(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,
sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maderlika“ atstovui advokato padėjėjui Artūrui Vitkui,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Kasparui Žoštautui,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ atstovui Dariui Kasinskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maderlika“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „BRC finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Kamitra“ ir ko, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Maderlika“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė), kuriame prašo:
1.1. Akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ naudai priteisti iš atsakovės 8 750,00 Eur žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.2. Ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 300,00 Eur išlaidas už automobilio nuostolių vertinimą ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė UAB „Maderlika“ ieškinyje nurodo, kad su UAB „BRC finance“ 2020 m. vasario 11 d. sudarė Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT-2020/7370. Automobilis nuosavybės teise priklauso AB „Šiaulių bankas“. Tarp UAB „BRC finance“ ir AB „Šiaulių bankas“ yra sudaryta lizingo sutartis, pagal kurią AB „Šiaulių bankas“ perdavė ieškovei valdyti ir naudoti bankui nuosavybės teise priklausantį automobilį. Ieškovė automobilį įsigijo išperkamąją nuoma ir įsipareigojo naudodamasi automobiliu, mokėti nustatyto dydžio įmokas ir vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles. Anot ieškovės, 2023 m. kovo 19 d. Tapelių gatvėje, pereinančioje į Karačiūnų gatvę, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu jos naudojamas automobilis Mercedes Benz, vairuojamas L. G., įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę ir buvo apgadintas. Apie įvykį nedelsiant buvo pranešta policijai. Šio eismo įvykio metu buvo sugadinti ieškovės valdomo automobilio priekinės kairės pusės apatinė svirtis, priekinės kairės pusės viršutinė svirtis, priekinės kairės pusės traukėjas, priekinės kairės pusės guolio rėmas, priekinės kairės pusės amortizatorius, priekinės kairės pusės stebulė / guolis, priekinės kairės pusės ratlankis, priekinė kairės pusės padanga, kairė vidurinė vairo traukė, kairės viršutinės traukęs antgalis, galinis kairio rato kronšteinas, galinė kairės pusės atraminė traukė, galinis kairės pusės išvirtimo svirtis, galinė kairės pusės vairo traukė, galinis kairės pusės ratlankis, galinė kairės pusės padanga, priekinis aptakas (apdaila). Automobiliui buvo padaryta 8 750,00 Eur (be PVM) dydžio žala. Dėl patirtų nuostolių atlyginimo ieškovė 2023 m. kovo 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau atsakovė nuostolius atsisakė atlyginti ir nurodė dėl žalos atlyginimo kreiptis į bendrovę UAB „Kamitra“ ir Ko. Savivaldybės vertinimu, būtent UAB „Kamitra“ ir ko sutarties pagrindu yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoja pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį bei 6.270 straipsnio 2 dalį. Pasak ieškovės, 2023 m. gegužės 26 d. ji kreipėsi į bendrovę UAB „Kamitra“ ir Ko dėl žalos atlyginimo, tačiau ši bendrovė taip pat atsisakė atlyginti jai jos patirtus nuostolius bei nurodė, kad pagal sutartį bendrovei kelių valdymo teisė nebuvo perduota ir už kilusią žalą yra atsakinga būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju bendrovė UAB „Kamitra“ ir Ko pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Atsakovė, kaip kelio savininkė, nustatytos atsakomybės už netinkamą gatvių ir kelių priežiūrą bei kontrolę perleisti kitiems asmenims, t. y. UAB „Kamitra“ ir Ko negalėjo. Ieškovė taip pat pažymi, kad eismo įvykio metu duobė nebuvo aptverta, pažymėta kelio ženklais ar signaliniais žibintais. Automobilio sugadinimus lėmė būtent įvažiavimas į kelio duobę. Automobilio vairuotoja L. G., anot ieškovės, vairuodama automobilį buvo pakankamai atidi ir atsargi, važiavo leistinu greičiu, tačiau neturėjo galimybės duobę pamatyti iš anksto ir jos išvengti. Automobilio vairuotoja dėl eismo įvykio nėra kalta, ji nėra pažeidusi kokias nors kelių eismo taisykles ar atlikusi kitus neteisėtus veiksmus, kurie būtų tiesiogiai susiję su šio įvykio kilimu. Taigi yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.266 straipsnio pagrindu. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji kreipėsi į transporto priemonių vertinimą atliekančią bendrovę UAB „Autosigma“, kuri 2023 m. gegužės 15 d. atliko automobilio vertinimą nuostolių nustatymo tikslu. Automobilio atkūrimo kaštai, kurie prilyginami būtinosioms remonto išlaidoms sudaro 10 590 Eur su PVM arba 8750 Eur be PVM. Padaryta žala yra 8 750 Eur be PVM, ji pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovės (CK 6.249 straipsnis). Trečiajam asmeniui AB ,,Šiaulių bankas“ priteistas žalos atlyginimas bus skirtas automobilio remontui.
