Civilinė byla Nr. e2A-89-866/2026

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00197-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. G. ir I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. G. ir I. K. ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Santesta“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus Mindaugo Kazlausko, dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareikšiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“ ir mažoji bendrija „Kontraktas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai T. G. bei I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nutraukti su atsakove likviduojama dėl bankroto uždarąja akcine bendrove (toliau – LUAB) „Santesta“ sudarytą 2024 m. kovo 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį (toliau – Sutartis) ir taikyti restituciją – priteisti ieškovams iš LUAB „Santesta“ 19 842,86 Eur. 

2.       Ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovė LUAB „Santesta“ 2024 m. kovo 15 d. sudarė Sutartį, kuria atsakovė perleido ieškovams reikalavimo teisę į R. V., kylančią iš Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2445-1026/2023 priteistų ir išieškomų atsakovės naudai 18 634 Eur ir 5  procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022  m.  gruodžio 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (toliau ir – Reikalavimo teisė).

3.       Ieškovai, vykdydami Sutarties 2.1 ir 2.2 papunkčius, sumokėjo atsakovei 19  842,86 Eur už įgytą reikalavimo teisę. Antstolis Saulius Užkuraitis 2024 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. S-24-34-10451 „Dėl išieškotojo pakeitimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0034/24/00303 išieškotoją atsakovę pakeitė į naujus išieškotojus – ieškovus.

4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.  e3K-3-163-823/2024, nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo 2024  m.  vasario 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2024  m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2577-880/2024, patenkino iš dalies apeliacinį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2023  m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismas 2025  m.  vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1581-1191/2025 nutarė grąžinti atsakovei, atstovaujamai nemokumo administratoriaus Mindaugo Kazlausko, ieškovės statusą civilinėje byloje.

5.       Ieškovas I. K. kreipėsi į nemokumo administratorių dėl Sutarties nutraukimo ir prašė kuo skubiau ir ne vėliau nei per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos suorganizuoti derybinį susitikimą dėl Sutarties panaikinimo ir 19 842,86 Eur grąžinimo ieškovams. Atsakovės kreditoriai 2025 m. kovo 10 d. susirinkime nusprendė nepritarti 19  842,86  Eur, gautų Sutarties pagrindu, grąžinimui. Ieškovų vertinimu, Sutartimi ieškovų įgyta reikalavimo teisė į R. V. nebegalioja, nes yra panaikinti teismų procesiniai sprendimai, kurie buvo Sutarties pagrindas. Kadangi ieškovai iš esmės negavo iš Sutarties to, ko pagrįstai tikėjosi, t. y. nebeteko teisės reikalauti iš R. V. be pagrindo įgyto turto, o atsakovė atsisakė grąžinti ieškovams Sutarties pagrindu sumokėtus 19 842,86 Eur, ieškiniu prašo nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją – priteisti ieškovams iš atsakovės 19 842,86 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Teismas nurodė, kad Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog atsakovei (perleidėjai) priklauso Reikalavimo teisė teismų procesinių sprendimų pagrindu. Be to, Sutartyje Reikalavimo teisės perleidėjas negarantavo, jog skola bus išieškota iš skolininko. Teismas nusprendė, kad ieškovai Sutarties sudarymo metu turėjo visas galimybes pasidomėti apie skolininko teisę pasinaudoti teismų procesinių sprendimų tiek vykdymo, tiek apskundimo galimybėmis. Tai, kad, prieš atlikdami Sutarties sudarymo veiksmus, ieškovai nesidomėjo ir(ar) nesvarstė, ar skolininkas naudosis sprendimų apskundimo kasacine tvarka galimybėmis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį ar pažeidė ginčo Sutarties nuostatas.

8.       Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovė Sutartimi sulygtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t. y. perdavė ieškovams reikalavimo teisę į R. V., iš kurio buvo priteistos piniginės sumos ir buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. Tai, kad vėlesniais teismų procesiniais sprendimais buvo panaikinti teismų sprendimai, kurių pagrindu buvo vykdomas išieškojimas iš R. V., teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog Sutarties sudarymo metu ieškovai negavo to, ką pagal ginčo sutartį pagrįstai tikėjosi gauti. Sutarties sudarymo metu teismų procesiniai sprendimai buvo galiojantys, jų pagrindu buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, todėl atsakovė negali atsakyti už skolininko (R. V.) veiksmus, kuriais pastarasis inicijavo teisminius procesus.

