Civilinė byla Nr. e2-920-918/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12709-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.1.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 19 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Viačeslavui Ivanovui,

atsakovės atstovei advokatei Vitai Kilišauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STORENT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HC betonas“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 16 297,83Eur žalos, kurią sudaro 12 969,28 Eur pagal sąskaitas sumokėtos sumos, 500 Eur transportavimo išlaidų, 2 828,55 Eur PVM mokesčio, 8 procentus procesinių palūkanų , atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, pareiškime dėl rašytinių paaiškinimų ir ieškinio reikalavimų mažinimo) nurodė, kad pagal 2016-05-13 Bendradarbiavimo sutartį, kuri yra mišri nuomos ir paslaugų teikimo sutartis,  išnuomojo atsakovei įrangą – dyzelinį generatorių. 2019 m. rugsėjo 3 d. gavo iš atsakovės pranešimą,. Jog generatorius bedirbant užgeso. Ieškovo mechanikui atvykus buvo nustatyta, kad generatoriaus kuro filtras pilnas vandens. 2019 m. rugsėjo 4-5 dienomis ieškovo mechanikai vyko į atsakovo objektą praplauti generatoriaus kuro bako bei pakeisti jo filtrus, tačiau generatoriaus užkurti nepavyko. 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovo sandėlyje buvo atlikta nuodugni sugedusio generatoriaus diagnostika ir nustatyta, kad generatoriui reikalingas remontas, kuri galėjo atlikti tik įgalioti generatoriaus gamintojo atstovai Rygoje. Sugedusio generatoriau remonto kainą sudaro 17 976,52 Eur. Pagal sutartį atsakovė yra atsakinga už įrangos vertės sumažėjimą, jei tai atsitiko dėl sutarties 4.11 punkto neįvykdymo ar netinkamai įvykdymo. pagal sutarties8.2 punktas nustato, kad atsakovas yra visiškai atsakingas už įrangos sugadinimą, jei gedimas nėra įtakotas natūralaus nusidėvėjimo, netekimo ar vagystės. Egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos (į išnuomotą generatorių buvo įpiltas nekokybiškas kuras, todėl generatorius sugedo). Būtent atsakovas primygtinai prašė ieškovo techniko, kad pastarasis bent trumpam užkurtų generatorių tam, kad atsakovas galėtų pašalinti skiedinį iš savo įrangos, jog jis ten neužstingtų.2019-09-03 vyr. mechanikas J. Š. apie 17:30 val. sulaukė skambučio iš atsakovo operatoriaus, kad po to, kai atsakovas įpylė kuro iš savo kuro talpos, generatorius bedirbant užgeso. Apie 18.00 J. Š. nuvykus į objektą buvo nustatyta, kad kuro filtras pilnas vandens. Atsakovo operatorius primygtinai prašė bent trumpam užkurti generatorių, kad jis galėtų pašalinti skiedinį iš savo įrangos. Ištuštinus kuro nusodintuvą, praplovus kuro filtrą, generatorius trumpam užsikūrė ir atsakovo operatorius pašalino skiedinį iš savo įrenginio. Tuoj pat generatorius ir vėl užgeso. 2019-09-04 remontuoti generatoriaus buvo nuvykęs mechanikas K. K., kuris praplovė generatoriaus kuro baką. 2019-09-05 remontuoti generatoriaus buvo nuvykęs mechanikas R. P., kuris pakeitė kuro filtrus, bet generatoriaus užkurti nepavyko. Po to, kai sugedusį generatorių pasiėmė ieškovas, pastarasis buvo nuvežtas autorizuotiems atstovams Latvijoje ir pastarieji nustatė tikslią generatoriaus gedimo priežastį – nekokybiškų degalų naudojimas. Generatorius atsakovui buvo perduotas dar 2019-08-16, t.y. generatorių iki jo sugadinimo atsakovas eksploatavo daugiau kaip 2 savaites ir atsakovas savo atsiliepime į ieškinį neginčija, kad kuras į generatorių buvo pilamas būtent iš jo kuro talpų, t.y. kuras buvo atsakovo, kuris prieš pildamas pastarąjį į išnuomotą techniką privalėjo įsitikinti jo kokybe/saugumu tam, kad įranga nebūtų sugadinta. Generatoriaus remonto darbus atlikusios įmonės „KLIPS – B“ pažyma prieš kreipiantis į teismą buvo išversta į lietuvių kalbą ir pateikta atsakovui, kuris iš pradžių neginčijo savo atsakomybės už įrangos sugadinimą, tačiau vėliau, sužinojęs galutinį savo veiksmais ieškovui padarytos žalos dydį, atsakovas pradėjo vengti žalos atlyginimo, ginčyti jos mastą, savo atsakomybę. Aplinkybė, kad ieškovė nuomodavo panašią įrangą (generatorius) atsakovui ir su kita ieškovo įranga gedimų nebuvo pasitaikę, nepaneigia fakto, jog būtent dėl nekokybiško kuro buvo sugadintas aktualus ginčui generatorius. Visas pretenzijas dėl nekokybiško kuro ir dėl to padarytos žalos, atlyginusi ieškovui jo reikalaujamą sumą, atsakovas turi teisę teikti savo kuro tiekėjui. 