Civilinė byla Nr. e2-8028-1099/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03146-2020-7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui K. S. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 767,31 Eur skolą, 290,39 Eur vartojimo kredito mokestį, 763,84 Eur palūkanas, 92,01 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. vasario 4 d. teisėjo rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 1 dalis). Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas atsakovui įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje, nustatyta tvarka 2020 m. kovo 4 d. (per darbovietę). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
3. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas.
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 18 d. tarp pradinės kreditorės UAB BnP Finance ir atsakovo K. S. buvo sutaryta paskolos sutartis Nr. B423FCYG, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 800 Eur paskola, o jis įsipareigojo minėtą paskolą kartu su 65 procentų palūkanomis grąžinti pagal grafiką iki 2019 m. vasario 18 d. Kaip nurodo ieškovė, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, pagal tarp šalių sudarytą grafiką įmokų laiku nemokėjo, į pradinio kreditoriaus pretenzija nereagavo, todėl sutartis 2018 m. vasario 25 d. buvo nutraukta. 2017 m. gruodžio 28 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi bei 2018 m. birželio 4 d. priėmimo perdavimo aktų prie Reikalavimo perleidimo sutarties, pradinė kreditorė UAB BnP Finance reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei. Ieškovė nurodė, jog laikotarpyje nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. atsakovas į ieškovės sąskaitą sumokėjo 140 Eur, kurį buvo įskaityta į nepadengtų palūkanų sumą. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, nėra (CPK 178 straipsnis).
5. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
6. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku kredito nesumokėjo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 767,31 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
7. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 290,39 Eur kredito mokestį (pelno palūkanas), paskaičiuotas už laikotarpį iki 2018 m. birželio 1 d. ir 763,84 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d.
8. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Tarp šalių sudaryta sutartimi šalys susitarė palūkanas skaičiuoti iki viso kredito grąžinimo dienos, taip pat dėl palūkanų dydžio. Sutartyje buvo numatyta 65 procentų metinė palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs paimto kredito, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 1 054,23 Eur pelno palūkanų (290,39 Eur + 763,84 Eur) yra pagrįsti ir tenkintini.
9. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 92,01 Eur delspinigius pagal ieškovės pateiktą delspinigių paskaičiavimą (už 180 dienų laikotarpį) yra taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.
10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 913,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
11. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 43 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
12. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,58 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, j. a. k. 125164834, 767,31 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 31 ct) skolą, 1 054,23 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt keturių eurų 23 ct) palūkanas, 92,01 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 1 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 913,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,58 Eur (penkių eurų 58 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič