Civilinė byla Nr. e2-322-1097/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17804-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Deimenai Krasauskaitei,

dalyvaujant ieškovo automobilių sporto klubo „ESmotorsport“ atstovams vadovui E. S. ir advokatui Dariui Butvilavičiui,

atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovei K. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo automobilių sporto klubo „ESmotorsport“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas automobilių sporto klubas ,,ESmotorsport“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ADB ,,Gjensidige“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, prašydamas pripažinti 2020 m. sausio 4 d. įvykį draudžiamuoju ir priteisti ieškovui iš atsakovės 3 884,09 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovas nurodė, kad Transporto priemonės draudimo sutarties (draudimo liudijimo Nr. GJELT 3075620) pagrindu laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. atsakovė buvo apdraudusi automobilį Porsche Macan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, 2020 m. sausio 4 d. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu apdraustas automobilis apgadintas (apsisukant nesuveikė vaizdą fiksuojanti priekinė apsaugos stebėjimo kamera ir atsitrenkta į įvažiavimą į kiemą blokuojantį stulpelį). Atsakovė žalos byloje Nr. CLT2020485 priimtu sprendimu įvykį pripažino nedraudžiamuoju, motyvuodama tuo, kad eismo įvykis įvyko ne deklaruotu metu ir aplinkybėmis, o automobilio sugadinimas buvo iki draudimo sutarties sudarymo. Ieškovo teigimu, toks atsakovės sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes sudarant automobilio draudimo sutartį automobilis buvo nufotografuotas, nefiksuota apgadinimų ar defektų. Be to, iki draudimo sutarties sudarymo automobilis buvo nenutrūkstamai draudžiamas transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ ir jokių žalų nebuvo patyręs. Ieškovo teigimu, nurodytas eismo įvykis yra draudžiamasis įvykis, todėl atsakovė turėtų išmokėti draudimo išmoką.

3.       Atsakovė ADB ,,Gjensidige“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2020 m. sausio 7 d. pagal ieškovo pranešimus atsakovė pradėjo keturias žalų bylas dėl 2020 m. sausio mėnesio pradžioje įvykusių eismo įvykių ir žalų bylų administravimo metu nustatė, kad ginčo automobilis iki draudimo sutarties su atsakove sudarymo, t. y. 2019 m. gruodžio 12 d., buvo nuvarytas į UAB „Prime auto“ Porsche centrą garantiniams darbams, apžiūrai ir garantijos pratęsimui. Centre automobilis buvo nufotografuotas nenuplautas ir šios nuotraukos pateiktos draudimo brokeriui, siekiant suklaidinti draudikę ir patvirtinti, kad sudarant draudimo sutartį (2019 m. gruodžio 15 d.) automobilis neva yra sveikas ir neturi jokių apgadinimų. Atsakovės teigimu, 2019 m. gruodžio 12 d. Centre nuplovus automobilį ir jį apžiūrėjus buvo nustatyti šie pažeidimai: priekinio stiklo įdaužos, variklio gaubto pažeidimai, priekinio bamperio pažeidimai – įdaužos, priekinio bamperio centrinių grotelių pažeidimai – įdaužos, galinio bamperio subraižymai kairėje pusėje. Beveik visi 2019 m. gruodžio 12 d. nustatyti automobilio sugadinimai sutampa su automobilio sugadinimais, kurie, pasak ieškovo, buvo padaryti ieškovo deklaruojamų įvykių 2020 m. sausio mėnesį metu. Atsakovės teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nurodyti automobilio pažeidimai draudimo sutarties sudarymo metu buvo nuslėpti nuo draudikės. Be to, ieškovas klaidino atsakovę ir siekė nuslėpti tikrąsias 2020 m. sausio 4 d. įvykio aplinkybes: 2019 m. gruodžio 30 d. ieškovas į UAB „Prime Auto“ atsiuntė automobilio nuotraukas, kuriose matyti priekinio bamperio dešinės (keleivio) pusės apatinės dalies apgadinimai, tačiau nurodė atsakovei, jog šie apgadinimai neva atsirado 2020 m. sausio 4 d. Nurodytos aplinkybės, atsakovės teigimu, patvirtina, kad dalis ieškovo deklaruojamų automobilio sugadinimų atsirado iki draudimo sutarties sudarymo; ieškovas neatskleidė draudikei teisingos informacijos apie automobilio būklę sudarant draudimo sutartį, tikrųjų įvykių aplinkybių, klaidino draudikę dėl šių įvykių laiko. Taigi, atsakovės teigimu, ieškovas tiek draudimo sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu elgėsi nesąžiningai. Dėl to atsakovė pagrįstai ir teisėtai 2020 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą žalos byloje Nr. CLT2020485 dėl ieškovo deklaruojamo 2020 m. sausio 4 d. įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju (Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 I dalies 12.11.2, 5.6 punktai).