8 000,00 Eur suma buvo nurodyta preliminariai. Generatoriaus remontą galėjo atlikti tik Latvijoje esanti įmonė, jos dokumentai (remonto sąmata/sąskaitos faktūros) buvo teikiami ieškovo partneriams Latvijoje (SIA „Storent“).Ieškovas atliktą mokėjimo nurodymą SIA „Storent“, kuriuo pastarajai buvo kompensuotos jos patirtos išlaidos pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Remonto darbų apimtį, kainą, jų eigą ir kt. susijusius klausimus su remonto darbus atlikusią Latvijos įmone „KLIPS – B“ sprendė SIA „Storent“, kuri apmokėjusi remonto įmonei pastarosios pateiktas sąskaitas faktūras už detales/darbus, atitinkamai išrašė sąskaitas faktūras ieškovui, kurias jis apmokėjo. Ieškovo pateikiamame mokėjimo nurodyme nurodyta suma ženkliai viršija ieškiniu reikalaujamą sumą, kadangi ieškovas šiuo mokėjimo nurodymu partneriui SIA „Storent“ apmokėjo visą eilę su kitais klausimais susijusių sąskaitų faktūrų, tarp kurių – sąskaitos už generatoriaus remonto darbus.Remonto darbus atlikusi įmonė „KLIPS – B“ suteikė generatoriaus remonto paslaugas, tokios paslaugos yra PVM objektas, PVM mokestis buvo apskaičiuotas remonto įmonės, įtrauktas į sąskaitas ir PVM mokestį ieškovė sumokėjo, todėl jį kompensuoti atsakovas privalo. Atsakovo argumentai šiuo klausimu būtų pagrįsti tik tuo atveju, jei generatoriui padaryta žala būtų apskaičiuota pagal teorinę remonto sąmatą, neatlikus faktinių remonto darbų, arba jeigu generatorius būtų nepataisomai sunaikintas. „KLIPS – B“ atliktus remonto darbus pagrindžia sąskaitos faktūros KLI 2019260 (3 038,03 Eur be PVM), KLI 2019261 (7 018,00 Eur be PVM) ir KLI 2019269 (751,70 Eur be PVM) – iš viso 10.807,73 Eur be PVM (13 077,36 Eur su PVM). Atitinkamai SIA „STORENT“ apmokėjusi remonto išlaidas išrašė bei pateikė ieškovui apmokėti sąskaitas faktūras INV0510244 (902,04 Eur be PVM), INV0510245 (3645,64 be PVM Eur) ir INV0510246 (8421,60 be PVM), iš viso – 12 969,28 Eur. Tokios SIA „STORENT“ ieškovui išrašytos sąskaitos buvo paskaičiuotos atsižvelgiant į privalomas sandorių kainodaros taisykles, nustatytas 2004 metų LR finansų ministro įsakymu Nr. 1K-123, numatančias, kad bendrovėms, kurių pardavimo pajamos viršija 3 mln. Eur, už kiekvieną mokestinį laikotarpį privaloma parengti sandorių kainodaros (angl. transfer pricing) dokumentaciją sandoriams arba sandorių grupėms tarp asocijuotų asmenų, kurių pavienio ar suminė vertė per metus viršijo 90 tūkst. Eur. Šiuo atveju, atsižvelgiant į paminėtu teisės aktu nustatytas imperatyvias taisykles, SIA „STORENT“ išrašytose sąskaitose buvo pritaikytas 20 procentų dydžio antkainis nuo atlikto remonto sumų be PVM.  Įranga remontui vežama į Latviją, todėl įvertinus transportavimo kaštus (500,00 Eur be PVM pirmyn/atgal) bei tai, kad visą remonto laikotarpį negalės nuomoti įrangos ir neteks pajamų, vadovaudamasi ginčui aktualios sutarties nuostatomis dėl netesybų, ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. INV0317491 (17 976,52 Eur) pritaikiusi 10 procentų dydžio antkainį (remonto bei transportavimo išlaidoms) negautoms pajamoms bei administravimo išlaidoms kompensuoti. Ieškovas vykdo Lietuvoje PVM apmokestinamąją veiklą ir šiuo atveju buvo faktiškai atlikti ieškovo įrangos remonto darbai – ieškovas apskaičiavo ir išrašė atsakovui sąskaitą pritaikęs PVM mokestį, kaip tai numato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos.

