Civilinė byla Nr. e2-48-370/2022

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00435-2018-8

        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.3.

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltas alksnis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltas alksnis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-509-392/2022 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltas alksnis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laiptų fabrikas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Baltas alksnis“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 12 d. ieškovės ir atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ (toliau – ir atsakovė) pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovės 220 062,91 Eur; 2) tuo atveju, jei ieškovės reikalavimas dėl visos 2014 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo pripažinimo negaliojančia teismo būtų atmestas, pripažinti negaliojančiu 2014 m. lapkričio 12 d. ieškovės ir atsakovės pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.2 punktą dėl 132 316,21 Eur turto kainos dalies įskaitymo (įskaitymo sandorį) ir taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovės 132 316,21 Eur.

2.       Ieškovė prašė atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio ir / ar pas trečiuosius asmenis esančio atsakovės nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, turtinių teisių, taip pat piniginių lėšų areštą 220 062,91 Eur sumai. Nurodė, jog atsakovės turtinė padėtis yra komplikuota, o ieškinio suma jai didelė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad vien ieškinio sumos dydis negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas iš atsakovės 2020 m. balanso nustatė, kad vien jos turimo ilgalaikio turto vertė sudaro 455 129 Eur, o turto ji turi iš viso 2 340 689 Eur sumai. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės nemokumo byloje yra patvirtinta kreditorių reikalavimų 134 128,87 Eur sumai. Iš 2014 m. lapkričio 12 d. ginčo sandorio dieną buvusių pradelstų bendrovės įsipareigojimų kreditoriams yra likę nepatenkinti nemokumo byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai tik 23 648,49 Eur sumai. Dėl to teismas padarė preliminarią išvadą, kad ieškovės reiškiamo reikalavimo dydis yra abejotinas.

4.       Teismas nusprendė, kad ieškovė nenurodė pakankamų argumentų, patvirtinančių jos teigimą, jog atsakovė po šios bylos iškėlimo elgėsi nesąžiningai. Tokių veiksmų nenustatė ir teismas. Vien ieškinio padavimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą, atsisakys nuosavybės, arba atliks kitus veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje jau buvo atmestas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Ieškovė BUAB „Baltas alksnis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti, taikyti atsakovei priklausančio ir / ar pas trečiuosius asmenis esančio atsakovės nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, turtinių teisių, piniginių lėšų areštą 220 062,91 Eur sumai. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 

5.1.       Duomenų apie akivaizdų ieškovės ieškinio nepagrįstumą byloje nėra. Patikslintame ieškinyje pateikti išsamūs argumentai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai leidžia teigti, kad ieškovės ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas visiškai. Ieškovė šioje byloje prašo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana (Pauliano ieškinys)) pripažinti negaliojančia sutartį ir taikyti restituciją, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovės 220 062,91 Eur. Atsakovės teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo, net ir pripažinus sandorį negaliojančiu, galėtų būti tenkinamas dėl 23 648,49 Eur sumos (suma ieškovės kreditorių reikalavimų, patvirtintų ieškovės nemokumo byloje, kurie egzistavo ginčijamos sutarties sudarymo metu) arba dėl 134 128,87 Eur sumos (visi ieškovės nemokumo byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai), kadangi actio Pauliana paskirtis yra kompensacinė. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika patvirtina, kad actio Pauliana ieškinį reiškiant skolininko nemokumo administratoriui, restitucija taikytina dėl visų ginčijamo sandorio atsakovo grąžintinų sumų, nepriklausomai nuo kreditorių finansinių reikalavimų nemokumo byloje dydžio. Teismo preliminari išvada, jog ieškovės patikslintas ieškinys gali būti nevisiškai prima facie pagrįstas, yra nepagrįsta.

5.2.       Atsakovė bet kada gali perleisti turimą turtą kitiems asmenims, todėl, įvykus tokiam sandoriui, ne tik pasunkėtų sprendimo įvykdymas, tačiau sprendimas gali tapti apskritai neįvykdomas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių susidarytų situacija leidžianti atsakovei piktnaudžiauti padėtimi, nevykdyti teismo sprendimo, trikdyti teismo sprendimo vykdymo procesą. 220 062,91 Eur suma neabejotinai laikytina didele suma atsakovei ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo nevykdymo riziką. 

