Civilinė byla Nr. e2-4348-1248/2025
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00814-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2.; 3.2.6.1.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 9 d.
Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Kristupas Vasiliauskas,
sekretoriaujant Aurelijai Stonienei,
dalyvaujant ieškovės Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Qualitech ir Antanina“ atstovams advokatui Vaclovui Janušauskui ir A. J.,
atsakovei L. D. V., jos atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Qualitech ir Antanina“ patikslintą ieškinį atsakovams K. V. ir L. D. V. dėl laivo stovėjimo ceche išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė „Qualitech ir Antanina“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuri vėliau patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų K. V. ir L. D. V. (toliau – kartu ir atsakovai) 3 533,20 Eur laivo saugojimo išlaidų bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai patikslinto ieškinio motyvai:
1.1. A. Ž. 2023 m. rugpjūčio 1 d. pristatė ieškovei remontui katerį, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Laivas). Laivas buvo patalpintas į ieškovės gamybos cechą, remontui. Palikęs laivą remonto ceche, jo savininkas išvyko, susitarus, kokius darbus būtų reikalinga atlikti, bei aptarus remonto darbų kainą. Pradėjus laivo remontą, paaiškėjo, kad laivas yra labai blogos būklės ir jo suremontavimui reikalingos daug didesnės lėšos negu tos, apie kurias buvo žodžiu susitarta. Paliekant laivą remontui, buvo susitarta, kad ieškovė paruoš remonto darbų sutartį, susitarta dėl sutarties pasirašymo datos. Atvykęs savininko atstovas susipažino su sutartimi, atsisakė ją pasirašyti ir taip paliko Laivą likimo valiai.
1.2. Kadangi Laivas gamybos ceche buvo saugomas 584 dienas ieškovė paskaičiavo Laivo saugojimo kaštus, t. y. 5 Eur vienai parai plius 1,05 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), iš viso 6,05 Eur vienai parai, iš viso už Laivo stovėjimą ir saugojimą susidarė 3 533,20 Eur įsiskolinimas.
2. Atsakovai K. V. ir L. D. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, juo su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė patikslintą ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
2.1. Ikisutartiniai šios bylos šalių santykiai pradėjo formuotis 2023 m. keliais mėnesiais anksčiau nei Laivas buvo pristatytas į ieškovės cechą remontui. A. Ž., turėdamas laisvas ir tinkamas patalpas laivo sandėliavimui bei būdamas gerai pažįstamas su atsakove L. D. V., pasiūlė jai nenaudojamą remontuotiną Laivą pasaugoti/sandėliuoti būtent tose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Į šias patalpas A. Ž. kartu su atsakove dėl galimo Laivo remonto pasikvietė ieškovės vadovą A. J., kuris Laivo apžiūrai buvo atvykęs net du kartus.
2.2. Apžiūrų metu šalys žodžiu sutarė dėl esminių rangos darbų sutarties sąlygų: paruošiamuosius darbus – reikiamą išardymą (tiek, kiek nurodė A. J.), stogo nupjovimą, bortų ir vidinės dalies išvalymą savo jėgomis atliks atsakovai kaip užsakovai, o taip pat ir patys pristatys Laivą tolesniam remontui į ieškovės cechą Klaipėdoje (šiuos savo sutartinius įsipareigojimus atsakovai įvykdė pilna apimtimi), remontui reikiamas medžiagas (metalą, fanerą, džiovintas ąžuolines lentas, klijus) parūpins taip pat atsakovai, ką pastarieji ir padarė; ieškovė savo ruožtu atliks tolesnius reikiamus Laivo remonto darbus, o būtent visišką Laivo korpuso atstatymą, išlaikant pirminę jo formą, iki stiklų laivo antstate įdėjimo. Už šiuos darbus šalys sutarė fiksuotą 8 000 Eur kainą, o darbus pilnai atlikti ieškovė įsipareigojo iki kito šiltojo (laivybai tinkamo) sezono, t. y. iki 2024 m. pavasario pabaigos, vasaros. Atsakovams savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei įvykdžius bei Laivą su reikiamomis medžiagomis remontui pristačius, buvo periodiškai teiraujamasi apie tolesnę laivo būseną, šiam esant jau ieškovės ceche. Kurį laiką ieškovės vadovas A. J. teisinosi remonto dar negalintis pradėti, kadangi esąs labai užsiėmęs ir turįs kitų skubių darbų, o vėliau pradėjo aiškinti, jog šalių sutarta kaina už tokios apimties darbus jau esanti per maža, ir, besibaigiant šalių sutartam remonto terminui, pradėjo vienašališkai reikalauti šią kainą didinti „dar keliais tūkstančiais“, galutinės sumos taip ir nenurodydamas. Situacija nesikeitė ne tik prasidėjus, bet ir jau pasibaigus 2024 m. laivybos sezonui. Nors atsakovai dar kurį laiką ir po ieškovės praleisto termino tikėjosi, kad ši savo sutartinius įsipareigojimus vis dėlto įvykdys, tačiau, šiai kreipusis į teismą su aiškiai nepagrįstu ieškiniu, pagaliau tapo akivaizdu, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai ir sutarto remonto neatliks. Todėl, susiorganizavę reikalingą Laivui transportuoti techniką, atsakovai savo taip ir nesuremontuotą Laivą iš ieškovės pasiėmė 2025 m. liepos 19 d.
