Civilinė byla Nr. e2A-328-553/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00633-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.2; 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.3.1.1; 3.3.1.11

                                                        (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Novian Systems“ ir atsakovės biudžetinės įstaigos Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novian Systems“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Viešųjų pirkimų tarnybai dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, sprendimų taikyti sankcijas panaikinimo, sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Viešųjų pirkimų tarnybos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Novian Systems“ dėl delspinigių priteisimo ir sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Ukrainos bendrovė uStudio LLC, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Novian Systems“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT, perkančioji organizacija) 2023 m. kovo 2 d. rašte nurodytą sprendimą skaičiuoti ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo 2021 m. gegužės 26 d. tarp ieškovės UAB „Novian Systems“ ir trečiojo asmens Ukrainos bendrovės uStudio LLC, kaip jungtinės veiklos partnerių, bei atsakovės sudarytos Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modernizavimo paslaugų teikimo sutarties (toliau – Sutartis) 7.1 papunktyje nurodytos paslaugų kainos – 3 617 018,20 Eur su PVM, už kiekvieną termino praleidimo dieną, panaikinti atsakovės 2023 m. balandžio 5 d. raštu ir 2023 m. gegužės 11 d. raštu pateiktas delspinigių apskaičiavimo pažymas arba sumažinti atsakovės skaičiuojamų netesybų dydį; 2) pakeisti Sutarties sąlygas: pakeisti Sutarties 7.1 papunktį, numatant, kad kūrimo paslaugų kaina yra 10 851 054 Eur su PVM, kaina be PVM – 8 967 813,22 Eur, PVM sudaro – 1 883 240,78 Eur; 3) pratęsti Sutarties 45.1 papunktyje nurodytą kūrimo paslaugų suteikimo terminą iki 2024 m. gruodžio 31 d.; 4) pratęsti Paslaugų teikimo reglamento 9.2 papunktyje nurodyto 5 prieaugio terminą iki 2024 m. sausio 2 d.; 5) pratęsti Paslaugų teikimo reglamento 9.2. papunktyje nurodyto 6 prieaugio terminą iki 2024 m. rugpjūčio 2 d.; 6) pakeisti Paslaugų teikimo reglamento 9.2 papunktyje nurodytą bendrosios eksploatacijos termino pradžią į 2024 m. rugpjūčio 2 d., o termino pabaigą – į 2024 m. gruodžio 31 d.; 7) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą dėl Sutarties nutraukimo dėl jos esminio pažeidimo; 8) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovės 2023 m. birželio 8 d. pranešimą ir jame nurodytą prašymą išmokėti 400 000 Eur garantijos sumą; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2021 m. sausio 23 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos – CVP IS (Saulė IS) modernizavimas ir diegimas“, pirkimo Nr. 529029, (toliau – Pirkimas), kuriame dalyvavo ir pasiūlymą pateikė ieškovė kartu su jungtinės veiklos partnere Ukrainos bendrove uStudio LLC (toliau – uStudio LLC).

3.       Perkančioji organizacija 2021 m. gegužės 12 d. paskelbė, kad nustatyta tokia pasiūlymų eilė: 1) UAB „Novian Systems“ ir uStudio LLC pasiūlymo kaina – 5 969 046,45 Eur su PVM; 2) UAB „ATEA“ pasiūlymo kaina – 6 532 174,11 Eur su PVM. 2021 m. gegužės 26 d. šalys sudarė Sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti šias paslaugas: Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos – CVP IS (Saulė IS) (toliau – SAULĖ IS) kūrimo (modernizavimo), diegimo ir garantinės priežiūros paslaugas (toliau – Kūrimo paslaugos), SAULĖ IS priežiūros ir palaikymo paslaugas bei suteikti Paslaugų gavėjui licencijas, reikalingas SAULĖ IS gamybinei eksploatacijai visos priežiūros ir palaikymo laikotarpiu, be to, teikti papildomas paslaugas, kurios susijusios su SAULĖ IS pakeitimais ir (ar) Techninėje specifikacijoje nenumatytų reikalavimų įgyvendinimu. 2022 m. gruodžio 29 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr. 3 prie Sutarties (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 3), pagal kurį visas Kūrimo paslaugas paslaugų teikėjas turėjo suteikti iki 2023 m. rugsėjo 1 d.

4.       Ieškovė nurodė, kad vykdant Sutartį atsirado aplinkybės, kurios iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą – iš esmės padidėjo Sutarties vykdymo apimtys, darbo laikas bei įvykdymo kaina. Paslaugų teikėjui atlikus didžiąją dalį detalios analizės paaiškėjo, kad Kūrimo paslaugų apimtys yra gerokai išaugusios – jos tapo apie tris kartus didesnės nei buvo vertinama pasiūlymo pateikimo metu. Be to, vykdant Sutartį atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės (2022 m. vasario 24 d. prasidėjo Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinė invazija į Ukrainą). Karo metu atsirado force majeure aplinkybės, kurių nei viena iš šalių negalėjo ir negali kontroliuoti, t. y. nuolat dingdavo elektra ir interneto ryšys; uStudio LLC darbuotojai nuolat privalėjo slėptis nuo perspėjimų apie oro atakas, nuolat būdavo iškviečiami atlikti pareigų, susijusių su karo padėtimi.

5.       2023 m. balandžio 5 d. raštu atsakovė informavo, kad vadovaujantis Sutarties 30 punkto nuostatomis, Paslaugų gavėjui nuo 2023 m. kovo 3 d. iki 2023 m. balandžio 2 d. yra apskaičiuota 0,02 proc. dydžio delspinigių suma nuo Sutarties 7.1 punkte nurodytos Paslaugų kainos už kiekvieną termino praleidimo dieną (31 kalendorinę dieną), t. y. delspinigių suma už nurodytą laikotarpį sudaro 22 425,40 Eur. 2023 m. gegužės 11 d. raštu atsakovė informavo, kad, vadovaujantis tuo pačiu pagrindu, Paslaugų gavėjui nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. yra apskaičiuota 21 702 Eur delspinigių.

6.       Ieškovė 2023 m. kovo 14 d. ir 2023 m. balandžio 28 d. raštais paprašė atšaukti sprendimą dėl delspinigių skaičiavimo, tačiau atsakovė 2023 m. kovo 31 d. ir 2023 m. gegužės 11 d. raštais informavo, kad sprendimas nėra atšaukiamas. Ieškovė 2023 m. gegužės 15 d. raštu pateikė atsakovei prašymą įvertinti uStudio LLC patvirtinime ir Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų, kuri yra oficiali institucija, kuriai priskirta kompetencija konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybes, 2022 m. vasario 28 d. išduotoje pažymoje nurodytas nenugalimos jėgos aplinkybes ir šiuo pagrindu atleisti ieškovę nuo sankcijų (netesybų) taikymo bei atidėti paslaugų teikėjo įsipareigojimų vykdymą tol, kol tęsis nenugalimos jėgos aplinkybės, tačiau atsakovė 2023 m. gegužės 25 d. raštu informavo, kad šie prašymai nebus tenkinami.

7.       2023 m. gegužės 31 d. raštu ieškovė vėl paprašė atšaukti sprendimą dėl delspinigių skaičiavimo, atleisti nuo sankcijų taikymo, atidėti įsipareigojimų vykdymą 9,5 mėnesių laikotarpiui dėl 2022 m. kovo – 2023 m. balandžio mėnesiais vykusių force majeure aplinkybių, patvirtinti, kad ieškovės įsipareigojimų vykdymas galės būti atidėtas atitinkamai papildomam laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kiek oro antskrydžių Kijevo regione bus vykdoma nuo 2023 m. gegužės mėnesio, priimti kvietimą dalyvauti derybose dėl Sutarties keitimo, skirti nepriklausomą informacinių technologijų specialistą, kuris nešališkai ir kompetentingai įvertintų faktines aplinkybes, susijusias su Sutarties apimties išaugimu bei padėtų šalims nustatyti pagrįstą Kūrimo paslaugų termino pratęsimo laiką bei kainą.

8.       Ieškovė teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog po Sutarties sudarymo atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių paslaugų teikėjas neturėjo galimybės iki Sutartyje nustatyto 5 prieaugio pabaigos įvykdyti įsipareigojimus, ji turėtų būti atleista nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, įskaitant nuostolių atlyginimą, baudų ir kitų Sutartyje numatytų sankcijų taikymą; įsipareigojimų vykdymas taip pat turėtų būti atidėtas tiek laiko, kiek truko (truks) laikinojo pobūdžio nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, t. y. perkančiosios organizacijos 2023 m. kovo 2 d. rašte nurodytas sprendimas skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo Sutarties 7.1 punkte nurodytos Paslaugų kainos – 3 617 018,20 Eur su PVM, už kiekvieną termino praleidimo dieną turėtų būti panaikintas ir pripažintas negaliojančiu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad dėl force majeure aplinkybių tiekėjas turėtų būti atleistas ir nuo Sutarties vykdymo, atitinkamai turėtų būti pakeista Sutartis nustatant naujus Kūrimo paslaugų teikimo terminus ir kainą.

9.       Ieškovė taip pat nurodė, kad vykdant Sutartį atsirado ir kitos esminės aplinkybės, dėl kurių pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra – iš esmės padidėjo Sutarties vykdymo apimtys, darbo laikas ir įvykdymo kaina.

10.       Pažymėjo, kad šalys susitarė dėl fiksuotos kainos už Sutartyje numatytų paslaugų teikimą – 3 617 018,20 Eur su PVM (Sutarties 7.1 punktas), todėl, esant fiksuotai kainodarai, Pirkimo sąlygose privalo būti aiškiai ir iki galo tiksliai suformuoti Techninės specifikacijos reikalavimai. Tuo tarpu Sutartyje yra daug nuostatų, kurios aiškiai rodo, kad Sutarties sudarymo metu nėra aiškios tikslios Sutarties apimtys, jog Techninės specifikacijos reikalavimai turės būti detalizuojami tik Sutarties vykdymo metu, atliekant detalią analizę, t. y. Sutarties sudarymo metu dar nebuvo galutinai aiškūs Techninės specifikacijos reikalavimai: pvz. Techninės specifikacijos 16.1 papunktis, 2593 punkto lentelės „Paslaugų etapai, etapų rezultatai ir terminai“ 2 eil., Techninės specifikacijos 36 punktas, 41.2 papunktis, 42.4 papunktis ir t. t. (ieškinyje pateikta 150 pozicijų – Techninės specifikacijos punktų).

11.       Tais atvejais, kai nėra iki galo tiksliai suformuluoti Techninės specifikacijos reikalavimai, laikytina, kad pirkimo objektas nėra iki galo aiškus, o tai sudaro prielaidas tiekėjams sunkiau ir neracionaliai apskaičiuoti bendrą pasiūlymų kainą Pirkime, pažeidžia skaidrumo ir lygiateisiškumo principus; su ūkio subjektų lygiateisiškumu nesuderinama situacija, kai tikrasis pirkimo objektas, sudarius ir pradėjus vykdyti sutartį, paaiškėja iš esmės tik vieninteliam viešojo pirkimo laimėtojui. Tiekėjui negali būti perkelta visa Sutarties vykdymo rizika tais atvejais, kai nėra iki galo tiksliai suformuluoti Techninės specifikacijos reikalavimai, jei Sutarties vykdymo metu, analizuojant ir detalizuojant Techninės specifikacijos reikalavimus, paaiškėja gerokai didesnė paslaugų teikimo apimtis. Nei Pirkimo sąlygose, nei Sutartyje nebuvo nurodyta, kad tiekėjas prisiima riziką, jeigu Sutarties vykdymo metu paaiškėja gerokai didesnė paslaugų teikimo apimtis. Apie keliais kartais išaugusias darbų apimtis perkančioji organizacija buvo informuota šalių 2023 m. kovo 1 d. vykusio susitikimo metu.

12.       Ieškovė pažymėjo, kad pati perkančioji organizacija neatlieka veiksmų, būtinų sklandžiam Sutarties vykdymui, t. y. nesudaro sąlygų paslaugų tiekėjui vykdyti Sutarties, nesuteikia Sutarties vykdymui būtinos informacijos: nuo 2022 m. lapkričio vis dar nėra suteikta TEST/DEV prieigų prie FM AVNIS, VTEK PIDTIS ir VMI ESKIS; 5 prieaugyje paslaugų teikėjas turėjo realizuoti tam tikras integracijas, tačiau atsakovė nepateikė tam reikalingų duomenų teikimo sutarčių ir integracijų aprašų; nėra iki galo parengta ES TED integracijos techninė dokumentacija, o parengta jos dalis neatitinka TEST aplinkoje veikiančio sprendimo ir pan.

13.       Ieškovė teigė, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti Sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio pagrindu, numatant Pirkimo sutarties Kūrimo paslaugų 10 851 054 Eur su PVM kainą bei pratęsiant galutinį paslaugų atlikimo terminą iki 2024 m. gruodžio 31 d.

14.       Ieškovė taip pat nurodė, kad Sutarties 7.1 papunkčio pagrindu delspinigiai negali būti skaičiuojami atsakovės 2023 m. kovo 2 d. rašto pagrindu už 5 prieaugio paslaugų nesuteikimą iki 2023 m. kovo 2 d., nes delspinigiai gali būti skaičiuojami tik tuo atveju, jeigu Paslaugų teikėjas vėluoja suteikti Kūrimo paslaugas, tačiau Sutartyje nėra nurodyta, kad delspinigiai bus skaičiuojami atskirai už kiekvieno prieaugio vėlavimą, todėl darytina išvada, jog Sutarties 7.1 papunktis galėtų būti taikomas (delspinigiai galėtų būti pradėti skaičiuoti) tik esant Kūrimo paslaugų vėlavimui, t. y. jeigu Kūrimo paslaugos nebūtų suteiktos iki 2023 m. rugsėjo 1 d., nes pagal Papildomą susitarimą Nr. 3 šalys susitarė pratęsti Sutarties 45.1 papunktyje nustatytą Kūrimo paslaugų laikotarpį iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Be to, Sutarties 30 punkte, kuris nustato delspinigių skaičiavimą, nėra nurodyta, kad delspinigiai galėtų būti skaičiuojami už vėlavimą suteikti paslaugas pagal atskiras prieaugių veiklas. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu atsiranda tam tikras vėlavimas atskirose prieaugių veiklose, bet nėra bendro Kūrimo paslaugų vėlavimo, delspinigiai negali būti skaičiuojami. Sutartis negali būti aiškinama paslaugų teikėjo nenaudai.

15.       Be to, perkančiosios organizacijos sprendimas delspinigius skaičiuoti nuo visos Kūrimo paslaugų kainos, kai dar net nėra pasibaigęs Kūrimo paslaugų teikimo terminas, yra neproporcingas ir neteisėtas. Delspinigiai mažų mažiausiai turėtų būti skaičiuojami ne nuo visos Sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės. Net ir tuo atveju, jeigu delspinigiai būtų skaičiuojami pagal Sutartį, jie turi būti atitinkamai mažinami, atsižvelgiant į tai, kokius realius nuostolius patiria perkančioji organizacija. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė absoliučiai jokių duomenų apie tikėtinus nuostolius, o tai savaime reiškia, kad skaičiuojamos netesybos yra neproporcingos, neprotingai didelio dydžio ir neabejotinai privalo būti mažinamos.

