Civilinė byla  Nr. 2YT-18652-800/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11869-2017-5                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.1.; 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.;

(S)

KAUNO  APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė,

sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,

dalyvaujant pareiškėjos K. P. atstovei advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. N., M. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad ji po mano tėvo P. K. mirties priėmė palikimą – nuomos teises į 2,80 ha asmeninio ūkio žemės plotą (duomenys neskelbtini) (įskaitant namų valdos žemės sklype esančias žemės ūkio naudmenas), kurios pareiškėjos tėvui P. K. buvo suteiktos Kauno apskrities viršininko 2004.12.27 d. įsakymu Nr. 02- 05-12186. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Pareiškime nurodė, kad 2017-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-339-214/2016 Kauno apylinkės teismas nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjos tėvas buvo P. K., miręs (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2004-12-27 d. įsakymu Nr. 02-05-12186 P. K. šeimai buvo patvirtintas 2,80 ha asmeninio ūkio žemės plotas (duomenys neskelbtini) (įskaitant namų valdos žemės sklype esančias žemės ūkio naudmenas). Pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjai buvo skirta globėja po motinos mirties. Tėvui mirus pareiškėja buvo nepilnametė. Po tėvo mirties iki šio laiko pareiškėja su seserimi A. N. naudojasi suteiktu žemės sklypu, moka reikiamus mokesčius. Paskutiniu metu žemės sklypu naudojasi viena pareiškėja. Pareiškėja yra perėmusi teises naudotis tėvo vardu šeimai suteiktu žemės sklypu. Pareiškėja negalėjo užvesti paveldėjimo bylos pas notarą, nes po tėvų mirties buvo nepilnametė, po to teko teisme įrodinėti, kad P. K. yra pareiškėjos tėvas. Kreipiasi į teismą, kad būtų nustatytas juridinis faktas, kad po tėvo mirties pareiškėja priėmė palikimą – nuomos teises į 2,80 ha asmeninio ūkio žemės ploto (duomenys neskelbtini) (įskaitant namų valdos žemės sklype esančias žemės ūkio naudmenas), kurios pareiškėjos tėvui P. K. su šeima buvo suteiktos Kauno apskrities viršininko 2004-12-27 įsakymu Nr. 02-05-12186. Pareiškėjos sesuo A. N. ir brolis M. P. neprieštarauja, kad pareiškėja paveldėtų žemės sklypo nuomos teises po tėvo mirties.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja dirba nuomojamą žemę, už ją moka privalomus mokesčius. Negalėjo susitvarkyti dokumentų anksčiau kadangi pirmiausiai buvo nustatinėjamas giminystės ryšys. Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad pareiškėjos tėvas yra P. K.. Nustačius šį faktą iškilo būtinybė kreiptis į teismą dėl palikimo fakto nustatymo, kuris sudarytų galimybę pareiškėjai  nuomotis žemės sklypą.   

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjai įrodžius aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą ir teismui nustačius, kad nėra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų dėl pareiškimo tenkinimo. Taip pat nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, paneigiančių pareiškime išdėstytas kitas aplinkybes. Kauno apskrities viršininko 2004-12-27 įsakymu Nr. 02-05-12186 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės ploto patvirtinimo“ buvo patvirtintas 2,80 ha asmeninio ūkio žemės plotas (duomenys neskelbtini) (įskaitant namų valdos žemės sklype esančias žemės ūkio naudmenas). 2008-04-11 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-4377 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ P. K. suprojektuotas 2,80 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas P. K.. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2002 07 03 iki 2002 11) 15 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2017-02-24 Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. P. tėvas buvo P. K., miręs (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 str. 1 d. (redakcija, galiojanti nuo 2017 05 25) reglamentuota, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui, o minėto straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: ji fiziniam asmeniui turi būti suteikta pagal teisės aktų reikalavimus; ji turi būti naudojama pačių fizinių asmenų, kuriems ši žemė buvo suteikta arba šių asmenų, įpėdiniai įgiję teisę šią žemę naudoti mirus fiziniam asmeniui, kuriam ši žemė buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, fizinis asmuo praranda teisę naudoti asmeninio ūkio žemę. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėj o mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Suinteresuotas asmuo M. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant nurodytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Kauno apylinkės teismo 2017-02-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-339-214/2017 (b. l. 5-6) pareiškėjos K. P. tėvas yra P. K.. Mirties liudijimai (b. l. 14, 15) patvirtina, jog pareiškėjos tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės Lijanos Gačionienės 2016-03-04 rašto nustatyta, jog po P. K. mirties nėra užvesta paveldėjimo byla (b. l. 13). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2016-01-19 pažymos „Dėl teisės į asmeninio ūkio žemę“ (b. l. 10) nustatyta, jog P. K. šeimai Kauno apskrities viršininko 2004-12-27 įsakymu Nr. 02-05-12186 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės ploto patvirtinimo“ buvo patvirtintas 2,80 ha asmeninio ūkio žemės plotas (duomenys neskelbtini), asmeninio ūkio žemė neprivatizuota, įmokos už ją nebuvo sumokėtos. Iš mokesčių kvitų (b. l. 11, 12) nustatyta, jog pareiškėja K. P. moka žemės nuomos mokesčius. 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.  Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Pareiškėjos byloje pateikti įrodymai – mokesčių už žemę mokėjimo kvitai, patvirtina pareiškėjos aktyvius veiksmus, atliktus siekiant įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjos atstovės paaiškinimų, nustatyta, jog pareiškėja K. P. priėmė savo tėvo palikimą toliau gyvendama tėvui priklausiusiame būste, prižiūrėdama šį būstą, mokėdama mokesčius. 

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėja turi teisę paveldėti tėvo turtą pagal įstatymą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja neturi galimybių, kadangi per įstatymų nustatytą terminą pareiškėja, būdama nepilnametė, negalėjo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėjai įgyjant teisę priimti palikimą po tėvo mirties, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslais. 

Valstybė šioje byloje patyrė 10,05 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti jam priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,05 Eur (dešimt eurų 05 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                            Živilė Janavičienė