Civilinė byla Nr. 3K-3-465/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos:
44.2.4.2; 44.5.2.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro
Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės
prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, Vilniaus miesto apylinkės
prokuratūra, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto
apylinkės prokuratūra 2003 m. balandžio 30 d., 2003 m. gegužės 19 d. ir 2003 m. birželio 1 d. pradėjo tris ikiteisminius tyrimus (Nr. 12-1-0884-03, Nr.
12-1-1226-03 ir Nr. 12-1-1476-03) dėl sukčiavimo (1964 m. BK 274 straipsnio 1 dalis, BK 182 straipsnio 1 dalis), o 2004 m. gegužės 18 d. ir 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimais šie ikiteisminiai tyrimai
sujungti į vieną bylą, kuriai suteiktas Nr. 12-1-0884-03. Vilniaus miesto
apylinkės prokuratūros 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu ieškovas buvo
pripažintas įtariamuoju byloje, paskelbta jo paieška, o vėliau - 2004 m. vasario 11 d. – ir tarptautinė paieška. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi skyrė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą, o 2004 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatė jam dviejų mėnesių suėmimo terminą. Šią nutartį
Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą. 2004 m. birželio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas suėmimą pratęsė dviem mėnesiams, o
Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą taip pat paliko nepakeistą. 2004 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra ieškovui taikomą suėmimą
panaikino ir skyrė kitas kardomąsias priemones: pasižadėjimą neišvykti bei paso
paėmimą. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. spalio 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-0884-03 dėl ieškovo nutrauktas, nes nepavyko surinkti
pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, kardomosios priemonės
panaikintos. Šio ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė – suėmimas – ieškovui
buvo taikoma nuo 2004 m. balandžio 21 d. iki 2004 m. rugpjūčio 23 d., rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paso paėmimas – nuo 2004 m. rugpjūčio 23 d. iki 2004 m. spalio 14 d.
Vilniaus miesto
apylinkės prokuratūra 2006 m. lapkričio 14 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-3777-06
dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos – plėšimo – padarymo. Nusikaltimo
padarymu buvo įtartas ieškovas, kuriam pranešimas apie įtarimą įteiktas 2006 m. lapkričio 16 d. jį laikinai sulaikius. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 17 d. skyrė ieškovui suėmimą dviem mėnesiams, tačiau Vilniaus apygardos
teismas 2006 m. gruodžio 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo
nutartį panaikino ir ieškovą iš suėmimo paleido. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės
teismas 2006 m. gruodžio 1 d. paskyrė ieškovui kitą kardomąją priemonę – namų
areštą, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti nuolatinėje gyvenamojoje
vietoje bei nebendrauti su nukentėjusiuoju. 2007 m. rugsėjo 10 d. ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų,
pagrindžiančių jo kaltę dėl inkriminuojamos veikos padarymo, o namų areštas - panaikintas.
Ieškovas šio ikiteisminio tyrimo metu buvo suimtas nuo 2006 m. lapkričio 17 d. (2006 m. lapkričio 16 d. jis buvo sulaikytas) iki 2006 m. gruodžio 1 d., o kardomoji priemonė – namų areštas – buvo taikoma nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 10 d.
Ieškovas 2008 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei, prašydamas
priteisti iš atsakovo 99 500 Lt turtinės ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos, padarytos neteisėtais prokuratūros ir teismo veiksmais ikiteisminių
tyrimų metu, atlyginimą (CK 6.272 straipsnis).
Ieškovas nurodė, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, tačiau dešimt
mėnesių prokuratūros ir teismo sprendimų pagrindu buvo neteisėtai suimtas bei
jam buvo taikomas namų areštas. Ieškovo teigimu, dėl
tokių neteisėtų prokuratūros ir teismo veiksmų jis patyrė 99 500 Lt turtinės žalos, nes negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei būtų galėjęs dirbti. Iki suėmimo ieškovas plėtojo verslą Vokietijoje, o būdamas suimtas ir po to, t.
