LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2023 m. rugsėjo 22 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo,   

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei Leonhard Weiss OÜ dėl 148 366,46 Eur delspinigių ir 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi teismas paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismas nustatydamas prašomų priteisti delspinigių skaičiavimo pradžios momentą pažeidė CPK 176, 185 straipsnių, 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nepagrįstai nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, kurie, ieškovės įsitikinimu, pagrindžia, kad ieškovė turėjo teisę skaičiuoti sutartyje sulygtus delspinigius nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. Teismas nepagrįstai suabsoliutino netinkamai nustatytą prejudicinį faktą, kuris net nebuvo išnagrinėtos kitos civilinės bylos nagrinėjimo objektas. Kartu teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygų. Nustatydamas delspinigių skaičiavimo pabaigos momentą teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 1 dalies, 6.156, 6.157 straipsnių, 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.193 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo šias teisės normas aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Nepagrįsta teismo išvada, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarytame trišaliame susitarime partneriai nesulygo dėl delspinigių skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo. Paneigtos susitarime šalių sulygtos teisės ir pareigos, sutarties laivės principas, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikoje pateikiamų analogiškos delspinigių formuluotės išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022). Teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies,  6.73 straipsnio 1 dalies, 6.258 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo šias teisės normas aiškinančios kasacinio teismo praktikos, kurioje konstatuota, kad delspinigių ir procesinių palūkanų institutai yra skirtingi ir jų tapatinti negalima, o persidengimo atveju turi būti sprendžiama dėl procesinių palūkanų ir delspinigių įskaitymo. Teismas padarė teisiškai ydingą išvadą, kad ieškovės minimalūs nuostoliai buvo priteisti procesinių palūkanų forma kitoje civilinėje byloje, todėl ieškovė neturi teisės į sutartinius delspinigius šioje byloje.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.  

Grąžinti ieškovei UAB „Autokausta“ (j. a. k. 135007799) už kasacinį skundą per AB Šiaulių banką 2023 m. rugsėjo 15 d. sumokėtą 9588 (devynių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių) Eur žyminį mokestį (mokėjimo nurodymo Nr. 0915155107748).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

              Teisėjai        Gražina Davidonienė

        Andžej Maciejevski

        Egidija Tamošiūnienė