis, t. y. kad minėtos išlaidos buvo skirtos ūkio pajamoms uždirbti, o ne asmeniniams atsakovės poreikiams tenkinti. M. N. negalėjo garantuoti, jog finansinės atskaitomybės dokumentai parengti teisingai. Ataskaitas pateikę asmenys nepateikė savo išsilavinimą patvirtinančių dokumentų. Teismas, priimdamas sprendimą, šių ieškovės argumentų nevertino. Tuo tarpu civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės teiginius, kad R. K. ūkį administruojant atsakovei, ūkiui daroma žala, nes didžioji dalis finansinių rodiklių (2015-2016 m.) yra ženkliai prastesni, nei ūkį valdant R. K. (2014 m).  Tuo tarpu ieškovės pateikta E. T. parengta Konsultacinė išvada patvirtina nuostolių dydį, kuriuos sudaro sumažėjusio nuosavo kapitalo suma. 
3. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės veiksmų neteisėtumo Lietuvos Respublikos teisės aktų kontekste. Teismas nesiaiškino, ar atsakovė pažeidė ieškinyje nurodytas teisės normas, o abstrakčiai nurodė, jog būtent ūkio specifika lėmė atsakovės veiksmus. Tokiu sprendimu teismas sukūrė prielaidas asmenims nesilaikyti LR teisės aktų reikalavimų, pasiteisinant, kaip šiuo atveju, ūkio specifika sukūrė prielaidas daryti žalą kitiems asmenims.
4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ne tik ieškovės iniciatyva parengtoje rašytinėje finansinėje konsultacijoje, bet ir atsakovės pateiktoje Lietuvos žemės ūkio tarnybos parengtoje finansinių rodiklių analizėje buvo pastebėta, kad ūkį pradėjus administruoti atsakovei, ūkio pelningumas ženkliai sumažėjo nuo 0,34 (2014 metais) iki 0,03 (2015 metais), t. y. sumažėjo 85 procentais. Ieškovė pažymėjo, kad nuosavo kapitalo sumažėjimą nulėmė pelno sumažėjimas, dėl to ieškovė patyrė žalą, tuo tarpu ilgalaikio turto nusidėvėjimas neturi jokios įtakos nuosavo kapitalo sumažėjimui. Dėl nuosavo kapitalo sumažėjimo yra atsakinga atsakovė, kuri yra sumaišiusi savo asmenines lėšas su ūkio lėšomis, kas verčia abejoti atsakovės sąžiningumu.
5. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymų skirti byloje ekspertizę. Pažymi, kad šiuo metu visos byloje pateiktos ataskaitos yra parengtos vadovaujantis tik finansinės atskaitomybės dokumentais, negalint patikrinti jų parengimo teisingumo, nesant duomenų, ar pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai (sąskaitos, mokėjimai) tinkamai apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Todėl teismui neskyrus teismo ekspertizės, liko nepašalinti esančių duomenų dėl nuostolių atsiradimo priežasties esminiai prieštaravimai. Finansinės ekspertizės metu ekspertas patikrintų, ar ūkio veikloje nebuvo atskaitytos nepagrįstos sąnaudos, t. y. įtrauktos tokios išlaidos, kurios yra nebūtinos ir nesusiję su ūkio veikla uždirbant pajamas. Tokiu būdu teismas nepagrįstai užkirto kelią teikti kitai šaliai tokią argumentaciją paneigiančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės.
6. Teismas, vertindamas atsakovės veiksmų teisėtumą, nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. e2-1996-773/2016, kadangi minėtos nutartys priimtos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Tuo tarpu pagal suformuotą teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei resjudicata galios.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. K. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nebuvo nuoseklus ir rėmėsi tik dalimi įrodymų, surinktų byloje, neanalizavo ir neatsižvelgė į įrodymų visumą, taip pat išvadas darė remdamasis prielaidomis. Priešingai, teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą, ir įrodinėjimo taisyklėmis.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ūkio nuosavo kapitalo sumažėjimą įtakojo atsakovės neteisėti veiksmai. Atsakovė pažymi, kad byloje pateiktomis ataskaitomis ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad R. K. ūkininko ūkio kapitalo pokytį 2015-2016 m. nulėmė neteisingai nustatyta ilgalaikio turto nusidėvėjimo norma, pasaulinės mažos pieno supirkimo kainos bei sumažėjusios dotacijos ir subsidijos 2015 m. mirus R. K.. Todėl minėti pokyčiai įvyko ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovė pažymi, kad nei viena iš atsakovės veiklą tyrusių valstybinių institucijų nei teismai nenustatė jokių finansinių nusikaltimų požymių, neteisingos buhalterinės apskaitos vedimo, mokestinių ir kitokių pažeidimų, neteisėtų finansinių operacijų, juo labiau atsakovės neteisėtų veiksmų pasisavinant 42 626 Eur ūkio lėšų. Tokiu būdu teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų.
3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino atsakovės veiksmų neteisėtumo Lietuvos Respublikos teisės aktų kontekste, nesiaiškino, ar atsakovė pažeidė ieškinyje nurodytas teisės normas, o abstrakčiai nurodė, jog būtent ūkio specifika lėmė atsakovės veiksmus. Atsakovė pažymi, kad ieškovė ieškinį grindė ir prašė atlyginti nuostolius pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Būtent šias normas sprendime analizavo ir aiškino pirmos instancijos teismas, kuris teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės kilimo sąlygų (atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių), priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tai, kad sprendime teismas detaliai nepasisakė dėl kiekvieno ieškovės ieškinyje paminėto Lietuvos Respublikos teisės akto, nesuponuoja išvados dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmos instancijos teismas neturėjo teisės vadovautis Kauno apygardos teismo priimtose 2016-07-27 ir 2016-08-30 nutartyse konstatuotomis aplinkybėmis, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė pažymi, kad ieškovė nenurodė jokios teismų praktikos, kurioje būtų pripažinta, kad teismo nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, negali būti laikytinos prejudicinėmis ir jomis negali vadovautis kiti teismai ir šalys.
5. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai įvertino ieškovės pateiktus 2016-09-05 ir 2017-09-28 faktinių aplinkybių protokolus, o atsakovės pateiktam faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui teikė didesnę įrodomąją reikšmę. Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad  ieškovės pateikti faktinių aplinkybių protokolai nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų, nes jie yra parengti nagrinėjamai bylai neaktualiu laikotarpiu, t. y.  iš ieškovės ieškinio matyti, kad ginčo aktualus laikotarpis, už kurį prašoma atlyginti žalą yra iki 2016-06-30, o antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai parengti 2016-09-05 ir 2017-09-28.
6. Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja byloje esančių M. N. Finansinių rodiklių analizės ir R. B. finansinės ataskaitos teisingumą ir patikimumą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nemotyvuoti ir deklaratyvaus pobūdžio. Tuo tarpu paskaičiavimų paklaidos yra finansiškai leistinos ir minimalios, ką teismo posėdžio metu patvirtino M. N..
7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymus dėl ekspertizės skyrimo, pažeidė civilinio proceso teisės normas, užkirto kelią ieškovei tinkamai įrodyti savo ieškinį. Atsakovės nuomone, teismas motyvuotai ir teisėtai atmetė ieškovės 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. prašymus skirti teismo ekspertizę, nes jos skyrimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, ekspertizės skyrimas buvo netikslingas ir išėjo už ieškinio ribų, be to, visų ekspertui užduotų klausimų atsakymus pati ieškovė nurodė ieškinyje. Pažymi, kad prašymą skirti ekspertizę ieškovė pateikė teismui dar nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės (parengiamųjų posėdžio metu), tuo iš esmės patvirtinant, kad ieškovei pačiai nebuvo aišku ir suprantama, dėl ko ji kreipėsi į teismą, kokius atsakovės veiksmus ji galėtų laikyti žala, ar ta žala apskirtai yra padaryta ir t.t. Be to, ši byla ne dėl R. K. ūkio ūkinės veiklos tyrimo, kas galėtų būti pagrindu teismui skirti subjekto ūkinės veiklos ekspertizę ir tirti, ar valdant ūkį buvo priimti tinkami sprendimai ir pan. Tuo pačiu ieškovė nei pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių ir pagrįstų motyvų, dėl kurių šioje byloje būtų buvę tikslinga skirti teismo finansinę ekspertizę. Prašymus grindė tik prielaidomis.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. I. M. B. K. teigimu, atsakovė I. K., po ieškovės sūnaus ūkininko R. K. mirties (duomenys neskelbtini), neužtikrino normalaus ūkio funkcionavimo (CK 5.59 straipsnio 1 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o Kauno apygardos teismo 2016-08-30 nutartimi paskyrus ją ūkininko R. K. ūkio turto administratore, netinkamai administravo visą ūkininko ūkį (CK 4.243 straipsnio 1–2 dalys). Ieškovė nurodė, kad jos nuostolius sudaro 21 313,00 eurų suma, lygi ½ daliai per 2015-01-01  -  2016-06-30 sumažėjusio R. K. ūkio nuosavo kapitalo, nes laikotarpio pradžiai ūkis turėjo 254 363 Eur nuosavo kapitalo, o pabaigai – 211 737 Eur. Ūkio nuosavo kapitalo sumažėjimą ieškovė nustatė ir savo išvadas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų grindė Advokatų R. M. ir T. M. kontoros ,,Konsus“ specialistės, turinčios aukštąjį ekonominį universitetinį išsilavinimą, E. T. 2016-09-27 konsultacine išvada, kurioje buvo atsakyta į ieškovės atstovės specialistei suformuluotus klausimus (1 t, b. l. 124-187). Remiantis šia išvada ieškovė teigė, kad atsakovė, perėmusi ūkininko ūkį, neatliko inventorizacijos, todėl pažeidė LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 9.2 punktą. Laikydama ūkio lėšas savo asmeninėje sąskaitoje atsakovė pažeidė LR Vyriausybės 1999-12-01 nutarimu Nr. 1333 patvirtinto Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo 5, 11 punktų reikalavimus, nes asmeninėse sąskaitose apskaitė ūkio lėšas. Kadangi atsakovė persivedė ūkio buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas lėšas į asmeninę sąskaitą, tai pažeidė LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio nuostatas – galimai nesumokėjo pajamų mokesčio. Taip pat atsakovė pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, nes mokėjimai tarp bankinių sąskaitų turi būti apskaitomi ir surašomi registruose.
19. Ieškovė, remdamasi 2016-09-27 konsultacine išvada, taip pat nurodė, kad įvertinus Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos pateiktus suvestinius duomenis apie išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir pardavimus (1 t. b. l. 179-187), darant prielaidą, kad duomenys yra teisingi, ir palyginus juos su atsakovės pateiktais AB „Swedbank“ asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais, nėra pagrįstumo ar 49 906,69 Eur suma, susidedanti iš 13 077,54 Eur, 16 748,61 Eur ir 20 080,54 Eur, buvo apskaityta kaip R. K. ūkio lėšos. Dėl 16 748,61 Eur trūkumo nurodė, kad specialistė nustatė, jog per 2015-08-22 - 2015-12-31 apskaitytų 22 334,83 Eur pardavimų, į atsakovės asmeninę sąskaitą pateko tik 5586,22 Eur, todėl liko neaišku, kur pateko likusios lėšos. Dėl 20 080,54 Eur trūkumo nurodė, kad per 2016-01-01 - 2016-08-31 nerastos įplaukos šiai sumai ir ieškovė negali daryti išvados, kad ši suma apskaityta kaip ūkininko ūkio turtas. Dėl 13 077,54 Eur trūkumo ieškovė nurodė, kad padarytos išlaidos neužpajamuotos kasoje, todėl neaišku kam jos padarytos, į kurią sąskaitą pateko, nes nepateikti atsakovės banko sąskaitų ištisiniai išrašai už 2015-08-23 – 2016-06-30. Ieškovės nuomone, atsakovės veiksmų neteisėtumą ir ūkio nepriežiūrą taip pat įrodo 2016-09-05 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
20. Pažymėtina, kad ieškovė teikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo padidino reikalavimą, nurodė aplinkybes dėl atsakovės neteisėtų veiksmų iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 188) ir bylą nagrinėjo pagal ieškovės pradinio ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, kurio esminės aplinkybė nurodytos šios nutarties 18-19 pastraipose. Teisėjų kolegija šiose pastraipose trumpai nurodė esmines ieškovės ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes tam, kad būtų aiškiai įvardintos šalių ginčo ribos ir užtikrintas draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus nuostatų laikymasis (CPK 312 straipsnis).
21. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi atsakovės byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: M. N. Finansinių rodiklių analize ir R. B. finansine ataskaita, kurie parengti neturint duomenų, ar šie finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti tinkamai,  ar visos I. K. po 2015-08-22 patirtos išlaidos įtrauktos į ūkio apskaitą gali būti pripažintos ūkio sąnaudomis, tuo tarpu ieškovės pateikta E. T. parengta Konsultacinė išvada patvirtina nuostolių dydį, kuriuos sudaro sumažėjusio nuosavo kapitalo suma. Teismas atsakovės veiksmų/neveikimo neįvertinti šioje išvadoje nurodytų įstatymų vykdymo aspektu, netinkamai įvertino kapitalo sumažėjimo 42626 Eur suma priežastis, nepagrįstai netenkino jos prašymo paskirti byloje finansinę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti ar ūkininko ūkis patyrė nuostolius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos 2016-07-27 ir 2016-08-30 nutartyse, priimtose Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1996-773/2016, nes šiomis nutartimis buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, todėl jos neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiais apeliacinio skundo argumentais apeliantė iš esmės nurodo į pirmosios instancijos teismo padarytus procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimus ar netinkamą jų pritaikymą, tačiau išnagrinėjus bylą apeliacinio skundo ribose tokių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 
22. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nuostolių, kurie yra žalos piniginė išraiška atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tai teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turėjo įvertinti atsiradusios žalos prigimtį. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad  ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir nuosavo kapitalo sumažėjimo, todėl dėl jos veiksmų nėra padaryta žala (nuostoliai) ieškovei, kas reiškia, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindė savo reikalavimą (CPK 12, 178 straipsniai).  Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka.
