Administracinė byla Nr. I-1153-426/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04144-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 5.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. A. M. skundą atsakovei Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja T. A. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17-NT-4208-21332 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – Sprendimas).
Pareiškėja skunde ir jo papildyme (b. l. 1–3, 45–48, abi lapų pusės) nurodo, jog nesutinka su atsakovės Sprendimo argumentu, kad ji nuo advokato ir Tarnybos nuslėpė įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pareiškėja aiškina, jog apie sprendimus jos neklausė, neprašė pateikti, pati apie pastaruosius pamiršo. Pareiškėja yra 85 metų amžiaus, neįgali, nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Be advokato pagalbos negali tinkamai apginti savo interesus. Skunde nurodo, jog atsakovė žinojo apie jos pačios be advokato į teismus rašytus raštus dėl žemės grąžinimo.
Tarnyba nesutinka su skunde nurodytais argumentais ir keliamais reikalavimais. Atsiliepime (b. l. 61–64) nurodo, kad Tarnyboje gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo (toliau – PAAT) 2017 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje apskundimo. Tarnyboje 2017 m. lapkričio 7 d. gauta advokato Gintaro Algirdo Perednio išvada, kurioje nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjai neturėtų būti teikiama.
Tarnyba ginčijamu sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai dėl PAAT nutarties administracinėje byloje apskundimo. Sprendime atsakovė pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą, nenurodė Tarnybai ir advokatui, jog pati jau kreipėsi į teismą ir į tai, kad teismas konstatavo, jog terminą skundui paduoti pareiškėja praleido be svarbių priežasčių, Tarnybos vertinimu, pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, o atstovavimas byloje būtų neperspektyvus.
Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir advokato išvadą, nustatė, kad 1991 m. gruodžio 19 d. su pareiškimu pareiškėja kreipėsi į Dūkšto rajono savivaldybę prašydama grąžinti jai su broliais S. L., P. U., seserimi V. U.-K. jos tėvų M. L. ir A. L.-U. žemę, mišką ir pievas žemės dirbimui nuo 1992 metų pavasario.
Tarnyba nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu paskirtas advokatas delsė pateikti skundą PAAT ir skundą pateikė tik 2017 m. spalio 5 d. ir dėl šios priežasties 2017 m. spalio 25 d. priimta nutartis neatnaujinti termino pareiškėjos skundui paduoti.
Tarnyba atsiliepime paaiškina, kad 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2015 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 39S-179-( 14.39.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui T. A. M.“ apskundimo. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas Gintaras Algirdas Perednis.
Advokatas Gintaras Algirdas Perednis, vykdydamas 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimą, parengė skundą ir pateikė teismui, tačiau PAAT neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė jį priimti.
Atsakovė pažymi, kad advokatas Gintaras Algirdas Perednis. 2017 m. lapkričio 7 d. išvadoje pažymėjo, jog pareiškėja neinformavo advokato apie 2014 m. birželio 2 d. pateiktą PAAT skundą dėl Utenos rajono Dūkšto apylinkės tarybos 1992 m. vasario 14 d. sprendimo. Taip pat pareiškėja nepateikė advokatui informacijos apie tai, kad skundas buvo išnagrinėtas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Be to, advokatas nurodė, kad teko iš naujo rinkti informaciją iš įvairių institucijų tam, kad pateiktų teismui skundą, nors paaiškėjo, kad visa informacija buvo pareiškėjai žinoma. Advokatas manė, kad PAAT 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje yra pagrįsta, kadangi terminai praleisti dėl pačios pareiškėjos nerūpestingumo.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus.
Tarnybos nuomone, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą Sprendimą, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, administracinę bylą nagrinėti nedalyvaujant Tarnybos atstovui.
Pareiškėja 2018 m. kovo 26 d. prašyme (b. l. 107–108) prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, Tarnybos atstovai taip pat prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas tenkintinas.
Ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjai antrinė teisinė pagalba nesuteikta, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. spalio 30 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl PAAT 2017 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje apskundimo (b. l. 87–90).
Tarnyba 2017 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į advokatą Gintarą Algirdą Perednį su prašymu parengti išvadą pareiškėjos prašymui suteikti antrinę teisinę pagalbą išnagrinėti.
Advokatas Gintaras Algirdas Perednis 2017 m. lapkričio 6 d. parengė išvadą, kurioje nurodė, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjai neturėtų būti teikiama (toliau – Išvada; b. l. 65–66).
Tarnyba ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl PAAT 2017 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje apskundimo, konstatavusi, kad pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, o atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Sprendime Tarnyba pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą, nenurodė Tarnybai ir advokatui, jog pati jau kreipėsi į teismą ir į tai, kad teismas konstatavo, jog terminą skundui paduoti pareiškėja praleido be svarbių priežasčių, Tarnybos vertinimu, jos reikalavimas yra nepagrįstas, o atstovavimas byloje būtų neperspektyvus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą). Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013, 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1729-575/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2016 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2482-575/2016).
