Baudžiamosios bylos Nr. 1-122-440/2012m.
Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00185-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.2.9.9.;
(S)
2.10.1.4.
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 19 d.
Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.,
n u s t a t ė:
A. P. žinodamas, kad privalo mokėti lėšas vaiko išlaikymui, vengė pareigos mokėti lėšas dukters išlaikymui laikotarpiu nuo 2004-08-02 iki 2012-05-03 pagal 2004-08-02 Akmenės rajono apylinkės teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš A. P. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 125 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme - 2004-08-02, iki jos pilnametystės.
A. P. apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie 1995 m. susipažino su N. B. ir pradėjo kartu gyventi jos namuose, vedė bendrą ūkį, tačiau susituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra V. B.. Pradžioje gyveno normaliai, pasipykdavo kaip ir visose šeimose, tačiau 2004 metų pradžioje, po jo mamos mirties, santykiai su N. B. labai pašlijo ir netrukus jie galutinai išsiskyrė. Dukra V. B. pasiliko gyventi su mama. 2004 metų vasarą, tikslaus laiko nepamena, N. B. kreipėsi į teismą ir prisiteisė alimentus dukros išlaikymui. Parodė, kad apie tą sprendimą žinojo, sutiko su tuo, kad N. B. prisiteisė po 125 Lt, tačiau ir tuo metu, ir vėliau niekada nebuvo susiradęs darbo ir nedirbo, todėl neturėjo iš ko mokėti alimentų. Beveik visą laiką registravosi darbo biržoje, tačiau išmokų negaudavo. Kartais dirbdavo padienius darbus, yra skynęs šaltalankius, bet tas darbas yra sezoninis ir už jį gautus pinigus išleisdavo savo reikmėms, maistui, būtiniausioms prekėms. Keletą kartų, po to kai tik N. B. prisiteisė alimentus, yra jai davęs po 50 Lt. Dukrai keletą kartų skambino pasveikinti su Kalėdomis, paskutinį kartą per užpraeitas Kalėdas. Sutinka su tuo, jog dukrai per mažai skiria dėmesio ir lėšų, supranta, kad už 125 Lt vaiko išlaikyti tikrai neįmanoma ir dėl to, kad nemoka alimentų labai gailisi, bet tikrai neturi iš ko jų mokėti. Supranta, kad dukrai reikia bent jau bendravimo su juo, todėl ateityje pasižada pamėginti su dukra bendrauti dažniau. (47-48 b. l.)
Liudytoja N. B. parodė, kad maždaug 1995 metais pradėjo bendrauti su A. P. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra V. B., kurią A. P. pripažino kaip savo dukrą, jokių problemų ir abejonių dėl to niekam nekilo, tiesiog ji vaikui davė savo pavardę, nes su A. P. susituokusi niekada nebuvo. Kartu gyveno iki 2003 ar 2004 metų. Vėliau jie išsiskyrė, A. P. išsikraustė iš jos namų ir netrukus po to, t.y. 2004-08-02 ji iš A. P. prisiteisė alimentus dukros V. B. išlaikymui. Buvo priteista po 125 Lt kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės. Nuo to laiko, kai A. P. išsikraustė, jis niekada nebuvo atėjęs pas dukrą, nuo pat mažens nebuvo paskambinęs ir pasidomėjęs apie dukrą, visiškai nedalyvavo ir dabar nedalyvauja dukters gyvenime. Per visą tą laiką A. P. jai gal du kartus yra davęs po 50 Lt, tačiau ji negali tiksliai pasakyti, kada tai buvo, nes tai buvo labai seniai. 2008 m. sausio mėnesį ji sužinojo apie Vaikų garantinį fondą ir kreipėsi į jį. Dabar iš to fondo kas mėnesį gauna po 125 Lt. (22-23 b. l.)
2012-05-03 su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. P. vengimo išlaikyti savo dukrą V. B., gimusią 1998-04-20, kreipėsi Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jie nuo 2008 metų sausio 16 d., pagal 2008-01-16 N. B. prašymą ir pagal 2008-03-14 priimtą sprendimą dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-2899, kuriuo nuspręsta nuo 2008-01-16 V. B. kiekvieną mėnesį mokėti 125 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą, pagal įstatymą mokėjo lėšas V. B. išlaikymui. A. P. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui - 6189,52 Lt (+5% metinių palūkanų). (5-10 b. l.)
2012-05-03 raštu Vaikų išlaikymo fondo administracija nurodė, kad nereiškia civilinio ieškinio dėl išmokėtų sumų. (11 b. l.)
Akmenės rajono apylinkės teismas 2004 m. rugpjūčio 2 d. teismo įsakymu priimtu civilinėje byloje Nr. L2-839-04/2004 m. nutarė išieškoti iš A. P. išlaikymą jo nepilnametei dukrai V. B., gim. (duomenys neskelbtini) , po 125 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme – 2004-08-02, iki V. B. pilnametystės. (16 b. l.).
2008-01-16, 2012-05-21 ir 2012-06-06 antstolės Elenos Miliauskienės pažymose nurodoma, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad A. P. būtų mokėjęs išlaikymą savo dukrai. Išlaikymo skola 2008-02-01 datai buvo 5125 Lt, 2012-06-01 datai 6348,48 Lt. (9, 18, 20 b. l.)
Sodros duomenų bazėje duomenų apie A. P. pajamas ir oficialius įdarbinimus laikotarpiu nuo 2004-08-04 iki 2012-05-03 nėra. (57 b. l.) Kaltinamasis nuo 2011-11-16 registruojasi darbo biržoje, išmokų negauna. Darbo biržoje taip pat registravosi laikotarpiu nuo 2005-01-04 iki 2005-05-06. Darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (36, 38 b. l.)
Gimimo liudijimas Nr. 264440 patvirtina, kad A. P. yra V. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. (26 b. l.)
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik sąmoningas vengimas išlaikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui mokėti nustatyto dydžio išlaikymą ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005).
Netinkamas tokios tėvų pareigos kaip išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimas vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, jeigu asmuo, iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, šios pareigos nevykdo dėl ligos, ar kitų svarbių pateisinamų priežasčių. Visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, jie privalo tai daryti. Jeigu asmuo vengia dirbti, simuliuoja ligą, bedarbystę arba dirba nelegaliai, arba apgaulės būdu apskritai vengia mokėti išlaikymą, arba iš dalies, t. y. galėdamas įvykdyti teismo sprendimą sąmoningai ilgą laiką arba sistemingai, jo nevykdo, jis atsako už vengimą išlaikyti vaikus. Įstatyme nėra apibrėžta, ką reiškia ilgą laiką. Tačiau konkrečiu atveju spręstina, kad kaltinamasis neteikia išlaikymo nuo 2004-08-02 iki 2012-05-03, ir vertintina, kad neteikia išlaikymo ilgą laiką.
Teismas ištyrė visumą įrodymų, kaltinamojo parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių. Kaltinamasis visiškai pripažino nustatytas aplinkybes, kaltės neneigė. Kaltinamasis nurodė, kad nemokėjo lėšų dukrai išlaikymui, nes neturėjo pajamų. (47-48 b. l.) Nukentėjusioji patvirtino, kad tėvas dukrai išlaikymo neteikė. (22-23 b. l.) Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys įrodymai dėl susidariusio įsiskolinimo, Vaikų išlaikymo fondo pateikti duomenis bei kiti rašytiniai įrodymai. (5-11, 16, 18, 20, 22-23 b. l.) Teismas vertindamas kaltinamojo parodymus atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis neneigė kaltės, nors duomenų apie oficialiai gautas pajamas nėra, tačiau kaltinamasis nurodė, kad kartais dirbdavo padienius darbus. Sodros duomenų bazėje nėra duomenų, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2004-08-04 iki 2012-05-03 būtų oficialiai dirbęs, turėjęs pajamų. Darbo biržoje registruojasi nuo 2011-11-16, taip pat registravosi laikotarpiu nuo 2005-01-04 iki 2005-05-06. (36, 38, 57 b. l.) Teismui yra pagrindo vertinti, kad kaltinamasis turėjo galimybę teikti išlaikymą, jo neteikė, nors turi tokią pareigą, nepriklausomai nuo to, kad gyveno atskirai. Tėvo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, teikti jam visapusišką pagalbą, rūpintis jo auklėjimu, ugdymu ir kita išlieka iki vaiko pilnametystės, be to ir vėliau, konkrečiais įstatymo numatytais atvejais. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų, yra nedarbingas. Tokių aplinkybių jis nenurodė ir duomenų nepateikė. Iš visumos nustatytų aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis elgėsi neatsakingai, suvokdamas savo pareigą, vengė pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, mokėti lėšas jos išlaikymui. Ištyrus ir įvertinus visumą įrodymų yra pagrindo išvadai, kad kaltinamojo kaltė, kad jis konkrečiu laikotarpiu vengė pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą pagal teismo išduotą teismo įsakymą, privalėdamas mokėti lėšas nepilnametės dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės įrodyta. Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. P. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma viešųjų darbų bausme. (51 b. l.)
Skiriant bausmę teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad A. P. teistas, teistumas išnykęs (29-31 b. l.), administracine tvarka baustas (32-34 b. l.), VŠĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitose neįrašytas. (40 b. l.)
Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių į konkrečiai padaryto nusikaltimo sunkumą, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka baustas, oficialiai nedirba, nuolatinių pajamų neturi, teistas, teistumas išnykęs. Įvertinęs visumą aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant ir mažesnę viešųjų darbų bausmę nei prašoma prokuroro. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių, kaltinamojo asmenybę ir mažesnė nei prašo prokuroras viešųjų darbų bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo išvadai, kad viešųjų darbų bausmės skyrimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 – 421 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pripažinti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) val. viešųjų darbų įpareigojant juos atlikti per 5 (penkis) mėnesius, per mėnesį dirbant po 30 valandų visuomenės labui.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti A. P. 2012-05-29 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Baudžiamojo įsakymo kopiją išsiųsti A. P..
Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Išaiškinti A. P., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teisėja Vilija Valantienė