Teismo posėdžiuose ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinį prašė tenkinti, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad generatorius sugedo dėl atsakovės veiksmų – netinkamos kokybės kuro supylimo.

Atsakovė UAB „HC betonas“ procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad išsinuomotas generatorius gamino elektrą betono gamybos mazgui ir nustojo veikti 2019-09-03 apie 17:40 val. Apie įrangos gedimus atsakovė iškart informavo Storent techninės pagalbos generatoriams atstovus. Atvykęs ieškovės technikas bandė kurti generatorių kelis kartus, bet jis neužsivedė. Ieškovės technikui išėmus filtrą pastebėta, kad šis turėjo nuosėdų. Technikas jį išvalė, įdėjo jį atgal ir generatorius užsivedė. Technikui išvykus įranga veikė, tačiau operatoriui baigus betono maišymą generatorius vėl užgeso ir daugiau tą vakarą nebeužsivedė. 2019-09-04 atvyko kitas ieškovės technikas, kuris vėl bandė generatorių užvesti. Generatorius užsivesdavo, tačiau padirbęs 10-15 sekundžių išsijungdavo ir jo monitoriuje atsirasdavo tas pats užrašas, rodantis variklio klaidą. Ieškovės technikas nusprendė išsiurbti kurą iš generatoriaus bako. Išsiurbęs kurą supylė į kuro bakelį, kuriame buvo kuro likutis ir nurodė, kad kurui nusistovėjus bus galima supilti atgal. Technikui nusprendus nelaukti kol kuras nusistovės jo pageidavimu buvo pateiktas kitas kuras ir į generatoriaus baką užpilta 100 l dyzelinio kuro. Generatorius užsivedė, tačiau padirbus apie 30 sekundžių vėl užgeso. Ieškovės technikas paklausė, ar būtų galimybė gauti dar kuro, nes yra tikimybė, jog generatoriaus kompiuterį automatiškai blokuoja kažkoks daviklis arba kuras patenka su oru ir dėl to gęsta. Buvo atvežta papildomai 200 l kuro, kurį užpylus generatorius po kelių bandymų užsivedė ir dirbo pan. 10 – 15 min be jokio sustojimo ir trikdžių. Ieškovės technikui patvirtinus, kad viskas gerai ir išvažiavus, praėjus gal 10 min nuo Ieškovės techniko išvykimo generatorius vėl užgeso. Ieškovės technikui sugrįžus generatoriaus užvesti nepavyko, todėl jis buvo Ieškovės išvežtas remontui. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimo naštą, sugedus nuomojamai įrangai, yra išaiškinęs, kad defekto priežastis galima nustatyti tik atlikus nuodugnų tyrimą, variklio gedimas, nuomotojui neįrodžius kitaip, laikytinas gedimu, atsirandančiu dėl natūralaus daikto naudojimo. Taigi šalims tokio natūralaus automobilio gedimo rizikos sutartimi nepriskyrus atsakovui, ši rizika lieka nuomotojui (CK 6.485, 6.499 straipsniai). Dėl to būtent nuomotojas turi pateikti įrodymus, kad variklio defektas atsirado dėl atsakovo kaltės, (CPK 12, 178 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011). Ieškovė į bylą nepateikė jokių generatoriaus gedimo priežastis patvirtinančių įrodymų, neįrodė, kad generatorius sugedo dėl netinkamo jo eksploatavimo ir kad gedimas nėra dėl natūralaus nusidėvėjimo. Bet kokie generatoriaus gedimai fiksuojami elektriniuose davikliuose, nurodant „klaidą“, t.y. priežastį, kodėl įranga neveikia. Ieškovė, disponuodama šia informacija, nepateikė įrodymų, kokia buvo klaida ir galima jos priežastis. Atvykus Ieškovės atstovams – technikams – buvo išsiurbtas kuras iš generatoriaus, tačiau nė vienas iš jų nenurodė, kad galima priežastis – vandens buvimas kure. Atsakovė kurą į generatorių įpylė ryte, o gedimas atsirado tik antroje dienos pusėje. Tikėtina, jeigu kure būtų buvę vandens, jis būtų nustojęs veikti nedelsiant pradėjus jį naudoti. Atsakovė kurą, kuris buvo naudotas ir Ieškovės generatoriui, naudojo ne tik generatoriui, bet ir kitai jo veikloje naudojamai technikai, tačiau nė viena iš jo naudojamos įrangos/technikos neturėjo jokių gedimų ir veikė sklandžiai. Kuro sistemos filtrai yra skirti apsaugoti variklį nuo atsirandančių