2.3. Atsakovai su ieškove buvo sudarę vienintelę žodinę bei patvirtintą vėlesniais konkliudentiniais veiksmais rangos darbų sutartį dėl Laivo remonto, kurio ieškovė nei sutartu terminu, nei gerokai po jo neatliko, nors savuosius sutartinius įsipareigojimus atsakovai įvykdė. Tačiau atsakovai jokiu būdu ir jokia forma nesusitarė su ieškove dėl Laivo saugojimo. Tokia paslauga atsakovams nereikalinga, nes jie patys turi kur Laivą saugoti. Be to, Laivas ieškovei buvo pristatytas ne saugojimui, bet remontui. Reikalavimas priteisti Laivo saugojimo išlaidas yra nepagrįstas. Ieškovė niekaip nepaaiškino ir neįrodė, kuo remdamasi ji taiko jos pačios sugalvotą Laivo saugojimo išlaidų dieninį įkainį, o taip pat niekaip neįrodė, kad Laivą saugojo (o ne tiesiog laikė jį numestą į cecho kampą) būtent tiek dienų, kiek įrašė ieškinyje. Tokie duomenys neįtvirtinti jokioje sutartyje, jokiame paslaugų priėmimo – perdavimo akte ar, pavyzdžiui, jokioje sąskaitoje faktūroje kurią ieškovė būtų išrašiusi ir pateikusi, o atsakovai, su ja sutikdami, pasirašytinai priėmę.
3. Ieškovės atstovas Vaclovas Janušauskas teismo posėdžio metu patikslinto ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytus motyvus palaikė. Papildomai nurodė, kad ieškovė nuomoja patalpas iš valstybinio jūrų uosto ir šioje teritorijoje turi cechą, kur remontuoja ir stato laivus. Ceche vieta buvo užimta, kadangi ten stovėjo atsakovų Laivas ir dėl to buvo sumažėjusios ieškovės darbų apimtys. Rašytinė sutartis nebuvo tarp šalių pasirašyta, kadangi ieškovės atstovas ir atsakovai žodžiu tarėsi dėl Laivo remonto. Ieškovė manė, kad Laivas priklauso A. Ž., todėl ir nepasirašyta sutartis buvo išrašyta A. Ž. sūnaus vardu. Ar atskirai ieškovė ir atsakovai tarėsi dėl Laivo saugojimo nežino. Laivo saugojimo kaštai yra apskaičiuoti nuo 2024 m. sausio 8 d. iki tos dienos kada atsakovai išsivežė Laivą, t. y. už 584 dienas, nors Laivas stovėjo ir ilgesnį laiką pas ieškovę.
