Civilinė byla Nr. e2-337-241/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01714-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU
2020 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MOLESTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo Luminor Bank AS prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-4691-661/2019 pagal ieškovės Luminor Bank AS ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „MOLESTA“ dėl neeilinio atsakovės akcininkų susirinkimo sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė firma „Lietuvos melioracija“, S. Ž., T. R..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Luminor Bank AS kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovės RUAB „MOLESTA“ 2019 m. rugsėjo 13 d. neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 1.2, kuriuo nuspręsta pritarti įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimų projektui, negaliojančiu.
2. Reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei vykdyti RUAB „MOLESTA“ neeilinio akcininkų susirinkimo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 1.2, t. y. uždrausti atsakovei teikti akcininkų susirinkimo sprendimą svarstyti RUAB „MOLESTA“ kreditorių susirinkimui.
3. Ieškovas nurodė, kad neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimas pažeidžia banko teisėtus interesus, kadangi bankui įkeistą turtą numatoma realizuoti ženkliai mažesne kaina nei yra galima gauti užbaigus šiuo metu galiojančio plano įgyvendinimą. Neuždraudus sprendimo vykdymo, kreditoriams bus padaryta žala. Kreditorių susirinkimui pritarus plano pakeitimams, įkeistas turtas bus parduotas atsakovės vadovo pageidaujamomis, bankui žalingomis sąlygomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovei vykdyti RUAB „MOLESTA“ neeilinio akcininkų susirinkimo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 1.2, kuriuo nutarta pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimų projektui ir teikti jį įmonės kreditorių susirinkimui, t. y. uždraudė teikti sprendimą svarstyti įmonės kreditorių susirinkimui.
5. Teismas nurodė, kad ieškinio priėmimo stadijoje preliminariai susipažinus su byloje pateiktais dokumentais, negalima daryti prielaidos, jog reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas, todėl ieškovo Luminor Bank AS pareikštas ieškinys prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas.
6. Teismas sprendė, kad atsakovės nesąžiningumas nustatytinas preliminariai įvertinus skundžiamo akcininkų susirinkimo sprendimo sąlygą, siūlančią pakeisti įkeisto turto pardavimo tvarką, pagal kurią po to, kai bankas atsisakytų perimti įkeistą turtą, įkeisto turto pardavimo sąlygas, tvarką, pinigų panaudojimą savo nuožiūra ir pageidavimais spręstų tik bendrovės vadovas. Pardavus ieškovui Luminor Bank AS įkeistą turtą už mažesnę kainą, ieškovo galimybės atgauti nepatenkinto finansinio reikalavimo dalį būtų neproporcingai apsunkintos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė RUAB „MOLESTA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Luminor Bank AS prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Analogiškas ginčas tarp tų pačių šalių dėl RUAB „MOLESTA“ 2019 m. gegužės 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimo negaliojimo, tik pagal bendrovės akcininko T. R. ieškinį, kuris pareikštiems reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei RUAB „MOLESTA“ uždrausti vykdyti ginčijamus sprendimus, buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24814-534/2019. Teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovui apskundus šią nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1381-866/2019 atsisakė skundą tenkinti ir paliko pirmosios instancijos nutartį nepakeistą. Taigi anksčiau nagrinėjamoje byloje buvo konstatuoti prejudiciniai faktai, kuriais pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ir šioje byloje.
7.2. Ieškinio reikalavimas ir reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįsti, nes nėra įrodyta nei grėsmė teismo sprendimo nevykdymui, nei atsakovės nesąžiningumas, nei paties ieškovo kaip kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimas. Ginčijami akcininkų sprendimai neturi jokios įtakos ieškovo kaip kreditoriaus teisėms ir interesams. Galutiniai sprendimai dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo projekto teikiami tvirtinti kreditorių susirinkimui, o tada teismui. Todėl ne akcininkai sprendžia restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo klausimą, o kreditoriai balsų dauguma ir galutinai teismas. Bankas, jei nesutiks su teikiamu restruktūrizavimo plano pakeitimo projektu, galės balsuoti prieš tokio sprendimo priėmimą ir be banko balsų nebus kreditorių balsų daugumos. Akcininkų priimtas restruktūrizavimo plano projektas ar jo pakeitimai nėra privalomi kreditoriams, nes pastarieji gali nepritarti planui ar jį koreguoti.
7.3. Vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ieškinio prima facie aspektu, ieškovas ieškinyje nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam ar įmonei sukėlė ar gali sukelti ginčijami akcininkų sprendimai, o nurodė tik formalius pažeidimus. Priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – draudimas įgyvendinti akcininkų sprendimus, kurie dar bus peržiūrėti kreditorių, sukėlė grėsmę RUAB „MOLESTA“ veiklos tęstinumui ir sutrikdė restruktūrizavimo procesą, dėl ko nukentės kreditorių interesai. Atsakovė turi bylinėtis dėl formaliai reikalaujamo akcininkų pritarimo restruktūrizavimo plano patikslinimo projektui, nors galutinį sprendimą dėl jo priima kreditoriai ir teismas.