Taigi, atstovavimo byloje pagrįstumas ir perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi.
Atsakovės Sprendimas, be kita ko, grindžiamas Išvada. Advokato Išvada buvo pateikta, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, t. y. Tarnyba, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, turi teisę prašyti advokato išvados, ar yra šio straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų.
Išvadoje detaliai įvertintos PAAT 2017 m. spalio 25 d. nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės. PAAT 2017 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I- 617-320/2017 neatnaujino termino pareiškėjos skundui paduoti ir atsisakė priimti jos skundą. Minėtoje nutartyje teismas kritiškai vertino pareiškėjos naujai teismui paduotame skunde nurodytą teiginį, jog ji apie 1992 m. vasario 4 d. sprendimą sužinojo 2016 m. spalio 19 d., o su skundu susipažino 2017 m. rugsėjo 1 d., o apie 1996 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 45-2373 sužinojo tik 2017 m. birželio 28 d., o susipažino tik 2017 m. liepos 4 d. Teismas, vadovaudamasis šia byla bei administracine byla Nr. 1-1143-320/2014, nurodė, jog PAAT 2014 m. birželio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-1143-320/2014 buvo konstatuota, jog pareiškėja apie ginčijamus sprendimus žinojo nuo jų priėmimo, į administracinį teismą kreipėsi 2014 m. gegužės 12 d. praleidusi terminą ne dėl svarbių priežasčių, o dėl aplaidumo ir nerūpestingumo, todėl teismas termino neatnaujino, skundo nepriėmė, o PAAT 2014 m. birželio 13 d. nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-261- 898/2014 paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad PAAT dėl reikalavimo panaikinti 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 39S-179-(14.39.3) pasisakė, jog pastarasis jai buvo išsiųstas 2015 m. spalio 2 d., todėl nuo 2015 m. spalio mėnesio skaičiuotinas terminas skundui paduoti ir šis terminas baigiasi 2015 m. lapkritį. Pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi terminą beveik dvejus metus. Šio uždelsimo priežastį nurodė, kad kreipėsi į antrinę teisinę pagalbą dėl atstovo paskyrimo. Teismas pažymėjo, kad dar 2014 m. aukščiau paminėtomis PAAT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis pareiškėjai buvo išaiškintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) normose įtvirtintas 1 mėnesio terminas nuo ginčijamo akto gavimo iki kreiptis į administracinius teismus su skundu dėl administracinio akto panaikinimo. Pareiškėja prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikė praėjus metams nuo skundžiamo sprendimo priėmimo. Pareiškėja ir po ginčijamo sprendimo priėmimo nesutiko su juo ir raštais kreipėsi į NŽT, t. y. turėjo galimybes įstatymo nustatytu terminu su skundu kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė ir šiais pagrindais remdamasis PAAT termino neatnaujino (b. l. 91–92).
Advokatas Išvadoje sutiko su PAAT 2017 m. spalio 25 d. nutartimi, kuria neatnaujintas terminas skundui paduoti. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jos apskundimo tvarka. Taigi, pareiškėja būtent ir siekė pasinaudoti apskundimo galimybe, nustatyta ABTĮ 152 straipsnyje. Šiuo atveju, ne Tarnybos, o apeliacinės instancijos teismo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo – diskrecija spręsti, ar PAAT nutartis neatnaujinti termino yra teisėta ir pagrįsta. Teismo vertinimu, egzistavo pakankamos prielaidos pareiškėjai kreiptis į teismą su atskiruoju skundu. Pažymėtina, kad šioje byloje nevertinamos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ginčijant administracinėje byloje Nr. I-617-320/2017 nurodytus administracinius aktus. Minėtų sprendimų apskundimui jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ginčo perspektyvumas iš naujo dėl tų pačių aktų ginčijimo negali būti vertinamas. Šio pareiškėjos prašymo dalykas –PAAT 2017 m. spalio 25 d. nutarties apskundimas.
Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 30 d. nebuvo suėjęs terminas atskirajam skundui paduoti. Taigi, pareiškėja į Tarnybą kreipėsi nepraleidusi termino PAAT 2017 m. spalio 25 d. nutarčiai apskųsti.
ABTĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 straipsnis). ABTĮ 153 straipsnyje reglamentuojama atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarka, t. y. gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo: sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams (1 punktas); nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (2 punktas). Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 138 straipsnio 1 dalis). Praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, turi būti pateikiamas argumentuotas prašymas jį atnaujinti.
Tarnyba Sprendime, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą nenurodė Tarnybai ir advokatui, jog pati jau kreipėsi į teismą ir į tai, kad teismas konstatavo, jog T. A. M. terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, padarė išvadą, jog pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, o atstovavimas byloje būtų neperspektyvus.