y. nuo 2004 m. balandžio 21 d. iki 2004 m. spalio 14 d., per šešis mėnesius teigė netekęs 84 000 Lt pajamų. Be to, iki suėmimo 2006 m. lapkričio 16 d., jis buvo susitaręs dėl priėmimo į darbą montuotoju
UAB „Radijo elektroninės sistemos“, buvo pažadėtas 1550 Lt darbo užmokestis per
mėnesį. Tačiau dėl neteisėto suėmimo ir namų arešto ieškovas negalėjo
įsidarbinti ir patyrė 15 500 Lt nuostolių. Ieškovas teigė, kad jam taip pat buvo padaryta 1 000 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovui būnant neteisėtai suimtam, iš jo buvo tyčiojamasi, pabrėžtinai vadinant nusikaltėliu, tai sukėlė
nepakeliamą ir ilgalaikį stresą, nepasitikėjimą teismais ir prokuratūra. Nors
teismui rašė prašymus, siekdamas dalyvauti sankcijos pratęsimo posėdžiuose,
tačiau į teismo posėdžius nebuvo vežamas. Jeigu dalyvaudavo teismo posėdyje,
tai į kalėjimą būdavo grąžinamas apie 21 val., tuo metu neduodavo valgyti –
maisto negaudavo 24 val. Tik dėl to Lukiškių tardymo izoliatoriuje labai
paūmėjo sunki liga – epilepsija. Ieškovo teigimu, neteisėtai suėmus jam buvo
sukelti fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis
sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas,
bendravimo galimybių atėmimas ir kt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas
sprendė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-0884-03 metu ieškovui taikytos
kardomosios priemonės – suėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir
dokumentų paėmimas – buvo adekvačios baudžiamojoje byloje buvusiai situacijai,
nes buvo pakankamas pagrindas įtarti ieškovą inkriminuojamo nusikaltimo padarymu,
o prokuratūros pareiškimai ir teismo nutartys dėl suėmimo taikymo atitiko
įstatymų reikalavimus. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti turtinės
žalos atlyginimą, nes sprendė, kad ieškovas neįrodė jos turėjęs. Be to, teismas
šią ieškinio dalį atmetė konstatavęs, kad praleistas trejų metų ieškinio
senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Teismas taip pat
sprendė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-3777-06 metu ieškovui taikytos
kardomosios priemonės – suėmimas ir namų areštas – buvo teisėtos, nes
pritaikytos atsižvelgiant į nusikaltimo, kuriuo buvo įtariamas, sunkumą
(įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu), į asmenybę (teistas už nusikaltimus
nuosavybei), darbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimą, šeiminę padėtį (nevedęs)
bei motyvuotos siekimu užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese, netrukdomą
ikiteisminį tyrimą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be
to, nors Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartyje buvo konstatuota, kad pakanka švelnesnių kardomųjų priemonių, tačiau nebuvo
nustatyta, jog teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi suėmimas buvo paskirtas
neteisėtai.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 15 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti
neturtinės žalos atlyginimą, dėl šios dalies priėmė naują sprendimą ir iš
dalies patenkino ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisdamas
ieškovui iš atsakovo Lietuvos valstybės 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija sprendė, kad teismo ir
prokuratūros veiksmai skiriant ieškovui kardomąsias priemones ikiteisminio
tyrimo Nr. 12-1-0884-03 metu buvo teisėti ir pagrįsti, o, nenustačius
neteisėtų veiksmų, prievolės atlyginti žalą nekyla. Tačiau teisėjų kolegija sprendė,
kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė teisėtais teisėsaugos
institucijų veiksmus skiriant ieškovui kardomąsias priemones ikiteisminio
tyrimo Nr. 12-1-3777-06 metu. Grįsdama šią išvadą, kolegija nurodė, kad
kardomoji priemonė – suėmimas – ieškovui skirta neteisėtai: Vilniaus apygardos
teismas 2006 m. gruodžio 1 d. pirmosios instancijos teismo nutartį skirti
suėmimą panaikino ir ieškovą iš suėmimo paleido, nes buvo konstatuota, kad nagrinėjamu
atveju BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis
kardomosiomis priemonėmis, todėl suimti ieškovą pagrindo nebuvo. Teisėjų
kolegija laikė pagrįsta ir teisėta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartį, kuria ieškovui buvo skirtas namų areštas, įpareigojant nuo 22
val. iki 6 val. būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti su
nekentėjusiuoju, nurodydama, kad konstatavimas, jog suėmimas ieškovui buvo paskirtas
nepagrįstai, savaime nereiškia, kad negalėjo būti taikomos švelnesnės
kardomosios priemonės. Tačiau kolegija nustatė, jog namų areštas ieškovui buvo
taikytas nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 10 d., t. y. daugiau kaip devynis mėnesius, o iš ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-3777-06 medžiagos
matyti, kad po šios kardomosios priemonės paskyrimo tyrimas nebuvo intensyvus: 2007 m. kovo 9 d. ir 2007 m. balandžio 27 d. pateikti prašymai dėl tarptautinio judriojo
ryšio įrenginio identifikatoriaus kontrolės, 2007 m. gegužės 2 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis, o 2007 m. rugpjūčio 30 d. apklausta nauja liudytoja. Po 2007 m. gegužės 2 d. papildomos nukentėjusiojo apklausos, kurioje
pastarasis nurodė negalįs tvirtinti, kad apiplėšiant dalyvavo ar tai organizavo
ieškovas, bei pažymėjo, jog šiam asmeniui jokių pretenzijų neturi, buvo
atliktas tik vienas ikiteisminio tyrimo veiksmas – 2007 m. rugpjūčio 30 d. apklausta nauja liudytoja (pavedimas apklausti šią liudytoją duotas 2007 m. rugpjūčio 21 d.), o po ieškovo 2007 m. rugpjūčio 27 d. prašymo suteikti informaciją apie bylos eigą ikiteisminis tyrimas 2008 m. rugsėjo 10 d. buvo nutrauktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie prokuratūros, kontroliuojančios
ikiteisminio tyrimo eigą (BPK 170 straipsnis), veiksmai, kai, iš esmės
neatliekant jokio tyrimo nuo 2007 m. gegužės 2 d., ieškovui ir toliau taikomas namų areštas bei nesprendžiama dėl šios kardomosios priemonės panaikinimo
ar pakeitimo švelnesne, turi būti laikomi neteisėtais, nes be pakankamo
pagrindo varžo ieškovo laisvę, t. y. negalima teigti, kad ieškovas trukdys
ikiteisminiam tyrimui ir šiuo pagrindu apriboti jo teises, jei pats tyrimas iš
esmės nėra atliekamas (BPK 119 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija sprendė
buvus neteisėtus valstybės pareigūnų veiksmus šioje byloje.
Teisėjų kolegija
iš dalies patenkino reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Grįsdama tokį
sprendimą, kolegija nurodė, kad neteisėtas suėmimas ir nepagrįstai ilgas namų
areštas ieškovui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, nepaisant ankstesnio
teistumo, sukėlė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, todėl ši aplinkybė
papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Nustatydama 5000 Lt neturtinės žalos
kompensacijos dydį, teisėjų kolegija nurodė, kad yra svarbios šios aplinkybės:
ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo pradėtas pagrįstai; nors suėmimas buvo
paskirtas, nesant tam pagrindo, būtinybė ieškovui skirti švelnesnes kardomąsias
priemones egzistavo; nepagrįstai taikytų kardomųjų priemonių trukmė bei tai,
kad šie neteisėti veiksmai turtinės žalos ieškovui nesukėlė. Teisėjų kolegija
taip pat atsižvelgė į panašaus pobūdžio bylose priteistinos neturtinės žalos
dydį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei
bendruosius teisės principus. Kolegija laikė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės
dėl ligos paūmėjimo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atmetė reikalavimą
atlyginti turtinę žalą, nurodydama, kad ieškovas neįrodė, jog ieškovui taikytos
kardomosios priemonės lėmė jo neįsidirbinimą ir galimybės gauti darbo pajamų
praradimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo
panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, dėl šios dalies priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1.
Apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai nurodė, kad nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog
neteisėtas suėmimas ir nepagrįstai ilgas namų areštas ieškovui sukėlė
nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus. CK 6.272 straipsnio 3 dalies nuostata,
kad atlyginama ir neturtinė žala, nereiškia, jog šios žalos padarymo faktas
preziumuojamas ir ieškovui nereikia jo įrodyti, todėl apeliacinės instancijos
teismas turėjo vertinti įrodymus, kurių pagrindu jis padarė išvadą, jog
ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl jam taikytų kardomųjų
priemonių. Dėl neturtinės žalos turėjo būti sprendžiama pagal byloje surinktus
įrodymus, o ieškovas neįrodė, kad kardomųjų priemonių taikymas jam būtų sukėlęs
didelių nepatogumų ar dvasinių išgyvenimų.
2.
Apeliacinės instancijos teismas
neteisingai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus
neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nes nepagrįstai neatsižvelgė į
specifinius kriterijus, būdingus šiai bylų kategorijai (taikyto suėmimo trukmę,
kaltinimo sunkumą, suėmimo padarinius) ir kitas reikšmingas faktines
aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo septynis kartus
teistas, ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo pradėtas pagrįstai, ieškovui
kardomoji priemonė – suėmimas - buvo taikyta tik 14 kalendorinių dienų, o
instancine tvarka ją panaikinus ieškovui buvo pagrįstai paskirta švelnesnė
kardomoji priemonė – namų areštas. Be to, kardomoji priemonė – namų areštas –
ieškovui buvo taikyta ne visą parą, o tik nuo 22 val. iki 6 val.
3.
Apeliacinės instancijos teismas
netinkamai aiškino ir taikė CK 6.282 straipsnį, CPK 182 straipsnio 3
dalį bei pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, nes neįvertino to, kad atlygintinos
žalos dydis gali būti mažinamas atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens
didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 straipsnio
1 dalis). Nagrinėjamu atveju didelis ieškovo neatsargumas padėjo ieškovo
galimai neturtinei žalai atsirasti, todėl, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje
įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, CK 6.253
straipsnio 5 dalimi, 6.282 straipsnio 1 dalimi, ieškovo reikalavimas priteisti
neturtinės žalos atlyginimą galėjo būti atmestas. Be to, Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai kurie teismo nuosprendžiu
nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes, baudžiamojoje
byloje asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, o
civilinėje byloje – civilinių padarinių aspektu. Asmens veiksmai gali nesukelti
baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti
civilinius teisinius padarinius, todėl, sprendžiant dėl nukentėjusio asmens
didelio neatsargumo, jo veiksmai turi būti vertinami pagal civilinio proceso ir
civilinių įstatymų reikalavimus.
4.
Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė
į tai, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių
gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą
skriaudą. Neturtinė žala gali būti priteisiama konkrečiu atveju tik nustačius,
kad pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Atsakovo atstovas Lietuvos
Respublikos generalinė prokuratūra ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto 1-asis
apylinkės teismas padavė pareiškimus dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą
atmesti. Jis nurodo, kad teismai pažeidė CK 6.272 straipsnio 1-3 dalis, 6.250
straipsnį, toleravo BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1
punkto, 121 straipsnio 2 dalies pažeidimus, o padarytą neturtinę žalą vertino
paviršutiniškai, nes priteisė nepagrįstai mažą sumą. Nepriteisdamas visos
ieškovui padarytos neturtinės žalos apeliacinės instancijos teismas pažeidė
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime įtvirtintas nuostatas, kad piniginės
kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš
naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, ką teismas ir prokuratūra iš ieškovo
atėmė (laisvę, sveikatą, garbę, orumą, dvasinį komfortą, patogumus ir kt.). Neturtinės
žalos dydį pinigais gali įvertinti tik pats ieškovas. Žala ieškovui atsirado ne
dėl ieškovo didelio neatsargumo, o dėl neteisėtų teismų ir prokuratūros
veiksmų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353
straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis
teisės taikymo aspektu. Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde keliami teisės
normų, reglamentuojančių neturtinės žalos padarymo fakto bei tokios žalos
atlyginimo dydžio nustatymą, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų
kolegija pasisako.
Dėl
neturtinės žalos padarymo fakto neteisėto kardomųjų priemonių taikymo atveju
Nagrinėjamu
atveju apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui neturtinės žalos
atlyginimą, nurodė, kad papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, jog neteisėtas
suėmimas ir nepagrįstai ilgas namų areštas ieškovui, kaip ir bet kuriam kitam
asmeniui, nepaisant ankstesnio teistumo, sukėlė nepatogumų ir dvasinių
išgyvenimų. Kasatorius su tokia teisėjų kolegijos
išvada nesutinka, nurodydamas, kad ieškovas privalėjo įrodyti neturtinės žalos
padarymo faktą, o teismas turi vertinti įrodymus, kurių pagrindu ieškovas
teigia patyręs dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus dėl jam taikytų kardomųjų
priemonių.