16.       Ieškovės teigimu, atsakovė, 2023 m. rugsėjo 15 d. pranešimu nutraukdama Sutartį dėl esminio pažeidimo, nesilaikė jos nutraukimo tvarkos, numatytos Sutarties 49 punkte, kadangi pirmiausia turėjo nustatyti ieškovei papildomą protingą terminą pašalinti Sutarties vykdymo trūkumus, įvertinus padidėjusias Sutarties vykdymo apimtis, ir tik tuo atveju, jei ieškovė nepašalintų šių trūkumų per nustatytą terminą, atsakovė įgytų teisę nutraukti sutartį dėl jos esminio pažeidimo. Šios tvarkos nesilaikymas pats savaime lemia pranešimo dėl Sutarties nutraukimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. 

17.       2023 m. birželio 8 d. raštu Perkančioji organizacija kreipėsi į AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą (toliau – Bankas) su prašymu išmokėti 2021 m. birželio 2 d. Sutarties sąlygų įvykdymo garantijoje (toliau – Garantija) nurodytą 400 000 Eur sumą, tačiau šis perkančiosios organizacijos pranešimas bei prašymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Perkančioji organizacija prašyme Bankui visiškai nemotyvavo, dėl kokių konkrečiai priežasčių prašo būtent visos Garantijoje nurodytos sumos (400 000 Eur) išmokėjimo, nors Garantijos tikslas pagal Sutartį yra užtikrinti perkančiosios organizacijos nuostolių atlyginimą. Taigi, perkančioji organizacija gali pasinaudoti Garantija tik tiek, kiek jos nuostolių (į kuriuos įskaitomi delspinigiai) nepadengia priskaičiuotos netesybos (delspinigiai) tiekėjo atžvilgiu. Šiuo momentu atsakovė yra pranešusi tik apie 44 127,40 Eur priskaičiuotų netesybų (delspinigių) dydį, jokių kitų pranešimų su įrodymais apie didesnius patirtus nuostolius nepateikė, todėl teoriškai Garantijos pagrindu galėtų prašyti išmokėti ne daugiau kaip 44 127,40 Eur.

18.       Atsakovė VPT pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė: priteisti iš ieškovės 223 530,60 Eur delspinigių, 12,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo Sutarties galiojimo pabaigos (2024 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančiu ir panaikinti ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19.       Atsakovė nurodė, kad pagal Sutartį paslaugos yra teikiamos prieaugiais (etapais): ieškovei užbaigus kiekvieną individualų prieaugį, yra pasirašomas to prieaugio rezultatų priėmimo-perdavimo aktas. Kiekvienam prieaugiui Paslaugų teikimo reglamente yra nustatyti individualūs terminai (prieaugio veiklų pradžios ir pabaigos datos), pagal kuriuos ieškovė, kaip paslaugų teikėja, privalo teikti Kūrimo paslaugas. Pagal Sutarties 30 punktą, jei paslaugų teikėjas dėl savo kaltės vėluoja vykdyti Sutarties 7.1 papunktyje numatytus įsipareigojimus pagal Paslaugų teikimo reglamente nustatytus darbų atlikimo grafiko terminus, kurie turi neviršyti lentelėje nurodytų maksimalių prieaugių atlikimo terminų, paslaugų gavėjas, neprarasdamas teisės į kitas savo teisių gynimo priemones pagal Sutartį, pradeda skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo Sutarties 7.1 papunktyje nurodytos Paslaugų kainos už kiekvieną termino praleidimo dieną.

20.       Kadangi ieškovė per Papildomame sutarime Nr. 3, kuriuo šalys pakeitė Sutarties nuostatas dėl 5 – 7 prieaugių veiklų terminų (terminai buvo pratęsti), nustatytą terminą – iki 2023 m. kovo 2 d., nebuvo baigusi 5 prieaugio veiklų, atsakovė 2023 m. kovo 2 d. išsiuntė ieškovei raštą, kuriuo informavo ieškovę, kad pradeda skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo Sutarties 7.1 papunktyje nurodytos Kūrimo paslaugų kainos – 3 617 018,20 Eur su PVM – už kiekvieną termino praleidimo dieną. Pradėjusi skaičiuoti delspinigius, atsakovė nuosekliai kas mėnesį informavo ieškovę apie tai, kokia konkreti delspinigių suma yra susikaupusi dėl vėlavimo suteikti Kūrimo paslaugas. Nors visose delspinigių apskaičiavimo pažymose nurodyta, jog delspinigiai turi būti sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo atitinkamos pažymos išsiuntimo dienos, ieškovė priešieškinio teikimo dieną nėra sumokėjusi atsakovei jokių delspinigių.

21.       Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį. Teigė, kad ieškovės sprendimas nutraukti Sutartį yra neteisėtas. Savo sprendimą ieškovė grindė tuo, kad atsakovė neatšaukė savo sprendimo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir nepatvirtino, jog jai priimtini atitinkami ieškovės pasiūlymai dėl Sutarties vykdymo, neatsakė, ar ji toliau tęs Sutarties vykdymą. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė neignoravo ieškovės ankstesnių paklausimų, pateikė konkretų pasiūlymą dėl tolesnės Sutarties vykdymo eigos ir šis pasiūlymas turėjo konkretų bei ieškovei aiškiai išviešintą pagrindimą bei teisėtus tikslus, kurie buvo aktualūs ir naudingi pačiai ieškovei, ir šis pasiūlymas negali būti vertinamas kaip nekonstruktyvus, keliantis žalą ir juo labiau suponuojantis bendrųjų atsakovės pareigų nevykdymą. Vilniaus apygardos teismui priėmus dvi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis buvo sustabdytas Sutarties nutraukimas, būtent atsakovė buvo susaistyta su ieškove, įkalinta sutartiniuose santykiuose neapibrėžtam laikui, pastarajai pakartotinai (kiekvieną dieną) pažeidžiant Kūrimo paslaugų teikimo terminus.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

22.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. raštu atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; priteisė atsakovei iš ieškovės 164 211,80 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 29 673,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė.

23.       Teismas nurodė, kad nuo bylos iškėlimo iš esmės pasikeitė situacija, nes abi šalys vienašališkais sprendimais nutraukė Sutartį, t. y. tiek viena, tiek kita Sutarties šalis yra išreiškusi valią nutraukti sutartinius santykius, todėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl Sutarties pakeitimo išsprendimas galėtų atrodyti nebeaktualus ir netikslingas, tačiau teismui šio reikalavimo pagrįstumo ir faktinių aplinkybių, kuriomis jis grindžiamas, neįvertinus iš esmės materialiąja teisine prasme, nėra įmanomas visų kitų byloje tiek ieškovės, tiek atsakovės pareikštų reikalavimų išsprendimas.

24.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės siekiamam Pirkimo Sutarties sąlygų keitimui kaip specialioji norma pirmiausia taikytinas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnis. Atsižvelgdamas į nurodytame straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, teismas pažymėjo, kad pakeitimo poreikis turi būti atsiradęs dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti.

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad ji negalėjo įvykdyti Sutarties dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, t. y. prasidėjusios Rusijos karinės invazijos į Ukrainą. Dėl to teismas atsižvelgė į Sutarties 40-43 punktuose išdėstytas nuostatas, reglamentuojančias situaciją, kai Sutartis nebuvo įvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kurių šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar pasekmėms atsirasti. Taip pat nukreipė į CK 6.212 straipsnį, reglamentuojantį sutarties šalies atleidimą nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

26.       Teismas pripažino, kad aplinkybė, t. y. Rusijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtas karas prieš Ukrainą ir dėl jo atsiradusios pasekmės, nuo šalių valios niekaip nepriklausė, šalys jos negalėjo kontroliuoti, išvengti ar iš esmės sumažinti galimus neigiamus padarinius, nė viena iš šalių nebuvo prisiėmusi tokių aplinkybių atsiradimo rizikos. Tačiau, kompleksiškai įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – šalių ir jų atstovų paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad neturi pakankamo pagrindo spręsti apie tai, jog ieškovės nurodytos su karu Ukrainoje susijusios aplinkybės (dėl elektros energijos tiekimo, interneto ryšio sutrikimų, oro antskrydžių ir pan.) objektyviai turėjo neigiamos įtakos ir iš tikrųjų paveikė ieškovės ir jos partnerio sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir (ar) jau ankščiau šalių nebuvo įvertintos, dėl ko egzistuotų pagrindas teismo sprendimu pakeisti Sutartį ieškovės norimu būdu ir forma.

27.       Teismas konstatavo, kad iš esmės visos nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodomos, su karu Ukrainoje susijusios aplinkybės buvo išspręstos Papildomu susitarimu Nr. 3, pripažįstant jas nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė laisva valia pasirašė nurodytą susitarimą bei suteikė atsakovei pagrindą tikėtis, jog Sutartis bus įvykdyta iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad ieškovė buvo atleista, ir jai negalėjo būti bei faktiškai nebuvo taikoma jokia civilinė atsakomybė (delspinigių ar kita forma) už visą šį nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo ir įtakos sutartinių įsipareigojimų vykdymui laikotarpį.

28.       Teismas taip pat pripažino, kad neturi pagrindo spręsti, jog ieškovės nurodomos su karu ir jo pasekmėmis Ukrainoje susijusios aplinkybės vėlesniu laikotarpiu, t. y. po 2022 m. gruodžio 29 d. Papildomo susitarimo Nr. 3 sudarymo iki ieškovės nurodomo 2023 m. balandžio mėnesio, turėjo kokią nors realią neigiamą įtaką Ukrainoje veikiančios partnerės uStudio LLC ir (ar) Lietuvoje veikiančios ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui, kas sudarytų pagrindą spręsti tiek apie ieškovės atleidimą nuo civilinės atsakomybės už terminų praleidimą, tiek apie Sutarties pratęsimą. Atsakovei 2023 m. kovo 2 d. raštu informavus ieškovę apie sankcijų taikymą, ieškovė, gindamasi, neužsiminė apie vykstantį karą Ukrainoje ar kitas objektyvias, nuo ieškovės ir jos partnerės nepriklausančias aplinkybes, sutrukdžiusias laiku suteikti 5 prieaugio paslaugas bei sudarančias pagrindą atleisti nuo atsakomybės delspinigių forma. Apie tokias, kaip teigia ieškovė, force majeure aplinkybes, ieškovė užsiminė tik 2023 m. balandžio 28 d. rašte, prašydama atleisti nuo sankcijų taikymo ir atidėti paslaugų teikėjo įsipareigojimų vykdymą, kol tęsis šios aplinkybės, tačiau jokio detalaus tokių aplinkybių aprašymo nepateikė ir įrodymais nepagrindė.

29.       Iš jungtinės veiklos sutarties priedo Nr. 1 teismas nustatė, kad trečiojo asmens uStudio LLC įsipareigojimų ir atsakomybės dalis sudaro 25,90 proc. visų įsipareigojimų pagal Sutartį, atitinkamai ieškovės dalis – 74,10 proc. visų įsipareigojimų pagal Sutartį. Teismas taip pat nustatė, kad uStudio LLC tenkanti dalis yra priskiriama Kūrimo paslaugų 1 – 4 etapams; įgyvendinant 5 ir 6 Kūrimo paslaugų etapus numatoma užbaigti visas integracijas SAULĖ IS tikslais. Teismas nurodė, kad uStudio LLC 2023 m. rugpjūčio 17 d. raštu patvirtino, jog vykdo savo įsipareigojimus pagal Sutartį nustatytose dalyse ir atsakomybės ribose, yra visiškai pajėgi teikti paslaugas, kurios įtrauktos kaip jos nustatytos dalys ir atsakomybės sritys jungtinės veiklos sutartyje. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad terminų praleidimas yra iš esmės susijęs su ieškovės paslaugų teikimu pagal Sutartį ir jos, kaip jungtinės veiklos partnerės, darbų bei atsakomybės sritimis. Teismas taip pat nurodė, kad 4 prieaugis, už kurio suteikimą buvo realiai atsakinga partnerė uStudio LLC, turėjo būti ir realiai buvo įgyvendintas būtent per 2022 m. kovo – rugsėjo laikotarpį, kuomet vyko intensyviausi karo veiksmai, tačiau šios aplinkybės realiai nesutrukdė (ir net po ieškovės kreipimosi į teismą netrukdo) uStudio LLC vykdyti sutartinius įsipareigojimus laiku, o tai, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog tokių trukdymų nebuvo ir vėlesniu laikotarpiu, o jei ir buvo, jie negalėjo turėti įtakos 5 – 7 prieaugių, kurie pagal jungtinės veiklos sutartį buvo priskirti būtent ieškovės kompetencijai, tinkamam įgyvendinimui.

30.       Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas pakeisti Sutartį taip pat buvo grindžiamas nenumatytomis aplinkybėmis – žymiai (net tris kartus) padidėjusiomis Sutarties vykdymo apimtimis, atitinkamai prailgėjusiu darbo laiku, padidėjusia Sutarties įvykdymo kaina. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygos buvo parengtos neaiškiai, reikalavimai Pirkimo objektui buvo suformuluoti netiksliai, tačiau teismas pažymėjo, jog tokiu atveju ieškovė turėjo teisę pateikti perkančiajai organizacijai atitinkamus klausimus, pasiūlymus Pirkimo procedūrų metu, arba VPĮ nustatyta tvarka ir terminais ginčyti Pirkimo sąlygas, arba atsisakyti dalyvauti Pirkime, tačiau visa tai padaryta nebuvo. Teismas nustatė, kad Pirkimo procedūrų vykdymo metu tik vieno iš suinteresuotų tiekėjų buvo iškeltas klausimas dėl Pirkimo objekto apimties neapibrėžtumo, į kurį atsakovė atsakė 2021 m. sausio 8 d. Teismas pažymėjo, kad Techninėje specifikacijoje itin detaliai apibrėžtas rezultatas ir paslaugos, kurių tikisi perkančioji organizacija. Tuo tarpu šio rezultato pasiekimo ir realizavimo būdą suteikta pasirinkti pačiam pasiūlymą teikiančiam tiekėjui. Teismas taip pat pastebėjo, kad teikdami pasiūlymus Pirkime patys tiekėjai turėjo užpildyti Sutarties priedo Nr. 1 lentelę bei patys, įvertindami visas jiems aktualias aplinkybes ir faktorius, nurodyti ir (ar) pasiūlyti atitinkamus konkrečių SAULĖ IS sukūrimo prieaugių (projekto etapų) įvykdymo terminus, būdami apriboti tik galutinio nurodyto Kūrimo paslaugų suteikimo termino – 2023 m. liepos 1 d., kuris galėjo būti pratęstas tik vieną kartą ne ilgesniam nei trijų mėnesių terminui. Teismas nurodė, kad ieškovė kartu su partneriu nekėlė perkančiajai organizacijai jokių klausimų ir pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų ir Pirkimo objekto neapibrėžtumo. Atsižvelgdamas į tai teismas ieškovės teiginius, kad jai tik vykdant Sutartį paaiškėjo, jog paslaugų suteikimui ir perkančiosios organizacijos užsibrėžto rezultato pasiekimui jai reikės atlikti daugiau, didesnės apimties darbų, negu ji planavo teikdama pasiūlymą ir sudarydama Sutartį, vertino kritiškai. Dėl tų pačių priežasčių teismas plačiau nepasisakė ir nevertino ieškovės pateiktų argumentų, susijusių su „Agile“ metodo taikymu.

31.       Teismas vertino, kad negali būti laikomos įrodytomis aplinkybės bei reikalavimai, jog šiuo atveju būtinas Sutarties terminų pakeitimas ir (ar) pratęsimas būtent iki ieškinyje nurodytų terminų (5 prieaugio įgyvendinimas iki 2024 m. sausio 2 d., 6 prieaugio įgyvendinimas iki 2024 m. rugpjūčio 2 d., galutinis Kūrimo paslaugų suteikimas iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir pan.), o Sutarties 7.1. papunktyje nurodytos Kūrimo paslaugų kainos pakeitimas ir (ar) padidinimas būtent iki ieškinyje nurodytos sumos – 10 851 054 Eur, nes ieškovė nepateikė objektyvių duomenų ir įrodymų, kokiu būdu ji nustatė būtent tokią, kaip ji teigia, „išaugusių“, „papildomų“ paslaugų vertę, kaip ją apskaičiavo. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra tenkinamos VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos dvi sąlygos, todėl Sutarties pakeitimas negalimas.

32.       Spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo priteisti delspinigius teismas nurodė, kad jų skaičiavimas nurodytas Sutarties 7.1 papunktyje. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė iki nustatyto termino neįvykdė 5 prieaugio darbų, nenustatytos ir neįrodytos force majeure aplinkybės, taip pat, jog ieškovė būtų gera valia sumokėjusi atsakovės paskaičiuotus delspinigius, kad Sutartis laikytina pasibaigusia (nutraukta) nuo 2023 m. spalio 15 d., teismas patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 164 211,80 Eur delspinigių nuo Sutarties 7.1 papunktyje nustatytos paslaugų kainos (3 617 018,20 Eur) už 227 dienų laikotarpį (nuo 2023 m. kovo 3 d., kuomet turėjo būti įgyvendintos 5 prieaugio paslaugos, iki 2023 m. spalio 15 d.).

33.       Teismas nurodė, kad nors atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 223 530,60 Eur delspinigių, skaičiuodama jas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 2 d. iki pat 2024 m. sausio 5 d., kuomet galiojo teismo nutartimis byloje pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo įsigaliojimo ir vykdymo sustabdymas, teismas nenustatė teisinio pagrindo tenkinti tokį atsakovės reikalavimą.

34.       Teismas pažymėjo, kad netesybos (delspinigiai) negali būti skaičiuojamos už laiką po Sutarties nutraukimo ir sutartinių santykių pasibaigimo, o pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Be to, nors ieškovės prašymu Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje, taip pat 2023 m. spalio 13 d. nutartimi, tuomet dar nebuvusioje prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-2952-603/2023, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, tačiau tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1063-790/2023, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18-370/2024 pirmosios instancijos teismo nutartys buvo panaikintos.

35.       Teismas nurodė, kad ieškovės pozicija, jog atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti delspinigius už tarpinių atskirų Sutarties vykdymo etapų (prieaugių) įgyvendinimo terminų pažeidimus, atitinkamai ieškovė neturėjo pareigos mokėti delspinigius tol, kol nebuvo pažeistas galutinis Sutartyje įtvirtintas visų Kūrimo paslaugų įgyvendinimo terminas, laikytina nepagrįsta. Pažymėjo, kad Sutarties 7.1 papunktyje aiškiai nustatytas delspinigių skaičiavimo momentas, o ieškovės pozicija akivaizdžiai prieštarauja kitoms Sutarties nuostatoms ir neatitinka loginio bei sisteminio visų Sutarties sąlygų aiškinimo. Teismas nesutiko ir su ieškovės teiginiu, kad perkančioji organizacija neturėjo teisės skaičiuoti delspinigius nuo visos Kūrimo paslaugų kainos, o delspinigiai galėtų būti skaičiuojami nebent nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, nes Sutarties 30 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog 0,02 proc. dydžio delspinigiai skaičiuojami nuo Sutarties 7.1 papunktyje nurodytos paslaugų kainos už kiekvieną termino praleidimo dieną, o Sutarties 7.1 papunktyje yra nurodyta Kūrimo paslaugų kaina – 3 617 018,20 Eur, ir ieškovė nei Pirkimo procedūrų metu, nei vėliau šios Pirkimo sąlygos VPĮ nustatyta tvarka ir terminais neginčijo. Teismas pažymėjo, kad nei Pirkimo dokumentuose, nei Sutartyje nėra išskirtos atskirų Kūrimo paslaugas sudarančių sudėtinių dalių (paslaugų), atskirų prieaugių ar etapų vertės, kas leistų objektyviai nustatyti jau įvykdytų ar neįvykdytų prievolių dalį ir (ar) vertę.

36.       Teismas taip pat nenustatė pagrindo mažinti delspinigius, nes jų dydis buvo sulygtas šalių, jis nėra aiškiai per didelis. Nurodė, kad atsakovė neprivalo įrodinėti minimalių iš anksto šalių sutartų nuostolių dydžio. Teismas pažymėjo, kad delspinigių dydžio sumažinimas po Sutarties sudarymo reikštų Pirkimo sąlygų bei Sutarties neleistiną pakeitimą ir neabejotinai galėtų būti vertinamas kaip pamatinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Sutarties įvykdymo terminų praleidimas sukėlė atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, ir visai valstybei neigiamų turtinių padarinių (Europos socialinio fondo agentūra iniciavo Pirkimui skirtų lėšų susigrąžinimą).

37.       Kadangi už tą patį laikotarpį negali būti skaičiuojami ir delspinigiai, ir palūkanos, teismas, vadovaudamasis CK 6.37, 6.210 straipsniais, Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, iš ieškovės atsakovei priteisė 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistus delspinigius už laikotarpį nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

38.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovės vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu teismas nurodė, kad ieškovė neįgyvendino 5 – 7 prieaugių paslaugų bei nesuteikė visų Kūrimo paslaugų nei iki galutinio sulygto termino – 2023 m. rugsėjo 1 d., nei iki ginčijamo sprendimo nutraukti Sutartį. Teismas nurodė, kad pagrindo pakeisti Sutartį nėra, o šiame proceso etape matyti, jog net ir iki teismo sprendimo priėmimo ieškovė galimai yra užbaigusi tik 5 prieaugio paslaugas. Atotrūkis tarp atsakovės siekiamo ir realiai pasiekto rezultato yra itin didelis, o griežtas Sutartyje ir ją sudarančiuose dokumentuose numatytų tiek tarpinių etapų – prieaugių terminų, tiek galutinio Kūrimo paslaugų suteikimo termino laikymasis šiuo atveju atsakovei turėjo itin didelę reikšmę. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad Sutarties nutraukimas atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu buvo adekvati, proporcinga, tinkama ir teisėta priemonė bei atsakovės, kurios teisėti lūkesčiai iš esmės nebuvo patenkinti, reakcija į ieškovės ir jos partnerės padarytą Sutarties pažeidimą. Teismas taip pat nurodė, kad vien formalus papildomo termino pašalinti esminius Sutarties pažeidimus nenustatymas prieš Sutarties nutraukimą nelaikytinas Sutarties nutraukimo tvarkos ir tuo pačiu ieškovės, kaip paslaugų teikėjos, teisių pažeidimu, savaime sudarančiu pagrindą Sutarties nutraukimą laikyti neteisėtu.

39.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį, o pakartotinis ir (ar) naujas jau nutrauktos Sutarties nutraukimas nėra įmanomas, nors dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės tam tikrą laiką buvo „įšaldytas“ sutartinių santykių nutrūkimas, pripažino ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. raštu atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą negaliojančiu.

40.       Spręsdamas dėl ieškovės pateiktos Garantijos atsakovei teismas nurodė, kad šio ieškinio reikalavimo išsprendimas nesukeltų ieškovei realių teisinių padarinių. Byloje nėra duomenų ir įrodymų apie tai, kad Bankas būtų patenkinęs atsakovės prašymą ir išmokėjęs atsakovei vienokią ar kitokią sumą pagal suteiktą Garantiją. Teismas nurodė, kad atsakovė turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pradėti skaičiuoti ieškovei delspinigius už 5 prieaugio įgyvendinimo paslaugų termino praleidimą, atitinkamai ir vėlesnių prieaugių bei galutinio Kūrimo paslaugų suteikimo termino pažeidimą, todėl atsakovės kreipimasis į garantą dėl šių prievolių įvykdymo negali būti laikomas neteisėtu.

41.       Spręsdamas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas atsižvelgė į patenkintų bei atmestų reikalavimų proporcijas bei vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytais maksimaliai galimais priteisti už atitinkamo pobūdžio advokato teisinę pagalbą išlaidų dydžiais. Pritaikęs abiejų ginčo šalių tarpusavio priešpriešinių reikalavimų, kylančių iš bylinėjimosi išlaidų, įskaitymą, teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 29 673,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

42.       Ieškovė UAB „Novian systems“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys bei iš dalies patenkintas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašo priimti naujus įrodymus bei skirti byloje ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

42.1.       2023 m. kovo mėn. paaiškėjo, kad Sutarties apimtys yra gerokai išaugusios ne dėl paslaugų teikėjo kaltės. Šią aplinkybę patvirtina Techninės specifikacijos reikalavimai bei detalios analizės rezultatai. Iš paslaugų gavėjo apibendrintos lentelės matyti, kad pagal Techninės specifikacijos reikalavimus Kūrimo paslaugų apimtis sudarė apie 3302 žmogaus darbo dienas; tuo tarpu Sutarties vykdymo eigoje išaugusi Kūrimo paslaugų apimtis sudarė 11 232 žmogaus darbo dienas.

42.2.       Aplinkybė, kad paslaugų teikėjas pateikė pasiūlymą, nereiškia, jog Kūrimo paslaugų apimtys neišaugo. Jeigu Sutarties vykdymo eigoje Kūrimo paslaugų apimtis nebūtų pasikeitusi, paslaugų teikėjas būtų įvykdęs Sutartį už Sutartyje numatytą kainą bei Sutartyje numatytais terminais. Teismas, nurodydamas, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo kainą ir įsivertino savo galimybes, nenurodė konkrečiai, kurioje vietoje ieškovė suklydo. Kiti Pirkime dalyvavę dalyviai taip pat, kaip ir ieškovė, įvertino Kūrimo paslaugų apimtis.

42.3.       Aplinkybė, kad Sutartis buvo pratęsta, ne paneigia, o patvirtina, jog paslaugų apimtys padidėjo. Teismo išvada, kad šalys, pasirašydamos Papildomą susitarimą Nr. 3, įsivertino visas aplinkybes, yra nepagrįsta, nes pasirašant šį susitarimą dar nebuvo žinoma, jog paslaugų apimtys išaugs. Paslaugų apimtys Sutarties vykdymo metu išaugo dėl to, kad būtent detalios analizės metu perkančioji organizacija formulavo tokius reikalavimus kuriamai sistemai, kuriuos pasiekti buvo reikalinga skirti kelis kartus daugiau išteklių. Be to, šio susitarimo pasirašymo metu dar nebuvo baigta detali analizė.

42.4.       Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas, kad Kūrimo paslaugų apimtis neišaugo, ignoravo pačius svarbiausius ir pirminius įrodymus, patvirtinančius paslaugų apimties išaugimą. Teismas neįvertino nei Techninės specifikacijos reikalavimų, nei detalios analizės išvadų, todėl vien dėl šios priežasties sprendimas turi būti panaikintas.

42.5.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti bylai reikšmingus įrodymus, todėl juos prašoma prijungti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. detalios analizės dokumentai, rengti 1 – 4 prieaugių metu; išrašai iš „Confluence“ sistemos; teikiamų paslaugų apimčių skaičiavimai; šalių susirašinėjimai, patvirtinantys, kad 2023 m. vasario pabaigoje – balandžio mėnesiais bei net po bylos iškėlimo šalys kalbėjo ir tarėsi dėl išaugusių apimčių. Šie dokumentai patvirtina, kad ieškovė nuolat informuodavo atsakovę apie išaugusias darbų apimtis, tačiau atsakovė atmesdavo ieškovės prašymus didinti darbų apimtis.

42.6.       Tik atsakius į klausimus, susijusius su paslaugų apimties padidėjimu Sutarties vykdymo metu, būtų galima padaryti aiškias, teisingas ir pagrįstas išvadas byloje. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu prašė skirti ekspertizę, bet šis prašymas buvo atmestas.

42.7.       Ieškovės atžvilgiu negalėjo būti taikoma civilinė atsakomybė, nes dėl išaugusios paslaugų apimties atsakovė nebeturėjo (neteko) teisės reikalauti, kad ieškovė teiktų paslaugas Sutartyje numatytais terminais ir už Sutartyje numatytą kainą. Vykdant Sutartį paaiškėjo, kad atsakovė ėmė reikalauti teikti tris kartus didesnės apimties paslaugas.

42.8.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pirkimo sąlygomis rezultato pasiekimo ir realizavimo būdą suteikta pasirinkti pačiam pasiūlymą teikiančiam tiekėjui, yra nepagrįsta, nes paslaugų teikėjas neturėjo galimybės pasirinkti rezultato pasiekimo būdo. Jeigu paslaugų teikėjas būtų pasirinkęs rezultato pasiekimo būdą, jis būtų parengęs tokius detalios analizės dokumentus, kuriuose paslaugų apimtis būtų panaši į Techninėje specifikacijoje nurodytą paslaugų apimtį.

42.9.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, nes ji neturėjo pagrindo teikti atsakovei paslaugas, kurios išaugo tris kartus, lyginant su Techninėje specifikacijoje nustatyta paslaugų apimtimi. Ieškovės kaltės taip pat nėra, nes ne ieškovės iniciatyva ir ne ieškovės sprendimu buvo nuspręsta detalios analizės dokumentuose nustatyti tris kartus didesnes paslaugų teikimo apimtis. Priešingai, bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuosekliai prašė Sutarties vykdymo metu koreguoti paslaugų teikimo apimtis, tačiau atsakovė nesutikdavo ir reikalaudavo teikti gerokai didesnės (išaugusios) apimties paslaugas Sutartyje nustatytais terminais. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad ne vien atsakovė kalta dėl susiklosčiusios situacijos, privalėtų būti konstatuota mišri kaltė, kadangi akivaizdu, jog dėl aplinkybės, kad detalios analizės dokumentuose užfiksuota tris kartus didesnė paslaugų teikimo apimtis, didžiąja dalimi yra atsakinga būtent atsakovė.

42.10.       Teismas atsisakė taikyti argumentus, susijusius su „Agile“ metodu, ir tokiu būdu padarė esminę Sutarties aiškinimo klaidą. Perkančioji organizacija nuolat akcentuodavo, kad projektas turi būti vykdomas būtent „Agile“ metodu, tačiau pati jo nesilaikė. Paslaugų teikėjas, žinodamas, kad projektas bus vykdomas pagal „Agile“ metodiką (Techninės specifikacijos 2587 punktas), turėjo pagrįstus lūkesčius, jog perkančioji organizacija, nustačiusi Sutarties fiksuotą biudžetą ir terminą, bus lanksti Sutarties apimties atžvilgiu ir nereikalaus įgyvendinti maksimalaus funkcijų ir galimybių įdiegimo į produktą. Pasiūlymo pateikimo metu paslaugų teikėjui buvo galimybė nustatyti, koks produktas turi būti sukuriamas, tačiau nebuvo galimybės nustatyti, kaip konkrečiai vyks projekto valdymas. Tik pradėjus vykdyti projektą paaiškėjo, kad kiekvieno prieaugio pradžioje buvo suplanuojama, kokie reikalavimai ar procesai bus analizuojami, atsižvelgiant į Techninės specifikacijos priedą, kur nurodyta, kokias posistemes kuriuose prieaugiuose reikia pradėti kurti. Prieaugyje suderintas posistemės dokumentas buvo perduodamas programuoti. Prieaugyje buvo išanalizuojama tik dalis posistemės reikalavimų, kituose prieaugiuose konkretūs reikalavimai buvo plečiami, atsižvelgiant į naują informaciją, ryšius su kitomis posistemėmis. Dėl to perkančiosios organizacijos sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartį prieštarauja Techninės specifikacijos 2587 punktui, reikalaujančiam projektą vykdyti pagal „Agile“ metodiką, o perkančiosios organizacijos sprendimas dėl Sutarties nutraukimo turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

42.11.       Kūrimo paslaugoms buvo numatyta fiksuotos kainos kainodara. Nepaisant to, Sutartyje yra labai daug nuostatų, kurios aiškiai nustato, kad Sutarties sudarymo metu nebuvo aiškios tikslios Sutarties apimtys – Techninės specifikacijos 16.1, 2593, 29, 36 punktai (papunkčiai) ir kt. Šią aplinkybę patvirtina ir tiekėjų Pirkimo procedūrų vykdymo eigoje užduoti klausimai. Esant fiksuotos kainos kainodarai Pirkimo sąlygose privalo būti aiškiai ir iki galo tiksliai suformuoti Techninės specifikacijos reikalavimai. Ieškovė pažymi, kad nei Pirkimo sąlygose, nei Sutartyje nebuvo eksplicitiškai nurodyta, jog tiekėjas prisiima riziką, jeigu vykdant Sutartį, analizės metu detalizuojant Techninės specifikacijos reikalavimus paaiškėja gerokai didesnė paslaugų teikimo apimtis. Dėl nurodytų priežasčių konstatuoti, kad paslaugų teikėjas privalo prisiimti riziką dėl išaugusių teikiamų paslaugų apimčių, nėra galimybės.

42.12.       Be to, beveik kiekvieno prieaugio etapai tarpusavyje persidengdavo: skirtingų prieaugių analizės turėjo būti atliekamos vienu metu; taip pat tam tikrais atvejais skirtingų prieaugių kūrimo paslaugos turėjo būti atliekamos vienu metu. Nesibaigus vieno prieaugio Kūrimo paslaugoms, turėjo būti atliekama jau kito prieaugio analizė.

42.13.       Perkančioji organizacija taip pat neatliko veiksmų, būtinų sklandžiam Sutarties vykdymui, o būtent nuo 2022 m. lapkričio mėn. paslaugų teikėjui vis dar nėra suteikta TEST/DEV prieigų prie FM AVNIS, VTEK PIDTIS ir VMI ESKIS; 5 prieaugyje paslaugų teikėjas turėjo realizuoti šias integracijas: IRD ANR / ĮKNR; VSDFV EDAS; NTA LITEKO; švietimo agentūra DAKPR, tačiau iki šiol perkančioji organizacija nepateikė integracijai reikalingų duomenų teikimo sutarčių ir integracijų aprašų; nėra iki galo parengta ES TED integracijos techninė dokumentacija, o šiuo metu parengta dalis dokumentacijos neatitinka TEST aplinkoje veikiančio sprendimo ir kt.

42.14.       Perkančioji organizacija negalėjo Sutarties nutraukti dėl to, kad ieškovė detalios analizės dokumentuose nustatytų tris kartus didesnės apimties paslaugų nesuteikė Sutartyje nustatytais terminais. Be to, perkančioji organizacija pažeidė Sutarties nutraukimo tvarką, kurią reguliuoja Sutarties 49 punktas. Perkančioji organizacija nenustatė jokio papildomo termino paslaugos teikėjui Sutarčiai įvykdyti. Konstatavus tokį pažeidimą, turi būti pripažintas neteisėtu atsakovės vienašališkas sutarties nutraukimas.

42.15.       Siekiant atstatyti ginčo šalių tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą, būtina atitinkamai pakoreguoti paslaugų teikimo terminus ir kainą. Tuo atveju, jeigu teismas Sutarties keitimui netaikytų CK nuostatų, bet taikytų tik VPĮ 89 straipsnį, Sutartis turėtų būti pakeista minėtame straipsnyje nurodytose ribose (kainos didinimas iki 50 proc.). Galiausiai, tuo atveju, jeigu teismas apskritai nepakeistų Sutarties, turėtų būti sprendžiama dėl Sutarties pabaigos teisinių pasekmių – nustatoma, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis Sutartis laikytina pasibaigusia (ar ieškovei taikytini atsakovės neteisėtai atlikto Sutarties nutraukimo teisiniai padariniai; ar iš ieškovės priteistini visi delspinigiai; ar neturėtų būti panaikintas atsakovės sprendimas dėl Garantijos sumos pareikalavimo).

42.16.       Sutarties 7.1 papunkčio pagrindu delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami. Sutarties 30 punktas numato, kad delspinigiai galėjo būti skaičiuojami, jeigu paslaugų teikėjas vėluoja vykdyti Sutarties 7.1 papunktyje numatytus įsipareigojimus; aplinkybė, ar paslaugų teikėjas vėluoja vykdyti Sutarties 7.1 papunktyje numatytus įsipareigojimus, nustatoma pagal tai, ar minėtų įsipareigojimų vykdymas atsilieka pagal Paslaugų teikimo reglamente nustatytus darbų atlikimo grafiko terminus; Paslaugų teikimo reglamente nustatyti darbų atlikimo grafiko terminai turi neviršyti lentelėje nurodytų maksimalių prieaugių atlikimo terminų. Iš Sutarties nuostatų matyti, kad delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik nuo 2023 m. rugsėjo 2 d., jeigu Kūrimo paslaugos nebus suteiktos iki 2023 m. rugsėjo 1 d., tačiau Sutarties 30 punkte nenustatyta, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami už vėlavimą suteikti paslaugas pagal atskiras prieaugių veiklas. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu atsiranda tam tikras vėlavimas atskiruose prieaugių veiklose, bet nėra bendro Kūrimo paslaugų vėlavimo, delspinigiai negali būti skaičiuojami.

42.17.       Perkančiosios organizacijos sprendimas delspinigius skaičiuoti nuo visos Kūrimo paslaugų kainos, kai dar net nebuvo pasibaigęs Kūrimo paslaugų teikimo terminas, buvo neproporcingas ir neteisėtas. Delspinigiai galėjo būti skaičiuojami nebent tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės. Tokius argumentus patvirtina kasacinio teismo praktika. Net ir tuo atveju, jeigu delspinigiai būtų skaičiuojami pagal Sutartį, jie turi būti atitinkamai mažinami atsižvelgiant į tai, kokius realius nuostolius patiria perkančioji organizacija. Šiuo atveju perkančioji organizacija, pradėdama skaičiuoti delspinigius, nenurodė absoliučiai jokių duomenų apie tikėtinus nuostolius, todėl jie yra neproporcingi ir turėtų būti sumažinti.

42.18.       Perkančioji organizacija gali pasinaudoti Garantija tik tiek, kiek jos nuostolių (į kuriuos įskaitomi delspinigiai) nepadengia priskaičiuotos netesybos (delspinigiai) tiekėjo atžvilgiu. Atsakovės sprendimas kreiptis į Banką dėl Garantijos išmokėjimo negebant pagrįsti prašomos Garantijos sumos dydžio laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl turėtų būti panaikintas.

42.19.       Teismas pripažino ieškovės vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu, tačiau toks sprendimas yra nepagrįstas. Ieškovė ne kartą kreipėsi į perkančiąją organizaciją, siekdama sužinoti, ar pastaroji vis dar yra suinteresuota tolesniu Sutarties vykdymu, tačiau perkančioji organizacija pozicijos šiuo klausimu nepateikė. Tik 2023 m. lapkričio 23 d. rašte atsakovė nurodė, kad nori sustabdyti Sutarties vykdymą. Dėl to ieškovė 2023 m. gruodžio 7 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Sutartį, atsakovei nesudarius sąlygų ją vykdyti. Atsakovės siūlymas stabdyti Sutarties vykdymą buvo absoliučiai nekonstruktyvus ir sukeliantis didelę žalą ieškovei. Įvertinus aplinkybes, kad dėl paslaugų gavėjo nebendradarbiavimo, informacijos nesuteikimo, būtinų sąlygų paslaugoms teikti nesuteikimo, nereagavimo į paslaugų teikėjo raštus tapo nebeįmanoma toliau tęsti paslaugų teikimo, ieškovės inicijuotas vienašališkas Sutarties nutraukimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

42.20.       Perkančioji organizacija negalėjo reikalauti, kad paslaugų teikėjas vykdytų Sutartį nustatytais terminas dar ir dėl tos priežasties, kad Sutarties vykdymo metu atsirado force majeure aplinkybės. Force majeure aplinkybės sukėlė itin didelius trikdžius Sutarties vykdymo metu. Bet kuriuo atveju šalys, Papildomu susitarimu Nr. 3 susitarusios dėl ilgesnio paslaugų teikimo termino, pripažino force majeure aplinkybių egzistavimą bei pagrindą pratęsti paslaugų teikimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad po Sutarties sudarymo atsirado nenugalimos jėgos aplinkybės, paslaugų teikėjo atžvilgiu turėjo būti atidėtas paslaugų teikimo terminas tiek laiko, kiek truko (truks) laikinojo pobūdžio nenugalimos jėgos aplinkybės.

43.       Atsakovė VPT apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

43.1.       Teismas neteisingai įvertino Sutarties pabaigos terminą (momentą), iškreipė tarp ginčo šalių susiklosčiusias Sutarties vykdymo aplinkybes bei paneigė faktinę realybę. Atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pasisakyta dėl Sutarties pabaigos, t. y., kad Sutartis baigė galioti 2023 m. spalio 15 d., o ne bent jau 2024 m. sausio 5 d.

43.2.       Dėl Sutarties pabaigos termino byloje tarp šalių iš esmės niekada nebuvo kilę ginčo tuo aspektu, kad Sutartis 2024 m. sausio mėn. 1-ąją savaitę vis dar galiojo. Ginčo šalys tik nesutarė, kokiu teisiniu pagrindu Sutartis nustojo galioti. Ne tik šalių argumentai procese, bet ir Sutarties vykdymo eiga aiškiai rodo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 13 d., kai Vilniaus apygardos teismas dvejomis nutartimis pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė perkančiosios organizacijos sprendimo galiojimą, iki 2024 m. sausio mėn. pradžios šalys buvo įsitikinusios dėl jas abipusiškai saistančių sutartinių prievolių. Būtent dėl to laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. tarp šalių vyko susitikimai. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, 2024 m. sausio 3 d. nutartimi panaikinęs byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, kad nebelieka grėsmės, nes abi šalys išreiškė pageidavimą nutraukti Sutartį.

43.3.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. ir 2024 m. sausio 18 d. nutartimis nekonstatuota faktinė aplinkybė ginčo šalims ir teismui turinti prejudicinę galią, kad Sutarties nutraukimas pagal perkančiosios organizacijos sprendimą įsigaliojo 2023 m. spalio 15 d. Po šios datos ieškovė liko nuolatinėje Sutarties pažeidimo (neįvykdymo) situacijoje, suponuojančioje jos civilinę (sutartinę) atsakomybę, kuriai taikyti atsakovė pagrįstai apskaičiavo padidėjusį delspinigių atlyginimo dydį.

43.4.       Teismas ne tik neįvertino visų atsakovės byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau netinkamai, neatsižvelgdamas į Rekomendacijų taikymo praktiką, nepriteisė visų ar reikšmingos dalies atstovavimo teisme išlaidų atlyginimo. Teismas atsakovei iš prašomų 129 774,04 Eur priteisė vos 32 058,34 Eur arba tik ¼ visų atsakovės procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismo tarp šalių paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra akivaizdžiai neadekvatus, nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei neatitinka nei ginčo šalių elgesio byloje teisingo įvertinimo, nei bylos kiekybinio ir kokybinio išskirtinumo.

44.       Atsakovė VPT atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės prašymus dėl įrodymų prijungimo bei ekspertizės skyrimo atmesti, o skundžiamo sprendimo dalis palikti nepakeistas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

44.1.       Ieškovės teisių gynyba nesuderinama su ribotos apeliacijos koncepcija, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatose ir jų aiškinimo jurisprudencijoje. Ieškovė apeliaciniame skunde teikia ne tik naujus įrodymus, bet ir iš dalies performuluoja ginčą. Ieškovės reikalavimas netaikyti civilinės atsakomybės jos atžvilgiu (skaičiuoti delspinigius) buvo grindžiamas force majeure pagrindu, o apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės jau akcentuoja bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas, dėl kurių (pvz. mišrios kaltės instituto) nepasisakė teismas. Be to, ieškovė apeliaciniu skundu keičia (pildo) savo reikalavimų pagrindą – iš esmės (tiesiogiai ar netiesiogiai) visi reikalavimai grindžiami argumentacija dėl esą padidėjusios Kūrimo paslaugų apimties. Tai turėjo ir galėjo būti padaryta pirmosios instancijos teismo proceso metu, juolab kad ieškovė ne tik tikslino ieškinį, bet ir iniciavo dar vieną civilinę bylą dėl atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kuri didžiąja dalimi atkartojo pirmojo procesinio dokumento turinį.

44.2.       Ieškovės prašymai prijungti įrodymus ir skirti teismo ekspertizę yra ne tik nepagrįsti, bet ir netikslingi, pažeidžia ribotos apeliacijos pobūdį ir paneigia jų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme reikšmę. Ieškovė nepaaiškino bei nepagrindė, kokios priežastys lėmė pavėluotą naujų įrodymų pateikimą. Ieškovė prašymą skirti byloje ekspertizę pateikė tik per antrojo teismo posėdžio pertrauką. Atsakovė, atsiliepdama į šį ieškovės prašymą, nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Be to, atsakovė savo pozicijos, kad Kūrimo paslaugų apimtis Sutarties vykdymo metu nepasikeitė, laikėsi ne tik viso teismo proceso metu, bet ir prieš bylos nagrinėjimą. Ieškovė, dar prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, prašė atsakovės skirti specialistą, kuris įvertintų, ar padidėjo paslaugų apimtys, tačiau atsakovei nesutinkant su ieškovės argumentais, kad paslaugų apimtys padidėjo, ieškovė privalėjo tokį prašymą nurodyti bent jau dublike, o ne bylą nagrinėjant iš esmės. Paskyrus byloje ekspertizę būtų užvilkintas apeliacinis procesas. Be to, šių ieškovės prašymų tenkinimas tik komplikuotų bylos nagrinėjimą.

