Civilinė byla Nr. 3K-3-161-378/2016

                                                          Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01861-2011-5

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.2;

                                         2.6.2.7.

                                 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams E. L., O. L., L. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laiduotojo sutuoktinio atsakomybę už prievolės nevykdymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė AB „Swedbank“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento E. L. ir O. L. 2010 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą turto pasidalijimo sutartį Nr. 6280; E.  L., O. L. ir L. L. 2009 m. birželio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 4610; pripažinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu iš atsakovo E. L. priteistą          150 000 Eur skolą ir priteistas 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų 150 000 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bendra E. L. ir O.  L. prievole, pagal kurią atsakovas E. L. atsako visu savo turtu, o atsakovė O. L. atsako jai bendrai su E. L. priklausančiu turtu.
3. Ieškovė nurodė, kad AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) (toliau – ir bankas) ir UAB „Naujosios statybos technologijos – 1“ (toliau ir – Kredito gavėja) 2006 m. liepos 5 d. sudarė kredito sutartį Nr. 06-046942-IN su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią Kredito gavėjai buvo suteiktas 1 443 680 Eur kreditas. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2011 m. liepos 9 d. Kredito gavėja nevykdė pagal kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovė 2011 m. vasario 7 d. Kredito sutartį nutraukė. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi Kredito gavėjai buvo iškelta bankroto byla. Užbaigus bankroto procedūrą, UAB „Naujosios statybos technologijos – 1“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
4. Ieškovė 2006 m. liepos 5 d. pasirašė laidavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – ir Laidavimo sutartis) su atsakovu E. L. Atsakovai E. L. ir O.  L. Laidavimo sutarties pasirašymo metu buvo santuokoje, O. L. sutiko su šiuo sandoriu, nes pasirašė Laidavimo sutartyje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento E. L. ir O. L. 2010 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą turto pasidalijimo sutartį Nr. 6280; E. L., O. L. ir L. L. 2009 m. birželio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 4610; pripažino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu iš atsakovo E. L. priteistą 150 000 Eur skolą ir priteistas 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 150 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bendra E. L. ir O. L. prievole, pagal kurią atsakovas E. L. atsako visu savo turtu, o atsakovė O. L. atsako jai bendrai su E. L. priklausančiu turtu.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su ieškove 2006 m. liepos 5 d. sudaryta laidavimo sutartimi E. L. užtikrino UAB „Naujosios statybos technologijos – 1“ finansinių įsipareigojimų vykdymą. Po sutarties tekstu O. L. pasirašė, kad jai žinomos Laidavimo sutarties, pagal kurią jos sutuoktinis E. L. laiduoja už UAB „Naujosios statybos technologijos – 1“ prievolių bankui tinkamą vykdymą, sąlygos, bei patvirtina, kad šios sąlygos neprieštarauja šeimos interesams. Įvertinęs atsakovės O. L. pasirašytos Laidavimo sutarties sąlygas, teismas sprendė, kad atsakovė žinojo, jog laidavimas galios iki bus įvykdytos visos prievolės bankui, taip pat ir tos, kurias gali papildomai prisiimti Kredito gavėja pagal kredito sutarties pakeitimus ateityje, t. y. kad jos sutuoktinis yra prisiėmęs prievolę į ateitį solidariai atsakyti ir pagal pakeistas kredito sutarties sąlygas tol, kol bus įvykdytos visos prievolės bankui pagal sutartį.
7. Pripažindamas iš atsakovo E. L. priteistą skolą bendra jo ir O. L. prievole, teismas vadovavosi CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kadangi šiuo atveju atsakovas laidavo už verslą, kuris buvo santuokinė atsakovų nuosavybė, su atsakovės O. L. pritarimu, sandoris laikytinas sudarytu šeimos interesais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad išieškojimas šiuo atveju gali būti nukreipiamas į bendrą atsakovų santuokinį turtą.
8. Teismas, vertindamas actio Pauliana taikymo sąlygas, būtinas pripažinti ginčijamus turto pasidalijimo ir dovanojimo sandorius negaliojančiais, nustatė, kad prievolės bankui ginčijamų sandorio sudarymo metu nebuvo įvykdytos, paskolos grąžinimo terminai buvo pratęsinėjami, todėl atsakovai, sudarydami padalijimo sutartį, buvo nesąžiningi, o sandorio tikslas buvo išvengti skolos išieškojimo parduodant turtą priverstine tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę pagal prievoles iš laidavimo sutarčių, atsakovai nėra nurodę kitokios galimybės išieškoti įsiskolinimą, nukreipiant išieškojimą į kokį nors kitą jiems priklausantį turtą, todėl akivaizdu, jog ieškovės reikalavimas bus nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamus sandorį turtą.