23. Pažymėtina, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Kasacinis teismas savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad rungtyniško proceso, būdingo ir nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Nagrinėjamoje byloje šių nuostatų pirmosios instancijos teismas laikėsi ir teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė turėjo būti pajėgi įrodyti tai, ką ji teigia, kad atsakovė padarė jos nurodomus pažeidimus, o atsakovė į ieškovės argumentus atsikirtinėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kad jų nepadarė. 
24. Kaip jau minėta, ieškovė laiko, kad 21 313,00 eurų nuostolių patyrė dėl per 2015-01-01-2016-06-30 sumažėjusio R. K. ūkio nuosavo kapitalo, ir tokias išvadas ji grindė Advokatų R. M. ir T. M. kontoros ,,Konsus“ specialistės E. T. 2016-09-27 konsultacinėje išvadoje nurodytomis aplinkybėmis (šios nutarties 21-22 pastraipos), tame tarpe, dėl netinkamo disponavimo piniginėmis lėšomis, piniginių lėšų apskaitymo tvarkos pažeidimais.  Remdamasi toliau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad šiuo rašytiniu įrodymu ieškovė įrodė savo ieškinį, nes atsakovė pagrįstai neigė šių išvadų teisingumą ir  į bylą pateikė pakankamai įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. 
25. Atsakovė į bylą pateikė 2016-07-21 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos M. B. K. atstovės advokatės D. V. pareiškimą (2 t., b. l. 58-66). Šiame nutarime nurodyta, kad nėra nustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė visą ar  dalį teisėtai valdomo turto perėmė savo nuosavybėn ir tokiu būdu siekia pabloginti ieškovės padėtį paveldėtino turto atžvilgiu. Kai kurie atsakovės atlikti veiksmai (asmeninės sąskaitos atsidarymas, kurioje yra tvarkomos ūkio piniginės lėšos, galvijų perėmimas savo vardu laikyti, nurodant savo banko sąskaitą Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie ŽŪM, prašant paramos ir t. t.), pareiškėjos atstovės yra nepagrįstai vertinami kaip neteisėti, sudarantys sąlygas neteisėtam turto pasisavinimui, iššvaistymui, kadangi jie buvo būtini atlikti sėkmingam ūkio valdymui. Atsakovė vykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus perimti laikyti ne tik parduotinus galvijus, bet visus. Savo sąskaitą nurodė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM, kurioje buvo tvarkomos ūkio lėšos, kad galėtų gauti paramą ūkio reikmėms. Nutarime konstatuota, kad jokių objektyvių duomenų apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnyje padarymą, pareiškėja nepateikė. Pareiškėjos pareiškime buvo pateikiamas tik deklaratyvaus pobūdžio spėjimas, kad atsakovė galimai gaunamų piniginių lėšų į asmeninę sąskaitą nepagrindžia jokiais apskaitos dokumentais ir į ūkio apskaitą neįtraukia. 
26. Dėl pareiškėjos pareiškime neteisingai nurodomų faktų dėl galvijų nepriežiūros, 2016-07-21 nutarime remtasi Prienų Valstybinės veterinarijos tarnybos 2016-06-08 Žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais. Šiame akte užfiksuoti neplaninio patikrinimo rezultatai. Buvo nustatyti keturi pažeidimai (veršidės aptvarų konstrukcijose yra aštrių metalinių kampų; veršelių laikymo vietose gausu mėšlo; veršelių grupiniuose garduose yra šlapia, mažai pakreikta šiaudais; pildoma ne tokio formato Veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų, įsigytų pagal receptus, apskaitos žurnalas), iš kurių trys pašalinti, liko pašalinti vieną (mėšlo pašalinimas, išvežti negali, nes nenukulti javai). Dėl pareiškėjos antstolio M. P. 2016-05-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų aplinkybių dėl galvijų laikymo konstatuota, kad ieškovės atstovė netiksliai nurodė jame fiksuotas aplinkybes dėl galvijų priežiūros, nes Prienų Valstybinės veterinarijos tarnybos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais nurodyti faktai nekelia abejonių dėl tinkamos galvijų priežiūros.   