44.3.       Ieškovė ne tik patikimai nepaneigė teismo argumentų dėl Kūrimo paslaugų apimties nepadidėjimo, bet ir iki šiol ignoruoja Sutarties turinį bei prasmę ir iš jų išplaukiantį atsakomybės pasiskirstymą tarp kontrahentų. Pačiu svarbiausiu kriterijumi, sprendžiant dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, yra aiškus ir konkretus tiekėjo – kontrahento pareigų vykdant viešojo pirkimo sutartį išviešinimas. Kaip pažymėjo teismas, tiek fiksuotos kainos kainodara, tiek aplinkybė, kad maža dalis (150 iš daugiau kaip 3000) Techninės specifikacijos nuostatų turės būti detalizuotos vykdant Sutartį, buvo aiškiai išviešinti Pirkimo dokumentuose. Priešingai nei nurodo ieškovė, Pirkimo procedūrų metu gautas paklausimas dėl pirkimo objekto apibrėžties nepatvirtina ieškovės teiginių dėl netinkamai apibūdinto paslaugų turinio. Sutarties vykdymo specifika buvo išviešinta iš anksto, tiekėjai turėjo galimybę ją įvertinti ir nuspręsti, ar (ne)dalyvauti Pirkime, ar ginčyti Pirkimo sąlygų reikalavimus. Ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygų, priešingai, pateikė pasiūlymą, buvo pripažinta laimėtoja, sudarė Sutartį, ją vykdė, sudarė Papildomą susitarimą Nr. 3 ir, jam pasibaigus bei atsakovei pradėjus skaičiuoti delspinigius, „suprato“, kad Pirkimo sąlygos neaiškios ir dėl to de facto (iš tikrųjų) padidėjo Kūrimo paslaugų apimtis.

44.4.       Ieškovė visiškai nepagrįstai ir dviprasmiškai remiasi kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-916/2021. Viena vertus, ieškovė pagal šią nutartį įrodinėja, kaip neturi būti vykdomos sutartys ir tenkinami tiekėjų reikalavimai didinti jos kainą, antra vertus, savo procesiniu elgesiu ji veikia teisei priešingu būdu, kadangi šių teisės taisyklių pagrindu prašo patenkinti jos reikalavimą didinti Sutarties kainą.

44.5.       Aplinkybė, kad kai kurios Techninės specifikacijos nuostatos bus detalizuojamos Sutarties vykdymo metu, buvo iš anksto žinoma. Taigi rizika, kad ieškovei gali faktiškai prireikti daugiau laiko resursų, nei ji planavo teikdama pasiūlymą, jai turėjo būti suprantama.

44.6.       Ieškovė laikosi teisiškai nepagrįstos ir dviprasmiškos pozicijos, kad jos Sutartiniai įsipareigojimai pagal Sutartį išplaukia tik iš Techninės specifikacijos, bet ne detalios analizės, nes ji, „pateikdama pasiūlymą, įsipareigojo suteikti Pirkimo sąlygose (Techninėje specifikacijoje) nurodytas paslaugas už pasiūlyme nurodytą kainą bei pasiūlyme nurodytais paslaugų teikimo terminais“. Analogiškai – ieškovės vertinimu, atsakovės reikalavimo teisė į ieškovę kyla tik iš Sutarties, kurią ji susieja tik su Technine specifikacija, nuostatų, įskaitant kainą ir terminus. Lieka neaišku, kokia yra detalios analizės paskirtis ir apskritai, kodėl ją reikėjo atlikti ir ieškovė de facto ją (nors ir ne pilnai) įgyvendino. Ieškovė Sutarties vykdymo metu visą atsakomybę siekė perkelti atsakovei, o kai jai nepavyko sumažinti Kūrimo paslaugų apimties, laikėsi pozicijos, kad esą pati atsakovė nesilaiko metodikos „Agile“.

44.7.       Ieškovė laikosi teisiškai nepagrįstos pozicijos, kad jos įsipareigojimai nekyla iš detalios analizės, tačiau su tokia ieškovės pozicija nėra teisinio pagrindo sutikti, kadangi ji neatitinka nei faktinių Sutarties vykdymo aplinkybių, nei teisinio užsakovo ir rangovo atsakomybės paskirstymo reguliavimo bei jo aiškinimo teismų praktikoje.

44.8.       Apeliacinio skundo teiginiai ir reikalavimai dėl Kūrimo paslaugų apimties galimo padidėjimo labiausiai grindžiami ieškovės pateikiamomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų interpretavimu (žmogiškųjų darbo valandų kiekiu), tačiau iš esmės ignoruojamas šių ginčo aspektų teisinis vertinimas.

44.9.       Ieškovė teismo posėdžio metu konstatavo, kad jos partnerės dalyvavimas nėra apibrėžtas tik konkrečiu Sutarties vykdymo etapu ir svarbus visos informacinės sistemos kūrimo kontekste. Dėl to Kūrimo paslaugų apimties tariamas padidėjimas buvo (tapo) aktualus tik ieškovei, o ne jos partnerei, kuri pagal jungtinės veiklos sutartį buvo atsakinga už ¼ darbų, nors ieškovė įrodinėjo, kad ji vykdė veiklą visuose prieaugiuose. Tai dar kartą parodo ieškovės pozicijos nepagrįstumą dėl Sutarties apimties padidėjimo.

44.10.       Atsakovė nuosekliai procese laikėsi pozicijos, kad ieškovės reikalavimai – tiek keisti Sutartį, tiek ją atleisti nuo civilinės atsakomybės – nagrinėtini išimtinai aiškinant ir taikant VPĮ kaip lex specialis (specialus įstatymas) normas, tuo tarpu ieškovė ignoruoja teisinį reguliavimą ir teismų praktiką dėl viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo ginčų nagrinėjimo tvarkos.

44.11.       Ieškovė bando parodyti, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartį, nes esą neatsižvelgė į „Agile“ metodologiją. Dėl to, anot ieškovės, tampa neteisėtu sprendimas nutraukti Sutartį, tačiau atsakovė vienašališkai Sutartį nutraukė ne Techninės specifikacijos 2587 punkto pagrindu, todėl juo ir negali būti kvestionuojamas nurodytas sprendimas. Be to, priešingai nei bando parodyti ieškovė – metodologija „Agile“ nėra materialioji norma, kurios pažeidimas sukeltų teisinius padarinius atitinkamai Sutarties šaliai. Ieškovės nurodomi „Agile“ metodo principai yra deklaratyvaus ir abstraktaus turinio bei reikšmės, jų pagrindu negali būti konstatuojamas atsakovės veiksmų neteisėtumas ar patenkinti ieškovės reikalavimai. Ginčo šalių reikalavimai bei argumentai šiuo aspektu pirmiausia privalo būti grindžiamai (o teismo patikrinami) VPĮ pagrindu.

44.12.       Net jei ieškovė būtų įrodžiusi, kad Kūrimo paslaugų apimtis padidėjo, tai savaime nereikštų, jog jos reikalavimai keisti Sutartį turėtų dėl to būti vertinami kaip atitinkantys VPĮ normas. Ieškovė pripažįsta, kad pagal VPĮ normas jos reikalavimas didinti Sutarties kainą galėtų būti tenkinamas daugiausia 50 proc. Vis dėlto, ieškovė prašo patenkinti ieškinį visiškai, t. y. Kūrimo paslaugų vertę padidinti 3 kartus. Kita vertus, ieškovė apeliaciniame skunde aiškiai nepateikė nesutikimo su teismo atliktu VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimu. Be to, ieškovė ir toliau nepagrįstai aiškina kasacinio teismo praktiką dėl viešojo pirkimo sutarčių keitimams taikomo teisinio reguliavimo. Ieškovės teiginiai dėl CK 6.204 straipsnio 3 dalies taikymo taip pat nesuprantami ir dviprasmiški, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys Sutartį vienašališkai nutraukė.

44.13.       Perkančiosios organizacijos sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartį buvo priimtas dėl to, kad tapo aišku, jog 2023 m. rugsėjo 1 d. ieškovė ne tik laiku neįgyvendins visų pagal Sutartį jai tenkančių įsipareigojimų, bet nesuspės atlikti 5 prieaugio darbų. Sprendimas buvo grindžiamas ieškovės atliktu esminiu pažeidimu tiek įstatymo (CK 6.217 straipsnio 2 dalis), tiek Sutarties (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) pagrindais. Teismas nusprendė, kad abu pagrindai pasitvirtino – ieškovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, todėl atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį. Be to, ieškovė iš esmės ginčija ne šiuo klausimu pateiktus sprendimo argumentus, o tik perrašo nepagrįstus teiginius.

44.14.       Ieškovė ne tik nenuginčijo teismo argumentų dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių – delspinigių ir Garantijos – taikymo, bet kai kurių sprendimo teisinių išvadų šiuo aspektu net nekvestionavo. Be to, ir toliau spekuliatyviai naudojasi force majeure aplinkybėmis, kurios faktiškai nedarė įtakos Sutarties vykdymui. Ieškovė laikosi teisiškai ydingos pozicijos, nesuderinamos nei su CK 6.217 straipsniu, nei su viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu, kad neapibrėžtam laikotarpiui, t. y. tol, kol tęsis karo veiksmai Ukrainoje, atsakovė turėjo atidėti Sutarties vykdymo terminus.

44.15.       Ieškovė netinkamai aiškina Sutartį, todėl daro nepagrįstas išvadas dėl atsakovės teisių skaičiuoti delspinigius ir pasinaudoti Garantija. Sutarties 30 punkto nuostatą ieškovė aiškina taip, kad delspinigius atsakovė gali (galėjo) skaičiuoti tik tada, jei būtų pažeisti ne tarpiniai, o galutiniai Sutarties vykdymo terminai. Su tokia pozicija nėra teisinio pagrindo sutikti, nes lingvistinė Sutarties 30 punkto reikšmė yra aiški. Netesybos ieškovės atžvilgiu taikytinos už kiekvieno savarankiško etapo – Kūrimo paslaugų prieaugio – terminų praleidimą.

45.       Ieškovė UAB „Novian systems“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo sprendimą atsakovės skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

45.1.       Lietuvos apeliacinis teismas, 2024 m. sausio 18 d. nutartimi panaikinęs byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (civilinės bylos Nr. e2-18-370/2023), konstatavo, kad Sutartis yra laikoma nutraukta ir sutartinės prievolės atsirastų vėl ir tik po to, jeigu teismas pripažintų Sutarties nutraukimą neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas negalėjo ignoruoti šių aplinkybių. Dėl to atsakovės apeliacinio skundo dalies dėl delspinigių priteisimo patenkinimas reikštų iš esmės apeliacinės instancijos teismo nustatytų bylai reikšmingų teisinių išvadų paneigimą.

45.2.       Vien aplinkybė, kad atsakovė patyrė daugiau išlaidų nei nurodyta Rekomendacijose, nėra pagrindas priteisti didesnes nei Rekomendacijose nurodytos maksimalios galimos priteisti išlaidos. Be to, tai, kad byla yra sudėtinga, taip pat nėra pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijų, nes bylos sudėtingumas yra tik vienas iš dešimties kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio. Tuo atveju, jeigu byla yra sudėtinga – tai yra argumentas priteisti artimas maksimaliam dydžiui, ar net maksimalias bylinėjimosi išlaidas. Tačiau vien tai, kad byla yra sudėtinga, nereiškia, jog bylinėjimosi išlaidų turėtų būti priteisiama daugiau, nes būtina įvertinti ir kitus devynis Rekomendacijose nustatytus kriterijus.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

74.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

75.       Byloje sprendžiami viešojo pirkimo sutarties vykdymo iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, atleidimo nuo sutartinės atsakomybės bei vienašališko sutarties nutraukimo ir su tuo susiję teisėtumo klausimai.

76.       Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, siekė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės sprendimus dėl delspinigių už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą paskaičiavimo arba sumažinti priskaičiuotus delspinigius, taip pat atitinkamo Sutarties sąlygų pakeitimo, pratęsiant Sutartyje nustatytus Kūrimo paslaugų suteikimo ir Sutarties įvykdymo terminus, padidinant Sutarties įvykdymo kainą, taip pat reikalavo pripažinti negaliojančiu atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir 2023 m. birželio 8 d. prašymą Bankui dėl Garantijos išmokėjimo. Atsakovė priešieškiniu reikalavo priteisti iš ieškovės 223 530, 60 Eur delspinigių už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą bei 12,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, pripažinti negaliojančiu ir panaikinti ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo.

77.       Skundžiamu sprendimu, remdamasis šios nutarties aprašomojoje dalyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies – pripažino neteisėtu ieškovės vienašališką Sutarties nutraukimą, priteisė atsakovei iš ieškovės 164 211,80 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 29 673,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

78.       Nesutikimą su skundžiamu sprendimu ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės grindžia proceso teisės normų pažeidimu, netinkamu byloje nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimu, nevisapusišku bylos išnagrinėjimu, ginčui aktualių materialinės teisės normų taikymu. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija teismo sprendimo dalį dėl delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo – pateikia argumentus dėl netinkamo Sutarties pabaigos momento teisinio vertinimo, Rekomendacijų taikymo praktikos pažeidimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

79.       Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – detalios analizės dokumentus, parengtus 1-4 prieaugių metu, išrašus iš „Confluence“ sistemos, teikiamų paslaugų apimčių skaičiavimus, šalių susirašinėjimą 2023 m. vasario – balandžio mėnesiais bei po bylos iškėlimo. Nurodo, kad šiuos duomenis, iš kurių matyti, kiek kiekviename atskirame prieaugyje atsakovė buvo nustačiusi konkrečių (detalizuotų) reikalavimų sistemai, taip pat šalių diskusijos dėl Sutarties vykdymo ir atitinkamai priimti sprendimai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti į bylą. Ieškovės teigimu, teismui atsisakius priimti ir vertinti pirmiau paminėtus duomenis, nebuvo ištirtos reikšmingos bylos faktinės aplinkybės ir tai, galbūt, sąlygojo nepagrįstas teismo sprendimo išvadas.

80.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

81.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nurodytos išimties taikymo nepagrindė. Nors teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pirmiau paminėtus duomenis, tačiau tokio argumento nemotyvuoja. Vien teismo atsisakymas patenkinti šalies procesinį prašymą neteikia pagrindo apeliuoti į teismo procesinio sprendimo nepagrįstumą. Iš 2024 m. sausio 30 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo teisėjų kolegija nustatė, kad aptariamas ieškovės prašymas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, motyvuojant pasibaigusia pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad didžiąja dalimi prašomų priimti naujų įrodymų ieškovė disponavo dar iki teisminio šio ginčo nagrinėjimo, tuo tarpu faktinės aplinkybės dėl iš esmės padidėjusių paslaugų teikimo apimčių, darbo laiko bei Sutarties įvykdymo kainos buvo nurodytos dar pradiniame ieškinyje, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pavėluoto paminėtų dokumentų pateikimo, nesilaikant proceso taisyklių ir principų (CPK 7, 8, 12, 13,178 straipsniai, 181 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis), todėl atsisako juos priimti ir vertinti šioje proceso stadijoje.

82.       Ieškovė taip pat su skundu pateikė specialisto I. Griškevičiaus 2024 m. kovo 13 d. išvadą, kuria grindžia kitą skunde pareikštą procesinį prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo. Be to, nurodytu dokumentu ieškovė siekia paneigti skundžiamo sprendimo motyvus dėl ginčo paslaugų apimties. Ieškovės teigimu, specialisto išvada turėtų būti prijungta prie bylos medžiagos.