9.       Teismas nurodė, kad šioje byloje nustatyta svarbi aplinkybė, – kad sutarties sudarymo iniciatyva priklausė ieškovams, kurie informaciją apie sutarties sudarymo galimybę gavo iš skolininko R. V.. Tai reiškia, kad ieškovams buvo priimtina, kad ginčo Sutartis buvo sudaroma nesuėjus teismo sprendimo apskundimo kasacine tvarka terminui. Vadinasi, aplinkybė, kad tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui ne atsakovė, o ieškovai pradėtų priteistų sumų išieškojimo veiksmus iš R. V. atitiko ieškovų lūkesčius. Ieškovų teisėti ir pagrįsti lūkesčiai dėl ginčo sutarties vykdymo rezultatų buvo įgyvendinti atsakovei perleidus turimą galiojantį reikalavimą, todėl nėra pagrindo pripažinti įvykdytos Sutarties pažeidimą ir įpareigoti pašalinti netinkamai įvykdytos ginčo Sutarties padarinius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas).

10.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė netinkamai vykdė ar pažeidė sutarties sąlygas, o priešingai, patys ieškovai nebuvo pakankamai rūpestingi, nesidomėjo teismų procesinių sprendimo įvykdymo, apskundimo galimybėmis ar tvarka, todėl nutraukti įvykdytą sutartį ir taikyti restituciją šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025  m.  lapkričio  4  d.  sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.       Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Sutarties sudarymo aplinkybes ir ieškovų turėtus lūkesčius. Ieškovai įsigijo reikalavimo teisę iš atsakovės įsiteisėjusių Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo ir Kauno apygardos 2024  m.  vasario  6  d. nutarties pagrindu. Sutarties sudarymo metu išieškojimas iš R. V. jau buvo priverstinai vykdomas – antstolio S. Užkuraičio kontoroje jau buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/24/00303. Ieškovai suprato, kad įsigijo reikalavimo teisę jau vykdymo procese ir belieka šį reikalavimą įvykdyti priverstinai.

11.2.       Ieškovai Reikalavimo teisę Sutarties pagrindu įsigijo už 19 842,86 Eur. Verslo praktikoje reikalavimo teisė įsigyjama už mažesnę kainą nei pati reikalavimo suma. Todėl reikalavimo teisę parduodanti šalis gauna mažesnę sumą nei pats reikalavimas, tačiau suma sumokama iškart ir jam nebereikia laukti, kol suma bus sumokėta ar priteista ir išieškota. Šiuo atveju ieškovai sumokėjo visą priteistą sumą – tiek 18 634 Eur skolą, tiek Sutarties sudarymo metu susidariusias procesines palūkanas (1  208,86 Eur). Taigi, ieškovai už įsigyjamą Reikalavimo teisę sumokėjo 100 procentų reikalavimo sumos dydžio kainą, kadangi Reikalavimo teisės pagrindas yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai ir skolininkas R. V. turėjo nekilnojamojo turto, kuris buvo areštuotas ir į kurį būtų nedelsiant nukreiptas išieškojimas. Kitaip tariant, ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad įsigyja Reikalavimo teisę be jokių rizikų arba bent jau su minimalia rizika.

11.3.       Ieškovai šiuo metu neturi jokių reikalavimo teisių į skolininką R. V., kadangi teismų sprendimai, kurių pagrindu buvo įsigyta Reikalavimo teisė, yra panaikinti, vykdomoji byla nutraukta, o ieškovai yra netekę ieškovų teisių civilinėje byloje Nr. e2-1581-1191/2025. Taigi, ieškovai įsigijo Reikalavimo teisę, kuria negali pasinaudoti, nes ji negalioja.

11.4.       Ieškovai negavo iš Sutarties to, ko pagrįstai tikėjosi. Ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad įsigyja reikalavimo teisę į įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais priteistas sumas, dėl kurių pradėtas išieškojimo procesas vykdomojoje byloje. Ieškovai neįsigijo ginčytinos reikalavimo teisės (CK 6.427 straipsnis) ir neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad vėliau šią reikalavimo teisę savo jėgomis turės įrodinėti teisminiame procese. Ieškovai įsigijo Reikalavimo teisę į priteistas sumas, todėl turėjo lūkestį dalyvauti tik vykdymo procese. Vėliau susiklosčiusi situacija visiškai neatitiko nei Sutarties šalių ketinimų, nei jų lūkesčių.