5.3.       2020 m. pabaigoje atsakovės turtinė padėtis buvo pakankamai bloga, tai vertinant, ieškinio reikalavimų suma – 220 062,91 Eur – atsakovei būtų tikrai didelė suma. 2019 m. pabaigoje atsakovė turėjo 1 745 859 Eur vertės balanse apskaitomo turto, kurio didžiąją dalį – 67,60 proc. (1 880 560 Eur) sudarė trumpalaikis turtas, pagrinde susidedantis iš planuojamų gauti pajamų (685 813 Eur) ir atsargų (414 487 Eur). Atsakovės ilgalaikis turtas 2019 m. pabaigoje sudarė 565 608 Eur. 2020 m. pabaigoje atsakovė apskaitė 2 340 689 Eur vertės turto, tačiau tais metais dar didesnę dalį – 80,56 proc. – turto sudarė trumpalaikis turtas. 2020 m. pabaigoje atsakovės ilgalaikio turto vertė, lyginant su 2019 m. pabaiga, sumažėjo iki 455 129 Eur (nuo 565 608 Eur), išaugo atsakovės per vienerius metus gautinos sumos (nuo 685 813 Eur 2019 m. pabaigoje iki 1 147 846 Eur 2020 m. pabaigoje). Nors atsakovės 2020 m. balanse išaugo apskaitomo turto suma, tačiau realiai to turto atsakovė neturi. Tai, kad atsakovės gautinų pajamų dydis išaugo dvigubai, parodo, jog atsakovės debitorių mokumas yra sumažėjęs. Kadangi atsakovės veikla paremta einamųjų lėšų apyvarta, įmonė likvidaus kilnojamojo ar kitokio turto neturi, didėjantis gautinų sumų kiekis kelia riziką atsakovės mokumui, kadangi atsakovės debitoriams neįvykdžius savo įsipareigojimų, atsakovė neturėtų iš ko padengti savuosius. 2020 m. pabaigoje atsakovės debitorių neįvykdytų įsipareigojimų suma viršijo 1 mln. Eur. Didžiąją dalį atsakovės balanse apskaitomo ilgalaikio turto sudaro transporto priemonės, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai, didžioji jų dalis (321 451 Eur vertės) įkeisti finansų įstaigoms skoliniams įsipareigojimams užtikrinti. Atsakovė 2020 m. pabaigoje turėjo 224 638 Eur dydžio įsipareigojimus lizingo bendrovėms. Atsakovė lizingo pagrindu valdo 8 transporto priemones, t. y. iš šio atsakovės balanse apskaitomo turto išieškojimas vykdant ieškovei palankų teismo sprendimą nebūtų įmanomas.

5.4.       2019 m. bendrovė patyrė 466 012 Eur nuostolių, kurių 2020 m. uždirbtas 151 032 Eur grynasis pelnas nepadengia. Bendrovė 2020 m. pabaigoje turėjo daugiau kaip 1,5 mln. Eur mokėtinų sumų, iš kurių 1 440 892 Eur sudarė per vienerius metus (per 2021 m.) mokėtinos sumos. Trumpalaikiai atsakovės įsipareigojimai per metus išaugo pusantro karto, 2019 m. pabaigoje jie siekė 907 233 Eur. Augantys trumpalaikiai įsipareigojimai parodo prastėjančią atsakovės finansinę padėtį. Atsakovė turi vieną nekilnojamojo turto objektą. Šis turtas apsunkintas hipoteka. Turtas atsakovės vardu įregistruotas 2021 m. balandžio 26 d., o hipoteka – 2021 m. gegužės 12 d., taigi nuo hipotekos sudarymo praėjo nedaug laiko, tai leidžia spręsti, jog tik nedidelė skolinės prievolės kredito įstaigai dalis yra padengta. Atsakovė nuolat turi įsiskolinimų valstybės biudžetui. Per paskutinius metus atsakovės darbuotojų skaičius sumažėjo apie 20 proc. Tokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas ieškovės reikalavimas, beveik nėra, jo vertė neviršija ieškiniu pareikšto turtinio reikalavimo sumos.

5.5.       Byloje nėra duomenų, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė būtų neproporcinga ar neatitiktų ekonomiškumo principo reikalavimų.

5.6.       Ginčijamo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu ieškovė ir atsakovė buvo susijusios, valdomos tų pačių asmenų. Byloje taikytina CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. Tarpusavyje glaudžiai susiję asmenys priėmė sprendimą pusvelčiui perimti iš ieškovės vienintelį nekilnojamąjį turtą, didžiąją pardavimo kainos dalį padengė atliekant neaiškios kilmės skolų įskaitymą, dėl to ieškovė faktiškai gavo tik nedidelę dalį – vos 8,5 proc. turto kainos. Toks sprendimas priimtas ieškovei esant nemokiai, turint skolų kreditoriams, t. y. pažeidžiant kreditorių interesus, suteikiant prioritetą vieninteliam kreditoriui, kuris priklauso ir yra valdomas to paties susijusio asmens. 

6.       Atsiliepime atsakovė UAB „Laiptų fabrikas“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, priimti teikiamus rašytinius įrodymus. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.       Didelė ieškinio suma, kurios nurodymas priklauso tik nuo ieškovės, nėra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovės prielaidos, kad atsakovė gali perleisti turtą tretiesiems asmenims, yra nepagrįstos. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad atsakovė, siekdama išvengti teismo sprendimo, perleidinėja, slepia turtą ar lėšas, daro kokius nors struktūrinius pertvarkymus. Byla trunka nuo 2018 m. ir dar 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Per visą tą laiką atsakovė nei bankrutavo, nei iššvaistė turtą, nei jį paslėpė, nei ėmėsi kitų priemonių išvengti būsimo teismo sprendimo. Atsakovės turtinė padėtis per tą laiką pagerėjo. Atsakovė neturi ketinimo nevykdyti teismo sprendimo. Apie ieškovės ketinimą kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovei žinoma nuo jau nuo 2017 m. gruodžio, tačiau nėra nė vieno įrodymo, kad atsakovė per tą laiką būtų atlikusi nesąžiningus veiksmus.

6.2.       Ieškovės motyvai, susiję su ginčijamo sandorio sąlygų ir sandorio šalių elgesio vertinimu, teisinės reikšmės nagrinėjamo procesinio klausimo išsprendimui neturi. Ieškovės teiginiai dėl sandorio teisėtumo bei dėl tariamo atsakovės nesąžiningumo yra nepagrįsti. Ginčijamo sandorio teisėtumas ar neteisėtumas paaiškės tik išnagrinėjus bylą.

6.3.       Atsakovė teikia ir prašo priimti įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera. Atsakovė veiklą vykdo nuo 2009 m., specializuojasi laiptų ir jų konstrukcijų gamyboje, įmonėje dirba patyrę specialistai. Įmonė sėkmingai dirba užsienio rinkose. 2020 m. atsakovės turto vertė sudarė 2 340 689 Eur. Atsakovės nuosavas kapitalas siekia 909 848 Eur ir jis yra padidėjęs lyginant su 2020 m. (788 669 Eur). Iš 2021 m. trijų ketvirčių balanso matosi, kad bendrovė turi turto už 2 434 058 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro vos trečdalį šio turto vertės, tai rodo, jog bendrovė yra geroje finansinėje situacijoje. Per tris 2021 m. ketvirčius atsakovė uždirbo 121 179 Eur grynojo pelno, o 2020 m. – 151 032 Eur grynojo pelno. Atsakovė turi 668 091 Eur iš pirkėjų gautinų sumų. Tai yra lėšos, kurios gali būti naudojamos vykdant teismo sprendimą. Atsakovė nesusiduria su pirkėjų nemokumu. Išaugęs gautinų sumų dydis susijęs su naujais ir išaugusiais atsakovės vykdomais užsakymais. Bendrovės apyvarta kiekvienais metais svyruoja tarp 3-5 mln. Eur. Bendrovė neturi skolų biudžetui. Bendrovės turtui areštų nėra. Atsakovė vykdo projektus, kurių vertė siekia 900 000 Eur. Atsakovei priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas, jo vidutinė rinkos vertė 1 010 000 Eur, užtikrintos prievolės dydis – 540 000 Eur. Transporto priemonių, įrenginių, prietaisų ir įrankių vertė siekia 332 405 Eur, skola kredito įstaigoms sudaro vos 75 530 Eur. Atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėję nuo 1 440 892 Eur (2020 m. gruodžio 31 d.) iki 888 756 Eur. Skolos tiekėjams sumažėjusios nuo 942 913 Eur iki 230 792 Eur. Atsakovės vykdoma veikla sėkminga, turtinė padėtis daugiau nei gera, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovė nebus pajėgi įvykdyti jai nepalankų teismo sprendimą.