83.       Viena iš pirmiau paminėtų naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo sąlygų yra tai, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

84.       Ieškovės prašoma priimti specialisto išvada buvo parengta po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, tačiau vien ši aplinkybė nepagrindžia nurodytos CPK 314 straipsnio taikymo sąlygos. Kaip minėta, paslaugų apimčių padidėjimas Sutarties vykdymo metu buvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl kurio ieškovė, siekdama pagrįsti ieškinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, turėjo pareigą pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu (CPK 226 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui dėl ieškovės reikalavimų patikslinimo, atsakovės pareikšto priešieškinio, jo patikslinimo truko šešis mėnesius. Per tokį laikotarpį, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, sąžiningai naudodamasi procesinėmis teisėmis, galėjo ir turėjo pareigą pateikti visus įrodymus, kurie galėtų pagrįsti ieškinio faktinį pagrindą. Šios jos pareigos nepaneigia skunde akcentuojama aplinkybė dėl viešojo pirkimo bylų priskyrimo nedispozityvių bylų kategorijai. Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su viešojo pirkimo sutartimi, tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK XXI¹ skyriaus nuostatos taikomos viešųjų pirkimų procedūroms, kurios baigiasi, kai yra sudaroma viešųjų pirkimų sutartis (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl ginčams, kylantiems dėl tokių sutarčių vykdymo, tarp šalių susiklosčius prievoliniams teisiniams santykiams, yra taikomos ne specialiosios, o bendrosios CPK nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022 41 punktas). Galiausiai, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas įrodymu, kuriuo nebuvo grindžiamas bylos nagrinėjimo dalykas, teisėjų kolegijai nenustačius CPK 314 straipsnio taikymo sąlygų, neatitiktų apeliacinio proceso paskirties.

Dėl ekspertizės skyrimo

85.       Ieškovė prašo paskirti byloje teismo ekspertizę, siekiant nustatyti, ar Sutarties vykdymo metu išaugo Kūrimo paslaugų apimtys ir, jei taip – kokiu dydžiu (mastu) bei kurios šalies veiksmai lėmė apimčių išaugimą. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti jos 2024 m. sausio 23 d. prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nors skundžiamame sprendime ne kartą konstatavo ekspertinio lygmens (reikalaujančio specialiųjų informacinių sistemų kūrimo žinių) išvadas. Pažymi, kad ekspertizės skyrimo klausimas nėra ribojamas proceso stadija, jeigu yra poreikis išsiaiškinti tam tikrus bylai reikšmingus klausimus, į kuriuos negali būti atsakyta be specialių atitinkamos srities žinių.

86.       CPK 212 straipsnis nustato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

87.       Atmesdama prašymą dėl ekspertizės skyrimo, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliacinio skundo argumentus, ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

88.       Antra, civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai), kurie įrodinėjimo pareigą ir teisę savo nuožiūra disponuoti procesinėmis teisėmis nustato šalims ir dalyvaujantiems byloje asmenims. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą dėl ekspertizės paskyrimo pareiškė tik 2024 m. sausio 23, 30 d. vykusiuose teismo posėdžiuose, nors pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija truko šešis mėnesius, o pasibaigus šiai stadijai teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi bylos nagrinėjimas teismo posėdyje buvo paskirtas tik 2024 m. sausio 17 d., t. y. dar po daugiau nei dviejų mėnesių. Be to, nurodytą prašymą ieškovė motyvavo atsakovės nesutikimu su jos pozicija dėl Kūrimo paslaugų apimties padidėjimo, nors atsakovės pozicija dėl Kūrimo paslaugų apimties Sutarties vykdymo metu nesikeitė nei iki šios bylos iškėlimo, nei ginčo teisminio nagrinėjimo metu. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad ieškovė prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo pirmosios instancijos teismui pateikė, pažeisdama pirmiau nurodytus proceso principus, todėl teismas pagrįstai jo netenkino.

89.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, kad teismas skundžiamame sprendime ne kartą konstatavo ekspertinio lygmens išvadas. Vertindamas ieškovės argumentus dėl Kūrimo paslaugų apimčių esminio padidėjimo Sutarties vykdymo metu teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad ieškovė nurodytus argumentus grindė tik savo pačios darbuotojų paaiškinimais ir savo parengta įmonės vidinės laiko apskaitos sistemos lentele, kurioje, sudarant Sutartį, nurodytas subjektyviai suplanuotas paslaugų suteikimui skirtas laikas ir faktiškai sugaištas laikas atitinkamų paslaugų suteikimui. Ieškovės akcentuojama teismo išvada, nepateikiant konteksto, kuriame ji buvo padaryta, kad teismas neturi objektyvių duomenų ir įrodymų, kurie leistų nustatyti, kiek kiekvienas protingas ir apdairus tokioje situacijoje profesionalas preliminariai turėjo skirti laiko paslaugų teikimui, taip pat savaime nepatvirtina specialių žinių poreikio byloje. Atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjimo našta tenka dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodyta teismo išvada suponuoja ne specialių žinių byloje poreikį, o tai, jog atitinkama ieškovės įrodinėta faktinė aplinkybė nebuvo įrodyta (negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas).

Dėl ieškovės skundo argumentų

Dėl Kūrimo paslaugų apimties

90.       Pirmąja apeliantės skundo argumentų grupe yra kvestionuojama teismo išvada dėl Kūrimo paslaugų apimties. Apeliantė nurodo, kad sprendimo motyvas, jog ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime, nėra susijęs su Kūrimo paslaugų apimties išaugimu bei dėl to atsiradusiomis pasekmėmis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

91.       Apeliantė aptariamą teismo sprendimo motyvą selektyviai išskiria iš konteksto, kuriame šis buvo pateiktas. Kūrimo paslaugų apimties išaugimas Sutarties vykdymo metu apeliantės, be kita ko, buvo grindžiamas ir neaiškiai bei netiksliai suformuluotais Techninės specifikacijos reikalavimais – anot apeliantės, iš Techninės specifikacijos nuostatų nebuvo galima nustatyti tikslių būsimo Pirkimo sutarties apimčių, o tai sudarė prielaidas tiekėjams sunkiau ir neracionaliai apskaičiuoti bendrą pasiūlymo kainą. Vertindamas šių argumentų pagrįstumą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad apeliantė Pirkimo sąlygų neginčijo, neprašė perkančiosios organizacijos jų paaiškinti ir (ar) patikslinti, tačiau pateikė pasiūlymą Pirkime, o Techninės specifikacijos sąlygas pradėjo kvestionuoti perkančiajai organizacijai ėmus taikyti jai sankcijas už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą. Tokį apeliantės elgesį, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip nesąžiningą ir atsisakė dėl Kūrimo paslaugų apimties spręsti, vertindamas Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumą (aiškumą, tikslumą). Taigi, skundžiamo sprendimo motyvas, kad apeliantė pateikė pasiūlymą Pirkime, yra susijęs su Kūrimo paslaugų apimtimi, nes juo buvo atmestas apeliantės argumentas dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo ir netikslumo, apeliantės nuomone, apribojusio tiekėjų galimybę nustatyti Kūrimo paslaugų apimtį, reikalingą Pirkimo sutarties įvykdymui.

92.       Pirmiau paminėtos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. kad apeliantė neginčijo Pirkimo sąlygų, neprašė jų paaiškinti ir (ar) patikslinti, bet pateikė Pasiūlymą ir, jį pripažinus laimėjusiu Pirkimą, sudarė Pirkimo sutartį – prisiėmė sutartinius įsipareigojimus, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui nuspręsti, jog Pirkimo sąlygos, tame tarpe ir Techninės specifikacijos reikalavimai, apeliantei buvo aiškūs ir suprantami. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, logiškai ir pagal atsakingo bei rūpestingo viešųjų pirkimo dalyvio – verslo subjekto, elgesio standartus vertindamas apeliantės elgesį, teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog šioje byloje konstatuotas jos netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymas buvo nulemtas neatsakingo ir nerūpestingo apeliantės elgesio – netinkamai apskaičiuotos pasiūlymo kainos, neįvertintų vienokių ar kitokių jai nustatyti reikšmingų aplinkybių. Priešingai nei skunde teigia apeliantė, teismas neprivalėjo šios išvados detalizuoti – nurodyti, kokie konkrečiai apeliantės veiksmai nulėmė netinkamą pasiūlymo kainos apskaičiavimą. Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad teismas, vertindamas apeliantės argumentų pagrįstumą, atsižvelgė į rūpestingo ir sąžiningo tiekėjo elgesio standartus, padarė logišką ir iš esmės vienintelę galimą išvadą pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių kontekste, jog dėl neatsakingo ir nerūpestingo elgesio kilusių padarinių rizika tenka tokio elgesio subjektui – šiuo atveju apeliantei.

93.       Kita apeliantės kvestionuojama teismo išvada, kad visos jos 2022 m. gruodžio 5, 19 d. prašymuose dėl 5 Prieaugio įvykdymo termino pratęsimo nurodytos aplinkybės abiejų Sutarties šalių buvo įvertintos, sudarius Papildomą susitarimą Nr. 3. Apeliantė teigia, kad nurodyta teismo išvada neatitinka tikrovės, nes sudarydama Papildomą susitarimą Nr. 3 ji nežinojo, jog paslaugų apimtys išaugs tris kartus. Teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

94.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Papildomu susitarimu Nr. 3 šalys susitarė dėl 5-7 Prieaugių įgyvendinimo terminų pratęsimo, galutinio Kūrimo paslaugų suteikimo bei kitų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminų. Apeliantė teigia, kad sudarius nurodytą susitarimą dar nebuvo baigta detali analizė, dėl to ji nežinojo, jog paslaugų apimtys išaugs tris kartus, tačiau, pirma, jos argumentas dėl deklaruoto Kūrimo paslaugų apimčių padidėjimo byloje nebuvo įrodytas (CPK 12, 178 straipsniai), antra, byloje nustatyta, kad klausimą dėl padidėjusių Sutarties vykdymo apimčių ji iškėlė tik po to, kai jau buvo pasibaigęs šalių Papildomu susitarimu Nr. 3 pratęstas 5 Prieaugio įgyvendinimo terminas (2023 m. kovo 2 d.). Taigi, apeliantės argumentas, kad Papildomo susitarimo Nr. 3 sudarymo metu ji nežinojo apie padidėsiančias Kūrimo paslaugų apimtis, atsižvelgiant į tai, jog Sutartis buvo vykdoma daugiau nei pusantrų metų, kad Papildomu susitarimu Nr. 3 apeliantė įsipareigojo suteikti visas Kūrimo paslaugas iki 2023 m. rugsėjo 1 d., o abstrakčius argumentus dėl išaugusių paslaugų apimčių nurodė tik gavusi perkančiosios organizacijos pranešimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo, vertintinas kritiškai ir aptariamos pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

95.       Skunde akcentuojama aplinkybė, kad 2023 m. sausio – kovo mėnesiais net apie pusė detalios analizės dokumentų buvo išleisti naujai (atnaujintos versijos), t. y. papildyti analizės dokumentų rinkiniai, kuriuose atsispindėjo išaugusios paslaugų teikimo apimtys, viena vertus, savaime neįrodo iš esmės pasikeitusios Kūrimo paslaugų apimties, kita vertus, nepateisina apeliantės elgesio – tuo atveju, jeigu pastaroji buvo nepajėgi įvykdyti Sutartimi ir Papildomu susitarimu Nr. 3 prisiimtų įsipareigojimų, apeliuoti į pasikeitusias darbų apimtis tik pasibaigus papildomai nustatytam jų įvykdymo terminui, t. y. ne anksčiau kaip 2023 m. kovo mėnesį.

96.       Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2023 m. kovo 14 d. ir 2023 m. balandžio 10 d. elektroniniuose laiškuose apeliantės atstovai abstrakčiai užsimena apie padidėjusį darbų kiekį, Techninės specifikacijos formuluočių neaiškumą, lemiantį darbų vėlavimą, tačiau net ir 2023 m. balandžio 27 d. elektroniniame laiške kalbama iš esmės tik apie elektros ir interneto ryšio sutrikimus dėl karo Ukrainoje, apsunkinusius bendradarbiavimą su šioje šalyje esančiais partneriais, tačiau tuo pačiu nurodomos aplinkybės dėl uStudio LLC darbuotojų perkėlimo į kitus saugesnius Ukrainos regionus ir apie 5 Prieaugio darbų vykdymą, o ne apie kokius nors konkrečius papildomus netikėtus darbus neaiškios Techninės specifikacijos prasme (teismo sprendimo 58 punktas).

97.       Priešingai nei skunde teigia apeliantė, teismas, vertindamas jos argumentų, susijusių su žymiai išaugusia Kūrimo paslaugų apimtimi, pagrįstumą, pasisakė dėl Techninės specifikacijos reikalavimų, detalios analizės rezultatų, nurodė, kad Techninė specifikacija išsiskiria savo detalumu, o tiekėjai galėjo pasirinkti Sutarties įgyvendinimo būdą, jog tiekėjams iš Techninės specifikacijos reikalavimų buvo žinoma apie poreikį Sutarties vykdymo metu atlikti detalią analizę ir projektavimą, kad Techninė specifikacija nustatė galimybę lanksčiai realizuoti joje keliamus reikalavimus, tai suderinus su perkančiąja organizacija (teismo sprendimo 59, 60 punktai).

98.       Kaip jau buvo minėta, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad apeliantės deklaratyvūs paaiškinimai, jog, lyginant Kūrimo paslaugų apimtis pasiūlymo pateikimo metu ir Sutarties vykdymo metu, jos padidėjo beveik 300 proc., nepatvirtina tokios faktinės aplinkybės (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, į bylą nebuvo pateikta objektyvių duomenų, iš kurių teismas būtų galėjęs nustatyti, kiek kiekvienas protingas ir apdairus profesionalas susiklosčiusioje ginčo situacijoje preliminariai turėjo skirti laiko paslaugų pagal Sutartį suteikimui (CPK 12, 178 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, skunde nepagrįstai apeliuojama į teismo pareigą analizuoti Techninės specifikacijos reikalavimus, juos palyginti su detalios analizės rezultatais, siekiant nustatyti Kūrimo paslaugų apimčių pasikeitimą. Tokį apeliantės argumentą teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą siekį jai tekusią įrodinėjimo naštą perkelti teismui. Dėl to teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad teismas, neatlikęs detalaus Techninės specifikacijos reikalavimų, detalios analizės rezultatų vertinimo, neatskleidė bylos esmės.

Dėl civilinės atsakomybės (ne)taikymo

99.       Kita skundo argumentų grupe apeliantė įrodinėja, kad jos atžvilgiu sutartinė atsakomybė neturėtų būti taikoma. Apeliantės teigimu, dėl tris kartus išaugusios paslaugų apimties atsakovė neturėjo (neteko) teisės reikalauti suteikti Kūrimo paslaugas Sutartyje nustatytais terminais ir kaina. Nurodo, kad pati perkančioji organizacija savo veiksmais prisidėjo prie tris kartus padidėjusios paslaugų teikimo apimties – detalios analizės metu reguliariai kėlė reikalavimus, nenumatytus Techninėje specifikacijoje, nesutikdavo koreguoti nei išaugusių paslaugų apimties, nei terminų, nei kainos. Be to, apeliantė nurodo ir skunde detalizuoja argumentą, kad tuo atveju, jei nebūtų nustatyta, jog vien atsakovė yra kalta dėl byloje susiklosčiusios situacijos, privalėtų būti konstatuota mišri šalių kaltė, nes dėl tris kartus didesnės paslaugų teikimo apimties didžiąja dalimi yra atsakinga būtent atsakovė.

100.       Šių skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020, 39 punktas).

101.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šio ginčo nagrinėjimo dalyką, sutinka su atsakovės atsiliepime pateikta pozicija, kad pirmiau nurodytais skundo argumentais dėl apeliantės civilinės atsakomybės netaikymo yra nepagrįstai siekiama praplėsti ginčo nagrinėjimo dalyką (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantės reikalavimas netaikyti jai civilinės atsakomybės iš esmės buvo grindžiamas force majeure (CK 6.212 straipsnis) pagrindu. Būtent šio instituto taikymo sąlygos apeliantės buvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu. Apeliantė teigė, kad 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą buvo nenugalima jėga, kuri objektyviai turėjo neigiamos įtakos ir paveikė apeliantės bei jos Ukrainoje esančios partnerės – uStudio LLC, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, todėl egzistuoja pagrindas, be kita ko, atleisti ją nuo civilinės atsakomybės. Būtent šiuo konkrečiu apeliantės nurodytu ir byloje įrodinėtu faktiniu pagrindu teismas išsprendė apeliantės civilinės atsakomybės taikymo klausimą.

102.       Apeliaciniame skunde nurodomi nauji argumentai dėl skirtingų ir savarankiškų teisių gynybos pagrindų taikymo – dėl civilinės atsakomybės netaikymo dėl kreditoriaus (perkančiosios organizacijos) kaltės ar sumažinimo atsižvelgiant į abiejų šalių mišrią kaltę (CK 6.259 straipsnis), tuo tarpu skundžiamo teismo sprendimo išvadų dėl force majeure instituto netaikymo iš esmės skundo dalyje dėl civilinės atsakomybės (ne)taikymo apeliantė nekvestionuoja. Kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodo atsakovė, paminėti atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai yra ne tik skirtingi – skiriasi jų taikymo sąlygos, bet ir nesuderinami tarpusavyje: jei susiklosto nenugalimos jėgos aplinkybės, skolininkas atleidžiamas nuo sutarties vykdymo nepriklausomai nuo kreditoriaus veiksmų ir valios.

103.       Teisėjų kolegija pažymi šiuo atveju aktualų kasacinio teismo išaiškinimą, kad nepaisant teismui nustatytos pareigos tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).

104.       Atsižvelgdama į nurodytus motyvus ir apeliacinio proceso paskirtį teisėjų kolegija nevertina apeliantės nurodytų aplinkybių ir nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su apeliantės atleidimu nuo civilinės atsakomybės dėl perkančiosios organizacijos kaltės ar civilinės atsakomybės sumažinimu dėl mišrios šalių kaltės (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl „Agile“ metodo taikymo

105.       Skunde apeliuojamas teismo atsisakymas įvertinti bylos nagrinėjimo metu pateiktus argumentus dėl „Agile“ metodo taikymo. Apeliantės teigimu, teismas tokiu būdu ignoravo bei iš esmės paneigė Techninės specifikacijos 2587 punktą, pagal kurį projektas turėjo būti įgyvendinamas interaciniu – inkrementiniu informacinės sistemos kūrimo būdu, taikant gerąsias „Agile“ programinės įrangos kūrimo praktikas. Apeliantė nurodo, kad „Agile“ yra esminė Sutarties vykdymo metodologija, kurios pagrindu abi šalys privalėjo valdyti Sutarties apimtis, o perkančioji organizacija negalėjo reikalauti teikti tris kartus didesnės apimties paslaugas Sutartyje nustatytais terminais.

106.       Atmesdama šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl „Agile“ metodo taikymo vykdant Sutartį, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog apeliantė, neginčijusi ir (ar) neprašiusi paaiškinti Pirkimo sąlygų (Techninės specifikacijos reikalavimų), pateikė pasiūlymą Pirkime, kad Pirkimo sąlygos (perkančiosios organizacijos pateikti paaiškinimai) aiškiai nustatė ne tik galutinį Kūrimo paslaugų suteikimo terminą (2023 m. liepos 1 d.), bet ir tai, jog šis terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą ne daugiau kaip trims mėnesiams (iki 2023 m. spalio 1 d.), kad Sutarties neįvykdymas pratęstu papildomu terminu bus laikomas esminiu Sutarties pažeidimu, jog tiekėjų pasiūlymų kaina negali būti didesnė nei 7 432 304 Eur (su PVM), kad didžiausias galimų užsakyti papildomų paslaugų kiekis negalėjo viršyti 6000 žmogaus darbo valandų per visą Sutarties laikotarpį.

107.       Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, spręsdamas apeliantės iškeltą Kūrimo paslaugų apimties padidėjimo klausimą, pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl atskiros Techninės specifikacijos nuostatos, įtvirtinusios nurodytos metodologijos taikymą, tuo labiau kad byloje nebuvo įrodytas apeliantės teiginys dėl tris kartus išaugusios Kūrimo paslaugų apimties (CPK 12, 178 straipsnis).

108.       Pažymėtina, kad apeliantė šioje skundo dalyje iš esmės pakartoja argumentus, susijusius su Kūrimo paslaugų apimčių esminiu padidėjimu, atsakovės nebendradarbiavimu, kurie teisėjų kolegijos buvo atmesti kaip nepagrįsti pirmiau nutartyje išdėstytais motyvais (žr. nutarties 90-98 punktus).

109.       Apeliantės teigimu, atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartį prieštarauja Techninės specifikacijos 2587 punktui, reikalaujančiam projektą vykdyti pagal „Agile“ metodiką, todėl nurodytas sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu bei panaikintas ir šiuo pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

110.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pagrįstai atkreipė dėmesį, kad „Agile“ metodologija nėra materialioji norma, kurios pažeidimas sukeltų teisinius padarius atitinkamai Sutarties šaliai, todėl teismas neprivalėjo šios Techninės specifikacijos sąlygos pagrindu įvertinti nurodyto atsakovės sprendimo teisėtumą. Sutarties vykdymo, jos nutraukimo teisėtumas pirmiausiai vertintinas Sutarties bei imperatyvių VPĮ normų pagrindu. Teismo atliktas ginčo Sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimas nurodytais pagrindas šioje skundo dalyje nėra ginčijamas, todėl plačiau dėl to nepasisakytina.

Dėl perkančiosios organizacijos pareigos įvertinti padidėjusias Kūrimo paslaugų apimtis

111.       Apeliantė nurodo, kad Sutartyje už suteiktas Kūrimo paslaugas buvo nustatyta fiksuotos kainos kainodara, tačiau Sutartyje buvo ir labai daug nuostatų, patvirtinančių, jog Sutarties sudarymo metu nebuvo aiškios tikslios Sutarties apimtys. Šioje skundo dalyje apeliantė dėsto atskirus Techninės specifikacijos punktus, kuriais grindžia nurodytą poziciją.

112.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais konstatuota, jog skunde nepagrįstai apeliuojama į Techninės specifikacijos reikalavimus, kuomet daugiau nei pusantrų metų apeliantė vykdė Sutartį pagal tuos pačius Techninės specifikacijos reikalavimus bei Papildomu susitarimu Nr. 3 ji pagal tuos pačius Techninės specifikacijos reikalavimus įsipareigojo atsakovei 5 Prieaugio įgyvendinimą užbaigti 2023 m. kovo 2 d., o visas Kūrimo paslaugas pagal Sutartį suteikti iki 2023 m. rugsėjo 1 d., tačiau apie padidėjusias suteiktinų paslaugų apimtis pastarąją pirmą kartą informavo tik 2023 m. kovo mėnesį. Be to, teisėjų kolegija konstatavo ir tai, kad byloje nebuvo įrodyta, jog Kūrimo paslaugų apimtys išaugo tris kartus, kad apie sutartinių įsipareigojimų vykdymo Sutartyje ir Papildomame susitarime Nr. 3 nustatytomis sąlygomis pasunkėjimą ir (ar) negalimumą apeliantei negalėjo ir nebuvo žinoma anksčiau nei 2023 m. kovo mėnesį.

113.       Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame sprendime teismas įvertino Pirkimo sąlygų reikalavimus ir nurodė, kad Techninė specifikacija ir reikalavimai Pirkimo objektui buvo itin didelės apimties, Techninėje specifikacijoje itin detaliai apibrėžtas tas rezultatas ir tos paslaugos, kurias tikėjosi gauti perkančioji organizacija (nurodytos problemos, kurios turi būti išspręstos projektu, pateiktas SAULĖ IS funkcinių reikalavimų aprašymas, SAULĖ IS naudotojai, komponentų architektūra, reikalavimai portalui „Saulė“, bendriems SAULĖ IS komponentams ir funkcionalumams, vidiniam portalui, nefunkciniai reikalavimai, reikalavimai saugumui, paslaugų teikimui ir t.t.), tuo tarpu šio rezultato pasiekimo ir realizavimo būdą suteikta pasirinkti pačiam pasiūlymą teikiančiam tiekėjui, kaip potencialiam paslaugų teikėjui, perkančiosios organizacijos nurodytos maksimalios kainos ribose (žr. sprendimo 49 punktas).

114.       Kaip minėta, apeliantė poziciją dėl perkančiosios organizacijos pareigos įvertinti padidėjusias Kūrimo paslaugų apimtis grindžia skunde perrašytomis Techninės specifikacijos nuostatomis, tačiau teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad apeliacinis procesas – tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas, o ne pakartotinis bylos nagrinėjimas teisme. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad apeliaciniame skunde būtų nurodyta, kokios aplinkybės patvirtinta skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nepasisako dėl kiekvieno apeliantės nurodyto Techninės specifikacijos punkto, tuo tarpu dėl jais grindžiamų skundo argumentų, kad Sutarties sudarymo metu dar nebuvo galutinai aiškūs Techninės specifikacijos reikalavimai, jog esant fiksuotai kainodarai Pirkimo sąlygose privalo būti aiškiai ir iki galo tiksliai suformuoti techninės specifikacijos reikalavimai iš esmės pasisakyta pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais (žr. nutarties 90-98 punktus).

115.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nurodytais skundo argumentais netiesiogiai kvestionuoja Pirkimo sąlygas, o jų teisėtumo vertinimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių teisėjų kolegija nekartoja, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Grossmann Air Service, C-230/02).

116.       Dėl šioje skundo dalyje apeliantės cituojamos teismų praktikos, susijusios su viešojo pirkimo objekto aiškumu, teisingu rizikos tarp viešojo pirkimo sutarties šalių padalinimu, negalimumu perkelti tiekėjui visos viešojo pirkimo sutarties rizikos, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Apeliantės akcentuojami išaiškinimai, pateikti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-875-302/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023, buvo suformuoti sprendžiant viešųjų pirkimų sąlygų teisėtumo klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2021 buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsiskaitymą tarp viešojo pirkimo sutarties šalių padidėjus pirkimo objekto apimčiai, aiškinimo ir taikymo, o 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-609-690/2015 kasacinio teismo išaiškinimai buvo pateikti vertinant sutarties vykdymo metu nustatytos klaidos techniniame projekte situaciją. Taigi, nurodyti teismų išaiškinimai buvo pateikti kitokių nei nagrinėjama byla faktinių aplinkybių kontekste, todėl nėra aktualūs ir teisėjų kolegija, vertinama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo į juos atsižvelgti.

117.       Skunde apeliuojama ir į tai, kad ne tik apeliantė, bet ir kiti Pirkimo dalyviai, teikdami pasiūlymus Pirkime, panašiai vertino Sutarties apimtis – konkurentų pasiūlymų kainos skyrėsi mažiau kaip 10 proc., o tai, anot apeliantės reiškia, jog kitas Pirkimo dalyvis panašiai kaip ir apeliantė vertino Sutarties vykdymo apimtis.

118.       Ši faktinė aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo apeliantės teiginių apie neaiškų ir netikslų Pirkimo objektą ir Kūrimo paslaugų apimties padidėjimą trimis kartais (CPK 185 straipsnis) bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog apeliantė pasirinko netinkamą paslaugų (atskirų etapų) įgyvendinimo būdą ir (ar) metodą, nepakankamai apdairiai įvertino Pirkimo dokumentus, savo pačios personalo, kvalifikacijos ir kitus pajėgumus, netinkamai apskaičiavo pasiūlymo kainą, neįvertino vienokių ar kitokių jai nustatyti reikšmingų aplinkybių, ir dėl to Sutarties įvykdymas jai tapo sudėtingesnis ir komplikuotesnis, nei buvo subjektyviai tikėtasi, kad turėjo didesnių Sutarties vykdymo laiko, personalo, finansinių ir kitų sąnaudų, nespėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų numatytais terminais ir (ar) už įtvirtintą kainą, kitaip tariant, nesuvaldė visos projekto rizikos.

Dėl Sutarties nutraukimo ir su tuo susijusių skundo argumentų

119.       Skundo dalyje, kurioje pateikiami argumentai dėl neteisėto atsakovės inicijuoto vienašališko Sutarties nutraukimo, atsakovės pažeistos Sutarties nutraukimo tvarkos, Sutarties kainos ir įvykdymo terminų pakeitimo, atsakovės sprendimo skaičiuoti delspinigius, jų sumažinimo, atsakovės prašymo išmokėti Garantijoje nurodytą sumą panaikinimo, force majeure instituto taikymo, apeliantė iš esmės ne kvestionuoja teismo sprendime padarytas išvadas nurodytais klausimais (CPK 306 straipsnio 2 dalis), o pakartotinai nurodo argumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino ir dėl jų pasisakė (sprendimo 24-41, 60-64, 67-83 punktai), todėl, apeliantei nepateikus nesutikimo su teismo išvadomis motyvų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pakartotinai pasisakyti dėl argumentų, kuriuos įvertino ir atmetė pirmosios instancijos teismas.

120.       Toliau teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų šioje skundo dalyje pateiktų argumentų, kuriais yra apeliuojama į teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą.

121.       Pirmosios instancijos teismas, prieš įvertindamas šalių byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą, aptarė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nurodė jį aiškinančią teismų praktiką, tame tarpe ir išaiškinimą, kad sprendžiant dėl sutarties, sudarytos viešojo pirkimo būdu, keitimo, taikytinos VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, o ne CK normos, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas pakeisti Sutartį – padidinti paslaugų kainą bei pratęsti atitinkamų paslaugų suteikimo terminus turi būti nagrinėjamas ne CK 6.204 straipsnio, o VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto kontekste (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-937-381/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023). Teismas pažymėjo, kad tokio aiškinimo laikomasi ir pačioje naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-325-916/2023, Nr. e3K-3-349-469/2023).

122.       Teismas konstatavo, kad pagal imperatyvų teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, viešojo pirkimo sutarties pakeitimas pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, net ir atsiradus tokiam poreikiui dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, galimas tik esant dar dviem kumuliatyvioms sąlygoms – toks pakeitimas neturi iš esmės pakeisti pirkimo sutarties pobūdžio ir tokio pakeitimo vertė neturi viršyti 50 procentų pradinės pirkimo sutarties vertės. Teismas nusprendė, kad ginčo atveju pastarosios dvi sąlygos nėra tenkinamos, todėl bet kuriuo atveju ieškinio reikalavimas dėl Sutarties pakeitimo, pratęsiant šalių nustatytą Sutarties įvykdymo terminą ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, o Sutarties kainą padidinat trigubai, net jeigu ir būtų byloje konstatuotos bei įrodytos nenumatytos ir nuo šalių nepriklausančios aplinkybės, negali būti patenkinamas, nes toks pakeitimas, kokio siekia ieškovė, prieštarautų minėtai imperatyviai teisės normai.

123.       Apeliantė skunde deklaruoja, kad pagal kasacinio teismo praktiką VPĮ 89 straipsnis yra skirtas klasikinėms viešojo pirkimo sutarčių keitimo situacijoms. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi neklasikinė viešojo pirkimo sutarties keitimo situacija, kai ginčas dėl Sutarties sąlygų keitimo yra nagrinėjamas teisme.

124.       Teisėjų kolegija atmeta tokią apeliantės poziciją kaip nepagrįstą dėl jau minėto skirtingo šios ir apeliantės nurodytam argumentui pagrįsti pacituotos kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-85-969/2021 ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr. šios nutarties 116 punktą). Pažymėtina, kad nurodytoje byloje kasacinio teismo nėra konstatuota, jog VPĮ 89 straipsnio nuostatos gali būti netaikomos tuo atveju, jeigu ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo vyksta teisme. Be to, Lietuvos Aukščiausiais Teismas aptariamoje byloje išaiškino, kad viešojo pirkimo sutarčių kontrahentų elgesys (veiksmai), tiesiogiai nesureguliuotas VPĮ 89 straipsnio nuostatų, vis tiek gali patekti į viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, a fortiori (ypač) vertintinas viešųjų pirkimų principų pagrindu.

125.       Apeliantė skunde teigia, kad atsakovė nepaneigė, jog prašomas Sutarties pakeitimas prieštarautų viešųjų pirkimų principams, tačiau tokią jos poziciją pagrįstai paneigia skundžiamo sprendimo motyvai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal vienodo požiūrio principą ir iš jo kylančią skaidrumo pareigą draudžiama po viešojo pirkimo sutarties sudarymo perkančiajai organizacijai ir subjektui, kuriam ji skirta, atlikti tokius šios sutarties nuostatų pakeitimus, kad šių nuostatų požymiai iš esmės skirtųsi nuo pradinės sutarties požymių (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje Nr. C549/14). Nagrinėjamu atveju pakeitus Sutartį pagal apeliantės reikalavimus, t. y. pratęsus galutinio Kūrimo paslaugų įgyvendinimo terminą net 16 mėnesių daugiau nei sulygta Sutartimi, patrigubinus Sutarties kainą, tokios sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės Sutarties sudarymo procedūros metu, neabejotinai būtų suteikusios galimybę Pirkime dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams arba jo nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą, būtų labai išplėsta Pirkimo apimtis ir pan. Nurodyta teismo argumentacija patvirtina, kad apeliantės reikalaujami Sutarties pakeitimai yra ne tik negalimi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, bet ir pažeistų VPĮ 17 straipsnyje nustatytus lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo, proporcingumo principus. Dėl pirmiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė galimybės šioje byloje taikyti CK normas.

126.       Kita šioje skundo dalyje kvestionuojama teismo išvada, susijusi su delspinigių, pažeidus Sutartį, skaičiavimu. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, jog aiškinant Sutarties 30 punkto nuostatą ieškovės nurodytu būdu, t. y. kad delspinigiai gali būti skaičiuojami tik tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas vėluoja suteikti paslaugas pagal galutinį Sutarties įvykdymo terminą, o ne atskirai už kiekvieno prieaugio vėlavimą, atskirų prieaugių įgyvendinimo bei kitų sutartinių įsipareigojimų terminų nustatymas Sutartyje būtų beprasmiškas, nereikalingas ir netikslingas, ir Sutartyje iš esmės nebūtų jokių paslaugų teikėją drausminančių, operatyviai sutartinius įsipareigojimus vykdyti skatinančių priemonių. Apeliantės teigimu, nurodytas motyvas yra nepagrįstas, nes Sutarties 30 punktas turi būti aiškinamas taip, kaip jis nustatytas. Be to, Sutartyje nebūtinai turi būti numatyti delspinigiai už kiekvieną atskirą Sutarties vykdymo neatitikimą.

127.        Nurodyti skundo argumentai atmetami. Pažymėtina, kad apeliantė akcentuoja tik vieną iš teismo motyvų, pateiktų nurodytu klausimu, kuris pagrįstas ne tik lingvistine Sutarties 30 punkto išraiška, bet ir atitinka sisteminį bei loginį Sutarties nuostatų aiškinimą. Be apeliantės nurodyto teismo argumento, kurį kolegija vertina kaip teisėtą ir pagrįstą, teismas pažymėjo, kad Sutarties 30 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai, expresis verbis (aiškiais žodžiais) numatyta, jog paslaugų gavėjas pradeda skaičiuoti delspinigius, jei paslaugų teikėjas dėl savo kaltės vėluoja vykdyti Sutarties 7.1 papunktyje numatytus įsipareigojimus, t. y. įsipareigojimus dėl Kūrimo paslaugų suteikimo, būtent pagal Paslaugų teikimo reglamente nustatytus darbų atlikimo grafiko terminus, kurie turi neviršyti lentelėje nurodytų maksimalių prieaugių atlikimo terminų – taigi, akcentuojamas būtent atskirų prieaugių atlikimo terminų, apibrėžtų darbų atlikimo grafike, pažeidimas ir (ar) praleidimas, kaip delspinigių skaičiavimo pagrindas. Teismas nurodė, kad apeliantės pozicija akivaizdžiai prieštarauja kitoms Sutarties nuostatoms ir neatitinka loginio bei sisteminio visų Sutarties sąlygų aiškinimo. Pavyzdžiui, Sutarties 17 punkte nurodyta, kad visos Sutartyje nurodytos paslaugos teikiamos pagal lentelę ir paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo suderintą bei raštu patvirtintą Paslaugų teikimo reglamentą; ne tik pats Kūrimo paslaugų teikimas Sutartyje buvo numatytas etapais ir (ar) prieaugiais, tačiau ir atsiskaitymas už šias paslaugas taip pat buvo numatytas etapais: pagal Sutarties 11 punktą paslaugų gavėjas įsipareigojo apmokėti už faktiškai ir tinkamai suteiktas paslaugas pagal lentelėje nustatytą tvarką paslaugų teikėjui pateikus sąskaitą – faktūrą ir abiem šalims pasirašius Paslaugų teikimo reglamente suderintus paslaugų rezultatų perdavimo – priėmimo aktus, galutinį paslaugų rezultatų priėmimo – perdavimo aktą ir pan. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Sutarties 31 punktą, jeigu paslaugų teikėjas du kartus nepasiekia prieaugiuose ir (ar) projekto etapuose nustatytų rezultatų pagal Paslaugų teikimo reglamente nustatytus darbų atlikimo grafiko terminus arba daugiau kaip tris mėnesius vėluoja teikti paslaugas pagal Paslaugų teikimo grafike nustatytus darbų atlikimo grafiko terminus, laikoma, kad jis padarė esminį Sutarties pažeidimą, kuris suteikia teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtų nelogiška, jeigu, esant nurodytai sąlygai, paslaugų gavėjas galėtų taikyti ultima ratio (paskutinė priemonė) priemonę – vienašališką Sutarties nutraukimą, tuo tarpu švelnesnės sankcijos – netesybų (delspinigių) – taikyti negalėtų.

128.       Apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad teismas, spręsdamas dėl force majeure instituto taikymo, ignoravo, jog nenugalimos jėgos aplinkybės tęsėsi ir 2023 m., kad šios aplinkybės tęsėsi ilgiau nei Papildomu susitarimu Nr. 3 buvo pratęstas paslaugų teikimo terminas. Šį skundo argumentą paneigia teismo sprendimo 34 punkte pateikti motyvai, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus matyti, jog Rusijos Ukrainoje atlikti kariniai veiksmai, turėję įtakos apeliantės partnerės veiklai, didžiąja dalimi vyko 2022 m. kovo – gruodžio mėnesiais, tuo tarpu visas šis laikotarpis jau buvo šalių įvertintas, sudarant Papildomą susitarimą Nr. 3 ir šalims pratęsiant sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą. Teismas nurodė, kad vėlesniu laikotarpiu – 2023 m. sausį – balandį, buvo 56 oro antskrydžiai, tačiau jų buvimas, byloje nesant realią jų įtaką apeliantės ir (ar) jos partnerės Ukrainoje veiklos vykdymui galinčių patvirtinti įrodymų, savaime neįrodo jų objektyvų negalėjimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus net ir per papildomai pratęstus terminus.

129.       Dėl esminių ieškovės skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl atsakovės skundo argumentų

Dėl Sutarties pabaigos termino

130.       Atsakovė apeliaciniu skundu kvestionuoja teismo sprendimo dalis dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

131.       Apeliantė skunde nesutinka su teismo išvada dėl momento, nuo kurio nustojo galioti Sutartis. Teigia, kad priešingai nei nusprendė teismas, Sutartis baigė galioti ne 2023 m. spalio 15 d., o bent jau 2024 m. sausio 5 d. Tokią poziciją pirmiausia grindžia tuo, kad tarp šalių byloje iš esmės niekada nebuvo kilę ginčo, jog Sutartis 2024 m. sausio mėnesio 1–ąją savaitę vis dar galiojo, šalys tik nesutarė, kokiu teisiniu pagrindu Sutartis nustojo galioti.

132.       Atmesdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė valią nutraukti su ieškove sutartinius santykius išreiškė 2023 m. rugsėjo 15 d. pranešime, kuriuo ji informavo ieškovę apie Sutarties pasibaigimą (nutraukimą) nuo 2023 m. spalio 15 d. Tuo tarpu dėl to, kad ieškovei inicijavus šį teisminį ginčą ieškinio reikalavimų užtikrinimui teismai procesiniais sprendimais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdė apeliantės sprendimo dėl Sutarties nutraukimo galiojimą, pastarosios valia nutraukti su ieškove sutartinius santykius nepasikeitė. Tai patvirtina ir bylos duomenys, iš kurių matyti, kad apeliantė nesutiko su teismų procesiniais sprendimais – teikė atskiruosius skundus, kuriuose prašė panaikinti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, apeliantė pateikė teismui savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti jos prievolių pagal Sutartį vykdymą, kurį teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi patenkino iš dalies – sustabdė apeliantės turtinio pobūdžio prievolių pagal Sutartį vykdymą (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Toks apeliantės procesinis elgesys paneigia skundo argumentą, kad jos bei ieškovės elgesys patvirtina sutartinių santykių egzistavimą 2024 m. sausio mėnesio 1 – ąją savaitę. Tai, kad šalys nesutarė, kurios iš jų iniciatyva ir kokiu pagrindu turėtų pasibaigti ginčo sutartiniai santykiai, teismo išvados dėl Sutarties pabaigos momento teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Galiausiai, skunde akcentuojamus apeliantės sprendimo nutraukti Sutartį sustabdymo metu vykusius šalių atstovų susitikimus, susirašinėjimus dėl tolesnio Sutarties vykdymo teisėjų kolegija vertina kaip teismų pritaikytos procesinės priemonės rezultatą, o ne pasikeitusią apeliantės poziciją dėl sutartinių santykių su ieškove nutraukimo.

133.       Aptariamos teismo išvados neteisėtumą apeliantė argumentuoja ir tuo, kad teismas pasirėmė aplinkybe, jog Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus sustabdyti Sutarties nutraukimo galiojimą bei apeliacinės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodytais motyvais. Apeliantės teigimu, tokiu būdu teismas teisiniu vertinimu retrospektyviai pakeitė faktinę realybę.

134.       Teisėjų kolegija, visų pirma, nesivadovauja skunde šiems argumentams pagrįsti nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-320/2011, Nr. e3K-7-89-378/2016, kad VPĮ nuostatų taikymas įpareigoja teismą spręsti šalių ginčą teisėtumo prasme, tačiau negali pakeisti faktinės realybės, kad niekiniai sandoriai negalioja ab initio (nuo jų sudarymo momento), tačiau tai savaime nereiškia, jog įvykdę juridiniai faktai nesukėlė jokių pasekmių. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011 buvo sprendžiama dėl pagal viešojo pirkimo sutartį atliktų papildomų darbų apmokėjimo, o civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016 dėl perkančiosios organizacijos pareigos sumokėti skolą tiekėjui pagal niekinę sutartį. Taigi, iš esmės skirtingų nei šio ginčo faktinių aplinkybių kontekste pateikti kasacinio teismo išaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs (žr. šios nutarties 116 punktą).

135.       Antra, aptariamais skundžiamo sprendimo motyvais teismas pagrįstai įvertino, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinė priemonė. Ši priemonė, išnykus būtinumui ją taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali būti panaikinta ar pakeista ją taikiusio pirmosios instancijos teismo arba apeliacinės instancijos teismo. Vėlesniu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu arba aukštesnės instancijos teismo procesiniu sprendimu panaikinus ar pakeitus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ankstesnė nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebesukelia jokių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1120/2023). Be to, teismo nutartis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, sprendžiant ginčo esmės klausimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2020; 2022 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-313/2022). Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu negali būti sprendžiamas materialinių dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų klausimas. Dėl skundo argumento, kad byloje susiklosčiusi specifinė situacija negali būti sprendžiama apeliantės nenaudai, pažymėtina, kad proceso įstatymas nustato galimybę reikalauti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

136.       Šioje skundo dalyje apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo jai priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodo, kad teismas iš prašomų 129 774,04 Eur patirtų atstovavimo išlaidų priteisė vos 32 058,34 Eur arba tik ¼ visų procese patirtų išlaidų atlyginimo. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, anot apeliantės, yra akivaizdžiai neadekvatus, nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, neatitinka nei šalių elgesio byloje teisingo įvertinimo, nei bylos kiekybinio ir kokybinio išskirtinumo.

137.       Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Pažymėtina, kad skunde akcentuojama didelė bylos ir (ar) pateiktų procesinių dokumentų apimtis pati savaime nėra kriterijus pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį bei Rekomendacijų 2 punktą, į kurį teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, būtų įpareigotas atsižvelgti. Apeliantė nurodo, kad teikiant teisines paslaugas, be kita ko, buvo susistemintos šalių darbinių susitikimų citatos, išklausyti 32 garso įrašai, kad teisinė pagalba buvo pasitelkta ne tik procesiniams dokumentams rengti, bet ir šalių susirašinėjimui dėl neprocesinio pobūdžio korespondencijos su ieškove, tačiau šios paslaugos nelaikytinos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ir vertintinos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).

138.       Apeliantė nurodo, kad byla yra išskirtinai sudėtinga dėl byloje spręstų klausimų sudėtingumo ir įvairiapusiškumo, tačiau bylos sudėtingumo kriterijus skunde siejamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo apimtimi, bylos nagrinėjimu trijuose teismo posėdžiuose bei aplinkybe, kad šalys apsikeitė visais įmanomais procesiniais dokumentais. Bylos sudėtingumas yra vertinamas, atsižvelgiant į byloje nagrinėto ginčo pobūdį, teisės klausimų naujumą, kompleksiškumą, o ne priimtų ir (ar) pateiktų procesinių dokumentų skaičių ir jų apimtį.

139.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad bylinėjimosi išlaidos savo esme yra nuostoliai, kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos proceso šalies veiksmų, todėl dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti taikomos ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančios teisės normos. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, šalys visuomet turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtina Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis bendraisiais teisės principais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Pažymėtina, kad ginčo sudėtingumas, jeigu jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas).

140.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė nei bylos išskirtinio sudėtingumo, nei kitų Rekomendacijose nustatytų kriterijų egzistavimo, kurie būtų sudarę pagrindą pirmosios instancijos teismui priteisti didesnį nei maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą atstovavimo išlaidų atlyginimą. Skunde nurodyti kitose viešųjų pirkimų bylose priteisti atstovavimo išlaidų dydžiai šios išvados nepaneigia.

141.       Dėl esminių atsakovės skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

142.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, ginčui aktualią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

143.       Atmetus ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                        Giedrė Čėsnienė

 

 

Aldona Tilindienė

 

 

                                                                                Tomas Venckus