11.5.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė pardavė ieškovams galiojančią Reikalavimo teisę, tačiau su tokiu vertinimu negalima sutikti. Teismų procesiniai sprendimai, kurių pagrindu buvo sudaryta Sutartis, buvo panaikinti. Šiuo metu ginčas tarp atsakovės ir R. V. vis dar nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr.  e2-1581-1191/2025, kurioje sprendimas nėra priimtas, o atsakovė joje dalyvauja ieškovės teisėmis. Taigi, Reikalavimo teisė neegzistavo (negaliojo) nei Sutarties sudarymo metu, nei šiuo metu. Nors Kauno  apylinkės  teismo 2023  m.  rugpjūčio 28 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2024  m.  vasario  6  d. nutartis galiojo Sutarties sudarymo metu, tačiau teismų procesiniai sprendimai nelaikytini sandoriu, o tik teisiniu įvykiu, patvirtinančiu Reikalavimo teisę. Reikalavimo teisė kyla ne iš teismų procesinių sprendimų, o iš sandorio, o šiuo atveju – iš to, ar R. V. be teisėto pagrindo įgijo 18 634 Eur sumą. Reikalavimo teisė negali vienu laikotarpiu galioti, o kitu – ne. Reikalavimo teisė yra arba galiojanti, arba negaliojanti. Kildinti Reikalavimo teisės teisėtumą iš neteisėtų teismų procesinių sprendimų prieštarauja teisės principui „iš neteisės negali atsirasti teisė“ (lot. – Ex  injuria jus non oritur).

11.6.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovai nesidomėjo ir nesvarstė, ar skolininkas naudosis sprendimų apskundimo kasacine tvarka galimybėmis, jiems buvo priimtina įsigyti Reikalavimo teisę nesuėjus terminui sprendimus apskųsti kasacine tvarka. Tačiau teismas nenurodė, kaip tai atleidžia atsakovę nuo netinkamo Sutarties vykdymo. Ieškovų veiksmai niekaip nelėmė to, kad galiausiai ieškovai negavo iš Sutarties to, ko jie pagrįstai tikėjosi. Vien tai, kad ieškovai sudarė Sutartį nesuėjus kasacinio skundo padavimo terminui nėra pagrindas nepriteisti ieškovams sumos, kurią jie sumokėjo už įgytą negaliojančią Reikalavimo teisę. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą, jis įsiteisėja nuo šio sprendimo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau  –  CPK)  331  straipsnio 6 dalis). Net ir kasacinio skundo padavimas nesustabdo įsiteisėjusio sprendimo vykdymo. Kasacinio skundo priėmimo tikimybė yra pakankamai maža, kadangi per metus priimama vos 16 procentų kasacinių skundų. Taigi, Sutarties sudarymas nesuėjus kasacinio skundo padavimo terminui nėra laikytinas tokiu rizikos prisiėmimu, kuris atleistų atsakovę nuo sutartinės atsakomybės.

11.7.       Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai turėjo šiuo atveju būti atidesni ir rūpestingesni. Nors ieškovai yra su verslu siejami asmenys, tačiau jie neturi teisinio išsilavinimo, priešingai nei atsakovės atstovas, todėl nežinojo apie galimybę sprendimus skųsti kasacine tvarka, tuo labiau apskundimo termino. Atsakovę atstovavęs ir vis dar atstovaujantis atstovas Mindaugas Kazlauskas yra profesionalus teisininkas, advokatas ir nemokumo administratorius, turintis didžiulę teisinio darbo patirtį. Todėl šalių padėties negalima laikyti lygiavertėmis. Kita vertus, jeigu ieškovai, sudarydami Sutartį, elgėsi rizikingai, tuomet atsakovė taip pat elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, kadangi turėjo suvokti ir neabejotinai suvokė, kad perleidžia Reikalavimo teisę, pagrįstą procesiniais teismų sprendimais, kurie vis dar gali būti panaikinti.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė LUAB „Santesta“ prašo atmesti ieškovų T. G. ir I. K. apeliacinį skundą; priteisti atsakovei LUAB ,,Santesta“ iš ieškovų T. G. ir I. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