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, netenkinus pirmojo prašymo prašo sumažinti prašomos atlyginti žalos dydį.
4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodo, kad neginčija fakto, jog ji yra kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė, tačiau, anot atsakovės, ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Anot atsakovės, pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto. Pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Vadovaudamasi aktualiomis teisės aktų nuostatomis Vilniaus miesto savivaldybė 2020 metais su UAB „Kamitra“ ir Ko sudarė sutartį Nr. A62-115/20 (toliau – sutartis) dėl Vilniaus miesto šiaurinės dalies (Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijos) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. Pagal sutartį UAB „Kamitra“ ir Ko įsipareigojo nuolat, be atskiro reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą. Atsakovės vertinimu, būtent trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir Ko nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies (Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijos) dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir privalo atlyginti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Atsakovė laikosi pozicijos, kad kelio, esančio Tapelių gatvėje pereinančioje į Karačiūnų gatvę, Vilniaus miesto ribose, valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „Kamitra“ ir Ko, tad šios gatvės valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį laikytina UAB „Kamitra“ ir Ko, kuriai prievolinės teisės (sutarties) pagrindu yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti Tapelių ir Karačiūnų gatves ir kuri atsako už žalą, kilusią dėl netinkamos minėtų gatvių priežiūros. Be to, atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Anot atsakovės, ieškovė neįrodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, todėl nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovės teigimu, ieškovė taip pat neįrodė žalos dydžio ir pagrįstumo, t. y. kad automobilio gedimai buvo sąlygoti būtent dėl automobilio įvažiavimo į nurodytą duobę įvykio metu. Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės vairuotoja galimai nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nors tokia pareiga yra nustatyta, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu arba žalos dydį sumažinti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas laikytų ieškovės pagrindinį reikalavimą pagrįstu, anot atsakovės, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti 6 proc. dydžio metinių palūkanų, nes savivaldybė nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo.
5. Trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir ko atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti esant įrodytam žalos dydžiui.
6. Trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir ko atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atsakovė nėra perdavusi jai, kaip rangovei, Tapelių gatvės, Vilniuje, valdymo, kadangi kelių valdymo teisės perleidimo faktas nėra registruotas viešame registre, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl kelių valdymo teisės perleidimo rangovui. Pažymi, kad naujausioje teismų praktikoje suformuoti išaiškinimai, kad atsakovė, sudarydama sutartis su kitomis įmonėmis (įskaitant ir rangovą) neperleidžia joms kelių valdymo teisės, išimtinai tik sutarties pagrindu. Trečiojo asmens vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip kelio savininkė, yra tinkama atsakovė civilinėje byloje ir yra atsakinga už žalą, padarytą dėl šio kelio trūkumų.
7. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti.
8. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio ir pagrįstumo. Trečiasis asmuo palaiko atsakovės poziciją, kad nagrinėjamu atveju automobilį vairavusio asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Automobilio vairuotoja patyrė žalą dėl savo pačios didelio neatsargumo, todėl atsakovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės.
9. Tretieji asmenys AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „BRC finance“ per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į ieškinį
10. Ieškovė UAB „Maderlika“ pateiktame dublike papildomai nurodo, kad nesutinka su atsakovės pozicija, kad pastaroji nėra tinkama atsakovė šioje byloje ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėjo būti pareikštas UAB „Kamitra“ ir ko, kuriai ji perleido Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų valdymą. Ieškovės teigimu, pagal aktualų teisinį reglamentavimą ir naujausią teismų praktiką, trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir ko pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Anot ieškovės, atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti jos pateiktais rašytiniais įrodymais, kuriais ji įrodinėja patirtos žalos faktą ir dydį. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, kad galimai saugaus greičio nesilaikymas ir vairuotojos neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą, nes šiems argumentams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Ieškovė sutikdama su atsakovės argumentais dėl procesinių palūkanų dydžio, sumažino reikalaujamas priteisti iš atsakovės palūkanas nuo 6 iki 5 procentų dydžio.
