Civilinė byla Nr. e2A-1373-601/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19952-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.1.; 75.8.; 121.18.; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

         Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. V. 1 945,93 Eur (6 718,90 Lt) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidais. Ieškovas nurodo, kad po santuokos nutraukimo įvykdė abiejų sutuoktinių solidarią prievolę kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2012-07-10 lizingo sutartį dėl automobilio KIA Carnival įsigijimo, todėl turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę ir prašo priteisti pusę ieškovo sumokėtų įmokų lizingo įmonei.

Atsakovė J. V. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad iš dalies pripažįsta ieškovo reikalavimą grąžinti pusę įmokų, kurias ieškovas sumokėjo lizingo įmonei nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2014-02-17 ieškovas sumokėjo 3 790,32 Lt, o atsakovė pripažindama ieškinį šioje dalyje 2014-11-05 ieškovui sumokėjo pusę šios sumos - 1 895,16 Lt. Atsakovė pripažįsta, kad anksčiau negrąžino ieškovui 1 895,16 Lt, nes ieškovas taip pat nevykdė įsipareigojimų atsakovei sumokėti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pagal 2013-09-30 teismo sprendimą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

         Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui G. B. iš atsakovės J. V. 364,42 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 74,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas motyvuose nurodė, jog atmestini ieškovo argumentai, kad iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas įmokas mokėjo iš asmeninių lėšų. Teismas rėmėsi įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo, kuriame nustatyta, kad prievolės pagal lizingo sutartį mokėti įmokas už automobilį KIA Carnival buvo vykdomos iš bendrų abiejų sutuoktinių lėšų. Šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir iš naujo neįrodinėtinos. Teismas pažymėjo, kad viskas priklauso nuo to, koks turtas buvo panaudotas vykdant solidariąją sutuoktinių prievolę: jeigu buvo panaudotas bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas, tai solidariąją prievolę įvykdžiusiam sutuoktiniui regreso teisė neatsiranda, o jeigu asmeninis vieno iš sutuoktinių turtas, regreso teisė atsiranda. Teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dieną, buvo įvertinti visi duomenys, susiję su dalintino turto verte, ieškovo sumokėta bendra lizingo įmokų suma, nustatytas iš atsakovės priteistinos kompensacijos ieškovui dydis už atsakovei atitekusią didesnę turto dalį ir padaryta išvada, kad solidari prievolė mokėti lizingo įmokas iki sprendimo priėmimo buvo vykdoma iš bendrų lėšų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad santuokos nutraukimo byloje ieškovas prašė įvertinti jo sumokėtą lizingo įmokų dalį nuo ieškinio priėmimo ar pripažinti, kad įmokos buvo mokamos iš jo asmeninių lėšų ir tuo pagrindu reikalauti teisės į kompensaciją. Bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia teismo sprendimu nutraukus santuoką. Atsakovė sutiko įvykdyti ieškovui dalį prievolės ir grąžino pusę lizingo įmokų, sumokėtų po teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo, t. y. nuo 2014-02-17 iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ieškovas įmokas mokėjo ir laikotarpiu nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo. Per laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo (2013-09-30) iki jo įsiteisėjimo (2014-02-17) ieškovas sumokėjo 4 lizingo įmokas: iš viso – 2 516,55 Lt, po teismo sprendimo priėmimo ieškovas vykdė abiejų sutuoktinių solidarią prievolė iš asmeninių lėšų, todėl įgijo regreso teisė į ½ ieškovo sumokėtų įmokų po teismo sprendimo priėmimo.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

         Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-789-886/2015, dalį, kurioje atsisakomą ieškovo G. B. ieškinį tenkinti visiškai ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį visiškai, priteisiant iš atsakovės J. V. ieškovui G. B. nepriteistą 3 565,47 Lt (1 032,63 Eur) skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 211,63 Eur nepriteistų, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuose nurodė:

1. teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 3.67 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai laikėsi pozicijos, jog apelianto gaunamos pajamos laikomos jo asmenine nuosavybe tik nuo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo dienos, kai CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momento įgyjamas turtas (gaunamos pajamos) yra laikomas asmenine nuosavybe. Nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo apelianto gaunamos pajamos laikomos jo asmenine nuosavybe, todėl nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo apelianto sumokėtos įmokos pagal lizingo sutartį yra laikomos sumokėtomis iš asmeninių lėšų. Turtinės prievolės, atsiradusios iškėlus santuokos nutraukimo bylą pripažįstamos asmeninėmis;
2. teismas netinkamai vadovavosi ir aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. CK 3.100 straipsnio 6 punkte įtvirtinta norma, jog bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, reiškia, jog teismo sprendimas yra laikomas pagrindu bendrajai nuosavybei pasibaigti. Tačiau CK 3.100 straipsnio 6 punkte įtvirtinta norma nepaneigia CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Turtas, esantis sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, yra padalijamas teismo sprendimu, tačiau jau nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos sutuoktinių naujai įgyjamas turtas nebepatenka į bendrosios jungtinės nuosavybės rėžimą, o laikomas asmenine nuosavybe;
3. teismas nurodydamas, kad santuokos nutraukimo byloje yra padaryta išvada, kad įmokos pagal Lizingo sutartį buvo mokamos iš bendrų lėšų, klaidingai interpretavo 2013 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2528-96/2013. Teismas konstatavo, kad prievolė mokėti įmokas pagal Lizingo sutartį yra solidari šalių prievolė, tačiau tai neleidžia teigti, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo nutraukti santuoka priėmimo dienos, įmokos buvo mokamos iš bendro sutuoktinių turto.

Atsakovė J. V., atstovaujama advokato D. V., atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuose nurodė, kad apeliantas ignoruoja teismo sprendimo motyvus ir byloje nustatytas aplinkybes, jog įsiteisėjęs sprendimas santuokos nutraukimo bylos turi prejudicinę galią ir nustatytos aplinkybės ir naujo neįrodinėjamos. Atmestini ieškovo argumentai dėl CK 3.67 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, nes po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo šalys neįgijo nei naujo turto ar turtinių teisių, nei naujų prievolių. Apeliantas nebuvo pareiškęs reikalavimo kreditoriams sumokėtas sumas pripažinti išmokėtomis iš asmeninių lėšų ir taip CK 3.98 straipsnio pagrindu siekti teisės į kompensaciją. Apeliantas remiasi teisės normos komentaru, kuris tiesiogiai netaikytinas ir CPK nenumatytu teisės šaltiniu. Apeliantas naujo turto, 2012 m. pateikęs ieškinį, neįgijo. Apeliantas nepagrįstai remiasi LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009, kurioje nėra tokios citatos ar išvados, kurią kaip nutarties motyvus pateikia apeliantas. Apeliantas nuo santuokos nutraukimo ieškinio pateikimo teismui 2012 m. pabaigos iki 2013-09-30 gyveno kartu su atsakove ir jų vaikais, mokėjo už šeimos komunalines paslaugas, telefono ryšio paslaugas, o nuolat dirbanti ir taip pat uždirbanti atsakovė rūpinosi šeimos buitimi, vaikų išlaikymu, bendrų namų ruoša, darė išlaidas maistui, aprangai, gamino maistą ir t. t., kas rodo, kad šalys vykdė savo pareigas bendrai, iš bendrų lėšų. Ieškovas nesielgė apdairiai ir rūpestingai, t. y. nuo 2012 m. pradžios nebeleido atsakovei naudotis jų bendru automobiliu KIA, visą jo teikiamą naudą, patogumą ir kitus privalumus naudodamas tik savo interesais.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

         Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad santuoka tarp šalių nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (2014 m. vasario 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis), kuriuo buvo padalintas ir šalių santuokoje įgytas bendras turtas ir turimi įsipareigojimai. 2014 m. spalio 22 d. apeliantas pateikė ieškinį atsakovei kaip solidariajai skolininkei dėl skolos (pagal lizingo sutartį, kuria, išmokėjus įmokas, buvo įgytas automobilis KIA Carnival) priteisimo nuo bylos del santuokos nutraukimo iškėlimo dienos (2012 m. gruodžio 27 d.).