4. Ieškovės atstovas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. Ž. 2020 m. susisiekė su juo ir paprašė atvykti į jo ūkį apžiūrėti laivo, kurį reikia suremontuoti. Laivo apžiūrėti jis nuvyko rudenį. Laivas buvo pagamintas iš faneros ir apklijuotas plastiku. Susitikimo metu jis informavo A. Ž., kad Laivo neapsimoka remontuoti, tačiau A. Ž. vis tiek prašė Laivą remontuoti ir šis sutiko. A. Ž. paklausus kiek kainuos remontas jis nurodė, kad apie 8 000 Eur. 2021 m. jis ir A. Ž. vėl susitiko ir aptarė Laivo remontą. Laivas remontui buvo pristatytas 2021 m. vasario mėn. pradžioje ir buvo įvarytas į ieškovės cechą. Laivo remontas prasidėjo nuo Laivo dugno. Jis A. Ž. pasiūlė padaryti naujus bortus. Padarius dalį darbų išaiškėjo, kad reikalingi papildomi darbai, apie kuriuos A. Ž. buvo informuotas. Remontuojant Laivą A. Ž. paprašė papildomai suformuoti kajutę ir tualetą. Remontuojant Laivą buvo išeita iš laivo konstrukcijos. Buvo atliktas esminis Laivo remontas. Visas pirmas remonto etapas vyko iki 2022 m. rudens. Buvo nutarta su A. Ž. sudaryti rašytinę sutartį. Paklausus A. Ž., ką sutartyje įrašyti Laivo savininku, A. Ž. nurodė, kad Laivas yra jo sūnaus. Jis (A. J.) parengė darbų sąmatą, sutartį ir darbų suderinimo protokolą. Atvykęs A. Ž. pasiėmė sutartį, tačiau jos nepasirašė. 2023 m. pavasarį A. Ž. atvežė Laivo remontui medžiagų ir dingo. 2023 m. ieškovė bandė susisiekti su A. Ž., paruošė patikslintą sutartį ir vėl atvykęs A. Ž. pasiėmė sutartį ir išvažiavo jos nepasirašęs. Nuo 2023 m. pavasario Laivo remonto darbai nebevyko. 2024 m. pavasarį jis vėl pataisė sutartį, kurioje Laivo savininku buvo įrašytas A. Ž. sūnus. Šioje sutartyje buvo įrašytos A. Ž. sumokėtos pinigų sumos už Laivo remontą. Tačiau sutartis vėl buvo nepasirašyta. A. Ž. daugiau pas ieškovę nebuvo atvykęs. Rašė laiškus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi tai buvo vienintelis jo turimas A. Ž. kontaktas be telefono numerio. Nepavykus susisiekti su A. Ž. jis kreipėsi pagalbos į advokatą. Kai prasidėjo teisminis procesas A. Ž. ir atsakovė L. D. V. pasiėmė Laivą. Kad atsakovei L. D. V. priklauso Laivas jis sužinojo tik kai ji atvyko jo pasiimti. Dėl atsiskaitymo už Laivo remontą atstovas nurodė, kad A. Ž. mokėjo 3 kartus, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos sumokėjo 5 500 Eur bei 2 117 Eur, ir iš ūkininkės A. Z. 3 500 Eur. Iš A. Ž. grynais pinigais už Laivo remontą nėra gavęs. Sąskaitas faktūras išrašė jis pats. Šiose sąskaitose faktūrose yra nurodyta, kad jos yra išrašytos už plastikinės taros gamybą ir plastikinės bačkos gamybą. Nurodė, kad šiose sąskaitos faktūrose nurodyti duomenys neatitinka realybės, kadangi sąskaitose nurodė tai, ko paprašė A. Ž., o įmonei negamino jokios taros ir jokios bačkos neremontavo. Papildomai nurodė, kad 2023 ir 2024 m. nebuvo jokių mokėjimų, bet Laivas užima vietą, todėl įskaito ir cecho vietą (plotą, kurį jis užima). Lauke negali dirbti. Dėl to patyrė nemažai išlaidų, kadangi Laivas stovėjo nemažai laiko nejudintas. Mokestis už Laivo saugojimą įeina į remonto kainą. Nuo 2022 m. lapkričio mėn. Laivas buvo apmokestintas už stovėjimą. Sąlygos dėl Laivo saugojimo nebuvo, bet jeigu Laivas stovi, jis užima vietą ir jam skaičiuojama stovėjimo vieta. Koeficientas paimtas už Laivo užimamą vietą, savininkas žino, kad jeigu Laivas stovės ilgesnį laiką, tai teks mokėti už laivo stovėjimą ir visos įmonės kurios remontuoja laivus Klaipėdoje visada įskaito į remonto sąmatą tą stovėjimo kainą. Atskiro susitarimo dėl Laivo saugojimo nebuvo. 2023 m. pavasarį jis raštu įspėjo, kad yra mokestis dėl Laivo saugojimo.
