Civilinė byla Nr. e2-4261-1030/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01730-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1;

3.2.6.6.2

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui L. D. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo L. D. 600 Eur skolą, 22,50 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas L. D. pagal 2017 m. liepos 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 30 d. grąžinti vekselio gavėjui ieškovui M. V. 600 Eur. Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę ar pareiškęs ieškovui pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra.

Pagal teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 4 punktas, 77 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovas – vekselio turėtojas – praleido nustatytą vekselių pateikimo apmokėjimui terminą, todėl kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo bendra tvarka. Taigi šiuo atveju, byloje pateiktas vekselis yra vertinamas kaip skolos raštelis, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Konstatuotina, kad vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad sudaryto vekselio pagrindu tarp šalių – ieškovo ir atsakovo – susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4 straipsniai, 6.886 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad atsakovas netinkamai vykdė prievolę – grąžinti paskolą, todėl ieškinio reikalavimas dėl 600 Eur skolos ir nuo jos paskaičiuotų 22,50 Eur palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. D. 600 Eur (šešis šimtus eurų) skolos, 22,50 Eur (dvidešimt du eurus penkiasdešimt euro centų) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 622,50 Eur (šešių šimtų dvidešimt dviejų eurų penkiasdešimt euro centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. V.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                                                      Monika Lapukaitė