Nr. DOK-4572

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00377-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. gruodžio 22 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintaila“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl traktoriaus ir automobilio pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą.

 Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 suformuluotos taisyklės, kad suėjus sutartyje ar įstatyme nustatytam pranešimo apie sutarties nutraukimą terminui, atsiranda teisiniai padariniai – sutartis laikoma nutraukta, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, šalys turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar restitucijos taikymo. Kasacinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 58-469/2019 46 punkte yra konstatuota, kad su vienašaliu sutarties nutraukimu nesutinkanti šalis gali tokį sandorį ginčyti teisme reikšdama atitinkamą reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-1075/2023 34 punkte yra suformuluota taisyklė, kad pagrindas nesiremti sudarytu vienašaliu sandoriu ir iš jo kylančiais padariniais yra tik tuo atveju, jeigu vienašalis sandoris būtų pripažintas negaliojančiu. Atsakovė UAB „Dariulis“ neginčijo 2019 m. lapkričio 7 d. trečiojo asmens UAB „Eurotransa“ vienašališko sutarties nutraukimo, šis vienašalis sandoris nebuvo pripažintas negaliojančiu, todėl 2017 m. birželio 13 d. sutartis laikytina nutraukta. Teismai, nepaisydami šios aplinkybės, nusprendė dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, tokiu būdu nukrypdami nuo nurodytos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

2. Teismas gali ex officio (teismo iniciatyva) pripažinti sandorį niekiniu, jeigu egzistuoja akivaizdus pagrindas, tačiau teismai nėra konstatavę, kad byloje egzistuoja akivaizdus pagrindas 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „Eurotransa“ pranešimą dėl sutarties nutraukimo teismo iniciatyva pripažinti niekiniu ir nėra teismo sprendimo, kuriuo šis vienašalis sandoris būtų pripažintas negaliojančiu.

3. Teismai, nors ir buvo saistomi ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, tačiau ėmę nagrinėti trečiojo asmens UAB „Eurotransa” vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumą, peržengė ieškinio ribas, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį bei pamatinius proceso teisės principus, t. y. teisinės gynybos (CPK 5 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), dispozityvumo (CPK 13 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis). Ginčo objektą byloje gali apibrėžti tik ieškovas, o teismas bylą nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose ir privačiame ginče negali jų peržengti. UAB „Eurotransa” 2019 m. lapkričio 7 d. pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą teisėtumo klausimas nesudarė ginčo objekto, todėl teismai negalėjo nagrinėti ir pasisakyti dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo. Atsakovei UAB „Dariulis” neprašant, teismai nustatė, jog 2019 m. lapkričio 7 d. vienašalis sutarties nutraukimas yra neteisėtas bei pasisakė tik dėl 2017 m. birželio 13 d. sutarties galiojimo, nors UAB „Dariulis” direktorius pripažino, kad 2017 m. birželio 13 d. sutartis yra nutraukta ir nutraukimo neginčijo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gintaila“ (j. a. k. 303307388) 1415  (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 20 d., uždarosios akcinės bendrovės „Perlas Finance“ įmokos kvitais, kodas ZN85004 ir ZN88235.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                         Goda Ambrasaitė-Balynienė

Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė