Teismingumo byla Nr. T-67/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02465-2021-4 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams R. K., R. S., A. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys – D. B., A. Ž., dėl servituto panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

        Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) panaikinti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), S3 kelio servituto dalį, pažymėtą taškais (38, 47, 49, 52, 50, 48, 46, 37). Šie taškai koordinačių LKS sistemoje yra tokie: (duomenys neskelbtini); 2) Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 2.3-8129-(41) „Dėl J. S., J. M., M. B., T. S., S. G. ir A. Ž. privačios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, Vilniaus rajone“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2.3-8129-(41)) dalį, kuria buvo nustatytas kelio servitutas S3 atkarpoje pažymėtoje taškais (38, 47, 49, 52, 50, 48, 46, 37) žemės sklypui esančiam (duomenys neskelbtini), pripažinti niekine ir negaliojančia.

        Ieškovė nurodo, kad jai kartu su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, bendras plotas – 1,020 ha, paskirtis – žemės ūkio; yra nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka (ieškovės dalis pažymėta „F“) (2009 m. lapkričio 11 d. bendraturčių susitarimas, patvirtintas notarine tvarka). Ginčijamu Įsakymu Nr. 2.3-8129-(41) buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys ir Žemės sklypui buvo nustatyti kelio servitutai, tarp jų, S3 kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) (40, 41, 38, 47, 49, 52, 50), plotas – 250 m; kodas – 201. Visi žemės sklypo bendraturčiai yra viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkai. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyrių, prašydama išregistruoti servitutą, tačiau 2018 m. sausio 30 d. sprendimu tai buvo atsisakyta padaryti, motyvuojant, jog nėra pateiktas visų Žemės sklypo bendraturčių prašymas išregistruoti servitutą; taip pat nurodant, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2348-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ nustatyta, jog pareiškėjos prašomų išregistruoti servitutų S1, S3 (dalyje), S4 ir S5 vietoje yra pažymėtas vietinės reikšmės 4 m pločio kelias. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI3-637-596/2021) atmetė ieškovės (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėjos) skundą, kuriuo ji be kita ko prašė panaikinti minėtą NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimą (dalyje). Teismas be kita ko pažymėjo, kad prašymą dėl kelio servitutų išregistravimo turėjo pateikti ne tik pareiškėja, bet ir kiti Žemės sklypo bendrasavininkai.

        Ieškovės teigimu, atitinkama S3 kelio servituto atkarpa trukdo tinkamai naudotis valdoma Žemės sklypo dalimi, nes kiti bendraturčiai gali pateikti į savo valdomas Žemės sklypo dalis per jiems priklausančias dalis. Žemės sklypo bendraturčiai dėl servituto pabaigos nesusitarė (yra ginčas), taigi sprendimą dėl servituto pabaigos turi priimti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4.135 straipsnis). S3 kelio servituto atkarpa, atliekant kadastrinius matavimus, buvo nustatyta nesant tam teisinio pagrindo, nes tokio kelio teritorijų planavimo dokumentuose apskritai nėra; Įsakymas Nr. 2.3-8129-(41) šioje dalyje yra neteisėtas, niekinis ir negaliojantis (žr., pvz., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį). Ieškovė S3 kelio servituto dalyje F/1800 yra viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkė, taigi yra dar vienas Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas servituto pasibaigimui. Ieškovės nuomone, Civilinio kodekso 4.135 straipsnio taikymui nėra privaloma nuginčyti administracinį aktą, kurio pagrindu yra patikslinti kadastro duomenys registre. Ieškovės teigimu, nors ginčo sklypo kadastro duomenys registre patikslinti Įsakymu Nr. 2.3-8129-(41), tačiau šis įsakymas iš esmės prieštarauja kitiems į bylą pateiktiems dokumentams. Be to, tam, kad būtų keičiami Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypo kadastro duomenys, nėra būtina naikinti administracinio akto, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas neturi būti taikomas civilinio teisinio pobūdžio ieškinio reikalavimams, kuriais siekiama panaikinti administracinio akto padarinius, arba šis terminas yra atnaujintinas.

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

        Teismas nutartyje be kita ko nurodo, kad reikalavimas dėl Įsakymo Nr. 2.3-8129-(41) panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio. Jo patenkinimas sąlygotų visišką ieškovės siekiamą teisių apgynimą. Pirmą ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia aplinkybe dėl servituto pasibaigimo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, įvykusių po servituto nustatymo. Tai, teismo nuomone, sudaro pagrindą konstatuoti, jog reikalavimas dėl servituto dalies panaikinimo iš esmės grindžiamas aplinkybe dėl jo nepagrįsto nustatymo ir šiuo pagrindu siekiama jį panaikinti. Kita vertus, kaip pažymi teismas, ieškovė ieškinį grindžia ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-637-596/2021, kurioje teismas nurodė, jog prašymą dėl servitutų panaikinimo turėjo pateikti ne tik pareiškėja, bet ir kiti Žemės sklypo savininkai. Ieškovės teigimu, Žemės sklypo bendraturčiai dėl servituto pabaigos nesutaria, o tai sudaro pagrindą manyti, kad tarp jų (bendraturčių) yra kilęs ginčas dėl servituto panaikinimo, kuris yra civilinio teisinio pobūdžio.

        Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

                Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).  

                Administraciniu aktu – Įsakymu Nr. 2.3-8129-(41) – be kita ko buvo patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys, atlikus kadastrinius matavimus (Įsakymo 2 punktas) ir nustatyti atitinkami servitutai, tarp jų, ir ieškovės ginčijamas S3 kelio servitutas (jo dalis) (Įsakymo 3 punktas).

                Pažymėtina, kad Įsakymo Nr. 2.3-8129-(41) teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo 8 psl. (administracinė byla Nr. eI3-637-596/2021), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarties 63 p. (administracinė byla Nr. eA-3358-520/2021)).

                Teisiniame reguliavime epressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis). Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Specialiosios teisėjų kolegijos nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodyta, kad jei byloje keliamas reikalavimas įpareigoti nustatyti servitutą viešojo administravimo subjektą, toks ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme, nepriklausomai nuo to, kad tarp turto, kurio naudai siekiama nustatyti servitutą, ir turto, kuriame prašoma nustatyti servitutą, savininkų kyla ginčas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2021, 2019 m. kovo 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-24/2019 ir jose nurodytą praktiką).

                Kaip jau buvo minėta, šioje byloje ginčijamas servitutas (jo dalis) buvo nustatytas administraciniu aktu. Taigi ginče dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, kas, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, lemia jo priskirtinumą administraciniam teismui (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodomos aplinkybės, susijusios su (galimu) bendraturčių nesutarimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti šio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

                Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys perduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, įstatymų nustatyta tvarka spręsti jo priėmimo klausimą.

                Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija pasisako tik dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo pagal ieškinyje suformuluotą pagrindą ir dalyką, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra priskirtinas administraciniam teismui.

        Perduoti bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams R. K., R. S., A. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys – D. B., A. Ž., dėl servituto panaikinimo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

        Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.