9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų E. L. ir O. L. apeliacinį skundą, 2015 m. liepos 8 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014  m. liepos 8 d. sprendimą, sprendimo dalį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu iš atsakovo E. L. priteista 150 000 Eur skola ir priteistos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 150 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pripažinta bendra E. L. ir O. L. prievole, pagal kurią atsakovas E. L. atsako visu savo turtu, o atsakovė O. L. atsako O. L. bendrai su E. L. priklausančiu turtu, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atsakovės O.  L. atžvilgiu atmetė. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento E. L. ir O. L. 2010 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą turto pasidalijimo sutartį Nr. 6280 ir taikė restituciją: 1) grąžino E. L. ir O. L. bendron jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn 2000/10000 dalis 1,0000 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. 4196-0200-0075) su pastatu – sodybiniu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. 4400-1073-1914), esančius duomenys neskelbtini kaime, Vilniaus rajone, 2) priteisė iš E. L. 10 136,70 Eur O. L. asmeninėn nuosavybėn; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento E. L., O. L. ir L. L. 2009 m. birželio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 4610 ir taikė restituciją – grąžino E. L. ir O. L. bendron jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn 500/10000 dalis 1,0000 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. 4196-0200-0075) su pastatu – pirtimi (unikalus Nr. 4400-1073-1958), esančius Vilniaus rajone, duomenys neskelbtini kaime.“ Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
10. Kolegija nurodė, kad O. L. pasirašymas  2006 m. liepos 5 d. E. L. su ieškovu sudarytoje laidavimo sutartyje iš esmės reiškia O. L. sutikimą, kad jos sutuoktinis sudarytų laidavimo sutartį. Tai, kad atsakovė prierašo turinį suvokė kaip savo sutuoktinio asmeninę atsakomybę pagal laidavimo sutartį, nesudaro pagrindo teigti, jog ji nesutiko su šiuo sandoriu. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad O. L. davė sutikimą savo sutuoktiniui E. L. sudaryti laidavimo sutartį, pakanka, kad iš šio sandorio atsiradusi prievolė būtų pripažįstama bendra ir vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad O. L. sutikimą davė pasirašydama tik pradinėje laidavimo sutartyje. Vėlesniuose susitarimuose dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriais buvo padidinta laiduotojo E. L. atsakomybė, sutuoktinės pasirašyto sutikimo nėra. Vien tai, kad E. L., pasirašydamas minėtus susitarimus dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo, patvirtino, jog šie susitarimai yra sudaromi su jo sutuoktinės sutikimu, neįrodo, kad O. L. davė tokius sutikimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, O. L. kaip laiduotojo sutuoktinės atsakomybė apsiriboja tik ta prievolės apimtimi, kuri nustatyta su jos sutikimu sudarytoje laidavimo sutartyje.
11. Kolegija taip pat nurodė, kad ieškovė, pareikšdama reikalavimą laiduotojui ir jo sutuoktinei, prašė priteisti tik dalį skolos, t. y. 150 000 Eur iš visos 923 173,48 Eur skolos. Taigi ieškovės prašoma priteisti skola neviršija pradinėje laidavimo sutartyje nustatytos laiduotojo atsakomybės apimties, t. y. 1 400 000 Lt (405 468,02 Eur). Pagrindinės skolininkės UAB „Naujosios statybos technologijos – 1“ prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas, be laidavimo, buvo užtikrintas ir nekilnojamojo turto įkeitimu. Šis turtas bankroto byloje buvo parduotas iš varžytynių, kas rodo, kad ieškovės finansinis reikalavimas sumažintas 1 585 522,06 Lt (459 198,92 Eur) suma. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad ieškovės reikalavimas ta apimtimi, kuria O. L. sutiko, kad jos sutuoktinis laiduotų, yra patenkintas, todėl likusios skolos dalies išieškojimas jos atžvilgiu nebegalimas.
12. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Laidavimo sutartis sudaryta šeimos interesais, nes atsakovas E. L. laidavo už verslą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Laidavimo sutartis buvo sudaryta siekiant užtikrinti bendrovės finansavimą, o vien ta aplinkybė, kad E. L. santuokos metu įsigijo visas UAB „Naujosios statybos technologijos – 1“ akcijas, nereiškia, kad ši bendrovė yra šeimos verslas ir kad šios bendrovės naudai sudaromi sandoriai savaime laikytini sudarytais šeimos interesais.
