Civilinė byla Nr. 3K-3-350/2009

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2009 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius 

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui V. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir vekselio pripažinimo negaliojančiu.

           

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio teismingumo. Ieškovas kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydamas CK 6.870 straipsnio 2 dalies, 6.875 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu pripažinti nesudaryta paskolos sutartį dėl 1,5 mln. Lt bei negaliojančiu šios paskolos sutarties pagrindu išduotą 1,5 mln. Lt vekselį. Ieškovas nurodė, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį neįvykdė, t. y. ieškovas negavo iš atsakovo paskolos sutartyje nurodytų 1,5 mln. Lt, todėl neprivalo grąžinti atsakovui šių pinigų. Kadangi šalių santykiai atsiranda pasirašytos paskolos sutarties pagrindu, tai šioje sutartyje nurodytas vekselis yra mokėjimo dokumentas ir savarankiškų įsipareigojimų nesukuria. Ieškovo nuomone, ieškinys reiškiamas dėl  turtinio neįkainotino ginčo.

 

                        II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartimi nutarė perduoti šią civilinę bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Teismas nurodė, kad ieškovas siekia įrodyti, jog sandoris apskritai nebuvo sudarytas, nes jam nebuvo perduoti 1,5 mln. Lt. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pinigus gavo ir dėl to pasirašė ir išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Iš šalių nurodytų motyvų teismas padarė išvadą, kad šalių ginčas yra turtinio pobūdžio. Kadangi ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, teismas pagal CPK 27 straipsnio 1 dalį, 34 straipsnio 2 dalies      4 punktą perdavė bylą nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad bylose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškinio suma nurodoma pagal sandorio kainą. Šioje byloje ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį ir šios paskolos sutarties pagrindu ieškovo išduotą vekselį. Kadangi bendra ieškinio suma yra didesnė nei 100 tūkst. Lt, byla Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, tai pagrįstai pirmosios instancijos teismas perdavė bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

 

                        III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m.  spalio 21 d. nutartį bei Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti bylą Pakruojo rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Dėl bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas, atskleisdamas bylos esmę, klaidingai nustatė ieškinio reikalavimą, nes ieškiniu prašoma paskolos sutartį pripažinti nesudaryta, o ne negaliojančia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Taigi apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino, kokį reikalavimą ieškovas yra pateikęs.

            2. Dėl ginčo pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas. Atskirajame skunde kasatorius nurodė, kad sutinka su teismo nuomone, jog ginčas yra turtinis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė priešingai, pažymėdamas, kad atmeta atskirojo skundo argumentą, jog reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, kaip nepagrįstą, nors apeliantas tokio argumento nebuvo nurodęs. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų apie negalimumą nustatyti pagal CPK 85 straipsnį ieškinio kainą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atskirąjį skundą, vadovavosi CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teigdamas, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal sandorio kainą, tačiau šio teiginio nemotyvavo ir nepagrindė. Kolegija nepasisakė ir nevertino kasatoriaus teiginio, kad ieškinys negali būti įkainotas, nors yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Ginčas kilo dėl sutarties, tačiau, esant ginčui dėl sutarties nesudarymo, kaip tokios, turtinio intereso neįmanoma įkainoti. Turtinio intereso įkainojimas yra reglamentuotas CPK, tačiau jame nenustatyta intereso įkainojimo pagal ginčijamos sutarties sumą. Jeigu nė viena ginčo šalis pagal sutartį nieko neįgyja ir nieko, kas įvertinama pinigine išraiška, nepraranda, toks turtinis reikalavimas negali būti vertinamas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktą, atitinkamai taip  sprendžiamas teismingumo klausimas.

           

Atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                    IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

            Dėl turtinio įkainotino reikalavimo ir ieškinio sumos

 

Atsižvelgiant į civilinių bylų rūšinio teismingumo kriterijus, kuriuos lemia ir materialiųjų santykių pobūdis, CPK 27 straipsnyje nurodomi ginčai, kuriuos apygardų teismai nagrinėja kaip pirmoji instancija. Vienas iš civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams  kriterijų yra ieškinio suma. Civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas); ieškiniai už turtinius ginčus apmokami proporciniu žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnis). Ieškinio suma pagal turtinį reikalavimą nustatoma pagal CPK 85 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Taigi turtinio reikalavimo suma lemia ieškinio teismingumą ir žyminio mokesčio dydį, todėl kiekvienu atveju turtinio ginčo tinkamas įkainojimas yra teisiškai reikšmingas. Jeigu turtinis reikalavimas pagal CPK 85 straipsnio taisykles negali būti įvertintas pinigais, jis laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir toks ieškinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr.3K-3-334/2009). Taigi pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.

Nagrinėjamu atveju pateiktu ieškiniu nurodoma, kad ginčo šalims 2008 m. rugpjūčio 1 d. pasirašius sutartį dėl 1,5 mln. Lt. paskolos ir kasatoriui išdavus šios sumos vekselį, atsakovas, pasibaigus sutartyje nustatytam terminui, įgijo teisę iš kasatoriaus reikalauti sumokėti atsakovui 1,5 mln. Lt, t. y. atsakovas turi teisę pareikšti kasatoriui ieškinį dėl 1,5 mln. Lt išieškojimo. Kasatorius CK 6.875 straipsnio pagrindu ginčija paskolos sutartį ir išduotą vekselį, t. y. ginčija atsakovo turtinę teisę gauti iš kasatoriaus paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą, teigdamas, kad sutartyje nurodytų pinigų negavo, t. y. paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Atmetus ieškinį, kasatoriui liktų turtinė pareiga. Ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta  atsakovo turtinio reikalavimo teisė ir dėl to atsakovas patirtų turtinių praradimų. Taigi kasatoriaus teiginys, kad nagrinėjamu atveju priėmus sprendimą nė viena šalis negaus turtinės naudos ar nepraras jos, nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, nes jos apibrėžtos ieškinio reikalavimais ir įkainotos pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą – ieškinio suma bylose dėl pinigų išieškojimo, t. y. esant ginčui dėl pinigų sumos, nustatoma pagal ieškomą sumą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pareikštą reikalavimą byloje turtiniu ir įkainotinu, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias ieškinio sumos apskaičiavimą bei teismingumo taisyklių taikymą.

            Kasatoriaus argumentas, kad jis pasirinktu pažeistų teisių gynybos būdu neprašo pripažinti paskolos sutarties negaliojančia, o prašo pripažinti sutartį nesudaryta, nekeičia teisinės situacijos. Ieškinio pagrindu nurodytoje CK 6.875 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginčo dėl paskolos suteikimo atveju teismui nustačius, jog pinigai paskolos gavėjui nebuvo perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Taigi kasatoriaus pasirinkta įstatymo nustatyta ieškinio reikalavimo formuluotė nekeičia įkainotino turtinio ginčo prigimties, juolab kad antruoju reikalavimu kasatorius prašo pripažinti negaliojančiu kartu su pasirašyta paskolos sutartimi išduotą atsakovui  vekselį.

 

Dėl CPK 320 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo

 

Kasatorius nurodo, kad  apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos apibrėžtos CPK 320 straipsnyje, pagal kurį šis teismas yra saistomas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo, taip pat turi pareigą patikrinti, ar neegzistuoja absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, pateikti įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, įvertinimą bei argumentus, dėl kurių atmetė kai kuriuos įrodymus (CPK 321 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat turi pareigą pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų. Pagal kasacinio teismo praktiką motyvuota nutartimi pripažįstama tik tokia apeliacinės instancijos teismo nutartis, kurioje argumentuotai įvertinti visi – tiek faktiniai, tiek teisiniai, apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NTA Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydamas apibendrintus, bet ne detalius argumentus ar motyvus, bet iš esmės išreikšdamas apeliacinės instancijos teismo požiūrį į pateiktus įrodymus bei teisinius ir faktinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009).

Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis).

Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl bylos teismingumo, todėl faktinės ir teisinės aplinkybės yra susijusios su ieškinio sumos apskaičiavimu ir rūšinio teismingumo taisyklių taikymu. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė argumentus, dėl ko sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio sumos ir bylos teismingumo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje netiksliai nurodytas kasatoriaus argumentas, išsamiais argumentais nepasisakyta dėl kasatoriaus motyvo apie negalimumą nustatyti pagal CPK 85 straipsnį ieškinio kainos, nelėmė teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl tokio, šiuo atveju formalaus, pažeidimo nėra pagrindo naikinti priimto iš esmės teisingo procesinio sprendimo, todėl kasacinio skundo argumentas nelaikytinas pagrindu panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).  

            Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, įvardydamas ginčą turiniu įkainotinu ir nustatydamas ieškinio sumą, iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas, o kasatoriaus argumentas, jog teismas nemotyvavo savo išvadų, yra nepagrįstas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ginčijamą apeliacinės instancijos nutartį.

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

 

Kasacinės instancijos teisme patirta iš viso 24,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 

n u t a r i a :

 

            Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. R. (duomenys neskelbtini) 24,10 Lt (dvidešimt keturis litus 10 centų) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.    

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                             Virgilijus Grabinskas

 

 

                                                                                                                     Janina Januškienė

 

 

         Vincas Verseckas