7.4. Ieškovas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad teikiamu restruktūrizavimo plano pakeitimo projektu yra siekiama turtą perleisti už mažesnę kainą. Priešingai, tokiu būdu yra siekiama užkirsti kelią tolimesniems teisminiams ginčams, nes siekiama turtą perleisti hipotekos kreditoriui. 2020 m. vasario mėn. baigiasi restruktūrizavimo terminas, todėl iki jo turi būti įvykdytos procedūros ir atsiskaityta su kreditoriais. Be to, ieškovas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir apie jam neva priklausančias mokėti einamąsias palūkanas, nes notaras atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą dėl palūkanų išieškojimo, aiškiai nurodydamas, kad bankas neturi teisės reikalauti einamųjų palūkanų.
7.5. Teismo išvada, kuria motyvuojama grėsmė galimam teismo sprendimo nevykdymui, nėra pagrįsta. Akcininkų sprendime nėra įtvirtintas nutarimo projektas įmonei priklausantį ir bankui įkeistą turtą parduoti už mažesnę kainą, toks teismo motyvas nepagrįstas bylos medžiaga, o paremtas tik deklaratyviu ieškovo teiginiu. Taigi jokios realios grėsmės nėra, nes skundžiamas akcininkų sprendimas nesukelia jokių pasekmių įmonės kreditoriams, o tik priimamas kaip privaloma procedūra prieš teikiant jį tvirtinti kreditorių susirinkimui.
8. Trečiasis asmuo T. R. prašo atmesti atsakovės RUAB „MOLESTA“ atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1381-866/2019 nėra nustatytų prejudicinių faktų šiai bylai, kadangi skiriasi apeliantės nurodytų bylų nagrinėjimo dalykai. Minėtos bylos nagrinėjimo dalykas buvo 2019 m. gegužės 22 d. RUAB „MOLESTA“ akcininkų susirinkimo sprendimai ir jų ginčijimas. Šioje byloje yra ginčijamas 2019 m. rugsėjo 13 d. RUAB „MOLESTA“ akcininkų susirinkimo sprendimas. Be to, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo negali nustatyti prejudicinių faktų, sprendžiant klausimą dėl jų taikymo kitoje byloje.
8.2. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas tik preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą, o ne nagrinėja civilinę bylą iš esmės. Šiuo atveju ieškovas Luminor Bank AS pasirinko leidžiamą savo civilinių teisių gynybos būdą, o ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrįstą prielaidą ieškinį tenkinti.
8.3. RUAB „MOLESTA“, vadovaujama R. J., nuo 2016 m. gruodžio 23 d. nevykdo restruktūrizavimo plano, t. y. neparduoda RUAB „MOLESTA“ priklausančio ir ieškovui įkeisto turto didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Pasiūlymus įsigyti turtą pateikė tik du pirkėjai, t. y. UAB „Draudimo projektai“ (1 445 000 Eur) ir UAB „KRK Wood“ (1 126 500 Eur). Šio turto pardavimu mažesnę kainą pasiūliusiam pirkėjui suinteresuotas įmonės vadovas R. J. įvairiais būdais siekia pirkėju patvirtinti ne didžiausią kainą pasiūliusią UAB „Draudimo projektai“, o UAB „KRK Wood“. Vien ta aplinkybė, kad RUAB „MOLESTA“ kartu su trimis kreditorių komiteto nariais du kartus pirkėju buvo patvirtinę mažesnę kainą pasiūliusią UAB „KRK Wood“ ir abu kartus teismai sprendimus panaikino, akivaizdžiai parodo nesąžiningus RUAB „MOLESTA“ veiksmus.
8.4. Apeliantės bei jos vadovo nesąžiningumą parodo ir tai, kad RUAB „MOLESTA“ restruktūrizavimo plano pakeitimas yra inicijuojamas praėjus trejiems metams nuo organizuoto turto pardavimo konkurso. Nepavykstant pirkėju patvirtinti mažesnę kainą pasiūliusią UAB „KRK Wood“, apeliantė sugalvojo, kad reikia keisti restruktūrizavimo planą ir sukurti galimybę pirkėjo patvirtinimo klausimo sprendimą perduoti RUAB „MOLESTA“ vadovui. Apeliantė jau tris kartus organizavo akcininkų susirinkimus dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo. To paties klausimo daugkartinis nagrinėjimas taip pat parodo, kad visais įmanomais būdais yra siekiama RUAB „MOLESTA“ turtą parduoti mažesnę kainą pasiūliusiam pirkėjui, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
11. Su atskiruoju skundu atsakovė pateikė teismui Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1381-866/2019 ir Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. S. 2019 m. lapkričio 18 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą kopijas.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo spręsti dėl tokio pobūdžio dokumento prijungimo prie bylos. Atsakovės pateiktas naujas rašytinis įrodymas – notaro atsisakymas atlikti ieškovo prašomą notarinį veiksmą (atlikti vykdomąjį įrašą dėl einamųjų palūkanų pagal kreditavimo sutartį išieškojimo) neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus (CPK 180 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, vertinamas tik ieškinio prima facie pagrįstumas ir galima grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir nepaneigia, todėl neturi ryšio su šios bylos įrodinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pateiktą rašytinį įrodymą atsisakytina priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: 1) tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, 2) pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės – jeigu viena iš jų neegzistuoja, asmens teisės ir teisėti interesai laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti varžomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus tokio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018, kt.).
16. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reiškiamas ieškinio reikalavimas yra preliminariai pagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovas Luminor Bank AS yra atsakovės RUAB „MOLESTA“ kreditorius, turintis galiojančią reikalavimo teisę. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas galimas kreditoriaus teisių pažeidimas, ir kurios sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką, prie ieškinio pateikti įrodymai nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
17. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010). Šiuo atveju ieškovas pareiškė ieškinį, kurio prašo pripažinti atsakovės RUAB „MOLESTA“ 2019 m. rugsėjo 13 d. neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta pritarti įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimų projektui, ir nuspręsta teikti jį kreditorių susirinkimui, negaliojančiu. Tokio ieškinio dalyko, kokį suformulavo ieškovas, patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Taigi užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas.
18. Nors civilinio proceso normos leidžia taikyti ir prevencines laikinąsias apsaugos priemones, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai), tačiau šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad nepritaikius ieškovo Luminor Bank AS prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo teikti atsakovės akcininkų susirinkimo sprendimą svarstyti kreditorių susirinkimui, ieškovui ar kitiems atsakovės kreditoriams gali kilti neigiami padariniai.
19. Ginčo laikotarpiu galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) detaliai reglamentuoja restruktūrizavimo plano bei jo pakeitimų tvirtinimo tvarką, taip pat restruktūrizuojamos įmonės turto realizavimo tvarką. Sistemiškai aiškinant ĮRĮ 12, 14 straipsnio, 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas matyti, kad įmonės dalyvių (akcininkų) ar savininkų pritarimas restruktūrizavimo plano projektui ar jo pakeitimams yra tik viena iš privalomų įmonės restruktūrizavimo stadijų, kuri savarankiškai nesukelia jokių pasekmių. Kasacinio teismo išaiškinta, kad restruktūrizavimo plano pakeitimams, kaip ir pačiam restruktūrizavimo planui, turi pritarti kreditorių susirinkimas, kadangi tai išimtinė kreditorių kompetencija, atitinkanti restruktūrizavimo plano prigimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-915/2018 35, 36 punktai).
20. Atsižvelgus į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo klausimą sprendžia, atitinkamai įmonės turto pardavimo tvarkos sąlygas nustato, ne restruktūrizuojamos įmonės akcininkai, o kreditorių susirinkimas, kuris kvalifikuota balsų dauguma gali pritarti arba nepritarti restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) projektui. Be to, įmonės kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti skundžiami teismui ĮRĮ 24 straipsnio 7 punkte nustatyta tvarka, o restruktūrizavimo planą bei po pakeitimus tvirtina teismas (ĮRĮ 14 straipsnio 6, 11 dalys). Taigi ieškovas vien dėl priimto akcininkų susirinkimo sprendimo, kuriuo nuspręsta pakeisti restruktūrizavimo plane numatytą turto pardavimo tvarką, negali patirti jokios realios žalos ar kitų neigiamų padarinių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje taikė prevencinio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pradėti nauji (papildomi) teisminiai ginčai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina tikėtina ieškovo žala. Pažymėtina, kad teismas neturi duomenų, jog atsakovės kreditoriai galėtų pritarti ginčo akcininkų susirinkime priimtiems restruktūrizavimo plano pakeitimams, įvertinus aplinkybę, kad ieškovas yra vienas didžiausių atsakovės kreditorių. Be to, pats ieškovas pasirinko savo galimai pažeistas teises ginti inicijuodamas atskirą civilinę bylą dėl atsakovės akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, vietoje to, kad savo teises gintų atsakovės restruktūrizavimo procese.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nepagrįstai nustatė pagrindą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Luminor Bank AS prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
22. Atskirai pažymėtina, kad atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad teismas turėtų ieškovę įpareigoti sumokėti žyminį mokestį, yra nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Luminor Bank AS prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Teisėja Danutė Gasiūnienė