12.1.       Sutarties sudarymo metu nei Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas, nei Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis panaikinti nebuvo, šių procesinių sprendimų pagrindu buvo vykdoma vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš R. V.. Atitinkamai, antstolis Saulius Užkuraitis 2024 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr.  S- 24- 34-10451 „Dėl išieškotojo pakeitimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0034/24/00303 išieškotoją atsakovę pakeitė į naujus išieškotojus ieškovus. Taigi, atsakovė savo Sutartimi sulygtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. perdavė ieškovams teisę į skolą iš R. V., kuri buvo priteista ir išieškoma. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė yra atsakinga už tai, jog po Reikalavimo teisės pardavimo, dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, Reikalavimo teisė tapo negaliojančia.

12.2.       Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog už įsigyjamą Reikalavimo teisę sumokėjo 100 procentų reikalavimo sumos dydžio kainą, kas jų įsitikinimu, leido pagrįstai tikėtis, kad įsigyja Reikalavimo teisę be jokių rizikų. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi šalių sulygta kaina už Reikalavimo teisę niekaip nekoreliuoja su ieškovų prisiimta rizika dėl to, jog Reikalavimo teisė ateityje gali būti ginčijama ar pripažinta negaliojančia.

12.3.       Ieškovų nurodomi lūkesčiai yra nepateisinami ne dėl to, kad nemokumo administratorius būtų pardavęs negaliojančią Reikalavimo teisę, tačiau ieškovai neatskleidžia to, jog ieškovai reikalavimą į R. V. įsigijo savo iniciatyva iš bankrutuojančios įmonės, turėdami išankstinius susitarimus su R. V. ir žinodami, kad nėra suėjęs kasacinio skundo padavimo terminas, t. y. ieškovai veikė išskirtinai savo rizika. R. V. nevykdant jų tarpusavio susitarimų ir pateikus kasacinį skundą, o vėliau panaikinus teismų sprendimus ir bylą gražinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nepasiteisino jų tarpusavio susitarimas, todėl dabar bandoma ginčyti patį Reikalavimo teisės pardavimo sandorį. Tai paaiškina aplinkybę, kodėl ieškovai Reikalavimo teisę rizikavo pirkti nesuėjus kasacinio skundo padavimo terminui ir už nominalią Reikalavimo teisės kainą, padengiant susikaupusias palūkanas.

12.4.       Šio ginčo esmė yra ne bankrutuojančios įmonės ir R. V. tarpusavio santykiai, o santykiai tarp R. V. bei ieškovų T. G. ir I. K.. Būtent šie asmenys geriausiai žino tarpusavio susitarimų esmę, tikruosius šalių ketinimus ir tikslus, kurie paskatino įsigyti Reikalavimo teisę. Bankrutuojanti įmonė su nemokumo administratoriumi šiuose šalių tarpusavio santykiuose nedalyvavo.

12.5.       Ieškovai nurodo, jog atsakovė pardavė negaliojančią Reikalavimo teisę, tačiau ieškovai kalba apie Reikalavimo teisės nebegaliojimą, kuris atsirado jau po Sutarties įvykdymo. Sutarties sudarymo dieną Reikalavimo teisė buvo galiojanti – tiek Kauno apylinkės teismo 2023  m.  rugpjūčio 28 d. sprendimas, tiek Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis buvo įsiteisėję. Atitinkamai, antstolis Saulius Užkuraitis 2024 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. S-24-34-10451 „Dėl išieškotojo pakeitimo“ vykdomojoje byloje Nr.  0034/24/00303 išieškotoją atsakovą pakeitė į naujus išieškotojus – ieškovus. 

12.6.       Sutartis yra pilnai įvykdyta, todėl jos nutraukimas, kaip prašo ieškovai, neįmanomas. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Sutartis buvo pilnai įvykdyta, nes buvo įvykdytos visos Sutartimi sulygtos šalių pareigos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

15.       Ieškovai ir atsakovė 2024 m. kovo 15 d. sudarė Sutartį, kuria atsakovė perleido ieškovams reikalavimo teisę į R. V., kylančią iš Kauno apylinkės teismo 2023  m.  rugpjūčio  28 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.  e2-2445-1026/2023 priteistų ir išieškomų atsakovės naudai iš R. V. 18 634 Eur ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022  m.  gruodžio 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovai pagal Sutartį už Reikalavimo teisę sumokėjo 19 842,86 Eur.