Teisėjų kolegija
atmeta šiuos kasatoriaus argumentus ir sprendžia, kad kasatorius neatsižvelgė į
bylų, kuriose sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtai
pritaikius tam tikras kardomąsias priemones, specifiką. Pagal bendrąjį
principą, neturtinės žalos atlyginimo
reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams
neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti,
kad jam padaryta neturtinė žala. Savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas
asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės
žalos fakto, todėl, esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo
nustatytiems faktams, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu
įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius
išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo
reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taigi tik atitinkamos neturtinės
teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės
žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą
yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos buvimo
fakto, būtina atsižvelgti ir į tai, kokia teisės ginama vertybė buvo pažeista
ir kokia yra su tuo susijusi tam tikro pobūdžio bylų nagrinėjimo specifika. Nagrinėjamu
atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos padarymo fakto tuo atveju,
kai asmuo buvo neteisėtai suimtas ir jam taikytas nepagrįstai ilgas namų areštas,
t. y. buvo neteisėtai suvaržoma asmens laisvė. Tuo atveju, kai keliamas
klausimas dėl žalos, padarytos neteisėtu asmens suėmimu ar neteisėtu jo laisvės
apribojimu, atlyginimo, būtina atsižvelgti į tai, kad kalbama apie vienos iš
pagrindinių žmogaus teisių – teisės į laisvę – ribojimą. Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje nustatyta asmens laisvės neliečiamybė – tai visų pirma asmens
apsauga nuo savavališko sulaikymo ar suėmimo. Konstitucijos 20 straipsnio 2
dalyje įtvirtinti asmens laisvės atėmimo teisėtumo kriterijai: laisvė neturi
būti atimta kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias
yra nustatęs įstatymas. Interpretuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos
20 straipsnio 2 dalies turinį, jos paskirtį, taikymo
ribas, būtina analizuoti ne tik šalies įstatymus, numatančius žalos atlyginimo atvejus už neteisėtus asmens
laisvės apribojimus, bet ir vertinti juos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos 5 straipsnio
kontekste. Konvencijos 5 straipsnis
taip pat garantuoja fizinę žmonių laisvę, gindamas nuo nepagrįsto sulaikymo ar
suėmimo, akcentuoja, kad niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šiame
straipsnyje numatytais atvejais ir įstatymo
nustatyta tvarka. Konvencijos 5 straipsnio
5 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo ar suėmimo auka
pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, turi teisę į nuostolių atlyginimą. Žmogaus
teisė į laisvę yra viena pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, todėl, ją apribojus,
iš asmens atimama galimybė veikti savo nuožiūra, savarankiškai tvarkyti savo
gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves. Atsižvelgiant į tai, kad
neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,
nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos
pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti
pinigais, akivaizdu, kad, nustačius neteisėtą asmens laisvės suvaržymą,
konstatuotina ir tai, jog, apribojus tokią esminę asmens teisę, kartu
neišvengiamai padaroma tam tikra neturtinė žala.
Nagrinėjamu
atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovui taikytas neteisėtas suėmimas ir
nepagrįstai ilgas namų areštas, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl
neturtinės žalos atlyginimo, kartu įvertinant, ar nėra aplinkybių, dėl kurių
atsakovas būtų atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą, bei tiriant kasatoriaus
nurodytas aplinkybes, jog tam tikrais atvejais vien
pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas,
kuris gali būti laikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą
skriaudą.
Dėl
neturtinės žalos dydžio nustatymo
Tai, ar teismas,
priteisdamas konkretaus dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė
įstatymo nustatytus kriterijus ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos,
yra teisės klausimas, sudarantis pagrindą vertinti žemesniųjų instancijų teismų
procesinių sprendimų teisėtumą.
Nustatant
neturtinės žalos dydį, svarbu turėti omenyje tai, kad neturtinės žalos
prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti,
grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų
piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi
atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu
konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir
visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama
neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o
teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė,
paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės
kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju
nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo
reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis),
vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis),
nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu
suformuotą teismų praktiką.
Nagrinėjamu
atveju kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu
priteisti ieškovui 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į specifinius kriterijus,
būdingus šiai bylų kategorijai (taikyto suėmimo trukmę, kaltinimo sunkumą,
suėmimo padarinius), t. y. neatsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo septynis
kartus teistas, ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo pradėtas pagrįstai, suėmimas buvo
taikytas tik keturiolika kalendorinių dienų, o instancine tvarka jį panaikinus
buvo pagrįstai paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas. Kardomoji
priemonė – namų areštas – ieškovui buvo taikoma ne visą parą, o tik nuo 22 val.
iki 6 val. Be to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas
neįvertino, kad atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas atsižvelgiant į
paties nukentėjusio asmens didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti ar jai
padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamos apeliacinės
instancijos teismo nutarties turinį, atmeta šiuos kasatoriaus teiginius kaip
neatitinkančius realios situacijos, nes teismas, nustatydamas atlygintinos
neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visas sprendžiant tokio pobūdžio klausimus
reikšmingas aplinkybes.
Pirma, apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybes,
lemiančias mažesnio neturtinės žalos dydžio nustatymą, t. y. atsižvelgė į tai,
kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo pradėtas pagrįstai, kad būtinybė
jam skirti švelnesnes kardomąsias priemones egzistavo; įvertino nepagrįstai
taikytų kardomųjų priemonių trukmę bei tai, kad šie neteisėti veiksmai turtinės
žalos nesukėlė.
Antra, teismas
atsižvelgė į bendro pobūdžio aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl neturtinės
žalos atlyginimo dydžio – bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo
lygį bei bendruosius teisės principus.
Trečia, iš
apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teisėjų kolegija
įvertino ir aplinkybes, dėl kurių vien pažeidimo pripažinimas negali būti
laikomas pakankamu asmens pažeistų teisių gynybos būdu,
t. y. atsižvelgė į neteisėtų veiksmų pobūdį. Apeliacinės instancijos
teismas įvertino, kad kardomoji priemonė – suėmimas – ieškovui skirta
neteisėtai, nesant pagrindo ieškovą suimti. Taip pat į tai, kad nors namų
areštas ieškovui buvo skirtas pagrįstai, tačiau jis ieškovui taikytas daugiau
kaip devynis mėnesius, o po šios kardomosios priemonės paskyrimo tyrimas nebuvo
intensyvus. Apeliacinės instancijos teismas, esant tokioms nustatytoms
faktinėms aplinkybėms, pagrįstai sprendė, kad prokuratūros, kontroliuojančios
ikiteisminio tyrimo eigą, veiksmai, kai, iš esmės neatliekant jokio tyrimo
ieškovui ir toliau taikomas namų areštas bei nesprendžiama dėl šios kardomosios
priemonės panaikinimo ar pakeitimo švelnesne, turi būti laikomi neteisėtais,
nes be pakankamo pagrindo varžo ieškovo laisvę; negalima teigti, kad ieškovas
trukdys ikiteisminiam tyrimui ir šiuo pagrindu apriboti jo teises, jei tyrimas,
kaip toks, iš esmės neatliekamas. Tokios teismo išvados nepaneigia kasatoriaus
nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo teistumais, pagrįstai pradėtu
ikiteisminiu tyrimu ar namų arešto taikymo apimtimi.
Ketvirta,
apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į panašaus pobūdžio bylose
formuojamą teismų praktiką, t. y. panašiose bylose priteistą neturtinės žalos atlyginimo
dydį.
Atsižvelgdama į
tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas,
spręsdamas dėl ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydžio, vadovavosi tiek
bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tiek
atsižvelgė į specifinius šios kategorijos byloms būdingus kriterijus: taikyto
suėmimo trukmę, kaltinimo sunkumą, suėmimo padarinius, taip pat į valstybės
ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį bendrą lygį bei teismų praktiką šios
kategorijos bylose. Kasaciniame skunde nenurodyta tokių
reikšmingų aplinkybių, kurių teismas neįvertino (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms bei pirmiau
nurodytiems ginčo teisinių santykių ypatumams, kasacinio skundo argumentai
atmestini, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Janina
Januškienė
Gintaras Kryževičius