5. Atsakovų atstovas advokatas Žilvinas Brazaitis teismo posėdžio metu su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes.
6. Atsakovė L. D. V. teismo posėdžio metu su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad įsigijo Laivą ir A. Ž. pasiūlė pas ką šį Laivą būtų galimą suremontuoti. D. L. remonto tarėsi 2022 m. rudenį, o Laivą remontui pristatė 2023 m. vasario mėn., tačiau galėjo būti taip kaip nurodyta ieškinyje. Laivo pristatyme nedalyvavo. Ieškovės atstovas dėl Laivo remonto bendravo su A. Ž.. Buvo nuvykusi apžiūrėti remontuojamo Laivo maždaug po 6 mėn. nuo laivo remonto pradžios. Remonto darbai nebevyksta jau maždaug 1 m. laiko. Už atliktus darbus ieškovei yra sumokėta jau apie 10 000 Eur. Mokėjo per 2 kartus grynais pinigais. Atsiskaitymai vykdavo per A. Ž.. Ieškovei pati asmeniškai pinigų už Laivo remontą nemokėjo. Ieškovės atstovas nereiškė pretenzijų, kad negavo pinigų. Pasitikėjo ieškove žodiniu susitarimu. Sudaryti rašytinę sutartį dėl Laivo remonto pasiūlė ieškovės atstovas, tačiau ji jos nepasirašė. Ar A. Ž. sutartį pasirašė nežino. Apie Laivo saugojimo išlaidas nieko nežinojo. Apie reikalavimą susimokėti už Laivo saugojimą sužinojo, kai gavo dokumentus iš teismo. A. Ž. nesakė, kad reikės už saugojimą sumokėti.
7. Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovės atstovu A. J. yra bendravęs dėl laivų remonto. Ieškovės atstovas buvo jį apgavęs dėl laivo remonto. Jis jam remontavo ne vieną laivą, paprašė trigubą sumą negu buvo sutarę ir gamino vairinės stogą laivui ilgiau negu tarėsi. Buvo sutarta viena suma, o gavosi 2 800 Eur, t. y. tris kartus daugiau. A. J. teisinosi medžiagų brangimu ir kt. Jis parašė pareiškimą į policiją dėl apgaulės. Ieškovė supratusi savo klaidą grąžino jam permokėtus pinigus. Mano, kad ieškovės atstovas A. J. apgaudinėja žmones. Jis A. Ž. nerekomendavo ieškovės įmonės.
8. Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovę L. D. V. pažįsta nuo vaikystės. Jis tarėsi dėl Laivo remonto su ieškovės atstovu, tarėsi, kad Laivo remontas kainuos apie 8 000 Eur. Terminas Laivo remonto darbams nebuvo nustatytas. Susitarė dėl remonto vasaros metu. Susitarė, kad paims rugpjūčio mėn. Liepė ieškovės atstovas nupjauti Laivo stogą, ką jie ir padarė. Buvo nuvykęs apžiūrėti remontuojamo Laivo. Manė, kad Laivo remontas bus atliktas ateinančiam sezonui. Ieškovės atstovas vis teisinosi kodėl remonto darbai nevyksta. Sakė, kad jis dirba kitus darbus Latvijoje, kad susirgo. Pirmus 5 000 Eur grynais pinigais jis sumokėjo ieškovės atstovui kitą dieną po Laivo perdavimo. Likusius 3 000 Eur sumokėjo po maždaug 4 mėnesių. Tariantis dėl Laivo remonto nebuvo kalbos apie laivo saugojimą, kol jis bus neremontuojamas. Laivą atvežė remontuoti, o ne saugoti. Pinigus, kad sumokėti už Laivo remontą davė atsakovė, jis juos perdavė. Atsakovė dar papildomai 4 500 Eur už remontą nesutiko mokėti. Kada Laivas buvo paimtas remontui nepamena, žino, kad Laivas buvo paimtas vasario mėn. nors žadėjo paimti rugpjūtį. Ieškovės atstovas neįformino pinigų paėmimo. Mano, kad ieškovė apgavo. Buvo žodinis su atsakove susitarimas, kad jis atstovaus atsakovę dėl remonto. Ieškovės atstovas buvo du kartus atvažiavęs apžiūrėti Laivo, t. y. birželio mėn. ir žadėjo atvažiuoti rugpjūčio mėn. pasiimti, tačiau neatvažiavo, atvyko Laivo pasiimti vasario mėn. Kur Laivą laikyti turėjo patys.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nustatytos bylos faktinės aplinkybės
9. Bylos medžiaga nustatyta, kad kateris „(duomenys neskelbtini)“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus identifikavimo numeris yra (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams K. V. bei L. D. V..