16.       Antstolis Saulius Užkuraitis 2024 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. S-24-34-10451 „Dėl išieškotojo pakeitimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0034/24/00303 išieškotoją atsakovę pakeitė į naujus išieškotojus – ieškovus.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.  e3K-3-163-823/2024 nutarė pakeisti pradinę ieškovę LUAB „Santesta“ į bylą įtraukiant jos teisių perėmėjus naujuosius ieškovus I. K. ir T. G..

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.  e3K-3-163-823/2024, nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2024  m.  gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2577-880/2024, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1581-1191/2025, tenkinęs ieškovų prašymą, nutarė grąžinti atsakovei, atstovaujamai nemokumo administratoriaus Mindaugo Kazlausko, ieškovės procesinį statusą civilinėje byloje. Nurodyta byla nėra išnagrinėta.

20.       2025 m. kovo 10 d. atsakovės kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl pritarimo pinigų, gautų 2024 m. kovo 15 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu, grąžinimui“ kreditoriai nutarė nepritarti pinigų grąžinimui.

21.        Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją grąžinant ieškovams jų sumokėtus 19 842,86 Eur pagal Sutartį.

Dėl teisinio reglamentavimo ir jį aiškinančios kasacinio teismo praktikos

22.       Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K-3-122-381/2024).

23.       Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri teisės doktrinoje vadinama cesijos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014).

24.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo perleidimas (cesija) nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009).

25.       CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Šia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje. Nurodyta teisės norma yra dispozityvi, todėl reikalavimo teisės perleidimo sutartyje šalys gali nustatyti pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės išimtis, išskyrus atvejus, kai papildomos teisės yra neatsiejamai susijusios su cesijos sutartimi perleidžiamu reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013).

Dėl Reikalavimo teisės (ne)galiojimo

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją grąžinant ieškovams jų sumokėtus pinigus už Reikalavimo teisės perleidimą. Ieškovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Sutarties sudarymo aplinkybes ir ieškovų turėtus lūkesčius, t. y. į tai, kad Sutarties sudarymo metu antstolio S. Užkuraičio kontoroje jau buvo užvesta vykdomoji byla Nr.  0034/24/00303 ir ieškovai suprato, kad įsigijo Reikalavimo teisę, kurią beliko įvykdyti priverstinai. Taip pat ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė ieškovams pardavė galiojančią Reikalavimo teisę.

27.       Ginčo šalių sudarytos Sutarties a punkte nurodyta, kad perleidėjui (šioje byloje – atsakovei) priklauso reikalavimo teisė į R. V. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023  m.  rugpjūčio 28 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2445-1026/2023 priteistą ir išieškomą 18 634 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 8 d.), viso šios sutarties sudarymo dieną palūkanos sudaro – 1 207,86 Eur sumą, taigi bendra skola yra 19  842,86 Eur.

28.       Sutarties 1.1 papunktyje nurodyta, kad šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, atsakovė perleidžia ieškovams, o ieškovai perima iš atsakovės Reikalavimo teisę bendros nuosavybės teise (po 1/2 Reikalavimo teisės), kartu su visomis kitomis su Reikalavimo teise susijusiomis ir papildomomis teisėmis. Pagal Sutarties 1.2 ir 1.2.1 papunkčius ieškovai patvirtina, kad jiems yra žinoma, jog: atsakovė negarantuoja, kad skolininkas (R. V.) įvykdys reikalavimus, kad iš jo bus išieškota, tačiau šiai dienai neišieškota suma.

