Administracinė byla Nr. eA-1371-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02918-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.6 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus betono demontavimo technika“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus BDT“ (buvusi UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“) (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-12551 (toliau – ir Sprendimas) ir Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. birželio 13 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN 54-18 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo įteiktas Privalomasis nurodymas nutraukti atliekų priėmimo veiklą (duomenys neskelbtini), kol bus įrengtas atliekų apdorojimo ir šalinimo įrenginys (sąvartynas), atitinkantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 patvirtintų Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių (toliau – ir Sąvartynų taisyklės) ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės  leidimo Nr. T-V.7-12/2015 (toliau – ir TIPK leidimas) sąlygų reikalavimus, ir visas nuo veiklos paskelbimo pradžios (2018 m. lapkričio 23 d.) priimtas, naudotas ir pašalintas atliekas (atliekų kodai 17 05 04, 17 06 05) perduoti šias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Departamento direktoriaus Sprendimu Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas.

3.       Pareiškėjo teigimu, iš skundžiamų administracinių aktų nėra aišku, kokie trunkamieji pažeidimai yra nustatyti. Privalomajame nurodyme ir 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA65-l 14 aprašyti pažeidimai nėra užfiksuoti 2019 m. kovo 1 d., 2019 m. liepos 17 d. bei 2019 m. gruodžio 5 d. atliktų patikrinimų aktuose.

4.       Bendrovė nurodė, jog pagal išduotą TIPK leidimą eksploatuoja inertinių medžiagų sąvartyną. Reikalavimas turėti dirbtinės medžiagos membraną taikomas tik nepavojingų ir pavojingų medžiagų sąvartynams, o inertinių medžiagų sąvartynui užtenka nelaidaus mineralinio sluoksnio, kurio filtracijos koeficientas ne didesnis kaip 10r7 m/s, storis – ne mažesnis kaip 1 m. Atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Pagal TIPK leidimą pareiškėjui buvo leista šalinti statybines atliekas, kurios turi asbesto (kodas 17 06 05), grunto ir akmenų atliekas (kodas 17 06 04). Pareiškėjas naudojo molinę dangą, teritorijos iš esmės atitiko sąvartynų dugno ir šonų pagrindų gruntui keliamus laidumo vandeniui reikalavimus.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, jog reikalavimas iki 2016 m. lapkričio 1 d. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje įrengti 50 m pločio apsauginių želdinių zoną buvo nustatytas „First Oportunity“ OÜ, o ne pareiškėjui. TIPK leidimas pareiškėjui išduotas tik 2018 m. gegužės 4 d., reikalavimo prieš pradedant vykdyti veiklą įrengti 50 m pločio apsauginių želdinių zoną nebuvo. Be to, Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (30.1)-A4- 8497 suderintas UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ Atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas, kurio priede Nr. l sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje numatyta atliekų su asbestu saugaus šalinimo aikštelė. Pareiškėjas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtinto Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktu, kuriame įtvirtintos priemonės esą taikomos tik tuo atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra, teritorija, įskaitant asbesto šalinimo teritoriją, yra aptverta, ant tvoros yra įspėjamieji užrašai, statybinės medžiagos, turinčios asbesto atliekų, išpiltos atskiroje sekcijoje, įrengtoje pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais.

6.       Pasak pareiškėjo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas) 13 punkto reikalavimas taikomas tik galbūt teršiamai teritorijai. Tokios teritorijos sąvartyne yra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga. Nei Privalomajame nurodyme, nei patikrinimo akte nėra konkrečiai nurodyta, kokios galbūt teršiamos teritorijos nėra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga.

7.       Pareiškėjo teigimu, sąvartyno teritorijos aptvertos metaline tinkline tvora, o įvažiavimai į jas uždaromi metaliniais vartais. Patikrinimo dieną vartai laikinai buvo nuimti, kad galėtų patekti transportas, patys vartai buvo šalia, tai įrodo nuotrauka. Pareiškėjas turi ir darbų vykdymo veiklos teritorijoje metu naudoja laikiną garsą slopinančią tvorelę. Patikrinimo metu ši garsą slopinanti tvorelė buvo sandėliuojama kitoje vietoje, nes darbai nebuvo vykdomi. Anot pareiškėjo, Sąvartynų taisyklėse nėra nurodyti detalūs reikalavimai svarstyklėms, nėra nurodyta, kokio tipo ir rūšies jos turi būti. Sąvartyne yra krautuvas Volvo L 110E, kuris turi sumontuotas svarstykles, tą įrodo krautuvo registracijos dokumentas, UAB „Kurt Koening statybinės medžiagos“ pažyma ir sertifikatas. Pareiškėjas taip pat nurodė turintis kilnojamąjį įrenginį automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti (plauti), tai įrodančios nuotraukos pateiktos kartu su skundu Departamentui. Šis įrenginys yra atvežamas į sąvartyno teritoriją, kai iš jo išvažiuoja automobiliai, ir juo plaunami automobilių ratai. Teisės aktai nedraudžia naudoti tokį kilnojamąjį įrenginį automobilių ratams plauti. Patikrinimo metu pareigūnai neklausė apie tokį įrenginį, faktų, susijusių su minėtu įrenginiu, nėra užfiksuota ir Tyrimo veiksmų protokole.

8.       Skunde pažymėta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), grunto ir akmenų atliekų naudojimo veikla nebuvo vykdoma, tokių faktų nėra užfiksuota ir Tyrimo veiksmų protokole.

9.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad sąvartynas ginčo teritorijose funkcionuoja nuo 2006 metų. Iki šiol jokių patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kad jis neatitinka Sąvartynų taisyklių ir TIPK leidimo sąlygų. Iš tokio Privalomojo nurodymo neaišku, kokius konkrečius darbus Bendrovė turi atlikti, kad būtų įrengtas atliekų apdorojimo ir šalinimo įrenginys (sąvartynas), atitinkantis Sąvartynų taisyklių ir TIPK leidimo sąlygų reikalavimus. Privalomasis nurodymas neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 24 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų. Be to, vėlesniame 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo akte Nr. PA65-l 52 jokių sąvartyno įrengimo trūkumų nenurodyta. 

10.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. 

11.       Departamentas nurodė, kad

II.

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pašalino iš Privalomojo nurodymo 5 punkto 1 ir 8 papunkčius, 3 papunktyje vietoje nuorodos į TIPK leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punktą pateikė nurodą į Sąvartynų taisyklių 43 punktą ir panaikino atitinkamą Departamento Sprendimo dalį, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pašalino iš proceso trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktą Inspekciją bei priteisė pareiškėjui iš Departamento 282,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.   

13.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Inspekcija 2019 m. gegužės 17 d. atliko pareiškėjo patikrinimą, surašė Tyrimo veiksmų protokolą, 2019 m. birželio 12 d. surašė Patikrinimo aktą; Inspekcija 2019 m. birželio 13 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo nutraukti atliekų priėmimo veiklą teritorijose (duomenys neskelbtini), kol bus įrengtas atliekų apdorojimo ir šalinimo įrenginys (sąvartynas), atitinkantis Sąvartynų taisyklių ir TIPK leidimo sąlygų reikalavimus, pareiškėjas įpareigotas nurodymus įvykdyti iki 2019 m. birželio 28 d.; Departamentas Sprendimu paliko galioti Privalomąjį nurodymą.

14.       Remdamasis AAVKĮ 2 straipsnio 3 ir 7 dalimis, 18 straipsniu, Sąvartynų taisyklių 43 punktu, TIPK leidimo 27.3 punkto 38 lentele, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad  pareiškėjo sąvartyne galėjo ir gali būti šalinamos statybinių medžiagų, turinčių asbesto, atliekos (kodas 17 06 05), grunto ir akmenų atliekos (kodas 17 06 04). Į bylą pateikta UAB „Grota“ 2019 m. birželio 19 d. pažyma Nr. 306, kurioje nurodyta, jog teritorijos iš esmės atitinka sąvartynų dugno ir šonų pagrindų gruntui keliamus laidumo vandeniui reikalavimus, Departamento Sprendime jokių motyvų dėl pareiškėjo argumentų atmetimo nėra, todėl Privalomojo nurodymo 5 punkto 1 papunktyje nurodytą pažeidimą atsakovas konstatavo nepagrįstai.

15.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad TIPK leidime, kuriuo modifikuotas 2006 m. gruodžio 22 d. išduotas leidimas, reikalavimas dėl 50 m apsauginės želdinių zonos buvo numatytas ne tik „First Oportunity“ OÜ, bet ir pareiškėjui. Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. gegužės 4 d. pagal pareiškėjo prašymą patikslino TIPK leidimą, padalinant įrenginį 2 veiklos vykdytojams (atskiriant pareiškėjo objektą nuo „First Oportunity“ OÜ valdomo objekto). Prie šio sprendimo pridėtų sąlygų 4 lentelėje nustatytas reikalavimas įrengti 50 m pločio apsauginių želdinių zoną. Byloje esantis susitarimas tarp pareiškėjo ir „First Oportunity“ OÜ rodo, kad pareiškėjas perėmė teises pagal 2013 m. gruodžio 16 d. atnaujintą TIPK leidimą ir įsipareigojo vykdyti ūkinę veiklą pagal jame nurodytas sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tai, kad Atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas numatė atliekų šalinimo aikštelę, nereiškia, kad buvo atsisakyta apsauginės želdinių zonos, šios leidimo sąlygos nebuvo pakeistos, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo šį pažeidimą.

16.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2006 m. gruodžio 22 d. išduotame TIPK leidime numatytas Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas numato atliekų tvarkymo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo priemones, todėl Privalomajame nurodyme ir Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas pažeidė TIPK leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punktą, kadangi šis leidimo skyrius taikomas nutraukus veiklą, o šiuo atveju Bendrovė yra veikianti. Tačiau Patikrinimo akte nustatyta, kad nebuvo laikomasi Sąvartynų taisyklių 43 punkto, numatančio, kad atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos Darbo su asbestu taisyklėse nustatyta tvarka atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateikta nuotrauka apie įspėjamąjį ženklą nepaneigia šių aplinkybių, nes neaišku, kada ji daryta, be to, neaišku, kokia tvora ir kada fotografuota, o iš teritorijos nuotraukų matyti, kad jos viduje tvorų nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas neužtikrino tinkamo asbesto turinčių atliekų šalinimo, tačiau tuo pažeidė Sąvartynų taisyklių 43 punktą, o nuoroda į TIPK leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punktą šalintina.

17.       Vadovaudamasis Nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktu ir TIPK leidimo 26 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad galbūt teršiamos teritorijos yra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga. Nesant ginčo, kad kieta danga turi būti įrengta, toks nurodymas nepažeidžia pareiškėjo interesų.

18.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl vartų ir apsauginės tvorelės nuo triukšmo įrengimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pateiktoje nuotraukoje matyti, kad vartai suformuoti iš dviejų pastatomų segmentų, nėra stacionarūs, todėl neįrodo, kad patikrinimo metu vartai buvo įrengti, tas pats pasakytina apie garsą slopinančią tvorelę. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo paaiškinimai nenuoseklūs – jis teigė, kad vartai buvo nuimti, nes tuo metu reikėjo pravažiuoti technikai, o tuo pačiu dėl tvorelės nurodė, kad darbai nebuvo vykdomi. Privalomuoju nurodymu nurodyta nutraukti atliekų priėmimo veiklą, kol įrenginys bus sutvarkytas pagal reikalavimus. Nesant ginčo, kad vartai ir garsą slopinanti tvorelė turi būti įrengta, toks nurodymas nepažeidžia pareiškėjo interesų. 

19.       Remdamasis Sąvartynų taisyklių 31 ir 33 punktais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad patikrinimo metu svarstyklių ir ratų plovimo įrangos nebuvo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu aplinkybė, jog pareiškėjas pateikė duomenis, kad turi krautuvą su svarstyklėmis neįrodo, kad svarstyklės buvo įrengtos. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kaip planuoja ir organizuoja minėtos įrangos panaudojimą pagal poreikį. Dėl ratų apiplovimo įrangos pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pagal pareiškėjo paaiškinimus patikrinimo metu technika turėjo pravažiuoti, buvo vykdomi darbai, taigi tuo metu buvo poreikis turėti įrangą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pažeidimai šiuo aspektu konstatuoti pagrįstai. Nesant ginčo, kad svarstyklės ir ratų plovimo įranga turi būti įrengti, su tuo susijęs nurodymas nepažeidžia pareiškėjo interesų.

20.       Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nei tyrimo veiksmų protokole, nei patikrinimo akte nėra konkrečiai nurodyta, kaip pasireiškė atliekų perdirbimas sąvartyne, kada jis buvo vykdomas. Departamentas Sprendime nenurodė jokių motyvų dėl šio pažeidimo, o atsiliepime nurodė, kad tokia išvada padaryta remiantis pareiškėjo atstovų paaiškinimais patikrinimo metu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad perdirbimas nėra trunkamasis pažeidimas, jam nutraukti nereikalingi aktyvūs pareiškėjo veiksmai, kuriuos jis turėtų atlikti tam, kad sąvartynas veiktų pagal reikalavimus, todėl jis nėra susijęs su teikiamais nurodymais. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši skundo dalis tenkintina ir šio pažeidimo konstatavimas šalintinas iš Privalomojo nurodymo.

21.       Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl administracinės bylos sustabdymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-24-497/2020 neturi prejudicinės galios, todėl nėra pagrindo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

22.       Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 1/4 pareiškėjo reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 282,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

23.       Pareiškėjas UAB „Vilniaus BDT“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą, nustatant, kad pareiškėjo skundas tenkintinas visa apimtimi, taip pat priteisti pareiškėjo pirmosios ir apeliacinės instancijų teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