4.       Dublike ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad dėl įvykusio nesusipratimo ir žmogiškosios klaidos, fiksuojant ir registruojant ginčo automobilio žalas, ieškovo administratorė nurodė netikslias eismo įvykių datas. Atsižvelgdamas į padarytą klaidą, ieškovo vadovas atsisakė pretenzijų dėl visų kitų atsakovės minimų žalų atvejų, išskyrus tą, dėl kurio yra nagrinėjama ši civilinė byla. Atsakovės kaip nusikalstamas vertinamas ieškovo elgesys yra paprasčiausias suklydimas registruojant įvykį, nes ieškovas yra juridinis asmuo, turintis ne vieną automobilį, kuriuos vairuoja skirtingi asmenys, apie įvykusius draudžiamuosius įvykius draudimo bendrovei praneša ne patys įvykiuose dalyvavę asmenys, o kiti asmenys (atsakingi ieškovo darbuotojai, draudimo brokeriai ir pan.). Dėl šių aplinkybių gali pasitaikyti informacijos apie įvykio aplinkybes netikslumų, tačiau draudikas, gavęs pranešimą apie įvykusią žalą ir atlikdamas draudžiamojo įvykio administravimo veiksmus, turi galimybę pasitikslinti dėl įvykio aplinkybių, paprašyti išsamesnių paaiškinimų iš to asmens, kuris dalyvavo įvykyje. Šiuo atveju atsakovė priėmė formalų sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką, kurį grindė vien tuo, kad draudikei buvo nurodyta įvykio data 2020 m. sausio 4 d., nors įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 30 d. Abi šios datos patenka į draudimo apsaugos laikotarpį, todėl ieškovo suklydimas netiksliai nurodant įvykio datą šiuo atveju nėra reikšmingas. Priimdama ginčijamą sprendimą atsakovė nevertino draudėjo kaltės, draudimo sutarties pažeidimo sunkumo, jo priežastinio ryšio su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydžio. Be to, atsakovė draudimo išmoką atsisakė mokėti nurodydama, kad įvykis įvyko iki draudimo sutarties sudarymo, o atsiliepime į ieškinį atsakovė jau neneigia, kad automobilio priekinio bamperio dešinės pusės apatinės dalies apgadinimai (atsiradę šiai bylai aktualaus įvykio metu) atsirado draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Taigi, atsakovės sprendime nurodytas motyvas, kad „sugadinimas buvo iki sutarties sudarymo“ nėra teisingas ir nėra teisiškai pagrįstas. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, o suklastojimu nelaikytina klaida, netikslumas. 

5.       Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatytas faktas, jog ieškovas pateikė neteisingą informaciją apie ginčo įvykį, todėl sprendimas pagrįstai priimtas Draudimo taisyklių 5.6 punkto pagrindu. Ieškovo veiksmai nuosekliai klaidinant draudikę dėl įvykių aplinkybių patvirtina ieškovo nesąžiningumą draudikės atžvilgiu ir neteisėtą siekį gauti draudimo išmokas – ieškovas tvirtino, jog eilė įvykių įvyko draudimo sutarties galiojimo metu, nors vėliau buvo nustatyta, kad apgadinimai padaryti dar iki sudarant draudimo sutartį. Teisingos informacijos apie įvykį pateikimas yra esminė ir būtina sąlyga, sprendžiant įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju klausimą, o ieškovo nesąžiningumas, nuoseklus ir sistemingas draudikės klaidinimas iš esmės užkirto kelią patikrinti, ar ginčo įvykis turi nedraudžiamųjų įvykių požymius. 

6.       Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Ieškovo vadovas paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 30 d. automobiliu atsitrenkė į stulpelį ir apgadino priekinį bamperį. Pažeidimus nufotografavo, nuotraukas nusiuntė UAB „Prime auto“ Porsche centrui, nurodė darbuotojui suforminti įvykį ir tą pačią dieną išvyko į užsienį. Dėl nežinomų priežasčių darbuotojas eismo įvykio dokumentų nesutvarkė, todėl įvykį užregistruoti buvo pavesta A. S., kuri, pildydama dokumentus, dėl nesusikalbėjimo nurodė ne tą eismo įvykio dieną, t. y. įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 30 d., o pildant dokumentus nurodyta 2020 m. sausio 4 d. 2019 m. gruodžio 12 d. ginčo automobilis buvo pristatytas į saloną garantinei apžiūrai, salono darbuotojai nuplovė automobilį, identifikavo pažeidimus ir patarė juos ,,suforminti“ vienu metu. Tai ir buvo padaryta po 2019 m. gruodžio 30 d. eismo įvykio pranešant apie visus eismo įvykius, dėl kurių užverstos keturios žalų bylos. Taip pat ieškovo vadovas paaiškino, kad ieškovas turi 17-20 automobilių, kurie yra draudžiami nenutrūkstamu draudimu, o pastaruoju rūpinasi draudimo brokeriai. Dėl to ieškovo vadovui nebuvo žinoma, jog 2019 m. gruodžio 15 d. draudimo sutartis buvo pasirašyta ne su tuo pačiu draudiku, t. y. kad tai buvo ne draudimo sutarties pratęsimas, o pasirašyta nauja draudimo sutartis su atsakove. Šiai aplinkybei paaiškėjus, ieškovas atsisakė pretenzijų atsakovei pagal tris iš keturių eismo įvykių dėl pažeidimų, kurie buvo fiksuoti 2019 m. gruodžio 12 d. automobilių salone. Tačiau ketvirtas eismo įvykis – ginčo įvykis – įvyko draudimo sutarties su atsakove galiojimo metu – 2019 m. gruodžio 30 d., todėl atsakovė, neįsigilinusi į skirtingas įvykių aplinkybes bei laiką, mokėti draudimo išmoką atsisakė nepagrįstai.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas paaiškino, kad ieškovas yra įmonė, draudžianti daug automobilių, o ginčo automobilis buvo nuolat draudžiamas nepertraukiamu draudimu. Prieš sudarant sutartį su atsakove, automobilis buvo draudžiamas AB ,,Lietuvos draudimas“ ir jokių draudimo išmokų nebuvo sumokėta. Taigi, ieškovas neturėjo jokio logiško motyvo neva ankstesnius įvykius įrodinėti įvykus draudimo sutarties su atsakove galiojimo metu. Be to, atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką, nurodžiusi, kad sugadinimai atsirado iki draudimo sutarties sudarymo, o vėliau atsakovė procesiniuose dokumentuose pripažino, kad ginčo įvykio metu atsiradusių sugadinimų iki draudimo sutarties sudarymo nebuvo. Taigi, atsakovės atsisakymo mokėti draudimo išmoką argumentai nepagrįsti ir nurodytas pagrindas neteisingas – nėra įrodyta, jog ginčo įvykio sugadinimai būtų atsiradę iki draudimo sutarties sudarymo. Atsakovė sprendimą nemokėti draudimo išmokos priėmė neištyrusi įvykio aplinkybių ir tik paskui ėmėsi tirti aplinkybes, nurodė naujas atsisakymo priežastis. Tai neatitinka žalos administravimo sekos ir draudiko pareigos ištirti įvykį. Pabrėžė, kad ieškovo administratorės suklydimas nurodant įvykio datą nėra esminis, negali būti laikomas sąmoningu nesąžiningu elgesiu, ieškovui dėl ginčo įvykio nėra pareikšti jokie įtarimai ar kaltinimai.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad draudikės atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindas nėra keičiamas, nes Draudimo taisyklių 5.6 punkte yra įtvirtinti keli alternatyvūs įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju pagrindai, o žalos administravimo metu surinkta pakankamai duomenų, jog ieškovas klaidino atsakovę dėl eismo įvykių laiko. Dauguma automobilio apgadinimų fiksuoti iki draudimo sutarties su atsakove sudarymo, 2019 m. gruodžio mėnesį, tačiau ieškovo administratorė, pateikdama 2020 m. sausio 7 d. pranešimus, nurodė įvykių datas 2020 m. sausio 3,4, 6 d. Administratorė turėjo žinoti įvykių aplinkybes. Klaidinimas buvo atsikartojantis, nuoseklus, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovas suklastojo teikiamus duomenis ir elgėsi nesąžiningai. Draudikei pakako duomenų atsisakyti mokėti draudimo išmoką, o ikiteisminis tyrimas nepaneigtų išvados, jog draudikei buvo pateikta netiksli medžiaga apie įvykius.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. 

9.       Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės:

9.1.                      Transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. GJETT3075620 pagrindu atsakovė ADB ,,Gjensidige“ laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. apdraudė automobilį Porsche Macan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis apdraustas pagal Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisykles Nr. 049 (toliau ir – Taisyklės Nr. 049). Draudėjas – ieškovas automobilių sporto klubas ,,ESmotorsport“, automobilinio savininkas ir naudos gavėjas – SIA ,,Unicredit Leasing“ Lietuvos filialas.

9.2.                      Ieškovo administratorė A. S. 2020 m. sausio 7 d. pranešė draudikei apie keturis eismo įvykius, dėl kurių užvestos keturios žalų bylos:

9.2.1.                      Žalos byla Nr. CLT2020455 dėl 2020 m. sausio 3 d. eismo įvykio, kai (duomenys neskelbtini), automobiliui važiuojant atbuline eiga, buvo atsitrenkta į apsauginius kiemo vartus. Nubrozdintas automobilio galinis bamperis.

9.2.2.                      Žalos byla Nr. CLT2020485 dėl 2020 m. sausio 4 d. eismo įvykio, kai (duomenys neskelbtini), apsisukant nesuveikė vaizdą fiksuojanti priekinė apsaugos stebėjimo kamera ir automobiliu buvo atsitrenkta į įvažiavimą į kiemą blokuojantį stulpelį (toliau – ir ginčo įvykis). Apgadintas (prakirstas) priekinis automobilio bamperis.

9.2.3.                      Žalos byla Nr. CLT2020463 dėl 2020 m. sausio 6 d. eismo įvykio, kai automagistralėje Klaipėda – Vilnius nuo priekyje važiuojančio krovininio automobilio iš po ratų pabiro akmenys, kurie apgadino priekinį automobilio stiklą.

9.2.4.                      Žalos byla Nr. CLT2020468 dėl 2020 m. sausio 6 d. eismo įvykio, kai automagistralėje Klaipėda – Vilnius nuo priekyje važiuojančio krovininio automobilio iš po ratų pabiro akmenys, kurie apgadino priekinį automobilio bamperį.

9.3.                      2020 m. sausio 9 d. raštu dėl 2020 m. sausio 4 d. įvykio žalos byloje Nr. CLT2020485 atsakovė kreipėsi į ieškovą, prašydama pateikti papildomus dokumentus ir informaciją. 2020 m. sausio 29 d. el. laišku ieškovo atstovė A. S., atsakydama į draudikės klausimus, paaiškino dėl įvykių aplinkybių, taip pat nurodydama, kad įvykių laikas – 2020 m. sausio 3, 4, 7 d. Pagal aprašymą ginčo įvykis, kai automobilio priekiniu bamperiu atsitrenkta į užtvarą, įvyko 2020 m. sausio 4 d., apie jį pranešta per 3 darbo dienas (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 9).

9.4.                      2020 m. vasario 4 d. pranešimu žalos byloje Nr. CLT2020485 dėl 2020 m. sausio 4 d. įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju atsakovė informavo ieškovą, kad draudikė priėmė sprendimą 2020 m. sausio 4 d. įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes ,,eismo įvykis įvyko ne deklaruotu metu ir ne pateiktomis aplinkybėmis, o sugadinimas buvo iki sutarties sudarymo“. Pranešime nurodoma, kad pagal detalius nuotraukų fiksavimo duomenis nustatyta, jog sugadinimai, kurių atsiradimas deklaruotas 2020 m. sausio 4 d., yra užfiksuoti 2019 m. gruodžio 12 d. Draudimo sutartis sudaryta 2019 m. gruodžio 15 d., apmokėta 2019 m. gruodžio 16 d. ir įsigaliojo nuo 2019 m. gruodžio 17 d. Rašte atsakovė nurodė, kad ,,sugadinimai buvo iki sutarties sudarymo, o ADB ,,Gjensidige“ buvo pateikta klaidinanti informacija siekiant gauti draudimo išmoką“, todėl, vadovaujantis Draudimo taisyklių Nr. 049 12.11.2, 5.6 punktais, draudimo išmoka nemokama.

9.5.                      Tapataus turinio 2020 m. vasario 4 d. pranešimais žalos bylose Nr. CLT2020455, Nr. CLT2020463, Nr. CLT2020468 dėl 2020 m. sausio 3 d., 2020 m. sausio 6 d. įvykių pripažinimo nedraudžiamaisiais, atsakovė informavo ieškovą, kad draudikė priėmė sprendimus nurodytus įvykius pripažinti nedraudžiamaisiais, nes ,,eismo įvykis įvyko ne deklaruotu metu ir ne pateiktomis aplinkybėmis, o sugadinimas buvo iki sutarties sudarymo“.

9.6.                      2020 m. vasario 25 d. prašymu ieškovo atstovas atsisakė reikalavimų dėl trijų automobilio eismo įvykių žalos bylose Nr. CLT2020468, Nr. CLT2020455 ir Nr. CLT2020463, nurodydamas, jog reikalavimų atsisako dėl padarytų savo klaidų. Taip pat rašte ieškovo atstovas prašė iš naujo ištirti dėl žalos Nr. CLT2020485 (dėl ginčo įvykio) pateiktą medžiagą ir priimti sprendimą.

9.7.                      2020 m. kovo 20 d. atsakovė kreipėsi su pareiškimu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, 2020 m. kovo 31 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo sukčiauti (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 12). 2021 m. spalio 18 d. raštu Nr. IBPS-S-521686-21 Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras informavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, o surašytame kaltinamajame akte nėra kaltinamiesiems pareikštas įtarimas dėl 2020 m. sausio 4 d. įvykio (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio (epizodo).

10.       Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste ieškovas ieškiniu ginčija atsakovės sprendimą žalos byloje Nr. CLT2020485 dėl 2020 m. sausio 4 d. įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju ir prašo pripažinti įvykį draudžiamuoju bei priteisti iš atsakovės draudimo išmoką už šį įvykį. Taigi, šios bylos nagrinėjimo dalykas – atsakovės sprendimo pripažinti ginčo įvykį žalos byloje Nr. CLT2020485 nedraudžiamuoju pagrįstumo bei teisėtumo vertinimas.

11.       Draudimo sutarties esmė yra draudimo išmokos išmokėjimas, jeigu įvyksta draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis), todėl draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). 

12.       Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 punkte apibrėžta, kad draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Transporto priemonių draudimo liudijime Nr. GJETT3075620 apibrėžti draudžiamieji įvykiai, tarp kurių – ir autoavarija. Ginčo teisiniams santykiams taikytinų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 I dalies 4.2 punkte nustatyta, kad draudžiamasis įvykis – autoavarija – tai eismo įvykis, kuriame dalyvavo bent viena judanti transporto priemonė ir kuriame buvo sugadinta (sunaikinta) apdrausta transporto priemonė, jos papildoma įranga, nukentėjo apdraustieji. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ginčo įvykis – automobilio apgadinimas šiam atsitrenkus į įvažiavimą į kiemą blokuojantį stulpelį – atitinka nurodyto draudžiamojo įvykio kriterijus ir šiuo aspektu galėtų būti tokiu pripažintas.

13.        Atsakovė ginčo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė mokėti draudimo išmoką Draudimo taisyklių Nr. 049 I dalies 12.11.2, 5.6 punktų pagrindu, nurodydama, kad ,,eismo įvykis įvyko ne deklaruotu metu ir ne pateiktomis aplinkybėmis, o sugadinimas buvo iki sutarties sudarymo“. Kilus ginčui dėl šių faktinių aplinkybių, aktualios įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės.

14.       Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). 

15.       Šios bylos kontekste aktualūs draudimo teisiniuose santykiuose išskiriami įrodinėjimo pareigos ypatumai. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudimo taisyklių Nr. 049 bendrųjų draudimo sąlygų 6.9 punkte taip pat tiesiogiai įtvirtinta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, kurios atleidžia jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar leidžia ją sumažinti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudėjui tenka pareiga įrodyti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikui, atsisakančiam mokėti draudimo išmoką – kad šis įvykis yra nedraudžiamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013). Nedraudžiamojo įvykio įrodinėjimo pareiga tenka draudikui, šiuo pagrindu atsisakančiam mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016).

16.       Taigi, atsakovei, Draudimo taisyklių Nr. 049 I dalies 12.11.2, 5.6 punktų pagrindu ginčo įvykį pripažinusiai nedraudžiamuoju ir atsisakiusiai mokėti draudimo išmoką, tenka pareiga įrodyti tokio sprendimo pagrįstumą.

Dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką Taisyklių Nr. 049 I dalies 12.11.2 punkte nustatytu pagrindu  

17.       Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 I dalies 12.11.2 punkte įtvirtinta, kad draudimo išmoka nemokama, jei draudimo sutartis sudaryta po įvykio (žalos atsiradimo). Atsakovė 2020 m. vasario 4 d. pranešimu žalos byloje Nr. CLT2020485 dėl 2020 m. sausio 4 d. įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju nurodė, kad sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju grindžiamas tuo, kad atsakovė nustatė, jog automobilio sugadinimas buvo iki sutarties sudarymo. Šia išvadą atsakovė grindė iš UAB ,,Prime Auto“ gautų automobilio nuotraukų fiksavimo duomenimis, nurodydama, jog nuotraukos buvo padarytos 2019 m. gruodžio 12 d., t. y. iki draudimo sutarties sudarymo.

18.       Minėta, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra žalos byloje Nr. CLT2020485 tirtas eismo įvykis, kai (duomenys neskelbtini), automobiliu buvo atsitrenkta į įvažiavimą į kiemą blokuojantį stulpelį ir apgadintas (prakirstas) priekinis automobilio bamperis. Byloje pateikta medžiagos, aktualios nustatant tikėtiną šio ginčo eismo įvykio laiką:

18.1.                      Pateiktos UAB ,,Prime Auto“ darytos automobilio nuotraukos – atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 10. Iš atsakovės pateiktų šių nuotraukų meta duomenų matyti, kad nuotraukos darytos 2019 m. gruodžio 12 d. (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 11). Iš nuotraukų matyti, kad jose fiksuoti automobilio apgadinimai, atitinkantys žalos bylose Nr. CLT2020468, Nr. CLT2020455 ir Nr. CLT2020463 apibūdintus automobilio apgadinimus: priekinio stiklo, priekinio bamperio, priekinio bamperio centrinių grotelių įdaužos, variklio gaubto pažeidimai, galinio bamperio subraižymas.

18.2.                      Pateiktos automobilio nuotraukos – atsiliepimo į ieškinį priedai nuotraukos Nr. 26, 27, 28, kurias atsakovė nurodo gavusi 2019 m. gruodžio 30 d. Iš nuotraukų matyti, kad jose užfiksuoti automobilio priekinio bamperio apgadinimai (prakirstas), atitinkantys ginčo eismo įvykio žalos byloje Nr. CLT2020485 aplinkybes.

18.3.                      2019 m. gruodžio 30 d. 9.13 val. pastato vaizdo kameros fiksuoto įrašo ištrauka, kurioje matyti, kad automobilio priekinis bamperis nėra pažeistas (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 15).

18.4.                      2020 m. sausio 16 d. el. laiškas, kuriuo atsakovės atstovas kreipėsi į UAB ,,Prime Auto“ darbuotoją T. K., prašydamas nurodyti, kokią dieną automobilis buvo atvažiavęs į centrą pirminei apžiūrai ir kokie sugadinimai buvo užfiksuoti. Centro darbuotojas atsakė, kad automobilis buvo atvykęs į servisą 2019 m. gruodžio 23 d. ir tą dieną buvo pastebėti priekinio bamperio, variklio gaubto, priekinio stiklo, galinio bamperio pažeidimai. Taip pat laiške nurodyta, kad ,,tada klientas žadėjo registruoti įvykius ir jau po kurio laiko atsirado naujas įvykis su prakirstu priekiniu bamperiu. Tačiau tikslios datos pasakyti negaliu, nes mes gavome tik nuotraukas iš kliento“.

18.5.                      2020 m. sausio 29 d. el. laiškas, kuriame ieškovo administratorė A. S., atsakydama į draudikės klausimus, paaiškino įvykių aplinkybes, nurodydama, kad eismo įvykių laikas – 2020 m. sausio 3, 4, 7 d. Pagal aprašymą ginčo įvykis (duomenys neskelbtini), kai automobilio priekiniu bamperiu atsitrenkta į užtvarą, įvyko 2020 m. sausio 4 d., apie jį pranešta per 3 darbo dienas (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 9).

18.6.                      2020 m. vasario 19 d. įvykio aplinkybių pranešimo protokole UAB ,,Prime Auto“ darbuotojas T. K. dėl 2020 m. sausio 3, 4, 6 d. įvykių nurodė, kad 2019 m. gruodžio 12 d. į Porsche saloną Vilniuje buvo pristatytas automobilis Porsche Macan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), garantiniams darbams ir apžiūrai, garantijos pratęsimui. Automobilio apžiūros metu nustatyti pažeidimai: priekinio stiklo išdaužos, variklio gaubto pažeidimai, priekinio bamperio išdaužos, priekinio bamperio centrinių grotelių išdaužos, galinio bamperio subraižymas, automobilis nufotografuotas. 2020 m. sausio mėnesį nuotraukos nusiųstos draudikei ADB ,,Gjensidige“. Taip pat protokole nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 30 d. dar buvo gautos automobilio nuotraukos su priekinio bamperio dešinės keleivio pusės apatinėje dalyje sugadinimais, kurių salone nebuvo užfiksuota, nes jų nebuvo (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 6). 

18.7.                      2020 m. liepos 22 d. el. laišku draudikės atstovė el. laišku UAB ,,Prime Auto“ atstovui T. K. klausė, kada gautos automobilio nuotraukos, kurias draudikė gavo 2019 m. gruodžio 30 d., ir kuriose užfiksuoti automobilio priekinio bamperio apgadinimai (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 13); atsakydamas UAB ,,Prime Auto“ atstovas nurodė, kad nuotraukos gautos 2019 m. gruodžio 30 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 14).

19.       Išnagrinėjęs nurodytus duomenis ir vadovaujamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas laiko, kad labiau tikėtina, jog ginčo eismo įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 30 d. arba vėliau (CPK 185 straipsnis). Kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų ir susirašinėjimo el. laiškais medžiagos, taip pat iš UAB ,,Prime Auto“ darbuotojų paaiškinimų, automobilio nuotraukos gali būti išskiriamos į dvi grupes – vienos yra fiksuotos UAB ,,Prime Auto“ darbuotojų 2019 m. gruodžio 12 d. ir atitinka žalos bylose Nr. CLT2020468, Nr. CLT2020455 ir Nr. CLT2020463 aprašomų aplinkybių sugadinimus; o kitos – atsakovės pateiktos nuotraukos Nr. 26, 27, 28 – atsiųstos UAB ,,Prime Auto“ darbuotojams ir draudikei 2019 m. gruodžio 30 d. Pastarosios nuotraukos fiksuotos ne UAB ,,Prime Auto“ darbuotojų – jie patvirtino šias nuotraukas gavę 2019 m. gruodžio 30 d. Nuotraukose Nr. 26, 27, 28 fiksuoti ginčo įvykio aplinkybes atitinkantys automobilio apgadinimai. Duomenų apie konkretų šių nuotraukų padarymo laiką (meta duomenų) byloje nėra. 2020 m. vasario 19 d. įvykio aplinkybių pranešimo protokole UAB ,,Prime Auto“ darbuotojas T. K. paaiškino ir 2020 m. liepos 22 d. el. laiške patvirtino, kad 2019 m. gruodžio 12 d. automobilį apžiūrint UAB ,,Prime Auto“ ginčo įvykį atitinkančių sugadinimų – prakirsto priekinio bamperio – nebuvo, o šie apgadinimai fiksuoti iš 2019 m. gruodžio 30 d. gautų nuotraukų. 2019 m. gruodžio 30 d. pastato vaizdo kameros fiksuoto įrašo fragmento kopija patvirtina, kad tuo laiku ginčo įvykio aplinkybes atitinkančių automobilio sugadinimų nebuvo. Nors atsakovė nurodė, kad vaizdo kamerų nustatymai (laikas) gali būti koreguojami, tačiau šių savo abejonių nepagrindė ir nepateikė duomenų, kurie galėtų paneigti matomą fiksuotą vaizdą, jog 2019 m. gruodžio 30 d. automobilio priekinis bamperis nėra prakirstas (CPK 178 straipsnis).