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų turėti lūkesčiai nesudaro pagrindo vertinti, kad jie įsigijo negaliojančią Reikalavimo teisę. Sutarties sudarymo metu Reikalavimo teisė buvo galiojanti, tai patvirtina tiek įsiteisėję procesiniai teismų sprendimai Sutarties sudarymo metu, tiek ir antstolio atlikti veiksmai vykdomojoje byloje – pradinės išieškotojos atsakovės pakeitimas naujais išieškotojais ieškovais. Be to, ir patys ieškovai procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad jie įsigijo Reikalavimo teisę į R. V. įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo pagrindu. Taigi, pradinė kreditorė atsakovė Sutarties sudarymo metu turėjo teisę, dėl kurios sudaryta Sutartis, ir ši teisė buvo galiojanti Sutarties sudarymo metu. Tuo tarpu ieškovų lūkesčiai, kad situacija po Sutarties sudarymo iš esmės nepasikeis, t. y. neįvertinimas to, kad dėl teismų procesinių sprendimų, kurių pagrindu įsigyta Reikalavimo teisė, peržiūrėjimo kasacine tvarka gali būti paduotas kasacinis skundas, nedaro šios Reikalavimo teisės negaliojančia. Tuo labiau kad tokia aplinkybė buvo aptarta Sutarties  1.2.1  papunktyje, kuriame ieškovai patvirtino, kad jiems yra žinoma, jog atsakovė negarantuoja, kad skolininkas (R. V.) įvykdys reikalavimus ir iš jo bus išieškota, tačiau šiai dienai neišieškota suma. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su ieškovų apeliacinio skundo argumentu, kad Reikalavimo teisė neegzistavo (negaliojo) nei Sutarties sudarymo metu, nei šiuo metu.

30.       Apeliaciniame skunde ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai nesidomėjo ir nesvarstė, ar skolininkas naudosis sprendimų apskundimo kasacine tvarka galimybėmis, jiems buvo priimtina įsigyti reikalavimo teisę nesuėjus terminui sprendimus apskųsti kasacine tvarka. Pasak ieškovų, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip tai atleidžia atsakovę nuo netinkamo Sutarties vykdymo. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, visų pirma pastebi, kad ieškovai nenurodė, kuo pasireiškė atsakovės netinkamas sutarties vykdymas. Antra, iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė savo pareigas pagal Sutartį įvykdė tinkamai, t. y. perdavė ieškovams reikalavimo teisę pagal Sutartį. Tačiau ta aplinkybė, kad skolininkas po ginčo šalių Sutarties sudarymo kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl įsiteisėjusių procesinių sprendimų kasacine tvarka peržiūrėjimo, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartį. Byloje nustatyta, kad būtent ieškovai iniciavo Sutarties sudarymą dėl Reikalavimo teisės įsigijimo nesuėjus trijų mėnesių terminui po apeliacinės instancijos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2445-1026/2023 priėmimo. Tai reiškia, kad ieškovai, įsigydami Reikalavimo teisę nesuėjus terminui kasaciniam skundui paduoti dėl teismų procesinių sprendimų, kurių pagrindu ieškovai įsigijo Reikalavimo teisę, prisiėmė riziką, kad šie procesiniai sprendimai dar gali būti peržiūrėti kasacine tvarka, o byla išnagrinėta skolininko naudai.

31.       Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad nors jie yra su verslu siejami asmenys, tačiau jie nežinojo apie galimybę sprendimus skųsti kasacine tvarka ir terminus kasaciniam skundui paduoti. Taip pat nurodo, kad ši aplinkybė neabejotinai buvo žinoma atsakovės atstovui – profesionaliam teisininkui – nemokumo administratoriui ir advokatui. Ieškovai daro išvadą, kad šios aplinkybės neatleido ir negalėjo atleisti atsakovės nuo netinkamo Sutarties įvykdymo ir iš to kylančių pasekmių. Nesutikdama su šiuo argumentu, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia šalies nuo jos sutartimi prisiimtos rizikos, kad ji iš sutarties negaus to, ko tikėjosi sudarydama sutartį. Ieškovai, neturėdami teisinio išsilavinimo, turėjo teisę kreiptis į advokatą teisinės pagalbos ir pasikonsultuoti dėl Sutarties sąlygų, jų teisinių pasekmių, galimų rizikų. Tačiau aplinkybė, kad ieškovai sudarė Sutartį su kita šalimi, kurią atstovavo profesionalus teisininkas, nesudaro pagrindo laikyti kitos Sutarties šalies elgesį netinkamu ar vertinti, kad atsakovė yra atsakinga dėl to, kad ieškovai negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties.