Ginčijamu sprendimu, pirmosios instancijos teismas priteisė apelianto prašomas įmokas pagal lizingo sutartį iš solidariosios prievolės turėtojos atsakovės (buvusios sutuoktinės) nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., t. y. nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo nutraukta tarp šalių sudaryta santuoka ir padalintas šalių santuokoje įgytas turtas ir įsipareigojimai (į turto balansą įtraukiant ir lizinguojamą automobilį). 

Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 3.67 straipsnio 1 dalimi (santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėsms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo), todėl nepagrįstai nepriteisė apelianto (ieškovo) prašomų įmokų pagal lizingo sutartį (pusės sumokėtų įmokų už šeimos poreikiams įgytą lizinguojamą automobilį KIA Carnival) iš atsakovės nuo 2012 m. gruodžio 27 d. (nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos).

         Taigi, apeliaciniu skundu apeliantas prašo priteisti puse jo sumokėtų įmokų pagal lizingo sutartį nuo 2012 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, nes mano, kad nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos jo gaunamos pajamos buvo jo asmeninė nuosavybė.

         Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, sudaromas bendro sutuoktinių turto balansas, kurį sudarant, atsižvelgiama tiek į bendrą sutuoktinių turtą, tiek į jų asmeninį turtą, tiek į turimas skolas ir įsipareigojimus (CK 3.118 str.), taip pat galimų kompensacijų balansas (CK 3.98 str., 3.118 str. 3 d.). Pareiga pateikti informaciją dėl bendro turto padalijimo tenka šalims, t. y. šalys turi nurodyti visą savo turtą (tiek bendrą, tiek asmeninį, tiek skolas ir įsipareigojimus) bei kitas aplinkybes (pvz.: koks turtas ir nuo kada laikytinas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe), kurios gali būti svarbios, sudarant turto balansą. Teismo sprendimu santuoką nutraukus ir padalijus bendrą sutuoktinių turtą, laikoma, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 str.) ir visi klausimai (ginčai) susiję su šalių turtu yra išspręsti.

         2013 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu tarp apelianto ir atsakovės buvo nutraukta santuoka ir padalintas santuokoje įgytas bendras sutuoktinių turtas, įtraukiant į turto balansą ir automobilį KIA Carnival, už kurį buvo mokamos įmokos pagal lizingo sutartį; taip pat nustatyta, kad įsipareigojimai „Swedbank lizingas“ UAB pagal 2012-07-10 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo yra solidarios apelianto ir atsakovės prievolės. Šiuo teismo sprendimu buvo išspręstas šalių ginčas dėl turto padalijimo ir įsipareigojimų pagal lizingo sutartį po santuokos nutraukimo paskirstymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, apeliantas turėjo teisę reikšti prašymą (reikalavimą) pripažinti nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momento jo gaunamas pajamas jo asmenine nuosavybe, bet ne atskiroje byloje reikšti tokį reikalavimą. Patenkinus apeliacinį skundą, gautųsi, jog iš esmės būtų persvarstytas (pakeistas) įsiteisėjęs 2013 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dėl šalių turto padalijimo. Be to, pažymėtina, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo yra aiškiai nuspręsta, kad šalių solidarumas pagal lizingo sutartį nustatytas po santuokos nutraukimo. Apeliantas nepagrįstai, reikšdamas ieškinį dėl solidarios skolos dalies priteisimo (prievolių teisė), remiasi įstatymo nuostatomis reglamentuojančiomis santuokos nutraukimą (šeimos teisė). Kaip jau minėta, CK 3.67 str. nuostatas apeliantas turėjo prašyti taikyti santuokos nutraukimo byloje.

         Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

      Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

         Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                   Evaldas Burzdikas