11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame triplike papildomai nurodo, kad nesutinka su ieškovės ginčo sutarties vertinimo aspektais ir kriterijais, nes esant aiškiai išreikštai sutarties šalių valiai rangovą UAB „Kamitra“ ir ko būtina laikyti gatvės valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį. Atsakovės teigimu, UAB „Kamitra“ ir ko privalėjo veikti ne tik pagal savivaldybės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinti. Anot atsakovės, iš ginčo sutarties nuostatų visumos matyti, kad UAB „Kamitra“ ir ko įsipareigojo ne išimtinai laukti užsakovo nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai – imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamą gatvių būklę, ko šiuo nagrinėjamu atveju UAB „Kamitra“ ir ko galimai neatliko, todėl privalo savo sąskaita atlyginti sutarties pagrindu atsiradusius nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims.
12. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Maderlika“ atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose padarytas rašymo apsirikimas nurodant įvykio datą, faktiškai eismo įvykis įvyko 2023 m. kovo 19 d., kaip nurodyta pateiktoje pažymoje dėl įvykio.
13. Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti arba tenkinti jį iš dalies, jei visgi teismas nustatytų pagrindą ieškinį tenkinti.
14. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovas palaikė atsakovės poziciją byloje, prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
15. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2023 m. kovo 19 d. apie 01.40 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės UAB „Maderlika“ naudojamas lengvasis automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tapelių gatvėje pereinančioje į Karačiūnų gatvę, Vilniaus miesto ribose, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę. Įvykio metu automobilis buvo apgadintas. Apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, atvykę policijos pareigūnai užfiksavo eismo įvykį surašydami Eismo įvykio pažymą ir nubraižydami Eismo įvykio vietos schemą. Ieškovė dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau atsakovė ieškovei žalos neatlygino, laikydamasi pozicijos, kad už atsiradusią žalą sutarties pagrindu atsakingas trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir ko. Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius atlyginti žalą, ieškovė kreipėsi su pretenzija į trečiąjį asmenį UAB „Kamitra“ ir ko, tačiau trečiasis asmuo taip pat atsisakė atlyginti žalą, nes, anot trečiojo asmens, būtent Vilniaus miesto savivaldybė, kaip kelio savininkė, yra atsakinga už žalą, padarytą dėl kelio, kuriame įvyko įvykis, trūkumų ir atsiradusios žalos ieškovei atlyginimo.
16. Tarp šalių kilo ginčas, kas nagrinėjamu atveju atsakingas už ieškovės naudojamam automobiliui padarytą žalą – atsakovė kaip kelio savininkė ar trečiasis asmuo „Kamitra“ ir ko kaip rangovas pagal Pirkimo sutartį.
17. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. Pirkimo sutarties pagrindu perdavė ginčo kelio valdymo teisę trečiajam asmeniui UAB „Kamitra“ ir ko, kuris, anot atsakovės, įvykio metu buvo laikomas ne tik gatvių ir kiemų dangos atitinkamos Vilniaus miesto šiaurinės dalies (Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijos) prižiūrėtoju, bet ir valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, todėl privalo atlyginti ieškovei žalą, kilusią dėl netinkamos minėtos gatvės priežiūros. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija, nes ji padaryta netinkamai aiškinant 2020 m. rugpjūčio 6 d. Pirkimo sutarties sąlygas bei aktualias teisės normas.
18. Aktualioje CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
20. Kaip matyti iš CK 6.266 straipsnio 2 dalies, atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
21. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju įvykis įvyko Vilniaus mieste, Tapelių gatvėje pereinančioje į Karačiūnų gatvę, o vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esančios Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), kuriai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas). Taigi, byloje nėra ginčo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra kelio, kuriame įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas ieškovės naudojamas automobilis, savininkė. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl Vilniaus miesto gatvės trūkumo įvykio metu, t. y. duobės jos važiuojamoje dalyje buvimo fakto.