6.4.       Taikius laikinąsias apsaugos priemones gali būti sutrikdyta atsakovės veikla, bloginama finansinė padėtis ir galimybės atlikti darbus pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, dėl to nukentėtų atsakovės užsakovai, sumažėtų galimybės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Gali būti sustabdyti atsiskaitymai su tiekėjais, darbuotojais ir valstybės biudžetu. Atsakovės piniginių lėšų areštas nepataisomai gali sužlugdyti veiklą, įmonės reputaciją, atimti galimybę vykdyti užsakymus, dėl to gali tekti mažinti darbuotojų skaičių. Pas atsakovę dirba 82 darbuotojai, areštai galėtų atsiliepti atsakovės veiklai ir darbuotojams.

6.5.       Ieškovės reikalavimas negali būti didesnis nei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvę ir šiuo metu vis dar likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai ir ieškovė turėtų pagrįsti jų dydį. Pagal ieškovę, nepatenkinti reikalavimai sudaro 23 648,49 Eur. Restitucijos nepagrįstai prašoma visai turto vertei ar įskaitytai sumai. Reikalaujama suma viršija nemokumo byloje patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumą. Toks restitucijos būdas prieštarauja kompensacinei actio Pauliana paskirčiai, sudaro prielaidas pasipelnyti nemokumo administratoriui bei kitiems kreditoriams, kurių reikalavimai susidarė jau po ginčo sandorio ir kurių interesų šis sandoris neliečia.

6.6.       Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apie šį ieškovės prašymą neinformavo atsakovės. Dėl to atsakovė neturėjo galimybės atsikirsti į ieškovės prašymą. Atsakovė savo poziciją patvirtinančius įrodymus teikia kartu su atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

7.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

8.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovės papildomai pateiktų įrodymų priėmimo

9.       Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus, kuriuos prašo priimti: 1) išrašo iš atsakovės interneto tinklalapio kopiją; 2) atsakovės 2020 m. balansą (sutrumpintas) ir pelno (nuostolio) ataskaitą; 3) atsakovės 2021 m. trijų ketvirčių balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtintas kopijas; 4) išrašo iš „rekvizitai.lt“ interneto tinklalapio kopiją; 5) išrašo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto tinklalapio apie atsakovės įsipareigojimus valstybės biudžetui kopiją; 6) išrašą apie atsakovės turto areštus; 7) pažymos apie atsakovės vykdomus projektus ir jų vertę kopiją; 8) išrašo apie hipoteką kopiją; 9) 2021 m. gruodžio 8 d. pažymos apie darbuotojų skaičių kopiją.

10.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis)

11.       Papildomai teikiamais įrodymais atsakovė siekia paneigti ieškovės iškeltas abejones dėl prastos jos finansinės padėties. Atsižvelgdamas į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas neinformavus atsakovės ir ji neturėjo galimybės įrodymus pateikti anksčiau, apeliacinės instancijos teismas priima papildomai pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priėmus papildomus įrodymus šalių teisės būti supažindintoms su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę dėl jų nebus pažeistos, nes papildomi įrodymai yra pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, kuris teisme gautas 2021 m. gruodžio 9 d., o ieškovė, kaip Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo naudotoja, galėjo su šiais įrodymais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus, ypač įvertinant tai, kad tam turėjo pakankamai laiko iki paskirto rašytinio teismo posėdžio 2022 m. sausio 27 d.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

13.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

14.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės turimos reikalavimo teisės dydis yra abejotinas, taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, todėl nusprendė laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Ieškovė atskirajame skunde su šiomis teismo išvadomis nesutinka.