24.       Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas pareiškėjo skundas ir palikti galioti skundžiami Privalomasis nurodymas bei Sprendimas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl Privalomojo nurodymo 5 punkto 2 papunktyje nurodyto pažeidimo, kadangi pirminis 2006 m. gruodžio 22 d. leidimas, kuris modifikuotas į TIPK leidimą, buvo išduotas tik „First Oporttunity“ OÜ, taigi jame buvo įrašyti reikalavimai tik šiai bendrovei iki 2016 m. lapkričio 1 d. pietinėje sklypo pusėje įrengti 50 m pločio apsauginę želdinių juostą. Šiame leidime pareiškėjas net negalėjo būti įrašytas. Tik Aplinkos apsaugos agentūrai 2018 m. gegužės 4 d. priėmus sprendimą dėl TIPK leidimo rekvizitų patikslinimo, atsirado įrašai apie pareiškėjo įsipareigojimus. Iki 2018 m. gegužės 4 d. neturėdamas leidimo veikti teritorijoje, pareiškėjas negalėjo įvykdyti ir įpareigojimo iki 2016 m. lapkričio 1 d. įrengti želdinių apsaugos zoną. Terminas įrengti želdyną pareiškėjui gaunant TIPK leidimą jau buvo pasibaigęs, nebuvo pratęstas. Be to, TIPK leidime nėra nurodyta, kuri sklypo dalis laikytina pietine puse. Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. gegužės 4 d. sprendime taip pat nėra nurodyta sąlyga prieš pradedant veiklą įrengti 50 m pločio apsauginę želdinių juostą. Be to, Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu suderintame Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente pietinėje sklypo dalyje yra numatyta atliekų su asbestu saugaus šalinimo aikštelė. Pareiškėjo įsitikinimu, jis turėjo vadovautis minėtais vėlesniais Aplinkos apsaugos agentūros sprendimais. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

25.       Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Privalomojo nurodymo 5 punkto 3 papunktyje nurodyto pažeidimo, pažymi, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-184/V-546 patvirtintos Darbo su asbestu taisyklės neteko galios nuo 2005 m. liepos 5 d. Statybinių medžiagų, turinčių asbesto, atliekos (duomenys neskelbtini), yra pašalintos atskiroje sekcijoje (bylos medžiagoje ji įvardinta kaip kasinys, kotlovanas), įrengtoje pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tokia sekcija turi būti atskirai aptverta, nes pagal Sąvartynų taisykles atskiros sąvartynų sekcijos turi būti atskirtos tik pylimais, o ne tvoromis. Visa sąvartyno teritorija yra aptverta metalinio tinklo tvora. Pirmosios instancijos teismo išvados apie užrašų nebuvimą pagrįstos tik atsakovo nuotraukomis, tačiau teismui buvo pateikti 2018 m. gruodžio 5 d. bei 2019 m. kovo 31 d. patikrinimo aktai, kuriuose pažeidimai dėl aptvėrimo ir užrašų nebuvimo nenustatyti. Pasak pareiškėjo, asbesto turinčios atliekos nebuvo pašalintos su kitomis atliekomis, o buvo atskiroje sekcijoje užpiltos gruntu. Tai, kad grunte pasitaikė priemaišų, nereiškia, kad kasinyje buvo šalinamos kitos atliekos. Be to, šiuo metu galiojantys teisės aktai leidžia sąvartynų sekcijų tarpiniams perdengimams naudoti tam tikras atliekas. Todėl pareiškėjas panaudojo pavojingomis medžiagomis užterštą gruntą sąvartyno sekcijoje pašalintoms atliekoms perdengti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir taikė Sąvartynų taisyklių 43 punkto nuostatas.

26.       Dėl Privalomojo nurodymo 5 punkto 4 papunktyje nurodyto pažeidimo pareiškėjas pažymi, kad Privalomajame nurodyme bei 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte nėra nurodyta, kokios konkrečios teritorijos ginčo sklypuose yra galbūt teršiamos ir turi būti padengtos vandeniui nelaidžia danga. Be to, pats pirmosios instancijos teismas panaikino Privalomojo nurodymo dalį, kurioje konstatuotas pažeidimas dėl pareiškėjo sąvartynų dugno ir šonų pagrindų gruntui keliamų laidumo vandeniui reikalavimų pažeidimo, todėl nesuprantama, kodėl vertindamas kitą Privalomajame nurodyme nurodytą pažeidimą tuo pačiu klausimu, t. y. dėl vandeniui nelaidžios dangos įrengimo, teismas laikėsi priešingos pozicijos. Pareiškėjo teigimu, inertinių atliekų sąvartynams nustatytas reikalavimas įrengti nelaidų natūralų mineralinį sluoksnį, o molis atitinka šiuos teisės aktų reikalavimus. Sąvartynų taisyklės šiuo atveju yra specialusis teisės aktas, kuriuo turi būti vadovaujamasi. Nuotekų šalinimo reglamentas Sąvartynų taisyklėse neminimas. Kita vertus, netgi Nuotekų tvarkymo reglamentas bei TIPK leidimas nereikalauja, kad visas žemės sklypas, kuriame yra sąvartynas, būtų padengtas vandeniui nelaidžia danga. Be to, Nuotekų tvarkymo reglamente bei TIPK leidime nėra nurodytas baigtinis vandeniui nelaidžių dangų sąrašas, todėl tai gali būti ir molis. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad teritorijoje nėra pavojaus dėl užteršimo pavojingomis medžiagomis. Pareigūnai šių aplinkybių netyrė, nenustatė konkrečių teritorijų, kurios gali būti teršiamos. Pirmosios instancijos teismas su tuo susijusias išvadas darė vien tik vadovaudamasis nuotraukomis.