vandens kondensato kuro talpose, todėl Ieškovo technikai privalėjo naudoti tinkamus kuro filtrus, ir remonto metu įsitikinti, jog tiek kuras tiek ir filtrai yra tinkami naudoti ir užtikrinti, jog atlikus remonto darbus ir perdavus generatorių toliau eksploatuoti užsakovui, nekils grėsmės nei dėl perduotam turtui, nei užsakovo vykdomai veiklai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad Atsakovė netinkamai eksploatavo įrangą ir kad jos gedimas nėra nekokybiškos įrangos pasekmė, už ką atsakinga pati Ieškovė, ar natūralus nusidėvėjimas. Ieškovė kaip nuostolių įrodymą pateikia savo pačios išrašytą ir niekuo nepagrįstą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė 2019-10-08 elektroniniu laišku informavo, kad preliminari nuostolių kaina yra 8000 Eur, t.y. daugiau nei du kartus mažiau nei reikalaujama ieškiniu. Ieškovė prašo priteisti pridėtinės vertės mokestį, nors pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d. nuostoliai nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas, todėl Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, nepagrįstai į nuostolius įtraukia pridėtinės vertės mokestį. Ieškovės technikai buvo atvykę 3 kartus, du kartus jie generatorių užvedė, trečią kartą – ne, tačiau nei vienas nenurodė gedimo priežasties, nenurodė stabdyti darbo. Ieškovės technikai yra savo srities specialistai, profesionalai, todėl atsakovė pasitikėjo jų kvalifikacija ir leidimu dirbti su generatoriumi toliau. Kuras vieno iš technikų prašymu buvo pateiktas kitas, tačiau tai neturėjo įtakos generatoriaus darbui. SIA „KLIPS-B“ pažyma, kurioje konstatuota, kad atliekant diagnostiką nustatyti defektai, atsiradę dėl nekokybiškų degalų naudojimo, abejotina, nes  kuras buvo keičiamas, generatorius užsivesdavo, bet vėl užgesdavo. Kuras pirktas bendrovėje NEST OYJ – t.y. kuras sertifikuotas, kokybiškas. Ieškovė šį kurą pirko naudojimui ne tik generatoriui, tačiau ir kitai technikai bei įrangai, tačiau jokių gedimų nebuvo. Nesuprantama, kodėl reikėjo generatoriaus diagnostiką ir remontą atlikti kitoje šalyje - Latvijoje, tokiu būdu didinant išlaidas. Ieškovė įpareigotina pateikti informaciją ar generatoriaus diagnostika buvo atliekama Lietuvoje, jei taip – kokie diagnostikos duomenys. Ieškovė reikalavimą Atsakovei grindžia 2019-10-01 PVM sąskaita faktūra Nr. INV0317491 17976,52 Eur sumai su PVM (14856,63 Eur be PVM), tačiau Latvijos įmonė „KLIPS – B“ kitai Latvijos įmonei SIA „Storent“ PVM sąskaitas faktūras išrašė tik 2019-10-24 (PVM sąskaita faktūra Nr. KLI2019260 3 038,03 Eur be PVM, PVM sąskaita faktūra Nr. KLI2019261 7 018 Eur be PVM) ir 2019-10-30 (PVM sąskaita faktūra Nr. KLI2019269 3 038,03 Eur be PVM), o SIA „Storent“ išrašė PVM sąskaitas faktūras Ieškovei tik 2019-11-04 (PVM sąskaita faktūra Nr. INV0510244 902,04 Eur be PVM, PVM sąskaita faktūra Nr. INV0510245 3 645,64 Eur be PVM). Neaišku, kaip Ieškovė jau 2019-10-01 išrašydama PVM sąskaitą faktūrą Nr. INV0317491 17 976,52 Eur sumai su PVM (14856,63 Eur be PVM) žinojo tikslias sumas, be to išrašytos sumos visiškai nesutampa nei PVM sąskaitose faktūrose tarp „KLIPS – B“ ir SIA „Storent“, nei tarp SIA „Storent“ ir Ieškovės, nei Ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Atsakovei. Ieškovė yra Lietuvoje registruota uždaroji akcinė bendrovė, Sutartyje nėra jokių nuostatų, kad nuomojamos technikos diagnostika ir remontas atliekami kitoje šalyje. Siekiama prisiteisti transportavimo išlaidas į Latviją (nors apie tokias galimas išlaidas į kitą šalį nenurodoma Sutartyje), be to Generatorius buvo vežamas iš vienos įmonės (Ieškovės) į kitą, (SIA “Storent”), o ši dar vežė generatorių į „KLIPS – B“. Generatoriaus gedimai konstatuoti paprasčiausia „autorizuoto atstovo“ pažyma, tačiau nepateikti jokie diagnostikos dokumentai.