32.       Ieškovai nurodo, kad už įsigyjamą reikalavimą sumokėjo 100 procentų reikalavimo sumos dydžio kainą, kas jų vertinimu, leido pagrįstai tikėtis, kad įsigyja reikalavimą be jokių rizikų. Kaip pagrįstai atsakovė nurodo, šalių sulygta kaina už Reikalavimo teisę niekaip nekoreliuoja su ieškovų prisiimta rizika dėl to, jog Reikalavimo teisės ateityje gali būti ginčijamos ir gali tapti negaliojančiomis. Taip pat, byloje nustatyta, kad Sutarties sudarymą iniciavo ieškovai, kurie informaciją apie sutarties sudarymo galimybę gavo iš skolininko R. V.. Tai reiškia, kad ieškovai buvo suinteresuoti sutarties sudarymu, o kaina, kurią sumokėjo už Reikalavimo teisę, ieškovams buvo priimtina. Tai, kad po Sutarties sudarymo, kasacinis teismas panaikino įsiteisėjusius procesinius sprendimus, kurių pagrindu buvo ieškovams parduota Reikalavimo teisė, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovai sumokėjo per didelę kainą už Reikalavimo teisę ir dėl to Sutartis turėtų būti nutraukta.

33.       Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jie neįsigijo ginčytinos reikalavimo teisės ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad vėliau šią reikalavimo teisę savo jėgomis turės įrodinėti teisminiame procese. Pasak ieškovų, jie įsigijo Reikalavimo teisę į jau priteistas sumas, todėl turėjo lūkestį dalyvauti tik vykdymo procese. Vėliau susiklosčiusi situacija visiškai neatitiko nei Sutarties šalių ketinimų, nei jų lūkesčių, nes ieškovai įsigijo Reikalavimo teisę, kuria negali pasinaudoti, nes ji negalioja.

34.       Minėta, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Šia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje.

35.       Šalių Sutarties 1.1 papunktyje numatyta, kad šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, atsakovė perleidžia ieškovams, o ieškovai perima iš atsakovės Reikalavimo teisę bendros nuosavybės teise (po 1/2 Reikalavimo teisės), kartu su visomis kitomis su Reikalavimo teise susijusiomis ir papildomomis teisėmis.

36.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.  e3K-3-163-823/2024 pakeitė pradinę ieškovę LUAB „Santesta“ į bylą įtraukiant jos teisių perėmėjus naujuosius ieškovus I. K. ir T. G.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nurodytoje byloje panaikino Kauno apygardos teismo 2024  m. vasario 6 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.  e2A-2577-880/2024, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1581-1191/2025, tenkinęs ieškovų prašymą, nutarė grąžinti atsakovei, atstovaujamai nemokumo administratoriaus Mindaugo Kazlausko, ieškovės statusą civilinėje byloje. Taigi, ieškovai turėjo su Reikalavimo teisės įsigijimu įgytą teisę dalyvauti byloje ieškovų teisėmis ir prisiteisti iš skolininko R. V. skolą. Pažymėtina ir tai, kad nors Reikalavimo teisę ieškovai įsigijo įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu, tačiau CPK numatyta tiek bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka galimybė, tiek bylos atnaujinimo institutas, kurie po procesinių sprendimų įsiteisėjimo tam tikrais atvejais gali būti panaikinti. Todėl ieškovų argumentai, kad jie įsigijo Reikalavimo teisę be jokios rizikos, kad įsiteisėję procesiniai sprendimai bus panaikinti, nepagrįsti.

Dėl ieškovų reikalavimo nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją

37.       Pagal Sutarties 6.1 papunktį Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo ir galioja tol, kol bus įvykdytos visos sutartyje nustatytos sąlygos. Pagal Sutarties 6.2 papunktį Sutartis gali būti nutraukiama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

38.       Bylos duomenimis nustatyta, kad abi šalys savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė: ieškovai Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka už Reikalavimo teisę sumokėjo sutartą kainą pagal Sutartį (Sutarties 2.1 papunktis), atsakovė perdavė ieškovams nuosavybės teisę į Reikalavimo teisę (3.1  papunktis). Kadangi visi šalių įsipareigojimai buvo įvykdyti, pagal Sutarties 6.1 papunktį Sutartis laikoma įvykdyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė netinkamai vykdė ar pažeidė sutarties sąlygas, o nutraukti įvykdytą sutartį ir taikyti restituciją nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

39.       Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovų ieškinį, tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl jų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (peticijos Nr. 18390/91); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

41.       Apeliacinis skundas netenkintas, todėl ieškovų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei nepasisakoma, nes atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                Asta Pikelienė

                                                                                        Aldona Tilindienė

                                                                                        Vigintas Višinskis