22. Kaip matyti iš atsakovės su atsiliepimu pateiktos 2020 m. rugpjūčio 6 d. Pirkimo sutarties, sudarytos tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip užsakovo ir trečiojo asmens UAB „Kamitra“ ir ko kaip rangovo, sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė pavedė, o trečiasis asmuo UAB „“Kamitra“ ir ko įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (sutarties 1 punktas). Kaip matyti iš sutarties 8 punkto, užsakovas įsipareigojo sumokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus pagal darbų priėmimo-perdavimo aktus. Sutarties 13 punkte detalizuota, kad rangovas pateikia užsakovui faktiškai Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus (sutarties 4 priedas), Darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (sutarties 5 priedas) ir PVM sąskaitas-faktūras arba lygiaverčius dokumentus, o užsakovas apžiūrėjęs priduodamus faktiškai atliktus darbus bei pasirašęs jam pateiktus dokumentus per 5 dienas atsiskaityti su rangovu. Savo ruožtu, sutarties 25.1. punkte rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką užsakovo užsakymą (sutarties 3 priedas), kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti. Tai, kad rangovas darbus atlieka pagal atskirus užsakovo užsakymus taip pat numatyta ir sutarties 24.3 punkte.
23. Sistemiškai įvertinus šias aukščiau nurodytas Pirkimo sutarties nuostatas, laikytina, jog šiomis sutarties nuostatomis šalys faktiškai susitarė dėl gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbų ginčo gatvėje, kurie vykdomi pagal savivaldybės, kaip kelio savininkės, užsakymus ir atsiskaitymus. Šios išvados teisingumo nepaneigia ir faktas, jog Pirkimo sutartyje yra įtvirtintos toliau nurodomos nuostatos: 25.18. punkte rangovas įsipareigojo atlyginti nuotolius užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo; rangovas įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą; rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti; atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiškai be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie atliktus darbus informuoti užsakovą; rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.
24. Vertinant šias Pirkimo sutarties nuostatas sistemiškai su aukščiau nurodytomis sutarties nuostatomis (sprendimo 22 punktas), kuriose buvo įtvirtinta šalių valia susitarti dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros, konstatuotina, kad nėra pagrindo pagal visą sutarties tekstą spręsti, jog Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui UAB „Kamitra“ ir ko. Teismo vertinimu, vien tik nuostatos dėl valdymo perdavimo įrašymas (sutarties 25.18 punktas) nagrinėjamu atveju tokio fakto nepatvirtina, nes visas sutarties tekstas, t. y. visi šalių įsipareigojimai, atliekami darbai, atsakomybė ir kt., patvirtina, kad faktiškai šalys susitarė dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros atlikimo darbų. Atsakovė, turėjusi pareigą paneigti savo kaip gatvės savininkės atsakomybės prezumpciją, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji realiai buvo perdavusi ginčo gatvės valdymą trečiajam asmeniui UAB „Kamitra“ ir ko, taip pat kad šalys savo elgesiu būtų patvirtinusios perduotą valdymą ir atitinkamai, kad sutartį sudariusių šalių valia buvo nukreipta būtent perduoti gatvės valdymą trečiajam asmeniui.
25. Be to, Teismų praktikoje pripažinta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir VSĮ nuostatos. Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens UAB „Kamitra“ ir ko Pirkimo sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas. Dėl nurodytų aplinkybių UAB „Kamitra“ ir ko nelaikytina savivaldybei priklausančio turto valdytoja 2020 m. rugpjūčio 6 d. Pirkimo sutarties pagrindu, nes tai prieštarautų VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019; 2022 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-704-560/2022).
26. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas byloje. Tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai kitose išnagrinėtose civilinėse bylose, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020, 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020, 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1682-933/2020, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021 ir kt.
27. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad gatvėje, kurios savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, įvyko įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovės naudojamas automobilis, gatvių ir kiemų danga savarankiškai valdyti trečiajam asmeniui UAB „Kamitra“ ir ko perduota nebuvo, spręstina, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės už padarytą žalą sąlygos (CK 6.266 straipsnis).