Teismo posėdžiuose atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, paaiškino nurodytas aplinkybes. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

nustatyta, kad šalys 2016 m. gegužės 13 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. CON09041, pagal kurią ieškovas perduoda, o atsakovė priima atlygintinam naudojimui (nuomai) ieškovei priklausančius ir /arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių, taip pat teikia papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas pagal sutarties sąlygas. Į bylą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 16 d. priėmimo – perdavimo (išdavimo) aktas Nr. MDR0217108 patvirtina, kad pagal 2016 m. gegužės 13 d. sutarties pagrindu atsakovei perduotas dyzelinis generatorius, priekaba, kurio vertė 42 890 Eur, Degalų bake 390 l, degalų tipas : dyzelinas, motovalandos 4988. Perdavimo priėmimo akte nurodyta, kad įranga yra geros būklės, veikianti, su naudojimo instrukcijomis nuomininkas susipažino.

Sutarties 8.1 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei įranga perduota tinkamos kokybės ir neturi paslėptų trūkumų, nuomininkas yra visiškai atsakingas už visus įrangos sugadinimus, atsiradusius įrangos nuomos laikotarpiu, nepriklausomai nuo nuomininko kaltės, neskaitant įrangos natūralaus nusidėvėjimo; nuomininkas taip pat atsakingas už įrangos vertės sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl sutarties 4.11 p. nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Nuomininkas yra visiškai atsakingas už įrangos sugadinimą, jeigu gedimas nėra įtakotas natūralaus nusidėvėjimo, netekimą arba vagystę, jeigu bet kuris iš šių įvykių įvyko įrangos nuomos metu, nepriklausomai nuo nuomininko kaltės (Sutarties 8.2 p.). 

Iš ieškovės pateiktų 2016 m. birželio 20 d. Remonto ir aptarnavimo darbų akto Nr. MRO121565, 2016 m. gruodžio 13 d. Remonto ir aptarnavimo darbų akto Nr. MRO172936, 2018 m. balandžio 20 d. Remonto ir aptarnavimo darbų akto Nr. MRO243416, 2018 m. rugpjūčio 1 d. Remonto ir aptarnavimo darbų akto Nr. MRO259101, 2019 m. rugpjūčio 12 d. Remonto ir aptarnavimo darbų akto Nr. MRO325714 matyti, kad ieškovė periodiškai, įvertinus motovalandas, atliko generatoriaus priežiūros darbus. Pažymėtina, kad paskutinė apžiūra atlikta 2019 m. rugpjūčio 12 d., kurios metu generatorius buvo plaunamas, pakeisti oro, kuro ir alyvos filtrai ir alyva.

Tarp šalių nėra ginčo, kad nurodytos bendradarbiavimo sutarties pagrindu ieškovė atsakovei perdavė generatorių, kuris po dviejų savaičių veikimo sugedo. Į bylą pateikti Remonto ir aptarnavimo darbų aktai bei liudytojai patvirtino, kad generatoriui nustojus veikti, 2019 m. rugsėjo 4-9 d. ieškovo darbuotojai vyko apžiūrėti gedimo, atvykę – keitė kuro filtrus, variklio alyvą. 2019 m. rugsėjo 9 d. generatorius grąžintas ieškovei su neveikiančiu varikliu.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas, leisdamas savo turtu naudotis kitiems asmenims, paprastai siekia gauti pajamų, t. y. gauti iš nuosavybės teise turimo daikto ekonominės naudos, todėl tais atvejais, kai išnuomotas daiktas netenka savo funkcionalumo ar jo dalies, daikto teikiama ekonominė nauda gali sumažėti, dėl ko nuomotojas gali patirti nuostolių. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis nuostolių atlyginimo dėl daikto pabloginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).

Šalių sudaryta Bendradarbiavimo sutartimi numatyta nuomininko pareiga nuomotojui atlyginti už daikto sugadinimą nepriklausomai nuo sugedimo priežasčių, išskyrus normalų susidėvėjimą. Šalių sudaryta sutartimi atsakovė prisiėmė įsipareigojimus įrangą  naudoti pagal paskirtį, išlaikyti jį geros būklės, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Šių sąlygų nesilaikymas leistų daryti išvadą, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga. Ieškovo pateiktose nuotraukose užfiksuotos nedidelės talpos su oranžinės spalvos skysčiu. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad šiose talpose yra skystis, kurį liudytojai arba išsiurbė iš sugedusio variklio, arba matė atsakovės teritorijoje esančioje talpoje. Ieškovės pateikti įrodymai apie kuro įsigijimą iš Neste nei patvirtina, nei paneigia ieškovės nurodytų aplinkybių dėl netinkamo kuro naudojimo.