Dėl ieškinio reikalavimų prima facie (ne)pagrįstumo

15.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, nustatė, kad ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, gindamas kreditorių interesus, pareiškė ieškovės nemokumo administratorius, o nemokumo byloje yra patvirtinta nepatenkintų kreditorių reikalavimų 134 128,87 Eur sumai. Taip pat teismas nustatė, kad iš 2014 m. lapkričio 12 d. ginčo sandorio dieną buvusių pradelstų bendrovės įsipareigojimų kreditoriams likę nepatenkinti nemokumo byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai tik 23 648,49 Eur sumai. Dėl to teismas padarė preliminarią išvadą, kad ieškovės reiškiamo reikalavimo dydis yra abejotinas.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, netaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-881/2021 ir kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turi pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o būtent, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą ir ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, neturėjo vertinti ieškovės reikalavimo pagrįstumo iš esmės, t. y. vertinti, ar egzistuoja actio Pauliana sąlygos, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl ieškovės reikalavimo teisės dydžio ir pagrįstumo teismas turi pasisakyti tik nagrinėdamas bylą iš esmės. 

18.       Šioje proceso stadijoje, vertinant ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejonių dėl ieškovės ieškinio preliminaraus pagrįstumo nekyla – ieškovė ieškinį grindžia faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ieškinio argumentai paremti įrodymais, ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas – ieškovė pasirinko leistiną ir įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovės ieškinys preliminariai nepagrįstas.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

19.       Ieškovė grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui grindžia prasta atsakovės turtine padėtimi, didele ieškinio suma ir atsakovės nesąžiningumo prezumpcija, kadangi ginčo sandorį sudarė susiję asmenys (CK 6.67 straipsnis).

20.       Sprendžiant apie didelę ieškinio sumą, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė nėra ir negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1316-516/2021).

21.       Ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo sėkmingas įvykdymas priklauso nuo daugelio aplinkybių, tarp jų ir nuo atsakovės finansinių pajėgumų. Tačiau finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Būtent tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-28-1120/2022).

22.       Vien didelė ieškinio suma ir (ar) atsakovės turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ji ketina perleisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą ir kad dėl to egzistuoja reali grėsmė, jog būsimas teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai dėl atsakovės finansinės padėties, neleidžia manyti, kad atsakovės turtinė padėtis yra prasta. 2020 m. atsakovės turto vertė sudarė 2 340 689 Eur. Iš 2021 m. trijų ketvirčių balanso matyti, kad atsakovė turi turto už 2 434 058 Eur, per tris 2021 m. ketvirčius atsakovė uždirbo 121 179 Eur grynojo pelno, o 2020 m. – 151 032 Eur grynojo pelno. Atsakovės metinė apyvarta – 3-5 mln. Eur. Atsakovė neturi skolų biudžetui, areštuoto turto. Atsakovei priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas.

23.       Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).

24.       Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti, perleisti ar panašiai.

25.       Nepagrįstas ieškovės skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, nes žalą sukėlęs elgesys ir veiksmai (ginčijamo sandorio sudarymas) atlikti susijusių asmenų. Nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, jį turi įrodyti priešinga šalis, šiuo atveju – ieškovė, pateikusi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nurodoma nesąžiningumo prezumpcija, įtvirtinta CK 6.67 straipsnyje, yra skirta sandorio teisėtumui įvertinti, t. y. kai sprendžiama dėl sandorių negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ši specialioje teisės normoje įtvirtinta prezumpcija nėra taikoma. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos ieškiniui užtikrinti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ieškovės nurodomą nesąžiningumo prezumpciją.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra duomenų, kurie galėtų pagrįsti atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Pažymėtina, kad ši byla trunka nuo 2018 m. ir nėra duomenų, kad per tą laiką atsakovė ėmėsi kitų priemonių išvengti būsimo teismo sprendimo. Ieškovės prielaidos apie galimą atsakovės nesąžiningumą, siekį mažinti turto masę ir išvengti teismo sprendimo įvykdymo, neturi faktinio pagrindo. Šioje nutarties dalyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad neegzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl konstatuotina, kad neegzistuoja būtinosios ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

27.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Danguolė Martinavičienė