27.       Pasak pareiškėjo, išvadas dėl sąvartyno aptvėrimo ir vartų pirmosios instancijos teismas darė neatsižvelgęs į faktines aplinkybes – 2019 m. gegužės 17 d. Tyrimo veiksmų protokole nėra nurodyta, kad vartų nėra, taip pat nebuvo nustatyta, kad į teritoriją pateko pašaliniai asmenys. Tai, kad tam tikru momentu vartai buvo atidaryti, nereiškia, kad jie nėra uždaromi ir kad teritorija nėra uždara. Sąvartyno vartai turi būti užrakinti tik nedarbo metu.

28.       Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad TIPK leidime nustatytas reikalavimas teritoriją aptverti kilnojama, o ne stacionaria, garsą slopinančia tvorele. Pareiškėjas turi ir veiklos teritorijoje naudoja tokią tvorelę, ji užfiksuota atsakovui pateiktose nuotraukose bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu atliekų šalinimo darbai nebuvo vykdomi, todėl nebuvo poreikio veiklos teritoriją aptverti garsą slopinančia tvorele. Aplinkybė, kad darbai nebuvo vykdomi, užfiksuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A11-3720-369/2019.

29.       Dėl pažeidimo, susijusio su svarstyklių nebuvimu, pareiškėjas pažymi, kad krautuvas, kuriame sumontuotos svarstyklės, matomas 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu darytose nuotraukose. Be to, prieš įvažiavimą į sąvartyną yra įrengtos stacionarios svarstyklės, kurios užfiksuotos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Sąvartyne šalinamos atliekos yra sveriamos. Patikrinimo metu ši aplinkybė nebuvo tikrinama. Pareiškėjas taip pat nurodo turintis kilnojamąjį įrenginį automobilių ratams plauti, jis užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Sąvartynų taisyklėse nėra nustatyti detalūs reikalavimai tokiems įrenginiams, jis gali būti ir kilnojamas. Patikrinimo metu nebuvo užfiksuota, kad iš sąvartyno išvažiavo automobilis, kurio ratai nebuvo nuplauti.

30.       Pareiškėjas taip pat laikosi pozicijos, kad Privalomajame nurodyme nėra nurodyta, koks pažeidimas laikomas trunkamuoju. Pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta tik apie momentinius pažeidimus. Todėl nebuvo pagrindo Privalomąjį nurodymą duoti AAVKĮ 18 straipsnio 2 punkto pagrindu, o kitų minėto straipsnio pagrindų duoti privalomąjį nurodymą šiame administraciniame akte, taip pat Sprendime nenurodyta. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl duotas toks nurodymas, nėra aišku, kaip jį vykdyti. 

31.       Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į atsakovo pateiktus įrodymus, objektyviai ir visapusiškai nevertino pareiškėjo pateiktų nuotraukų bei pateiktų duomenų dėl sąvartyno grunto (UAB „Grota“ pažymos).

32.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, pažymi, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas parengtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. po atlikto patikrinimo, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33.       Ginčas byloje kilo dėl Privalomojo nurodymo ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Privalomuoju nurodymu, kuris buvo paliktas nepakeistas Sprendimu, pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2019 m. birželio 28 d. nutraukti atliekų priėmimo veiklą (duomenys neskelbtini), esančiose teritorijose, kol bus įrengtas atliekų apdorojimo ir šalinimo įrenginys (sąvartynas), atitinkantis Sąvartynų taisyklių ir TIPK leidimo sąlygų reikalavimus, ir visas nuo veiklos paskelbimo pradžios (2018 m. lapkričio 23 d.) priimtas, naudotas ir pašalintas atliekas (atliekų kodai 17 05 04, 17 06 05) perduoti šias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

34.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pašalino iš Departamento Inspekcijos Privalomojo nurodymo 5 punkto 1) papunktį (pareiškėjo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iškastame kasinyje, kuriame nėra ant nelaidaus mineralinio sluoksnio įrengtos filtrato surinkimo sistemos, susidedančios iš dirbtinės izoliacinės membranos ir ne plonesnio kaip 0,5 m storio drenažo sluoksnio, kaip reglamentuojama Sąvartynų taisyklių 27 punkte, pašalinta apie 10 kub. m statybinių medžiagų, turinčių asbesto, atliekų (atliekos kodas 17 06 05) (šiferis, turintis asbesto) bei kitų mišrių atliekų, sumaišytų su gruntu) ir 8) papunktį ((duomenys neskelbtini), vykdomas grunto ir akmenų (atliekos kodas 17 05 04) naudojimas (atliekos naudojimo kodas R5 – Kitų neorganinių medžiagų perdirbimas ir (arba) atnaujinimas, R13 – R1 – R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas). Sijojant nuo grunto atskiriami akmenys ir statybinės inertinės medžiagos, kurios panaudojamos sąvartyno kelių tiesimui, tuo nesilaikant TIPK leidimo sąlygų 27.3 p. reikalavimų. Vadovaujantis TIPK leidimo sąlygų 27.3. p. nustatytas grunto ir akmenų (atliekos kodas 17 05 04) galimas apdorojimo būdas – šalinimas (šalinimo veiklos kodas D1 – išvertimas ant žemės ar po žeme)), 3) papunktyje vietoje nuorodos į TIPK leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punktą pateikė nurodą į Sąvartynų taisyklių 43 punktą, panaikino atitinkamą Sprendimo dalį. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant tiek Privalomąjį nurodymą, tiek Sprendimą visa apimtimi, nurodo, kad nesutinka su Privalomajame nurodyme, jo 5 punkto 2–7 papunkčiuose, nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, t. y. kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), teritorijose vykdo atliekų apdorojimą (šalinimą ir naudojimą) nesilaikydamas TIPK leidimo ir Sąvartynų taisyklių reikalavimų, mano, kad Privalomasis nurodymas negalėjo būti duotas AAVKĮ 18 straipsnio 2 punkto pagrindu.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

36.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis nesutinka su Privalomajame nurodyme, jo 5 punkto 2–7 papunkčiuose, nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, t. y. kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), teritorijose vykdo atliekų apdorojimą (šalinimą ir naudojimą) nesilaikydamas TIPK leidimo ir Sąvartynų taisyklių reikalavimų: iškasti du kasiniai, nesilaikant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje numatytos 50 m pločio apsauginių želdinių zonos, kurios įrengimo įgyvendinimas turėjo būti atliktas iki 2016 m. lapkričio 1 d., kaip numatyta TIPK leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane, TIPK leidimo sąlygų 13 punkte, 4 lentelėje (2 papunktis); statybinių medžiagų, turinčių asbesto, atliekos (atliekos kodas 17 06 05) šalinamos ne pagal TIPK leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punkte (pirmosios instancijos teismo pakeista į Sąvartynų taisyklių 43 punktą) numatytas atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginio uždarymo bei sutvarkymo priemones, t. y. atliekos, turinčios savo sudėtyje asbesto, nėra šalinamos sąvartose (iki 2,4 m aukščio) ant žemės paviršiaus atskiroje, aptvertoje ir įspėjamaisiais užrašais pažymėtoje aikštelėje, nesilaikant TIPK leidimo sąlygų reikalavimų (3 papunktis); pareiškėjui priklausančiose teritorijose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliekų tvarkymo teritorijos (galimai teršiamos teritorijos) nėra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfaltu, asfaltbetoniu, betonu ar pan.), nesilaikant Nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto ir TIPK leidimo 26 punkto reikalavimų (4 papunktis); šios teritorijos iš dalies apjuostos metaline tinkline tvora. Tvorų išdėstymas atitinka sklypų perimetrą ir ribas, tačiau teritorijos nėra visiškai uždaros, į jas gali laisvai patekti pašaliniai asmenys, taip pažeidžiant Sąvartynų taisyklių 32 punkto reikalavimus. Taip pat neįvykdyta TIPK leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane numatyta sąlyga iki 2016 m. lapkričio 1 d. veiklos teritoriją aptverti garsą slopinančia tvorele (5 papunktis); nėra įrengtos svarstyklės, pažeidžiant Sąvartynų taisyklių 33 punkto reikalavimus (6 papunktis); nėra įrengtas įrenginys automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti, pažeidžiant Sąvartynų taisyklių 31 punkto reikalavimus (7 papunktis).

37.       Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (buvusi 6 dalis) reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).

38.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius apie Privalomojo nurodymo 5 punkto 2 papunktyje nurodytas aplinkybes, su jais nesutinka. Iš tiesų, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo 2018 m. gegužės 4 d. pareiškėjui pradėjus vienam eksploatuoti įrenginį, esantį (duomenys neskelbtini), patikslintame TIPK leidime išlikęs reikalavimas dėl 50 m pločio apsauginių želdinių zonos įrengimo sklype, (duomenys neskelbtini), nebuvo įgyvendintas. Tai, kad 2018 m. lapkričio 6 d. patvirtintas Atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas numatė atliekų šalinimo aikštelę, nereiškia, kad buvo atsisakyta TIPK leidime numatytos apsauginės želdinių zonos: priešingai – šios leidimo sąlygos nebuvo pakeistos. Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis, tačiau tai nebuvo padaryta. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Privalomojo nurodymo 5 punkto 2 papunktyje nustatytos aplinkybės įvertintos tinkamai. Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-976/2020 išteisino pareiškėjo vadovą dėl pažeidimo, susijusio su aplinkybėmis, numatytomis Privalomojo nurodymo 5 punkto 2 papunktyje. Tačiau pabrėžtina, kad ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies prasme įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamu atveju šiai bylai prejudicinės reikšmės neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2247-662/2020), nes joje tos pačios aplinkybės buvo vertinamos pareiškėjo vadovo kaltinimo aspektu.