Aplinkybę, jog įranga būklė sugedo ne dėl normalaus nusidėvėjimo, turėjo įrodinėti ieškovas, ir teismo vertinimu, šią pareigą ieškovė įvykdė tinkamai. Bendradarbiavimo sutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai iš esmės nustatyta nuomininko atsakomybė už įrangos gedimą nepriklausomai nuo nuomininko kaltės. Atsižvelgiant į šios sutarties nuostatas, būtent atsakovė teko pareiga įrodinėti įrangos gedimą dėl normalaus nusidėvėjimo. Įvertinus ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų pobūdį, matyti, kad generatorius sugedo dėl netinkamos kokybė kuro naudojimo. Byloje nėra ginčo, kad įranga atsakovės dispozicijoje buvo keletą savaičių, bylos duomenys taip pat patvirtina ir tai, kad generatorius, prieš perduodant jį nuomininkui, buvo techniškai patikrintas. Atsakovė, keldama prielaidas dėl užslėptų gedimų, turėjo pareigą tokią aplinkybę įrodyti. Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų, įskaitant liudytojų parodymus, visumą teismas daro išvadą, kad įranga – generatorius sugedo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant sutartį - atsakovei naudojant netinkamos kokybės kurą. Aptartas įrangos gedimas nelaikytinas normaliu nusidėvėjimu, todėl, remiantis Bendradarbiavimo sutarties 8.1 ir 8.2 punktais, nuomininkui tenka pareiga atsakyti už įrangos sugadinimą.

Ieškovė 2019 m. spalio 1 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą – faktūrą INV0317491 17 976,52 Eur sumai, nurodydama apmokėjimo terminą iki 2019 m. spalio 31 d. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad ši sąskaita išrašyta anksčiau, nei pati ieškovė gavo sąskaitas, susijusias su generatoriaus remontu, ir ši aplinkybė kelia abejones dėl sąskaitoje nurodytų sumų pagrįstumo. Šioje byloje susiklostė situacija, kai ieškovė, nepaisant aiškių faktiškai patirtų išlaidų apmokant už generatoriaus remontą sumų, iš atsakovės prašo priteisti didesnes sumas, o prašomų priteisti sumų iš esmės negali aiškiai pagrįsti. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Pabrėžtina, kad kompensavus ieškovės patirtus nuostolius, negali būti sukuriama situacija, kad ieškovė atsidurtų geresnėje padėtyje nei iki daikto sugadinimo. Pažymėtina, kad ieškovė, manydama, kad faktiškai su remontu ar transportavimo išlaidų kompensavimu nebus visiškai atlyginta žala, turėjo galimybę tikslinti ieškinio reikalavimus ir įrodinėti negautų pajamų dydį. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė siekia ne tik žalos atlyginimo, bet ir tam tikros pelno dalies, susijusios su žalos atlyginimu.

Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

Nesant akivaizdžių įrodymų apie faktines ieškovo išrašytoje sąskaitoje nurodytas sumas, taip pat įvertinus tai, kad  sąskaita atsakovui išrašyta dar iki duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas gavimo,  teismas daro išvadą, kad dalis šioje sąskaitoje nurodytų sumų  neatitinka reali ieškovo patirtos žalos, padarytos dėl atsakovo tinkamo nuomos sutarties sąlygų nesilaikymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB STorent“ ir SIA „STORENT“ 2008 m. gruodžio 8 d. sudarė Ilgalaikės statybos įrangos nuomos sutartį Nr. S6-/2008/12/8, pagal kurią SIA „STORENT“ išnuomojo ieškovei statybos įrangą, taip pat įsipareigojo teikti papildomas įrangos transportavimo, montavimo, išmontavimo ir kitas paslaugas, susijusias su įrangos naudojimu, suteikiant teisę UAB „STORENT pernuomoti įrangą kitiems asmenims be išankstinio nuomotojo raštiško patvirtinimo. 

SIA „KLIPS- B“ 2019 m. gruodžio 20 d. pažymoje „Dėl dyzelinio generatoriaus SDMO V275K S.Nr. V275C214005145 variklio (VOLVO Penta TAD734GE Nr. 5311580681) degalų sistemos remonto“ nurodyta, kad atliekant diagnostiką dėl negalėjimo užvesti variklį, buvo nustatyti defektai, atsiradę dėl nekokybiškų degalų naudojimo (degalų sistemoje aptiktas vanduo ir rūdys): sugadinti degalų purkštukai, sugadintas aukšto slėgio degalų skirstytuvas (common Rail). Sugadintas degalų reguliatorius, cilindro galvutės degalų kanalų užterštumas, degalų vamzdelių užterštumas, degalų filtrų užterštumas.