Teismo vertinimu, tiek advokato Išvada, tiek ir Tarnybos sprendimas, vertinti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, apima teismo kompetenciją, t. y. teismas vertina, ar yra pagrindas atnaujinti terminą.
Konstatuotina, kad Tarnyba pagal jai suteiktą kompetenciją turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovas privalėjo vertinti, ar pakako duomenų ir pagrindų ABTĮ reikalavimus atitinkančiam atskirajam skundui parengti, t. y. ar buvo pakankamos prielaidos atskirajam skundui parengti pagal pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus.
Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, Tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per Tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus.
Nagrinėjamu atveju, Tarnyba tokia teise nepasinaudojo ir pareiškėjai nesudarė galimybės pateikti raštu paaiškinimus bei trūkstamą informaciją. Teismas pareiškėjos teiginius, kad jai niekas nesiūlė pateikti teismų sprendimų ir kitų reikiamų dokumentų, pripažįsta pagrįstais. Be to, ir jos garbus amžius bei nuosavybės teisių gynimo pobūdis rodo aktyvų siekį apginti galimai jos pažeistą teisę.
Teismo vertinimu, Tarnyba formaliai atliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, suteiktus įgaliojimus, įgyvendinant Įstatyme suteiktą teisę teikti antrinę teisinę pagalbą.
Pažymėtina, kad spręsti, ar pagal duomenis (jei tokių Tarnyba būtų pareikalavusi) parengtas atskirasis skundas bus priimtas ir, ar galimai bus patenkintas, yra bylą pagal atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo, bet ne Tarnybos, diskrecija. Konstatuotina, kad Tarnyba viršijo savo įgaliojimus, padariusi išvadą, jog pareiškėja skundui paduoti praleido terminą be svarbių priežasčių, ir tai lėmė atsakovės išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, o atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Šiuo atveju tai yra išskirtinė teismo konstitucinė funkcija.
Teismo vertinimu, atsakovės nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja nenurodė advokatui ir Tarnybai aplinkybių, t. y. kad pati pareiškėja jau kreipėsi į teismą ir kad teismas konstatavo, jog pati pareiškėja terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, nesudarius jai galimybių pateikti papildomus duomenis bei paaiškinimus, laikytinos teisiškai nereikšmingomis, vertinant prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstumą.
Aplinkybė, kad pareiškėja šiuo metu yra praleidusi terminą atskirajam skundui paduoti, šioje administracinėje byloje nevertintina ir nelaikytina kliūtimi suteikti antrinę teisinę pagalbą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį skundą su atskiruoju skundu dėl PAAT 2017 m. spalio 25 d. nutarties. Minėta, kad būtent pati Tarnyba pareiškėjai suteikė antrinę teisinė pagalbą apskųsti individualius aktus, todėl esant galimybei ABTĮ nustatyta tvarka skųsti nutartį atskiruoju skundu, turėjo būti suteikta antrinė teisinė pagalba tokiai nutarčiai apskųsti. Tarnyba neturėjo teisės riboti tokios galimybės.
Teismo vertinimu, pareiškėja siekia ginčyti PAAT 2017 m. spalio 25 d. nutartį, o atsakovės nurodyti atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindai pripažįstami nepagrįstais ir neteisėtais, kitų atsisakymo pagrindų atsakovė nenurodė, todėl konstatuotina, kad pareiškėja atitinka sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti pagal jos 2017 m. spalio 30 d. prašymą. Teismas nesutinka su atsakovės išvada, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai buvo akivaizdžiai nepagrįstas ir neperspektyvus.
Akcentuotina, kad teismas, siekdamas pilnai apginti pareiškėjos pažeistas teises naikina Sprendimą ir įpareigoja atsakovę suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, esant būtinybei pareikalavus iš pareiškėjos papildomų duomenų ir paaiškinimų, suteikti antrinę teisinę pagalbą. Akcentuotina, kad jei Tarnyba surinko duomenis, kurių pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pateikti, tai tokiu atveju atsakovė nedelsdama turi spręsti pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Toks sprendimas nelaikytinas ginčo ribų peržengimu, o vertintinas kaip aktyvus teismo siekis apginti pareiškėjos teises. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės (ABTĮ 80 straipsnis).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė Sprendimo rezoliucinėje dalyje rėmėsi tik Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktu, o motyvuojamojoje dalyje – ir minėto Įstatymo to paties straipsnio 7 dalies 2 punktu. Taigi, atsakovė Sprendimo rezoliucinėje dalyje turėjo tinkamai nurodyti jo teisinį pagrindą.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos T. A. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17-NT-4208-21332 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“.
Įpareigoti atsakovę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjai T. A. M. antrinę teisinę pagalbą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. I-617-320/2017 atskiruoju skundu apskųsti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rūta Miliuvienė