20.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų, jog būtų patvirtinta atsakovės išvada, kad ginčo įvykis būtų įvykęs iki draudimo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki, atsakovės teigimu, 2019 m. gruodžio 17 d. Priešingai, esanti medžiaga leidžia pripažinti labiau tikėtinu tai, jog ginčo įvykis buvo 2019 m. gruodžio 30 d. ar vėliau, t. y. draudimo sutarties su atsakove galiojimo metu, ir patenka į draudimo apsaugos pagal šią sutartį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atsisakymas mokėti draudimo išmoką Taisyklių Nr. 049 I dalies 12.11.2 punkto pagrindu pripažintinas nepagrįstu.

Dėl ginčo įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju Taisyklių Nr. 049 I dalies 5.6 punkto pagrindu  

21.       Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 I dalies 5 punkte įtvirtinti nedraudžiamieji įvykiai, apibrėžiant, jog išvardintais atvejais draudimo išmoka nebus mokama. Tarp išvardintų atvejų, 5.6 punkte įtvirtinta, kad draudimo išmoka nebus mokama, ,,jei žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukiančio administracinę atsakomybę, požymius, taip pat jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, draudėjas ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką“.

22.       Lingvistinis šio punkto aiškinimas leidžia pritarti atsakovės teiginiams, kad Taisyklių Nr. 049 I dalies 5.6 punkte įtvirtinti keli alternatyvūs atvejai, kai įvykis gali būti pripažintas nedraudžiamuoju: 1) kai žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukiančio administracinę atsakomybę, požymius; 2) kai transporto priemonės savininkas, valdytojas, draudėjas ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius; 3) kai transporto priemonės savininkas, valdytojas, draudėjas ar naudos gavėjas kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti buvus bent vieną iš 5.6 punkte nustatytų atvejų ginčo įvykiui pripažinti nedraudžiamuoju (CPK 178, 185 straipsniai).

23.       Pirma, kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nėra nustatę ieškovo nusikaltimo ar chuliganizmo, užtraukiančio administracinę atsakomybę, požymių – 2021 m. spalio 18 d. raštu Nr. IBPS-S-521686-21 Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras informavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga pagal atsakovės pareiškimą perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, o surašytame kaltinamajame akte nėra kaltinamiesiems pareikštas įtarimas dėl 2020 m. sausio 4 d. įvykio (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio (epizodo). 

24.       Antra, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo darbuotoja, pranešdama apie ginčo eismo įvykį, nurodė, jog įvykis įvyko 2020 m. sausio 4 d., ir šią datą patvirtino vėliau el. laiške. Bylą nagrinėjant teisme ieškovo atstovai paaiškino, kad iš tiesų ginčo įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 30 d., o klaidinga jo data atsakovei nurodyta dėl žmogiškosios klaidos, suklydimo, kurį lėmė ieškovo veiklos specifika – naudojamų automobilių skaičius, aplinkybė, jog apie eismo įvykius praneša ne juose dalyvavę darbuotojai ir kt. Taigi, spręstinas klausimas, ar klaidingai nurodyta ginčo įvykio data laikytina duomenų klastojimu Taisyklių Nr. 049 I dalies 5.6 punkto prasme.

25.       Lingvistiškai aiškinant, žodis ,,klasta“ apibrėžiamas kaip apgaulė, pinklės, pikta valia; ,,klastoti“ – daryti ką netikrą, norint apgauti; ,,suklastoti“ – padaryti netikrą, sufalsifikuoti (Keinys, S. et al. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, IV leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000. P. 310, 756). Taigi, kaip pagrįstai nurodė ieškovas dublike, suklastojimu nelaikytina klaida ar netikslumas, nes suklastojimas sietinas su sąmoningu, tyčiniu elgesiu, siekiant apgauti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, labiau tikėtina, ginčo įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 30 d. ar vėliau, t. y. draudimo sutarties su atsakove galiojimo laikotarpiu. Ieškovo atstovas paaiškino, kad ginčo automobilis buvo draudžiamas nepertraukiamu draudimu. Šiuos teiginius patvirtinta byloje pateiktas AB ,,Lietuvos draudimas“ 2020 m. birželio 11 d. raštas Nr. 10.3.3-174, kuriame nurodoma, jog transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis galiojo nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d., o iki 2020 m. birželio 11 d. išmokos nebuvo išmokėtos. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ieškovas, nėra nustatyta racionalaus motyvo klastoti ginčo įvykio laiką – tiek 2019 m. gruodžio 30 d., tiek 2020 m. sausio 4 d. patektų į atsakovės draudimo apsaugos laikotarpį, o iki draudimo sutarties su atsakove sudarymo automobilis taip pat buvo draudžiamas, todėl išmoka taip pat galėtų būti mokama kito draudiko. Atsakovė, grįsdama galimą klastojimo priežastį, procesiniuose dokumentuose užsiminė, kad, galbūt, ginčo įvykio metu buvo kitų aplinkybių, dėl kurių įvykis būtų pripažintas nedraudžiamuoju, pavyzdžiui, variavimas neblaiviam ar apsvaigusiam, pasišalinimas iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, žalos padarymas tyčia ir kt. Tačiau, kaip minėta, draudikas, pripažindamas įvykį nedraudžiamuoju, privalo įrodyti savo teisę tuo pagrindu atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Šiuo atveju nurodytos atsakovės abejonės nėra pagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Be to, nėra duomenų, jog atsakovė būtų tyrusi tokio pobūdžio aplinkybių (ne)buvimo klausimą.