Sutiktina su atsakovės pozicija, jog būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog generatorius sugedo ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, t. y. būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovė netinkami naudojo išnuomotą įrangą. Šioje byloje ieškovė generatoriaus gedimo priežastį įrodinėjo Latvijos įmonės SIA „KLIPS – B“ pažyma ir liudytojų parodymais. Teismo vertinimu, liudytojų parodymai, SIA„KLIPS - B“ pažyma, ieškovės pateiktos ištraukos iš generatoriaus naudojimo instrukcijos suteikia pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad generatorius sugedo ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, bet dėl netinkamo kuro naudojimo. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad generatoriui prieš 4 dienas iki perdavimo buvo atlikta periodinė apžiūra, generatorius buvo išvalytas, pakeisti filtrai. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad perka kokybės reikalavimus atitinkančius degalus savaime nei paneigia, nei įrodo aplinkybės, ar generatoriui naudoti degalai buvo tinkamos kokybės, ar neturėjo priemaišų, lėmusių SIA „KLIPS - B“ išvadą apie generatoriaus gedimo priežastį. Byloje nėra ginčo, kad gedimo metu išpiltas kuras buvo neįprastos oranžinės spalvos, nors, kaip nurodė ieškovo iniciatyva apklausti liudytojai, įprasta, jog degalai yra skaidrūs. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, dėl kokių priežasčių kuras pakeitė spalvą. Baigiamojoje kalboje atsakovės atstovė užsiminė (2021 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:41:04 – 1:41:12 min.), jog „kuras buvo žymėtas, gal ne visai laikantis reikalavimų“. Taigi, iš esmės atsakovė pripažino, jog generatoriui naudojamas kuras turėjo priemaišų, tačiau į bylą neteikė jokių įrodymų, kad naudotos priemaišos žymint kurą neturėjo įtakos gedimui. Įvertinus įrodymų visumą teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad generatorius sugedo ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, o dėl netinkamo kuro, taigi, teismo vertinimu, ieškovas savo įrodinėjimo pareigą, kiek tai susiję su generatoriaus gedimo priežasties nustatymu, įvykdė. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė iki pareikalavimo atlyginti žalą būtų kėlusi savo atsakomybės klausimus, dar daugiau atsakovės atstovė nurodė, kad jei ieškovė nebūtų reikalavusi kaip žalos atlyginimo sunkiai paaiškinamų nepagrįstų sumų, žala ieškovei būtų atlyginta ir šiai nesikreipiant į teismą (2021 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 01:53: 43 – 01:53:56 min.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011 išaiškinta, kad nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jei tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje; automobilis yra tokios prigimties daiktas, kuris turi potencialią gedimo riziką, egzistuojančią nepriklausomai nuo to, kaip jis eksploatuojamas; automobilio variklio gedimas yra toks, kuris gali atsirasti kiek dėl natūralaus automobilio dėvėjimosi, tiek dėl kitų priežasčių, tokio defekto priežastis galima nustatyti tik atlikus nuodugnų automobilio tyrimą;  automobilio variklio gedimas, nuomotojui neįrodžius kitaip, laikytinas gedimu, atsirandančiu dėl natūralaus daikto naudojimo; šalims tokio natūralaus automobilio gedimo rizikos sutartimi nepriskyrus atsakovui, ši rizika lieka nuomotojui (CK 6.485, 6.499 straipsniai); nuomotojas, teigdamas, kad automobilio variklio defektas atsirado dėl nuomininko kaltės, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai); natūrali daikto sudegimo rizika priskiriama nuomotojui.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, remiantis šalių sudarytos Bendradarbiavimo sutarties 8.1 ir 8.2 punktais, nepriklausomai nuo atsakovės kaltės formos,  ieškovei pateikus pakankamus įrodymus išvadai, jog gedimas įvyko ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovės nuotolius dėl generatoriaus sugadinimo. Ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus ir juos sumažinus, ieškovės reikalavimą žalos atlyginimo sudaro 3 kategorijų sumos: 12 969,28 Eur suma, skirta apmokėti SIA „Storent“ išrašytas sąskaitas, 500 Eur transportavimo išlaidos ir 2828,55 Eur PVM  sumokėti. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė faktiškai patyrė 12 969,28 Eur išlaidas, apmokėdama SIA „Storent“ išrašytas sąskaitas, susijusias su generatoriaus remontu. Ieškovės pateiktais duomenimis, ji sąskaitas SIA „Storent“apmokėjo 2020 m. kovo 6 d.

Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė patyrė realias 500 Eur išlaidas, susijusias du generatoriaus transportavimu į Latviją. Vien šios sumos deklaratyvus įrašymas į sąskaitą, ypač esant ginčui dėl šios sumos būtinumo ir realumo, neįrodo, kad ieškovė patyrė būtent tokio dydžio transportavimo išlaidas. Nors sutiktina, kad pačios transportavimo išlaidos galėtų būti atlyginamos. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra gauta jokių įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė patyrė būtent  500 Eur išlaidų, susijusią su generatoriaus transportavimu. Be to, sutiktina su atsakovės pozicija, kad žala (nuostoliai) nėra apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu. Teismo įsitikinimu, ieškovė nepagrįstai išlaidas generatoriaus remontui traktuoja kaip suteiktas paslaugas. Teismo vertinimu, generatoriaus diagnostikos ir remonto paslaugas teikė SIA „KLIPS - B“. Iš į bylą pateiktos SIA „KLIPS - B“ sudarytos sąmatos matyti, kad generatorių planuojama medžiagų(detalių) kaina 9968,50 Eur (be PVM),darbų kaina – 550 Eur, PVM mokestis 2093,39 Eur, bendra planuojama suma – 12 611 Eur (su PVM) (57-59 el. bylos popierinio priedo l.). Į bylą pateiktuose SIA „KLIPS-B“ važtaraščiuose Nr. KLI2019260, Nr. KLI2019261, Nr. KLI2019269, skirtuose SIA „Storent“, PVM mokestis taip pat yra įtrauktas (10 807,73 Eur be PVM mokesčio, 13077,36 Eur su PVM mokesčiu). 

Teismas pabrėžia, kad SIA „Storent“ ir UAB „Storent“ tarpusavio kainodaros taisyklės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, , taip pat šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra ir tai, kuris iš subjektų - SIA „KLIPS-B“ , SIA „Storent ar UAB „Storent“ turi mokėti pelno ar pridėtinės vertės mokesčius. Akcentuotina, kad šioje byloje jokiu procesiniu statusu Latvijos įmonės nedalyvauja ir teismas negali pasisakyti dėl šių subjektų teisių ir pareigų, juolab kad mokestinė teisė nėra šios bylos nagrinėjimo aspektas.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatytas visiško nuostolių atlyginimo principas. Kaip jau minėta, nuostoliai turi būti realūs, įrodomi. Teismo įsitikinimu, ieškovė įrodė tik dalies prašomų priteisti nuostolių pagrįstumą, t. y. į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė faktiškai patyrė 12 969,28 Eur išlaidas, susijusias su SIA „Storent“ generatoriaus remonto išlaidų kompensavimu. Būtent ši sumos dalis laikytina pagrįsta ir įrodyta, taigi ir priteistina iš atsakovės kaip žalos atlyginimas, o likusi reikalavimų dalis atmestina (CPK 178 str.).

Procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Byloje nėra duomenų, kad ginčo šalys buvo sutarusios dėl procesinių palūkanų dydžio, todėl ieškovas turi teisę jas reikalauti skaičiuoti pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo 12 969,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti šalių argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už pradinius ieškinio reikalavimus priteisti 17 976,52 Eur sumą yra sumokėjusi 404 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovės pateiktais duomenimis ji patyrė 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 552,57 Eur dokumentų vertimo į valstybinę kalbą išlaidų, iš viso 1 956,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus iki 16 297,83 Eur sumos, tačiau akivaizdu, kad šis ieškinio reikalavimų sumažinimas sietinas su teismo posėdžio metu akivaizdžiai paaiškėjusiu dalies reikalavimų nepagrįstumu. Dėl nurodytų aplinkybių, skirstant bylinėjimosi išlaidas ir apskaičiuojant atlygintų bylinėjimosi išlaidų proporciją, spręstina, kad byloje yra patenkinti 72 procentai reikalavimų. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 d., 98 str., ieškovei iš atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 1408,73 Eur bylinėjimosi išlaidų(CPK 93 str. 2 d.)..

Atsakovė šioje byloje patyrė 1694 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių 28 procentai, t. y. 474,32 Eur atsakovės naudai priteistina iš ieškovės (CPK 93 str. 2 d.). 

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „HC betonas“, j. a. k. 304102190,  ieškovės UAB „Storent“, j. a. k. 302251303,  naudai 12 969,28 Eur (dvylika tūkstančių devyni šimtai šešiasdešimt devyni eurai dvidešimt aštuoni centai) nuostolių atlyginimo, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12969,28 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1408,73 Eur ( tūkstantis keturi šimtai aštuoni eurai septyniasdešimt trys centai) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Storent“, j. a. k. 302251303, atsakovės UAB „HC betonas“, j. a. k. 304102190, naudai 474,32 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt keturi eurai trisdešimt du centai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                               Aistė Petrevičienė