28. Atsakovės įsitikinimu, galimai saugaus greičio nesilaikymas ir vairuotojos neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio vairuotoja įvykio metu buvo nepakankamai atidi ar nerūpestinga, būtų viršijusi greitį ar būtų pažeidusi kokias nors Kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos atsiradimo (CPK 178 straipsnis). To nenustatė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kurio pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą bei užpildę Eismo įvykio vietos schemą. Iš policijos pareigūnų Eismo įvykio schemos ir ieškovės atstovo 2024 m. balandžio 16 d. papildomai pateiktų duomenų matyti, kad įvykusio įvykio metu duobė buvo faktiškai viduryje kelio, kurio bendras plotas yra 4800 mm. Duobės ilgis 1200 mm, duobės plotis 700 mm. Nuo dešiniosios važiuojamosios dalies krašto iki dešiniosios duobės krašto plotas yra 1900 mm., nuo kairiosios važiuojamosios dalies krašto iki kairiojo duobės krašto plotas yra 2200 mm. Įvykio metu duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, įvykis įvyko tamsiu paros metu, todėl susidariusioje situacijoje automobilio vairuotoja faktiškai neturėjo galimybės apvažiuoti kelyje buvusio duobės bei išvengti įvažiavimo į duobę nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Be to, vairuotojo manervas apvažiuojant duobę iš kairės pusės esamoje situacijoje būtų buvęs ypatingai nesaugus, nes bendras kelio plotas yra 4800 mm bei iškart už duobės yra kelio vingis į dešinę, todėl automobiliui bandant apvažiuoti duobę važiuojant kairiau jis būtų galėjęs susidurti su priešinga puse važiuojančiu automobiliu, kuris už vingio būtų visai nematomas. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ neįrodė nukentėjusiojo automobilio vairuotojos neatidumo ar nerūpestingumo įvykio metu, kuris būtų galėjęs turėti tiesioginės įtakos žalos atsiradimui. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį šiuo pagrindu.
29. Anot atsakovės, ieškovė neįrodė ir nepagrindė prašomos priteisti žalos fakto bei dydžio. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė į bylą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pažymą apie eismo įvykį, kurioje nurodytos eismo įvykio aplinkybės, bei prieš tai aptartą Eismo įvykio vietos schemą. Ieškovė taip pat pateikė Turto vertinimo ataskaitą su automobilio ir įvykio vietos nuotraukomis, sąmatomis ir išsamiai atliktu turto vertinimu, iš kurių matyti apgadinto automobilio defektacija ir remonto darbai bendrai 8 750 Eur sumai be PVM. Pažymėtina, kad nei atsakovė, nei jos poziciją palaikantis trečiasis asmuo UAB „Grinda“ bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti ieškovės byloje pateiktais rašytinais įrodymais bei juose nurodytų detalių ir/ar remonto darbų kainų pagrįstumu (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovės naudojamam automobiliui padaryta žala yra apskaičiuota objektyviai ir teisingai (CPK 185 straipsnis).
30. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas, kurių dydį dublike sumažino iki 5 procentų. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės taip pat priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8 750 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
31. CPK 79 straipsnyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 004,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 204,00 Eur žyminis mokestis, 300,00 Eur būtinosios išlaidos už ginčo automobilio nuostolių vertinimą, 2 500,00 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį, dubliką, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (pagal 2024 m. kovo 24 d. sąskaitą Nr. AV-323 ir grynųjų pinigų paėmimo kvitą, DOK-59440). Pažymėtina, kad 300,00 Eur išlaidos už ginčo automobilio nuostolių vertinimą yra tiesiogiai susijusios su byloje nagrinėjamu ginču, todėl ieškovė turi teisę į šių būtinųjų išlaidų atlyginimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (CPK 178 straipsnis).
33. Teismo vertinimu, susidariusios ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių už atitinkamas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 2 dalis), tinkamai pagrįstos rašytiniais įrodymais, kas sudaro pagrindą tenkinti prašymą bei priteisti iš atsakovės ieškovei 3 004,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir Ko procesiniuose dokumentuose taip pat pareiškė prašymą priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir Ko prašo priteisti iš atsakovės 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas (DOK-172194). Trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis nekelia teismui abejonių dėl jo pagrįstumo, todėl ieškinį tenkinus, trečiajam asmeniui UAB „Kamitra“ ir ko naudai iš atsakovės priteistinas 847,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
35. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 24,24 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 24,00 Eur suma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti trečiojo asmens akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ (juridinio asmens kodas 112025254) naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710061) 8 750,00 Eur (aštuonių tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimties eurų ir 00 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (8 750,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Maderlika“ (juridinio asmens kodas 305435194) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710061) 3 004,00 Eur (trijų tūkstančių keturių eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kamitra“ ir ko (juridinio asmens kodas 126247592) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710061) 847,00 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710061) 24,00 Eur (dvidešimt keturių eurų ir 00 centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Atsakovei išaiškintina, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jelena Leščinskienė