10. Darbų suderinimo protokolu nustatyta, kad 2021 m. vasario 10 d. ieškovė įsipareigojo atlikti laivo vidaus ir išorės korpuso remonto darbus.
11. Ieškovės atstovas A. J. D. Ž. 2024 m. gegužės 15 d. siuntė pranešimą dėl laivo, kuriame nurodyta, kad nuo gegužės 15 d. jo laivas bus ištraukiamas iš cecho į lauką, kadangi jau antrą kartą nebuvo pasirašyta sutartis ir nėra pagrindo laivo laikyti įmonės teritorijoje. Bendrovės teritorija priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir laivo buvimas bus apmokestintas pagal bendrovės ir uosto įkainius ir už laivo buvimą lauke ir jo saugojimą atsakomybė tenka laivo savininkui. Taip pat informavo, kad nepasirašyta 2024 m. balandžio 3 d. sutartis Nr. 02/2024 F10 ir darbų suderinimo protokolas netenka galios ir yra anuliuojami.
12. Sutartis Nr. 02/024 F-10 parengta 2024 m. balandžio 3 d. dėl plastikinio laivo korpuso formavimo bei remonto su polimerinėmis medžiagomis, tačiau sutartis šalių (ieškovės atstovo ir D. Ž.) nepasirašyta. Sutartyje numatyta, kad ieškovė įsipareigoja atlikti plastikinio laivo korpuso viršutinės dalies formavimo bei remonto darbus su polimerinėmis medžiagomis. Atliekamų darbų kaina 4 536,29 Eur. Ieškovė įsipareigojo atlikti darbus iki 2024 m. gegužės 15 d. Darbų suderinimo protokolas, kuris parengtas 2024 m. balandžio 3 d., kuriuo ieškovė įsipareigojo atlikti laivo korpuso vidaus ir išorės formavimo bei remonto darbus.
13. Ieškovės atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas 2025 m. balandžio 8 d. išsiuntė D. Ž. pranešimą, kuriame nurodė, kad laivas yra ieškovės ceche ir laivo užimama vieta yra įkainota ir jam bus suskaičiuoti sandėliavimo kaštai už visą laivo sandėliavimo laiką. Laivo darbai negalimi ir nebus vykdomi, todėl D. Ž. įpareigotas pasiimti laivą per 10 dienų. Neatlaisvinus patalpų, t. y. nepasiėmus laivo, ieškovė kreipsis į teismą.
14. Ieškovė išrašė D. Ž. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą 3 533,20 Eur sumai už laivo sandėliavimą ceche.
15. Ieškovės atstovo A. J. ir atsakovės L. D. V. pasirašytu 2025 m. liepos 19 d. Priėmimo – perdavimo aktu nustatyta, kad motorinis laivas (duomenys neskelbtini) perduotas savininkams, t. y. atsakovams.
16. Uosto žemės nuomos apskaičiavimo lentele nustatyta, kad bazinis uosto žemės nuomos mokestis yra apskaičiuojamas 1,15 Eur už naudojamą plotą. Už 2025 m. gegužės mėn. paskaičiuotas 222,91 Eur, o už 2025 m. 2 674,90 Eur.
Dėl tarp šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo
17. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnio 1 ir 2 dalys).
18. Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2 ir 3 dalys). Savo esme analogiškos vartotojo ir verslininko sampratos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 25 dalyse.
19. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) ir nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą; 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-242-684/2020 29 punktą).
20. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės atstovui A. J. apžiūrėjus atsakovės laivą katerį „(duomenys neskelbtini)“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir žodžiu susitarus dėl esminių laivo remonto darbų, šalys sudarė žodinę rangos darbų (laivo remonto) sutartį. Šiuo atveju rangovas (ieškovė) yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla pagal viešai skelbiamus duomenis yra mažųjų laivų (jachtų, valčių) statyba ir remontas, vidinė laivų apdaila (saunos, kajutės), reklamos gamyba ir parodų organizavimas (šaltinis https://rekvizitai.vz.lt/imone/qualitech_ir_antanina/). Tai, kad ieškovė verčiasi laivų remontu patvirtino ir ieškovės atstovai teismo posėdžio metu. Taigi, ieškovė teikia laivų remonto paslaugas savo verslo tikslais, todėl ji pripažintina verslininku CK 6.2281 straipsnio 1 dalies prasme. Tuo tarpu atsakovai yra fiziniai asmenys, kurie laivo remonto darbų sutartį sudarė savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl šių priežasčių teismas laiko, kad tarp šalių sudaryta žodinė darbų rangos sutartis yra vartojimo sutartis.
21. Nors įstatyme nėra nustatyta darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tokia sutartis gali būti ir žodinė, tačiau pagal CK 6.2284 straipsnio 6 dalį tuo atveju, kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Todėl ieškovė, būdama savo srities profesionalė ir verslininkė, nesudarydama rašytinės darbų rangos sutarties prisiėmė iš to išplaukiančią riziką, kad sudaryto susitarimo sąlygos, dėl kurių buvimo gali kilti abejonių, bus aiškinamos jos klientų, t. y. atsakovų, naudai.
22. Teismas atkreipia dėmesį į ieškovės atstovų byloje nurodytus argumentus, jog ieškovė kelis kartus teikė pasirašymui atsakovų įgaliotam asmeniui ieškovės paruoštas remonto darbų sutartis, kurių atsakovų atstovas nepasirašė. Vis dėlto, kaip pažymėjo atsakovė ir liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu, sutartys buvo rengiamos jau Laivo remonto eigoje, o ne prieš pradedant Laivo remonto darbus. Kaip teigė atsakovė ir liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu, sutartimis buvo siekiama pakeisti pradinį žodinį susitarimą, dėl ko atsakovai galėjo pasijusti apgauti. Aplinkybės, kad ieškovė nesudariusi rašytinės darbų rangos sutarties priėmė iš atsakovės mokėjimus už Laivo remontą, priėmė į ieškovės cechą Laivą remontui ir faktiškai vykdė Laivo remonto darbus, rodo, jog šalys buvo sudariusios žodinę Laivo remonto darbų sutartį, kuri ir buvo vykdoma. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog vėliau ieškovės ruošiamomis rašytinėmis sutartimis, kurių atsakovai nesutiko pasirašyti (sudaryti tokio turinio sutarčių), ieškovė siekė ne jau vykdomą žodinę darbų rangos sutartį įforminti rašytine forma, bet siekė pakeisti sutartas žodinės darbų rangos sutarties sąlygas.
Dėl laivo saugojimo išlaidų priteisimo
23. Šioje byloje esminis ginčas kyla dėl sudarytos žodinės darbų rangos vartojimo sutarties sąlygų.
24. Vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). Ar rangovo pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar rangovo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. „Vidutinio vartotojo“ sąvoka suformuluota Teisingumo Teismo praktikoje (plačiau žr. Teismų praktikos apžvalgą, skelbtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“, Nr. 30) ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (kuriuo nacionalinėje teisėje įgyvendinta 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos) 2 straipsnio 13 dalyje nustatant, kad vidutinis vartotojas – tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius.
25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pareiga įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo pareigą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024).
27. Nagrinėjamu atveju bylos šalys patvirtino, kad buvo susitarta dėl Laivo remonto su polimerinėmis medžiagomis darbų apimties. Ieškovės atstovas A. J., atsakovė L. D. V. bei liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalys susitarė tik dėl Laivo remonto ir darbų kainos, tačiau sutarties sąlygos dėl to, kad atsakovų Laivas bus ne tik remontuojamas bet ir bus saugojamas ieškovės patalpose ir už šį Laivo saugojimą bus skaičiuojamas mokestis šalys atskirai neaptarė, nebuvo neaptartos sutarties sąlygos dėl Laivo saugojimo termino, apskaičiavimo tvarkos.
28. Atsakovai būdami „vidutiniai vartotojai“ negalėjo žinoti, kad Laivui stovint ilgesnį laiką ieškovės patalpose teks mokėti už jo stovėjimą, juo labiau kai tokia sutarties sąlyga nebuvo šalių aptarta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės atstovas 2025 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad mokestis už Laivo saugojimą įeina į remonto kainą.
29. Ieškovės atstovas taip pat teigia, kad dėl to, kad Laivas buvo laikomas ir neremontuojamas ieškovės ceche, kurį nuomoja iš valstybinio jūrų uosto, ieškovė patyrė nuostolių, kadangi buvo sumažėjusios ieškovės darbų apimtys, todėl prašo priteisti laivo saugojimo išlaidas, tačiau jokių įrodymų dėl sumažėjusių darbų apimties nepateikė bei reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nepareiškė.
30. Ieškovės atstovas A. J. nurodė, kad 2023 m. pavasarį jis raštu įspėjo, kad yra mokestis dėl Laivo saugojimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės atstovas D. Ž. 2024 m. gegužės 15 d. siuntė pranešimą dėl Laivo, kuriame nurodyta, kad nuo gegužės 15 d. jo Laivas bus ištraukiamas iš cecho į lauką, kadangi jau antrą kartą nebuvo pasirašyta sutartis ir nėra pagrindo Laivo laikyti įmonės teritorijoje. Bendrovės teritorija priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir Laivo buvimas bus apmokestintas pagal bendrovės ir uosto įkainius ir už Laivo buvimą lauke ir jo saugojimą atsakomybė tenka Laivo savininkui. Pažymėtina, kad toks pranešimas buvo siunčiamas D. Ž., tačiau duomenų, kad Laivo savininkai, t. y. atsakovai, buvo informuoti apie mokestį už Laivo saugojimą byloje pateikta nėra. Juo labiau, kad pagal šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, A. Ž., o ne D. Ž. tarpininkavo dėl Laivo remonto darbų. D. Ž. nedalyvavo nei sudarant žodinę Laivo remonto darbų rangos sutartį, nei pristatant Laivą remontui į ieškovės cechą. Kaip buvo nustatyta, ieškovė iki kreipiantis į teismą su pradiniu ieškiniu dėl Laivo iškraustymo nesidomėjo, kas yra tikrieji Laivo savininkai. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovė tinkamai būtų informavusi atsakovus, jog už Laivo saugojimą ji reikalaus papildomo apmokėjimo.
31. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad vartojimo darbų rangos sutarties sąlyga dėl Laivo saugojimo išlaidų su atsakovais buvo aptarta individualiai ir atsakovai privalo ją vykdyti, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovų atstovas byloje pateikė prašymus atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Ieškovo atstovas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodo, kad ieškovė patyrė 2 260,80 Eur, kurias sudaro 258 Eur žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai 2 000 Eur ir pašto išlaidos 2,80 Eur. Šias išlaidas prašo priteisti iš atsakovų.
35. Atsakovų atstovas pateikė 2025 m. liepos 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas už teisines paslaugas 1 200 Eur, 2025 m. spalio 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, prašymo surašymą ir pateikimą, ir dalyvavimą teismo posėdyje – 900 Eur, 2025 m. lapkričio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas už naujos informacijos peržiūrą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdyje – 700 Eur, iš viso 2 800 Eur.
36. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, atsakovų patirtos 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (93 straipsnio 1 dalis), o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Byloje susidarė 39,65 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteisiamos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Qualitech ir Antanina“ patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Qualitech ir Antanina“, juridinio asmens kodas 210430080, 2 800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovų K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Qualitech ir Antanina“, juridinio asmens kodas 210430080, 39,65 Eur (trisdešimt devynis eurus 65 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.
Teisėjas Kristupas Vasiliauskas