26.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Draudimo taisyklių Nr. 049 bendrųjų sąlygų 6.7.2 punkte nustatyta, jog draudimo išmoka nėra mokama, jei reikalavimas ją mokėti remiasi apgaule, t. y. jei draudėjas bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidindamas nuostolio sumą, o 6.8.1 punkte įtvirtinta draudiko teisė sumažinti draudimo išmoką, jei draudėjas tinkamai neinformuoja draudiko, pateikia neteisingą ar nepilną informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, sistemiškai aiškinant Taisyklių Nr. 049 nuostatas, nesant nustatytam ir įrodytam klastojimo atvejui Taisyklių Nr. 049 I dalies 5.6 punkto prasme, klaidingos ar neteisingos informacijos apie draudžiamąjį įvykį pateikimas galėtų būti vertinamas bendrųjų sąlygų 6.7.2 ar 6.8.1 punktų aspektu. Taigi, ginčo situacijai galėtų būti taikomos konkuruojančios Draudimo taisyklių Nr. 049 nuostatos, o taikytino punkto parinkimas priklauso nuo situacijos vertinimo ir sąvokos ,,suklastojo“ turinio, kuris Taisyklėse Nr. 049 nėra atskleistas. Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi (CK 6.193 straipsnis). Sistemiškai įvertinus aptartas Taisyklių Nr. 049 nuostatas, konstatuotina, kad atsakovė nepagrindė ir neįrodė savo pasirinkimo ginčo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju 5.6 punkto pagrindu, nes neįrodytas sąmoningo ir tikslingo ieškovo veikimo siekiant apgauti atsakovę faktas (CPK 185 straipsnis), o taisyklių nuostatų neaiškumas ir skirtingas jų aiškinimas tenka atsakovės rizikai.

27.       Pažymėtina, kad pagal galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, o 8 dalyje įtvirtinta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Taisyklių Nr. 049 bendrųjų sąlygų 6.9 punkte nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, kurios atleidžia jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar leidžia ją sumažinti, o pagal Taisyklių Nr. 049 bendrųjų sąlygų 6.10 punktą – draudikas, nusprendęs atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar jos dalį, privalo įvertinti draudėjo kaltę, pažeidimo svarbą, ryšį tarp pažeidimo ir pasekmių, dėl pažeidimo atsiradusį žalos dydį. Taigi, draudiko sprendimas nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti turi būti proporcingas draudimo sutarties pažeidimo sunkumui, nes priešingu atveju būtų paneigiamas pats draudimo tikslas. Šių aplinkybių atsakovė nevertino ir tyrimo pastarųjų nuostatų aspektu neatliko, o aplinkybę dėl neteisingai nurodytos ginčo įvykio datos suabsoliutino, nesant įrodymų įvardindama tai sistemingu tyčiniu klastojimu. 

28.       Trečia, teismas konstatuoja nesant įrodytu, kad ieškovas būtų siekęs neteisėtai gauti draudimo išmoką. Kaip minėta, byloje pateikti įrodymai patvirtina ir atsakovė neginčija, kad ginčo automobilį ieškovas draudė nenutrūkstamu draudimu. Nustatyta, kad ginčo įvykis, tikėtina, įvyko draudimo sutarties su atsakove draudimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus ginčo įvykio pobūdį (techninė avarija, į kurią nėra prievolės kviesti policijos pareigūnų), sugadinimų pobūdį bei mastą, nėra pagrindo spręsti, kad su penkių dienų paklaida nurodyta ginčo įvykio data būtų turėjusi esminės įtakos žalos administravimui, įvykio aplinkybių tyrimui ar kt. Atsakovė sprendimą pripažinti ginčo įvykį nedraudžiamuoju grindė pabrėždama, kad ieškovas sistemingai, tikslingai ir sąmoningai teikė klaidingą informaciją apie kelių skirtingų įvykių laiką. Pabrėžtina, kad kiekvienas įvykis turi būti vertinamas atskirai, o atsakovės įžvelgiama elgesio tendencija neatleidžia nuo draudikės pareigos tinkamai ištirti konkretų įvykį. Be to, įvertinus ieškovo vadovo paaiškinimus dėl situacijos (kad įvykių datoms nebuvo teikiamas dėmesys atsižvelgiant į tai, jog automobilis buvo draudžiamas nepertraukiamu draudimu, per draudimo brokerius ir ieškovo vadovui neatkreipus dėmesio į tai, jog buvo pakeista draudimo bendrovė), taip pat atsakovei neįrodžius teiginių dėl sąmoningo ieškovo siekio klaidinti atsakovę, atsižvelgiant į tai, kad ginčo įvykis, tikėtina, įvyko draudimo sutarties su atsakove galiojimo laikotarpiu, nėra pagrindo pripažinti ieškovo sąmoningą siekį neteisėtai gauti draudimo išmoką už ginčo įvykį. Kiti trys eismo įvykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau, vertinant ieškovo elgesį, gali būti atkreipiamas dėmesys į tai, jog, išsiaiškinus situaciją, ieškovas atsisakė reikalavimų atsakovei dėl draudimo išmokų už juos mokėjimo. Įvertinus nurodytą, atsakovės ieškovui taikytos pasekmės už ieškovo sutartinės pareigos nurodyti tikslų įvykio laiką pažeidimą negali būti pripažintos proporcingomis pažeidimui.    