27. 2016-10-21 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Kauno valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų BK 183 str. 2 d. (turto pasisavinimas) ir 222 str. 1 d (apgaulingas apskaitos vedimas). Nutarime nurodyta, kad M. B. K. atstovės D. V. teiginiai grįsti subjektyviomis prielaidomis, spėjimais. Nors pareiškėja pateikė advokatų R. M. ir T. M. kontoros ,,Konsus“ specialistės 2016-09-27 konsultacinę išvadą dėl R. K. ūkio veiklos, tačiau joje nesiremta visais įvykio patikslinimo metu gautais kasos ir pirminiais apskaitos dokumentais, banko sąskaitos išrašais, todėl išvadoje nurodyti teiginiai neatitinka objektyvių R. K. ūkio buhalterinės apskaitos vedimo aplinkybių. Įvykio patikslinimo metu nebuvo nenustatyta, kad I. K. gaunamų piniginių lėšų nepagrindžia jokiais apskaitos dokumentais, kad neįtraukia į ūkio apskaitą ir kitaip apgaulingai tvarko R. K. ūkio buhalterinę apskaitą (t. 2, b. l. 136-140).
28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios nutarties 25-26, 27 pastraipoje paminėtų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įrodomosios reikšmės, konstatuoja, kad šiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės ir atliktas vertinimas pagal pareiškėjos pateiktus duomenis ir įrodymus, kuriais ji grindžia ir savo ieškinio faktines aplinkybes bei reikalavimą nagrinėjamoje byloje, todėl ikiteisminio tyrimo ir šioje byloje įrodinėtinos aplinkybės sutapo. Pastebėtina, kad priimant šiuos nutarimus buvo atliktas platesnis ir pilnesnis atsakovės veiksmų, tvarkant ūkio apskaitos duomenis, vertinimas, remiantis visais įvykio patikslinimo metu gautais kasos ir pirminiais apskaitos dokumentais, banko sąskaitos išrašais. Pažymėta, kad specialistė, teikdama 2016-09-27 konsultacinę išvadą dėl R. K. ūkio veiklos, jais nepagrįstai nesirėmė. Su ikiteisminio tyrimo institucijų surinktais duomenimis ieškovės atstovė galėjo susipažinti, nes tyrimai buvo atliekami pagal jos pareiškimus, priimtų nutarimų ji neskundė, nes tokių duomenų į bylą nepateikė. Todėl atsakovės pateiktuose į bylą nutarimuose nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, vertindamas visus byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad abu nutarimai buvo priimti dar iki ieškovei iškeliant bylą teisme (2016-12-13).
29. Byloje yra 2016-11-17 Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažyma (2 t., b. 158 -159). Joje nurodyta, kad operatyvus patikrinimas atliktas, tikslu patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Šio patikrinimo metu buvo tiriami duomenys už 2015-08-22 – 2015-12-31 (t. t. ir atsakovės turimų sąskaitų įplaukos). Šioje pažymoje nėra nurodyta, kad atsakovės sąskaitų išrašai nevientisi, kaip nurodo ieškovė, remdamasi specialistės 2016-09-27 konsultacine išvada, todėl ieškovės argumentų, kad 16 748,61 Eur galėjo būti neapskaityti kaip ūkio turtas, ši išvada nepagrindžia. Nors operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad I. K. negalėjo Metinėje pajamų deklaracijoje už 2015 metus deklaruoti 5085,80 Eur iš žemės ūkio veiklos, gautus pardavus mirusiojo sutuoktinio R. K. gyvulius, tačiau pažymoje taip pat nurodyta, kad atsakovė 2016-11-16 patikslino metinę pajamų deklaraciją ir ištaisė neatitikimus. Kitų mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo pažeidimų nebuvo nustatyta. Todėl šiuo aspektu nesutiktina su specialistės 2016-09-27 konsultacinės išvados argumentais.
30. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas suteikė išskirtinę reikšmę tik atsakovės teikiamiems įrodymams ir šiuos argumentus nurodė dėl byloje atsakovės pateikto antstolės R. G. 2015-09-29 faktinių aplinkybių konstatvimo protokolo (1 t. b. l. 84-110). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiame protokole buvo užfiksuotos aplinkybės apie fermų teritorijoje rastą ūkininko ūkio turtą - žemės ūkio padargus, žemės ūkio techniką, automobilius, motociklus. Šį įrodymą ieškovė pateikė pati su ieškiniu. Jis patvirtina aplinkybę, kad atsakovė, pradėjusi administruoti ūkį, ėmėsi veiksmų užfiksuoti ūkio turtą. Ieškovės nurodomas 2016-09-05 (1 t., b. l. 42) antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas pagal jos prašymą konstatuoti, kad ūkis – fermos neprižiūrimos. 2017-09-28 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimas (3 t., b. l. 134-144) buvo atliktas pagal ieškovės prašymą konstatuoti tas pačias aplinkybes, kaip ir 2016-09-05 faktinių aplinkybių konstatavimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ieškinyje neišdėstė, kaip jos ieškinio reikalavimą, kuris sietinas su ūkininko nuosavo kapitalo sumažėjimu dėl atsakovės padarytų įstatymų pažeidimų, susijusių su piniginių lėšų disponavimu ir  apskaitymu (pasisavinimu, įrašant į savo sąskaitą, neapskaitant, nepagrindžiant), galėtų patvirtinti šie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Argumentų apie tai nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje aktualus laikotarpis yra iki 2016-06-30, todėl 2016-09-05 ir 2017-09-28 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai nagrinėjamos bylos laikotarpiu nėra reikšmingi. Taigi, teismas vertino ieškovės pateiktus įrodymus ir dėl jų pasisakė teismo sprendime (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
31. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1996-773/2016 priimtose 2016-07-27 ir 2016-08-30 (1 t., b. l. 117-123) nutartyse, kuomet teismas sprendė, kaip atsakovė užtikrina normalų ūkio funkcionavimą, nes tokios nutartys neturi prejudicinės galios. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl šių nutarčių prejudicinės galios nebuvimo. Tarpinės teismo nutartys neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, kadangi jomis ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, jomis nėra pasisakoma dėl šalių materialiųjų teisių ir pareigų. Jos neužkerta kelio teismui vertinti byloje pareikštų reikalavimų bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, įskaitant procesą apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016). Šiose nutartyse teismas nurodė, kad tai, jog atsakovė atidarė atskirą banko sąskaitą, savaime nepatvirtina, kad ji siekia savo turtą sujungti su ūkio turtu, nes tik atidarius atskirą banko sąskaitą atsakovė galėjo užtikrinti ūkininko ūkio finansinės veiklos tęstinumą, bei, kad atsakovė, perrašydama ūkio gyvulius savo vardu, nesiekė sumažinti ūkio apimties, o esant galiojantiems teisės aktams gyvuliai negali būti be laikytojo, o tokie atsakovės veiksmai patvirtina, kad atsakovė siekia užtikrinti ūkio tęstinumą. Teisėjų kolegija nustatė, kad šiose nutartyse glausta forma buvo nurodytos aplinkybės, kurios nurodytos 2016-07-21 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos M. B. K. atstovės advokatės D. V. pareiškimą (2 t., b. l. 58-66). Todėl pirmosios instancijos teismui sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodžius tiek šį pirminį žinių šaltinį, tiek ir teismo nutartis, kuriose juo buvo remtasi, bet nekonstatavus, kad  nutarimuose ir 2016-07-27 ir 2016-08-30 teismo nutartyse nustatyti faktai turi prejudicinę galią, apeliantės argumentai aptariamu aspektu atmetami.
32. Apeliantė tvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi atsakovės byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: M. N. Finansinių rodiklių analize (3 t., b. l. 147-157) ir R. B. finansine ataskaita, kurie parengti neturint duomenų, ar šie finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti tinkamai, ar visos I. K. po 2015-0S-22 patirtos išlaidos įtrauktos į ūkio apskaitą gali būti pripažintos ūkio sąnaudomis, t. y. kad minėtos išlaidos buvo skirtos ūkio pajamoms uždirbti, o ne asmeniniams atsakovės poreikiams tenkinti. Be to, apeliantė nurodė, kad šie asmenys nepateikė savo išsilavinimą patvirtinančių dokumentų. Pažymėtina, kad M. N. yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ūkio apskaitos konsultantas, o R. B. pateikė užsienio mokymo įstaigos diplomo su pagyrimu kopiją apie Apskaitos pagal tarptautinius standartus, dalies – finansinių ataskaitų parengimas ir įvertinimas, kvalifikacijos įgijimą (7 t., b. l. 25-27). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokių abejonių, kurias nurodė ieškovė dėl finansinės atskaitomybės dokumentų, ataskaitas surašę asmenys, jų parengtuose dokumentuose, o taip pat ikiteisminio tyrimo organai ar operatyvinį patikrinimą atlikusi institucija savo dokumentuose,  nenustatė ir nenurodė.
33. Be to, įvertinusi bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog ieškovei nebuvo daromos kliūtys susipažinti su ūkininko ūkio vedama apskaita. Tai byloje patvirtina šalių susirašinėjimo duomenys, atsakovės kvietimas ieškovės dalyvauti ūkio veikloje, pranešimas apie priimamus sprendimus ir kt. (3 t., b. l.  30-59). Byloje yra atsakovės parengtas paaiškinimas raštu su jį pagrindžiančiais dokumentais apie iš jos sąskaitų vykdytus pavedimus (3 t., b. l. 78 -82). Ieškovės atstovė 2017-11-22 (reg. Nr. 7949, popierinės bylos 5 t.) pateikė 2015-12-31 balansą ir 2015 m. ūkio buhalterinius dokumentus. Šios aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovė galėjo ne tik teigti, kad ūkio nuosavas kapitalas sumažėjo dėl finansinės atskaitomybės dokumentų netinkamo parengimo, tačiau ir nurodyti, kokie dokumentai parengti netinkamai ir kas tokią išvadą pagrindžia. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl ūkio finansinės apskaitos dokumentų gavimo į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą ji kreipėsi tik 2017-08-31 raštu, bet ir gavusi šiuos dokumentus, jų pirmiau nurodytais aspektais neišnagrinėjo.  
34. Byloje yra įrodymų, pagal kuriuos pirmosios instancijos teismas sprendė dėl R. K. ūkio nuosavo kapitalo pokyčių ir jų atsiradimo priežasčių. Ūkio apskaitos konsultantas M. N. finansinėje analizėje padarė išvadą, kad nuosavo kapitalo pokytį lėmė neteisingai nustatytas ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikas, kuris apskaitoje dėvisi greičiau negu ilgalaikis turtas gali realiai nusidėvėti bei pasaulinės pieno kainos mažėjimas. R. B. finansinėje ataskaitoje, įvertinus ūkio finansinius rodiklius konstatuota, kad nėra pastebėta veiklos nuokrypių. Nurodė, kad negeneruojant pakankamai pardavimo pajamų, nuosavo kapitalo pokytis neišvengiamai mažės dėl pastovių nusidėvėjimo sąnaudų. Pažymėjo, kad galima kreiptis į mokesčių administratorių, kad leistų pakeisti ūkio veiklos pradžioje nustatytus ilgalaikio turto dėvėjimo normatyvus, tačiau šis keitimas pareikalaus papildomų finansinių sąnaudų visą perskaičiuotą ilgalaikio turto dėvėjimo laikotarpį.
35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės į bylą pateiktos advokatų R. M. ir T. M. kontoros ,,Konsus“ specialistės 2016-09-27 konsultacinės išvados negali patvirtinti ieškovės nurodomų aplinkybių, kad R. K. ūkio nuosavo kapitalo pokyčius sąlygojo atsakovės neteisėti veiksmai. Specialistė išvadoje nurodė, jog ji surašyta tik iš advokatės D. V. pateiktų dokumentų, informacijos (1 t., b. l. 126). Specialistei buvo užduotas klausimas (trečias klausimas), ar I. K. pagrįstai disponavo R. K. ūkio turtu ir lėšomis po jo mirties? Ar padarytas M. B. K. nuostolis. Taigi, specialistei nebuvo užduotas klausimas nustatyti priežastis, lėmusias kapitalo pokyčius. Specialistė nurodė, kad iš balanso 2016-06-30 matyti, kad nuosavas kapitalas sumažėjo 42 626 Eur, kas gali būti ir M. B. K. nuostolis, bei pažymėjo, kad konkretesnius paskaičiavimus galima padaryti tik atlikus R. K. ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, ištiriant visas ūkinės veiklos operacijas, visus dokumentus, atsiradusius po R. K. mirties. Atsakant į ketvirtą klausimą dėl piniginių lėšų tvarkymo ir pervedimų tarp atsakovės ir ūkio sąskaitų, specialistė nurodė, kad po 2015-08-22 datos negalima visiškai nustatyti ūkio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ar sumokėti visi mokesčiai valstybei, neatlikus ūkinės finansinės veiklos tyrimo, pradedant ūkininko R. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) diena. Taigi, pati specialistė konstatavo, kad išvadą padarė neturėdama visų jai padaryti reikalingų duomenų, į ką buvo nurodyta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2016-10-21 nutarime. Todėl ieškovės padarytos išvados dėl atsakovės veiksmų, lėmusių ūkio nuosavo kapitalo sumažėjimą, yra neįrodytos. Paminėti rašytiniai įrodymai – Ūkio apskaitos konsultanto M. N. finansinė analizė ir R. B. finansinė ataskaita sudarytos nenurodant, kad trūko duomenų išvadai padaryti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais įrodymais rėmėsi, atmesdamas ieškovės argumentus, kad ūkio nuosavo kapitalo pokyčius lėmė atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas).
36. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymų skirti byloje ekspertizę. Ji mano, kad visos byloje atsakovės pateiktos ataskaitos yra parengtos vadovaujantis tik finansinės atskaitomybės dokumentais, tačiau negalint patikrinti jų parengimo teisingumo, nesant duomenų, ar pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai (sąskaitos, mokėjimai) tinkamai apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, spręsdamas ginčus dėl ekspertizės skyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).
37. Nagrinėjamu atveju apeliantė abejoja R. K. ūkio pirminių apskaitos dokumentų tinkamu apskaitymu buhalterinėje apskaitoje, tačiau teisėjų kolegija jau nurodė pirmiau, kad visas savo abejones šiuo aspektu ji galėjo įvertinti ir pagrįsti, išnagrinėjus ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus, ir nurodyti teismui, kokie dokumentai ir jų apskaitymas ūkio apskaitoje jai kelia abejonių. Tik taip motyvuojant prašymą teismas galėtų įsitikinti, kad būtinos specialios žinios, siekiant nustatyti kiek ieškovės nurodomi atsakovės padaryti pažeidimai įtakojo ūkio nuosavo kapitalo pokyčius ir dėl kieno kaltės jie atsirado. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais teismas paskutiniame 2017-12-06 teismo posėdyje atmetė ieškovės prašymą raštu dėl ekspertizės paskyrimo nurodydamas, kad byloje pakanka duomenų ginčui išspręsti. Savo sutikimą argumentuoja taip pat EŽTT, Konvencijos nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluotu principu, kad Konvencijos 6 straipsnyje neįtvirtinta pareigos nacionaliniams teismams skirti byloje ekspertizę ar kitą tyrimo priemonę tik dėl to, jog proceso šalis to prašo; nacionalinis teismas turi spręsti, ar reikalaujama priemonė yra svarbi ir esminė bylai išspręsti (žr., pvz., mutatis mutandis, H. v. France, judgment of 24 October 1989, Series A no. 162-A, p. 23, par. 60-61, Vozhigov v. Russia, no. 5953/02, judgment of 26 April 2007, par. 37 ir kt.), ar byloje yra pakankamai kitų duomenų sprendimui priimti.
38. Be to, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė ir 2017-05-29 buvo pateikusi prašymą skirti ekspertizę, ekspertui užduodant klausimą: kokio dydžio turtinę žalą ūkininko ūkiui, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visumai, padarė atsakovė, administruodama R. K. ūkį laikotarpiu nuo 2015-10-28 iki teismo nutarties dėl ekspertizės paskyrimo priėmimo dienos. Šis prašymas nebuvo tenkintas. Teisėjų kolegija dėl jo sprendžia, kad atsakyti į ieškovės suformuluotą klausimą yra ne eksperto, o teismo kompetencija, ir tam nereikia specialių žinių (CPK 6. 249 straipsnis). Todėl apibendrindama tai, kas buvo nurodyta dėl apeliantės argumentų dėl prašymo skirti ekspertizę netenkinimo,  teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad jai buvo užkirstas kelias įrodinėti ieškinį, kad jos procesinės teisės įrodinėjimo procese buvo suvaržytos.    

Dėl bylos procesinės baigties

39. Ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, įvertinusi apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantei, kad atsakovė padarė neteisėtus veiksmus – neužtikrino normalaus ūkio funkcionavimo (CK 5.59 straipsnio 1 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ar netinkamai administravo visą ūkininko ūkį (CK 4.243 straipsnio 1–2 dalys), suponuojančius jai civilinę atsakomybę dėl R. K. ūkio nuosavo kapitalo sumažėjimo, todėl jos ieškinys dėl 21 313 Eur nuostolių priteisimo turėjo būti tenkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir teisingai nusprendė, kad ieškovė neįrodė visų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teisingas ir pagrįstas sprendimas atmesti ieškovės ieškinį paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Apeliantei Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018-02-13 nutartimi buvo atidėtas 480 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Todėl, atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinas 480 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnis).
41. Atsakovė už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą turėjo 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos, kurios neviršija  Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ( aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkto nuostatų (maksimalus dydis – 1106,04 Eur (850,80 Eur x 1,3), priteisiamos iš ieškovės atsakovei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti iš ieškovės M. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

                            Priteisti iš ieškovės M.B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 480,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Marius Bartninkas

Dalė Burdulienė

Arvydas Žibas