13. Kolegija, vertindama actio Pauliana taikymo sąlygas, nurodė, kad aplinkybė, jog pasidalijimo sutartis sumažino E. L. priklausančio turto vertę, šioje byloje jau buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. L. paskolino dalį pinigų bendrovei, o ši grąžino dalį skolos bankui, tačiau jokių įrodymų, kad pastariesiems mokėjimams buvo panaudotos ir O. L. už padalytą turtą sumokėtos lėšos, byloje nėra. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasidalijimo sandorį pripažino negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia apeliacine tvarka nebuvo skųstas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 8 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas banko reikalavimas dėl prievolės pripažinimo bendra sutuoktinių prievole ir panaikinta šį reikalavimą tenkinanti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo dalis, ir dėl to palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo dalį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei atsakovų pateiktame apeliaciniame skunde nebuvo nagrinėjamos ar nurodomos aplinkybės, kad O. L., kaip laiduotojo sutuoktinės, atsakomybė yra ribota ir kad banko reikalavimas ta apimtimi, kuria O. L. sutiko, kad jos sutuoktinis laiduotų, yra patenkintas bankroto procese iš bankui įkeisto turto. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes nagrinėjo, nesudarydamas galimybės šalims dėl jų pasisakyti ir pateikti paaiškinimus, taip pažeisdamas lygiateisiškumo, rungtyniškumo ir betarpiškumo principus.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai tyrė bylose esančius įrodymus, nustatydamas, kad dalis banko reikalavimų yra patenkinti iš jam buvusio įkeisto turto. Kasatorė nurodo, kad ji su skolininku buvo sudariusi dvi kredito sutartis, pagal kurias buvo įkeistas tas pats nekilnojamasis turtas. Už abu šiuos kreditus laidavo E. L. ir abiejose sutartyse kaip sutuoktinė yra pasirašiusi O. L. Byloje nėra jokių duomenų, kaip lėšos už parduotą įkeistą turtą buvo paskirstytos tarp šių dviejų kreditų ir iš ko šią dieną susideda skola pagal abi kredito sutartis.    
3. Laidavimo sutarties sąlygos neteikė pagrindo apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad pradine Laidavimo sutartimi buvo laiduota tik už dalį suteikto kredito ir didinant kredito sumą reikėjo, kad pasirašytinai būtų supažindintas tiek laiduotojas, tiek jo sutuoktinė. Laidavimo sutartyje nenustatyta, su kokių (esminių ar neesminių) kredito sutarties sąlygų pakeitimu be atskiro sutikimo laiduotojas (ir jo sutuoktinė) sutiko pagal Laidavimo sutarties 7.3 punktą.   
15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atsakovų pareikštame apeliaciniame skunde buvo nurodytos kasatorės ginčijamos aplinkybės dėl O. L. atsakomybės apimties ir galimo banko reikalavimo patenkinimo skolininko bankroto procese.
2. O. L. Laidavimo sutartyje pasirašė ne kaip sutarties šalis, o kaip sutarties šalies sutuoktinė, kuri buvo informuota apie sutuoktinio sudaromą sandorį ir jo padarinius būtent jos sutuoktinio atžvilgiu, nes prierašo turinys atskleidė tik E. L. prievolių esmę bei jo atsakomybės ribas. Sutuoktinės sutikimo davimas nesuteikia pagrindo manyti, kad O. L. sutiko bendrąja jungtine nuosavybe atsakyti sutuoktinio kreditoriui ar kad sutuoktinio sutikimo davimas reiškia veikimą šeimos interesais. Be to, siekiant O. L. atsakomybės pagal pagrindinio skolininko prievoles, jos sutikimas buvo būtinas ir pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį, nes minėtais susitarimais buvo gerokai padidinta prievolės, už kurią laiduojama, apimtis.
3. Teismas padarė logišką ir bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad ieškovės reikalavimas ta apimtimi, kuria O. L. sutiko, kad jos sutuoktinis laiduotų, yra patenkintas, todėl likusios skolos dalies išieškojimas jos atžvilgiu yra negalimas. O. L. yra pasirašiusi tik 2006 m. liepos 5 d. laidavimo sutartyje, ieškovė savo reikalavimus taip pat visą laiką kildino šios sutarties pagrindu, todėl neaišku, kokiu pagrindu kasaciniame skunde minimos dvi kredito ir laidavimo sutartys.
4. O. L. byloje nuosekliai aiškino, kad tokios formuluotės kaip 2006 m. liepos 5 d. laidavimo sutartyje prierašą ji suvokė, jos kaip sutuoktinės sutikimą, kad E. L. laiduodamas už juridinį asmenį nepažeis šeimos interesų, nes šeima už jo prievolę nebus atsakinga, jis pagal šią sutartį atsakys asmeniškai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog E. L. įsigijo visas bendrovės akcijas, nereiškia, kad ši bendrovė yra šeimos verslas. Bankas taip pat neįrodė, kad E. L. prievolę pagal Laidavimo sutartį prisiėmė, siekdamas patenkinti šeimos interesus, išlaikyti šeimos namų ūkį, užtikrinti vaikų auklėjimą ir pan.   

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

                            Dėl sutuoktinio, davusio sutikimą sudaryti laidavimo sutartį, atsakomybės

16. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.77 straipsnio 1 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R.K., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).
18. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje išvardyti sandoriai, kuriuos privalo sudaryti abu sutuoktiniai kartu, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti, taip užtikrinant sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsaugą nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų.
19. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams.
20. Tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas, todėl prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, laikomos asmeninėmis ir į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas ir nėra davęs įgaliojimo sudaryti laidavimo sutartį, turtą ar dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013).
21. Tais atvejais, kai sandoriui sudaryti yra duotas kito sutuoktinio sutikimas, nors jis ir neprivalomas, iš tokio sandorio kylanti prievolė priskirtina pirmajai prievolių grupei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. prievolėms, atsiradusioms iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, todėl tokiu atveju nereikia nustatinėti, ar toks sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank AB v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2014).
22. Taigi esant kreditoriaus ir sutuoktinių santykiams priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių.
23. Įstatymas nereglamentuoja, koks turi būti vieno iš sutuoktinių sutikimas prievolei atsirasti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sutikimas turi būti aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius.
24. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad laiduotojo E. L. sutuoktinė O. L. sutiko su 2006 m. liepos 5 d. E. L. ir ieškovės sudaryta Laidavimo sutartimi. O. L. prieštaravimai teigiant, kad ji sutiko tik su sutuoktinio asmeniškai prisiimama prievole, kaip nepažeidžiančia šeimos interesų, yra nepagrįsti, nes duodama sutikimą O. L. taip pat nurodė, kad jai žinomos šios Laidavimo sutarties sąlygos, t. y. prievolės, už kurią laiduoja jos sutuoktinis, apimtis, laiduotojo atsakomybė ir įsipareigojimai. O. L. neįrodinėjo, kad jos sutikimas buvo gautas apgaulės būdu ar kad ji jį davė suklydusi, todėl laikytina, kad davusi sutikimą O. L. sutiko, kad ši prievolė būtų vykdoma ir iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).  
25. Svarbiausias šioje kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas yra O. L., kaip laiduotojo sutuoktinės, atsakomybės apimtis, nes Laidavimo sutartis buvo keičiama kelis kartus be atskiro O. L. sutikimo, tik nurodant, kad laiduotojas užtikrina, jog ši sutartis sudaryta laiduotojo sutuoktiniui sutinkant.
26. Kaip nurodyta pirmiau, laiduotojo sutuoktinio sutikimas tokio pobūdžio sutarčiai sudaryti nėra būtinas, tačiau jei sutuoktinis jį duoda, tai keičia ir laiduotojo prievolės pobūdį, todėl būtina išsiaiškinti ne tik kokią prievolę laidavo laiduotojas, bet ir dėl kokios laiduotojo prievolės sutiko sutuoktinis.
27. Nagrinėjamu atveju 2006 m. liepos 5 d. laidavimo sutartimi buvo laiduota už UAB „Naujosios statybos technologijos  – 1“ 1 400 000 Lt (405 468, 02 Eur) finansinį įsipareigojimą pagal kredito sutartį AB „Swedbank. 2007 m. gegužės 15 d. kredito sutarties pakeitimu šalys susitarė pakeisti kredito grąžinimo terminą ir apimtį, dvigubai padidindamos piniginę prievolę iki 3 100 000 Lt (897 822,05 Eur). Atitinkamai buvo pakeista ir Laidavimo sutartis, tačiau duomenų, kad su tokiu pakeitimu sutiko ir O. L., nėra.
28. Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, remiasi tuo, kad Laidavimo sutarties 7.3 punkte buvo nurodyta, jog laiduotojas sutinka, kad visos Kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo, O. L. su tokia savo sutuoktinio sudaromos Laidavimo sutarties sąlyga sutiko. 2007 m. gegužės 15 d. keičiant Laidavimo sutartį, taip pat ir vėlesniuose Laidavimo sutarties pakeitimuose buvo nurodyta, kad tuo atveju, jei laiduotojas yra sudaręs santuoką, šis susitarimas (Laidavimo sutarties sąlygų pakeitimas) yra sudaromas su laiduotojo sutuoktinio sutikimu, todėl E. L. prisiimti finansiniai įsipareigojimai pagal Laidavimo sutarties pakeitimus, kasatorės teigimu, laikytini bendrąja sutuoktinių prievole.
29. Pažymėtina, kad ši Laidavimo sutarties sąlyga dėl laiduotojo sutuoktinio sutikimo buvo ir 2006  m. liepos 5 d. Laidavimo sutartyje (8.2 punktas), kurioje O. L. pasirašė sutinkanti su tokia sutartimi, taigi, jei būtų laikomasi kasatorės argumentų, kad tokia sąlyga yra pakankama sutuoktinių bendrai prievolei konstatuoti, tampa neaišku, kodėl buvo reikalingas O. L. prierašas 2006  m. liepos 5 d. sutartyje ir kuo ši sutartis ir ja prisiimti įsipareigojimai yra kitokie nei pagal vėlesnius Laidavimo sutarties pakeitimus.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Laidavimo sutarties ar jos pakeitimo sąlyga, jog laiduotojas užtikrina, kad ši sutartis sudaryta laiduotojo sutuoktiniui sutinkant, yra standartinė sąlyga, neleidžianti vienareikšmiškai teigti, kad laiduotojo sutuoktinei buvo žinomi ir suprantami visi laidavimo padariniai. Kadangi laidavimas pagal savo pobūdį yra asmeninė prievolė, tai tam, kad kiltų laiduotojo sutuoktinio atsakomybė pagal laidavimo sutartį, yra būtinas jo asmeniškas sutikimas, dalyvavimas prisiimant atitinkamas teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai laiduotojas turi sutuoktinio įgaliojimą prisiimti panašaus pobūdžio pinigines prievoles abiejų sutuoktinių vardu.
31. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo keičiamas ne tik kredito grąžinimo terminas, bet ir paties kredito apimtis – ji padidėjo dvigubai. Tai reiškia, kad prievolė buvo pakeista taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis gerokai pasunkėjo (jam atsirado pareiga grąžinti dvigubai didesnę kredito sumą), o tai rodo, kad atsirado aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tokios aplinkybės laikytinos pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan. E. L. asmeniškai sutiko su tokiais pakeitimais, kas kartą pasirašydamas Laidavimo sutarties pakeitimus, nors, jei būtų laikomasi ieškovės argumentų, toks jo sutikimas nebuvo būtinas, nes pradinėje Laidavimo sutartyje jis sutiko, kad visos kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo (7.3 punktas).
32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų nustatytos aplinkybės ir tarp šalių susiklosčiusi sutarties vykdymo praktika suponuoja išvadą, jog nors Laidavimo sutarties 7.3 punkte buvo nurodyta, kad laiduotojas sutinka, jog visos Kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo, realiai visi pakeitimai buvo vykdomi su laiduotojo sutikimu.
33. Taigi toks pačios kasatorės argumentų ir bylos duomenų neatitikimas leidžia teigti, kad laidavimo sutarties tikslui – užtikrinti kreditoriui skolininko prievolę – pasiekti visos sąlygos, susijusios su šios prievolės apimtimi, turėjo būti derinamos su laiduotoju.
34. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, kai laiduotojo sutuoktinis išreiškė sutikimą sutuoktiniui sudaryti kitą laidavimo sandorį, tačiau vėliau prievolė, už kurią buvo laiduota, pasikeitė iš esmės be laiduotojo sutuoktinio sutikimo, toks sutuoktinis atsako tik tokia prievolės apimtimi, kuria jis yra davęs sutikimą sudaryti laidavimo sandorį.
35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad O. L., kaip laiduotojo sutuoktinė, sutiko tik su ta prievolės apimtimi, kurią prisiėmė pagal 2006 m. liepos 5 d. laidavimo sutartį, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas.
36. Atitinkamai kiti kasatorės išdėstyti argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimo ir įrodymų vertinimo nėra pagrįsti ir teisiškai reikšmingi, todėl nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.      

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Kasacinis teismas patyrė 6,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės AB „Swedbank“ (į. k. 112029651) 6,76 Eur (šešis Eur 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Algis Norkūnas