39.       Dėl statybinių medžiagų, turinčių asbesto, šalinimo ne pagal nustatytus reikalavimus pareiškėjui priklausančioje teritorijoje, (duomenys neskelbtini) (Privalomojo nurodymo 5 punkto 3 papunktis), pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nuoroda į TIPK leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punktą pakeista į Sąvartynų taisyklių 43 punktą, pagal kurį atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos Darbo su asbestu taisyklėse nustatyta tvarka atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui priklausančioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), statybinių medžiagų atliekos, turinčios savo sudėtyje asbesto, buvo pašalintos kasinyje su kitomis atliekamomis, o ne atskiroje sekcijoje, be įspėjamųjų ženklų, taigi asbesto turinčių atliekų šalinimas neatitiko minėto Sąvartynų taisyklių 43 punkto reikalavimų. Nors Sąvartynų taisyklėse nurodytos Darbo su asbestu taisyklės inkriminuoto pažeidimo metu negaliojo, be to, kaip pagrįstai teigia pareiškėjas, nei TIPK leidime, nei Sąvartynų taisyklėse nenustatyta, jog sekcijos asbestui šalinti turi būti aptvertos, tačiau tai nepaneigia to, kad atliekos, turinčios asbesto, buvo tvarkomos nesilaikant galiojančių reikalavimų. Paminėtina ir tai, kad, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-976/2020 neturi prejudicinės galios šiai bylai, visgi minėtoje byloje tapačios aplinkybės vadovo kaltei nustatyti buvo įvertintos analogiškai, o tai  palengvina įrodinėjimo procesą šioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-602/2018), darant išvadą, kad statybinės medžiagos, turinčios asbesto, šalinamos ne pagal nustatytus reikalavimus pareiškėjui priklausančioje teritorijoje, (duomenys neskelbtini).

40.       Teisėjų kolegija pasisakydama apie Privalomojo nurodymo 5 punkte 4 papunktyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjui priklausančiose teritorijose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliekų tvarkymo teritorijos (galimai teršiamos teritorijos) nėra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfaltu, asfaltbetoniu, betonu ar pan.), nesilaikant Nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto ir TIPK leidimo 26 punkto reikalavimų, nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju taikytinas ne Nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktas, o Sąvartynų taisyklės kaip specialusis aktas. Nuotekų tvarkymo reglamentas nustato aplinkosaugos reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos (Nuotekų tvarkymo reglamento 1 p.). Šio reglamento nuostatos, be kita ko, taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos (Nuotekų tvarkymo reglamento 3 p.). Pagal Nuotekų tvarkymo reglamento 4.5 punktą galimai teršiama teritorija – tai atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis, iš jų – ir atliekų tvarkymo objekto teritorija. Pareiškėjas teigia, kad sąvartynas negali būti prilyginamas teritorijai, tačiau pažymėtina, kad sąvartynas, kaip atliekų šalinimo įrenginys, yra ant žemės ar žemėje (po žeme) (Sąvartynų taisyklių 5.7 p.), todėl asmeniui, kuris valdo (naudoja) šio įrenginio (objekto) teritoriją, ant kurios susidaro ar gali susidaryti paviršinės nuotekos, Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos taip pat taikytinos. Tai, kad Sąvartynų taisyklėse nėra nuorodos į Nuotekų tvarkymo reglamentą, nereiškia, kad jis negali būti taikomas. Kartu pažymėtina, kad TIPK leidimo 26 punkte, reglamentuojančiame dirvožemio apsaugą, nustatytas reikalavimas paviršines nuotekas tvarkyti vadovaujantis būtent Nuotekų tvarkymo reglamentu. TIPK leidimo 26 punkte taip pat nurodyta, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui mažai laidžia kieta danga (asfaltu, asfaltbetoniu, betonu ar pan.). Nors pagal Nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktą vandeniui nelaidžios kietos dangos sąrašas nėra baigtinis (pateiktas pavyzdinis jų sąrašas), tačiau šiuo atveju molis neatitinka tokios dangos reikalavimų dėl savo kintamų fizikinių savybių (dangos kietumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų, molis gali būti lengvai išnešiotas po sąvartyno teritoriją ir pan.). Taigi pareiškėjas neužtikrino, kad jam priklausančioje teritorijoje, (duomenys neskelbtini), keliai, vedantys į atskiras sąvartyno dalis ir sekcijas, kitos galimai teršiamos teritorijos būtų padengti vandeniui nelaidžia kieta danga. Paminėtina ir tai, kad analogišką išvadą, konstatuodamas pareiškėjo vadovo kaltę, padarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-976/2020. Pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. raštu pateikti Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. kovo 26 d. raštas Nr. (16)-A4E-3748 „Dėl prašymo pateikti išaiškinimą dėl TIPK leidimo 26 p. taikymo“, dr. D. K. 2021 m. sausio 7 d. specialisto išvada, kiti duomenys, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes vien tik pareiškėjo atstovo advokato pasikeitimas negali būti laikomas objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia teikti tokius duomenis pirmosios instancijos teismui, netiriami (ABTĮ 142 str. 3 d.), todėl niekaip negali paneigti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

41.       Pagal Sąvartynų taisyklių 31 punktą sąvartyne turi būti įrenginys automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti; pagal 32 punktą – sąvartynas turi būti aptvertas, kad į jo teritoriją negalėtų pakliūti pašaliniai asmenys; pagal 33 punktą – sąvartyne turi būti įrengtos svarstyklės ir visos jame šalinamos atliekos turi būti sveriamos. Be to, pagal TIPK leidimo Aplinkos apsaugos veiksmų planą (4 lentelė) numatyta veiklos teritoriją aptverti kilnojama garsą slopinančia tvorele iki 2016 m. lapkričio 1 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu pareiškėjui priklausančiame sąvartyne nebuvo įrenginio automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti; neįrengtos svarstyklės atliekoms sverti; sąvartyno teritorija nėra visiškai uždara (nėra įrengti vartai), todėl į teritoriją gali laisvai patekti pašaliniai asmenys. Kaip minėta, pagal Sąvartynų taisyklių 33 punktą – sąvartyne turi būti įrengtos svarstyklės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, krautuvas su sumontuotomis svarstyklėmis negali būti prilyginamas įrengtoms svarstyklėms Sąvartynų taisyklių 33 punkto prasme. Be to, pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 2.3 punktą atliekų priėmimo, perdirbimo ir saugaus jų šalinimo aikštėje atliekų svėrimas atliekamas metrologiškai patikrintomis automobilinėmis tiltinio tipo svarstyklėmis. Kiti pareiškėjo argumentai, jog, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, sąvartyno teritorijoje buvo įrengti vartai (vartų užtvaros laikinai buvo nukeltos ir padėtos šalia); vietoje buvo sandėliuojama kilnojamoji garsą slopinanti tvorelė; prie įvažiavimo į teritoriją yra stacionarios svarstyklės; įrenginys ratams valyti pristatomas pagal poreikį, kai teritorijoje vyksta atliekų tvarkymo darbai, yra pareiškėjo įrodinėjami antstolės 2019 m. spalio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 11-19-348, surašytu po Privalomojo nurodymo ir Sprendimo priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į jį neatsižvelgė. Dėl šių pareiškėjo ginčijamų faktų nustatymo pagrįstumo motyvuotai pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime, nurodant, kokiais įrodymais remiantis jie nustatyti ir kodėl pareiškėjo argumentai atmestini. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog, kiekvieną kartą pradedant atliekų šalinimo darbus, sąvartyno teritorija, kurios perimetras yra pakankamai didelis, yra aptveriama kilnojamąja garsą slopinančia tvorele, pristatomas įrenginys ratams plauti, akivaizdžiai stokoja gyvenimiškos logikos, todėl yra neįtikinami. O tai, kad nenustatyta kitų asmenų patekimo į teritoriją faktų, neužfiksuota, jog iš sąvartyno teritorijos išvažiavo automobilis ir jo ratai nebuvo nuplauti, Privalomojo nurodymo ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui įtakos neturi, nes minėtos Sąvartynų taisyklių nuostatos padarinių nustatymo nereikalauja. Paminėtina ir tai, kad analogišką išvadą, konstatuodamas pareiškėjo vadovo kaltę, padarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-976/2020.

42.       Įvertinus tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), teritorijose vykdo atliekų apdorojimą (šalinimą ir naudojimą), t. y. trunkamąją veiklą, nesilaikydamas TIPK leidimo ir Sąvartynų taisyklių reikalavimų, darytina išvada, jog Privalomasis nurodymas pagrįstai priimtas AAVKĮ 18 straipsnio 2 punkto pagrindu, t. y. privalomasis nurodymas išduodamas, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti.

43.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

44.       Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus betono demontavimo technika“) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

Ernestas Spruogis                                         

Dalia Višinskienė