Civilinė byla Nr. 3K-3-145-915/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00087-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.6 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje pagal kreditorės prašymą patvirtinti jos reikalavimą, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Luodė“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tvirtinimą ir jų tenkinimo eilę įmonės restruktūrizavimo byloje, aiškinimo ir taikymo.

2.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašė patikslinti jos 34 007,43 Eur finansinio reikalavimo tenkinimo eilę: nustatyti, kad 3027,83 Eur (2988,17 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka ir 39,66 Eur šio mokesčio delspinigių, susidariusių nuo darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio) yra pirmos eilės reikalavimas, 30 979,60 Eur (30 544,82 Eur nepriemoka ir 434,78 Eur delspinigių) – antros eilės reikalavimas.

3.       Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 3 d.

4.       Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Būstuva“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. VMI įtraukta į kreditorių sąrašą kaip antros eilės kreditorė su 34 112,51 Eur reikalavimu. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtino patikslintą 34 007,48 Eur kreditorės VMI antros eilės reikalavimą.

5.       Kreditorė VMI 2018 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymą administratorei patikslinti jos reikalavimo tenkinimo eilę: 3027,83 Eur reikalavimą – kaip pirmos eilės, o 30 979,60 Eur reikalavimą – kaip antros eilės.

6.       Restruktūrizavimo administratorė su kreditorės prašymu nesutiko ir pateikė teismui prieštaravimus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi tenkino kreditorės prašymą, patvirtino 3027,83 Eur pirmos eilės reikalavimą ir 30 979,60 Eur antros eilės reikalavimą.

8.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl prašomo patvirtinti kreditoriaus reikalavimo dydžio; 3027,83 Eur reikalavimas susidarė dėl 2988,17 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos ir 39,66 Eur delspinigių, susidariusių nuo bendrovės išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio.

9.       Teismas atmetė atsakovės restruktūrizavimo administratorės argumentus, kad reikalaujamas patvirtinti 3027,83 Eur reikalavimas, kaip susidaręs iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo,  nepatenka į Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 13 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį. Kadangi ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies normoje nėra nuorodų į pajamų mokesčio skolos susidarymo laikotarpį, tai bet kuri šiame straipsnyje nurodoma nepriemoka priskiriama prie pirmąja eile tenkinamų reikalavimų. Teismas nurodė ir tai, kad delspinigiai, sudarantys dalį kreditoriaus reikalavimo, tenkintini antruoju etapu, tačiau ta pačia pirmąja eile.

10.       Teismas padarė išvadą, kad kreditorės reikalavimas, susijęs su pajamų mokesčio skola ir delspinigiais nuo šios sumos, pagal kilmę ir savo prigimtį patenka į ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamą pirmąją kreditorių reikalavimų eilę.

11.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo administratorės UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro atskirąjį skundą, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – trečiojo asmens prašymą atmetė. 

12.       Kolegija nurodė, kad kreditorius, pareikšdamas savo reikalavimą, gali nurodyti pageidaujamą jo reikalavimo tenkinimo eilę, nors ĮRĮ nuostatose tai tiesiogiai neįtvirtinta; restruktūrizavimo administratorius, nesutikdamas su kreditoriaus nurodymu ir teikdamas reikalavimą tvirtinti teismui, motyvuotai nurodo kitą siūlomą kreditoriaus reikalavimo tenkinimo eilę. Tai reiškia, kad administratorius gali motyvuotai ginčyti ir kreditoriaus pageidaujamą reikalavimo tenkinimo eilę.

13.       Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kreditorės prašymą ir nustatydamas pirmąją šio reikalavimo tenkinimo eilę, netinkamai aiškino ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatą. Kolegija ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies normą aiškino remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-512-915/2017 pateiktu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 3 dalies, kuri yra analogiška ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies normai, išaiškinimu ir padarė išvadą, kad pagal ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalį į pirmąją kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę įtraukiami socialiai pažeidžiamų asmenų (darbuotojų) finansiniai reikalavimai, o juos tenkinant pirmąja eile turi būti sumokamas ir gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos. Taigi pagal teismo patvirtintą atsakovės restruktūrizavimo planą, tenkinant restruktūrizavimo byloje teismo nutartimi patvirtintus pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) reikalavimus, turės būti išskaičiuotas ir pirmąja eile į valstybės biudžetą sumokėtas gyventojų pajamų mokestis.

14.       Kolegija pažymėjo, kad 3027,83 Eur reikalavimą, kurį kreditorė VMI siekia tenkinti pirmąja eile, sudaro 2988,17 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir šio mokesčio 39,66 Eur delspinigių skola, kuri apskaičiuota nuo darbuotojams dar iki atsakovės UAB ,,Būstuva“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo išmokėto darbo užmokesčio. Dėl to kolegija konstatavo, kad ši kreditorė neturi prioriteto prieš kitus restruktūrizuojamos įmonės kreditorius ir nepatenka į ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies reguliavimo sritį, todėl kreditorės reikalavimas tenkintinas antrąja eile.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas nustatytas ĮRĮ 13 straipsnio 3–6 dalyse. Darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, tenkinami pirmąja eile; antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus kreditorių reikalavimus. Pradelsti įsipareigojimai, kurie atsirado jau iškėlus restruktūrizavimo bylą, turi būti tenkinami laikantis ĮRĮ 13 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos. ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visi kreditorių reikalavimai pagal 13 straipsnio 3–6 dalyse nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais: pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antruoju – ta pačia eile tenkinami likusieji kreditorių reikalavimai (palūkanos ir netesybos). Taigi gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, sudarantys kreditoriaus reikalavimo dalį, tenkintini antruoju etapu, tačiau ta pačia – pirmąja – eile.

15.2.                      Gyventojų pajamų mokestis mokamas į valstybės biudžetą darbuotojo naudai, todėl ši įmoka negali būti prilyginama kitiems, ne su darbo santykiais susijusiems mokesčiams. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 23 straipsnio 6 dalį, šį pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to mėnesio 15 dienos). Kai per GPMĮ nustatytą terminą mokestį išskaičiuojantis asmuo neįvykdo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius mokėtiną pajamų mokestį ir delspinigius apskaičiuoja mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.

15.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-512-915/2017, nes skiriasi šios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės. Nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-512-915/2017 buvo nagrinėjamas VMI kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas fizinio asmens bankroto byloje, susijęs su nesumokėtomis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis; joje konstatuota, kad teismai nepagrįstai patvirtino VMI kaip pirmos eilės kreditorę, nes fizinis asmuo nebuvo įdarbinęs darbuotojų, už kuriuos privalėtų valstybei mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Nagrinėjamu atveju RUAB „Būstuva“ buvo įdarbinusi darbuotojus, už kuriuos privalėjo valstybei mokėti gyventojų pajamų mokestį GPMĮ nustatyta tvarka, taigi gyventojų pajamų mokestis ir darbuotojų reikalavimai tenkintini pirmąja kreditorių reikalavimų tenkinimo eile.

15.4.                      ĮRĮ Nr. IX-218 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto medžiaga patvirtina, kad reikalavimams, kylantiems iš mokesčių, yra suteikiamas prioritetas likusių kreditorių atžvilgiu, nes mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Sistemiškai aiškinant ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies, GPMĮ 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, reikalavimams, kylantiems iš mokesčių ĮRĮ prasme, yra suteikiamas prioritetas likusių kreditorių reikalavimų atžvilgiu.

16.       Atsakovė RUAB „Būstuva“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1.                       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 27 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-512-915/2017 pateikė išsamų FABĮ 29 straipsnio 3 dalies, analogiškos ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatai, išaiškinimą. Tiek ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalis, tiek FABĮ 29 straipsnio 3 dalis vienodai apibrėžia pirmąja eile tenkinamus darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šioje kasacinio teismo nutartyje pateiktu aiškinimu. VMI pareikštas 3027,83 Eur reikalavimas yra susidaręs nuo darbuotojams išmokėto dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo darbo užmokesčio ir į ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį nepatenka. Toks reikalavimas tenkintinas antrąja eile su visais likusiais kreditorių reikalavimais. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė minėtą teisės normą.

16.2.                      Pažymėta, kad kol kas nėra atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais, tarp jų ir darbuotojais, pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintą bendrovės restruktūrizavimo planą, tačiau, tenkindama pirmos eilės kreditorių reikalavimus, atsakovė išskaičiuos ir sumokės į biudžetą gyventojų pajamų mokestį taip, kaip tai nustatyta ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalyje.

16.3.                      Trečiasis asmuo kasacinį skundą grindžia ĮRĮ Nr. IX-218 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3943 aiškinamojo rašto medžiaga. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį, galioja tik paskelbti įstatymai. Be to, šis projektas grąžintas tobulinti.

16.4.                       Trečiasis asmuo per plačiai aiškina ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies normą, peržengdamas įstatymų leidėjo ketinimus, buvusius nustatant prioritetines kreditorių reikalavimo eiles. Prioritetinių kreditorių reikalavimo eilių nustatymas išreiškia išimtį iš bendrojo asmenų lygybės įstatymui principo ir specialaus kreditorių lygiateisiškumo principo, todėl išimtį įtvirtinanti nuostata negali būti aiškinama plačiai bei tokiu būdu, kad peržengtų įstatymų leidėjo ketinimus, buvusius nustatant tą išimtį. ĮRĮ tokio prioriteto atsisakyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies normos aiškinimo ir taikymo

17.       ĮRĮ 13 straipsnyje reglamentuojama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka įmonių restruktūrizavimo byloje. ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi kreditorių reikalavimai pagal šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antruoju etapu ta pačia eile tenkinami likusieji kreditorių reikalavimai (palūkanos ir netesybos).

18.       ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, be kita ko, kad pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas).  

19.       ĮRĮ 13 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

20.       GPMĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos. Taigi šia įstatymo nuostata reglamentuojama mokestį išskaičiuojančio asmens mokestinė prievolė darbuotojo naudai – įstatymo pagrindu atsiradusi mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, jį bei su juo susijusias sumas laiku sumokėti į valstybės biudžetą.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-512-915/2017, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, aiškino FABĮ 29 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad šios įstatymo normos negalima aiškinti plečiamai, t. y. negalima teigti, jog pirmąja eile tenkinami visi kreditorių reikalavimai, susiję su gyventojų pajamų mokesčiu, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kadangi, aiškinant lingvistiškai, žodis „įskaitant“ sieja sakinio dalį, esančią skliausteliuose, su pirmąja sakinio dalimi. Be kita ko, FABĮ 29 straipsnio 3 dalies skliausteliuose nurodyti mokesčiai ir įmokos yra ne tik susiję su pajamomis, gaunamomis iš darbo santykių, – skliausteliuose esančios formuluotės detalizuoja mokesčių ir įmokų paketą, kurį darbdavys privalo mokėti kartu mokėdamas darbuotojui darbo užmokestį.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje remdamasis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, sprendė, kad trečiojo asmens kreditorės VMI reikalavimą, kurį kreditorė siekia tenkinti pirmąja eile, sudaro gyventojų pajamų mokesčio ir šio mokesčio delspinigių skola, kuri apskaičiuota nuo darbuotojams dar iki atsakovės UAB ,,Būstuva“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo išmokėto darbo užmokesčio. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad kreditorė VMI neturi prioriteto prieš kitus restruktūrizuojamos įmonės kreditorius ir jos reikalavimas nepatenka į ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies reguliavimo sritį, todėl kreditorės reikalavimas tenkintinas antrąja eile.

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eK3-3-98-684/2019 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24.       Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2017 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-512-915/2017 aiškino ne ĮRĮ, o FABĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai siekė atsižvelgti į toje nutartyje pateiktus išaiškinimus, nes darbuotojų reikalavimų ir su tuo susijusio gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo teisinis reglamentavimas abiejuose įstatymuose yra analogiškas. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į minėtos bylos nagrinėjimo dalyką, todėl netinkamai interpretavo kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus.

25.       Minėta kasacinio teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-512-915/2017 konstatuota, kad bankrutuojantis fizinis asmuo nebuvo įdarbinęs darbuotojų, o pareiga mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kilo ne iš jo kaip darbdavio teisinių santykių. Būtent tame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad į pirmąją kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę įtraukiami socialiai pažeidžiamų asmenų (darbuotojų) reikalavimai, o tenkinant šiuos reikalavimus, pirmąja eile taip pat turi būti sumokamas gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Tačiau nurodomoje byloje nebuvo spręstas klausimas dėl VMI reikalavimo prioriteto tais atvejais, kai darbuotojui darbo užmokestis yra jau išmokėtas, tačiau su juo susijęs mokestis ir įmokos nebuvo išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies formuluotė – pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas), – iš tiesų leistų aiškinti minėtą teisės normą tokiu būdu, kaip ją aiškino apeliacinės instancijos teismas, t. y. jei su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai buvo patenkinti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau pažeidžiant GPMĮ 23 straipsnio reikalavimus šis mokestis nebuvo pervestas į biudžetą, tai, nelikus pirmąja eile tenkinamų darbuotojų reikalavimų, nebelieka ir pagrindo pirmąja eile tenkinti VMI reikalavimo dėl gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo. Vis dėlto teisėjų kolegija negali pritarti tokiam vien gramatiniam teisės normos aiškinimui.

27.       ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami pirmąja eile tenkinami reikalavimai dėl gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo neskirstomi pagal tai, ar darbo užmokestis darbuotojui sumokėtas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ar bus tenkinamas patvirtinus restruktūrizavimo planą. Šios nutarties 20 punkte minėta, kad GPMĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokestį išskaičiuojančio asmens pareiga, išmokant išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį. GPMĮ 23 straipsnio 4–6 dalyse detalizuojami šios pareigos vykdymo terminai, kai mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, matyti, kad gyventojų pajamų mokesčio mokėjimas yra neatsiejamas nuo išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, mokėjimo, t. y. mokant išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, turi būti vykdomos ir GPMĮ 23 straipsnyje nustatytos pareigos, o jų nevykdymas yra viešosios teisės pažeidimas. Todėl ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies norma negali būti aiškinama tokiu būdu, kad VMI reikalavimas dėl gyventojų pajamų mokesčio, susijusio su darbo teisiniais santykiais, sumokėjimo prarastų ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą pirmą reikalavimų tenkinimo eilę vien dėl to, jog mokestį išskaičiuojantis asmuo nevykdė GPMĮ 23 straipsnyje nustatytos pareigos. Priešingas aiškinimas lemtų tai, kad VMI, kaip kreditorė, dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių atsidurtų nepalankesnėje padėtyje lyginant su ta padėtimi, kuri būtų, jei darbo užmokestis darbuotojams nebūtų mokamas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

28.       Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje formuluoja tokią teisės taikymo taisyklę: Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad restruktūrizavimo byloje reikalavimai dėl gyventojų pajamų mokesčio, susijusio su darbo teisiniais santykiais, sumokėjimo tenkinami pirmąja eile, nepriklausomai nuo to, ar buvo patenkinti darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

29.       Nagrinėjamoje byloje kreditorė VMI prašė patikslinti jos kaip kreditorės reikalavimą, dalį šio reikalavimo (3027,83 Eur, iš kurių 2988,17 Eur yra gyventojų pajamų mokesčio ir 39,66 Eur šio mokesčio delspinigių skola) įrašant į pirmos eilės kreditorių sąrašą. Pirmosios instancijos teismas tenkino kreditorės prašymą, 3027,83 Eur kreditoriaus reikalavimą įrašydamas į pirmos eilės kreditorių sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suteikė esminę reikšmę aplinkybei, kad kreditorės VMI reikalavimas (restruktūrizuojamos bendrovės skola dėl gyventojų pajamų mokesčio, susijusio su darbo teisiniais santykiais, ir delspinigių sumokėjimo) susidarė nuo dar darbuotojams iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo išmokėto darbo užmokesčio, todėl be teisinio pagrindo sprendė, kad toks kreditorės reikalavimas tenkintinas antrąja eile.

30.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies normą, rėmėsi kasacinio teismo praktikoje pateiktu aiškinimu dėl materialiosios teisės normos taikymo, neatsižvelgdamas į konkrečios bylos, kurioje pateiktas išaiškinimas, faktines aplinkybes ir šių nesiedamas su taikytina teisės norma. Šis netinkamas materialiosios teisės normų taikymas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31.       Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo ir yra nereikšmingi ginčui byloje išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Kreditorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, todėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

33.       Kasacinis teismas patyrė 14,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kreditorės VMI kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš RUAB „Būstuva“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį.

Priteisti iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ (j. a. k. 135127453) valstybės naudai 14,71 Eur (keturiolika Eur 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė 

        Andžej Maciejevski

        Rimvydas Norkus