29.       Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatas, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas (2 dalis) ir neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (3 dalies 2 punktas). Taisyklių Nr. 049 bendrųjų draudimo sąlygų 6.4.1 punkte nustatyta, kad draudikas neturi teisės mokėti ar atsisakyti mokėti draudimo išmoką, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio realumu ir nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Šiuo atveju bylos medžiaga leidžia abejoti, ar atsakovė šias pareigas atliko tinkamai. Kaip matyti, sprendimas dėl ginčo įvykio nepripažinimo draudžiamuoju ir atsisakymo mokėti draudimo išmoką priimtas 2020 m. vasario 4 d., tačiau po to atsakovė atliko eilę veiksmų eismo įvykių, pagal kuriuos buvo vedamos keturios žalų bylos, aplinkybėms ištirti – tikslino informaciją el. laiškais, gavo UAB ,,Prime Auto“ darbuotojo įvykio aplinkybių pranešimo protokolą, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, susitiko su ieškovo vadovu. Taigi, atsakovė nuodugnaus tyrimo ėmėsi jau po sprendimo priėmimo. Skubotą sprendimo priėmimą patvirtinta ir tai, kad dėl visų keturių eismo įvykių buvo surašyti tapataus turinio pranešimai dėl sprendimo pripažinti įvykius nedraudžiamaisiais, nors, kaip matyti iš pirmiau aptartos medžiagos, ginčo įvykis ir kiti trys įvykiai įvyko skirtingu laiku draudimo sutarties sudarymo momento atžvilgiu, todėl jų aplinkybės sutapatintos nepagrįstai. Išvadą, kad visi keturi įvykiai buvo nepagrįstai sutapatinti ir, nustačius apgadinimų kitose trijose žalos bylose laiką 2019 m. gruodžio 12 d., preziumuotas ir ginčo įvykio laikas, detaliau netiriant šio įvykio aplinkybių ir ypatumų, patvirtina liudytoju apklausto su ginčo įvykio žalos byla dirbusio D. M. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Šis liudytojas pripažino, kad dirbo su ginčo įvykiu, buvo administruojamos keturios žalų bylos ir nustatyta, kad draudikei atsiųstos nuotraukos fiksuotos 2019 m. gruodžio 12 d., todėl buvo padaryta išvada, kad draudimo išmoka ieškovui nepriklauso. Liudytojas patvirtino, kad nustačius, jog dėl trijų eismo įvykių pateikti neteisingi duomenys, ir dėl ginčo įvykio pateikti duomenys vertinti kritiškai, manant, jog ,,kažkas suklastota“. Liudytojas nurodė, kad patikrino iš UAB ,,Prime Auto“ gautas automobilio nuotraukas bei nustatė jų fiksavimo laiką (2019 m. gruodžio 12 d), tačiau pripažino, jog draudikė gavo automobilio nuotraukų ir 2019 m. gruodžio 30 d., tačiau jų (vėlesnių nuotraukų) meta duomenų netikrino, t. y. nenustatė, kada fiksuoti būtent ginčo įvykio aplinkybes atitinkantys automobilio sugadinimai – prakirstas priekinis bamperis. Apibendrinant, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, tirdama ginčo įvykio aplinkybes, nedėjo visų reikiamų pastangų ir nepatikrino visos jai prieinamos informacijos, o surinkti duomenys nesudaro pagrindo pripažinti ginčo įvykį nedraudžiamuoju pagal Taisyklių Nr. 049 I dalies 5.6 punktą.

30.       Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad atsakovės sprendimas pripažinti ginčo įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakyti mokėti draudimo išmoką Taisyklių Nr. 049 I dalies 5.6 ir 12.11.2 punktų pagrindu priimtas nepagrįstai. Pagal kasacinio teismo praktiką, reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021), o reiškiamo ieškinio esmė – prašymas priteisti ieškovui iš atsakovės draudimo išmoką už ginčo įvykį.

Dėl draudimo išmokos priteisimo

31.       Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Taigi, pripažinus, jog ginčo įvykis nedraudžiamuoju laikytas nepagrįstai, pripažintina ir ieškovo teisė gauti draudimo išmoką.

32.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad po ginčo įvykio automobilis suremontuotas Porsche atstovybėje Lietuvoje – UAB „Prime Auto“. Už automobilio remontą UAB „Prime Auto“ ieškovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. SIPR195401 4 844,95 Eur sumai, o 2020 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymo kopija patvirtina, kad ieškovas pagal šią sąskaitą atsiskaitė, sumokėdamas UAB  ,,Prime Auto“ 4 844,95 Eur. Atsižvelgdamas į PVM ir draudimo sutartyje Nr. GJELT 307562 autoavarijos atvejui nustatą 120 Eur besąlyginę išskaitą, ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3884,09 Eur draudimo išmoką (4004,09 Eur (remonto kaina be PVM) – 120 Eur = 3884,09 Eur). Byloje esant duomenims apie ieškovo dėl ginčo įvykio žalos byloje Nr. CLT2020485 patirtas automobilio remonto išlaidas, atsakovei neginčijant šių išlaidų dydžio, remonto išlaidų dydžio suma – 3884,09 Eur – priteistina ieškovui iš atsakovės kaip draudimo išmoka. Dėl to tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo.

33.       Ieškovo pateikti dokumentai – 2020 m. spalio 5 d. raštas Nr. R-20-127, 2021 m. spalio 20 d. sutikimas dėl draudimo išmokos, 2022 m. vasario 3 d. SIA ,,Citadele Leasing“ Lietuvos filialo raštas, 2022 m. sausio 21 d. UAB ,,Labas GAS“ raštas – patvirtina, kad draudimo sutartyje nurodytas naudos gavėjas SIA ,,Unicredit Leasing“ Lietuvos filialas (lizingo davėjas) ir UAB ,,Labas GAS“ (lizingo gavėjas) sutinka, jog draudimo išmoką už automobilio remontą gautų ieškovas (draudėjas); jiems yra žinoma apie nagrinėjamą bylą ir jie neginčija ieškovo reikalavimo teisės gauti draudimo išmoką (DOK-195973; DOK-23249). Atsakovė 2022 m. sausio 21 d. prašyme dėl papildomų dokumentų prijungimo (DOK-13510) nurodė, kad neginčija ieškovo reikalavimo teisės šioje byloje, jei įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju.

Dėl procesinių palūkanų

34.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas, ieškovui iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 87 Eur žyminis mokestis, 6 534 Eur už teisinę pagalbą byloje, iš viso – 6 621 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

36.       Ieškovas, prašydamas priteisti 6 534 Eur teisinėms paslaugoms turėtoms išlaidoms atlyginti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus ir išlaidų dydį pagrindžiančius argumentus (DOK-7694). Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nes byla nesudėtinga ir nedidelės apimties, joje dalyvauja tik dvi šalys.

37.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtinta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

38.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo eigą, ieškovo advokato darbo ir laiko sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų skaičių, apimtį ir turinį, teismo posėdžių skaičių, trukmę ir advokato atstovavimo teisme laiką, tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, teismo posėdžių metu teiktus išsamius paaiškinimus, spręstina, jog ieškovo išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų maksimalių dydžių. Dėl to, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovės.

39.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,43 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš atsakovės valstybei priteistina 7,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui automobilių sporto klubui ,,ESmotorsport“ (j. a. k. 193315895) iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) 3 884,09 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 09 ct) draudimo išmoką, 6 (šešių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (3 884,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 621 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) 7,43 Eur (septynis eurus 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė