LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Latvelės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „LTG Infra“, uždarajai akcinei bendrovei „LTG Kompetencijų centras“ dėl perkančiojo subjekto sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „FIMA“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telekonta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės UAB „LTG Kompetencijų centras“ (toliau – perkantysis subjektas) sprendimą, įformintą 2025 m. kovo 6 d. pranešimu, kuriuo perkantysis subjektas atmetė ieškovės pasiūlymą, neteisėtu. 

2.       Ieškovė nurodė, kad perkantysis subjektas nepagrįstai pripažino ieškovės pasiūlymą neatitinkančiu tarptautinio viešojo pirkimo „Pervažų saugumo didinimo programa III etapas. 14 modernizuojamų pervažų“ (toliau – Pirkimas) Techninės specifikacijos 3.2.7.5, 3.2.7.17 ir 3.2.7.6 papunkčių reikalavimų. Ieškovės teigimu, perkantysis subjektas formaliai atmetė ieškovės pateiktus gamintojo duomenis, patvirtinančius siūlomų prekių atitiktį Techninėje specifikacijoje įtvirtintiems reikalavimams, išimtinai vadovavosi kito tiekėjo pateiktais dokumentais.

3.       Techninės specifikacijos 3.2.7.5 papunktyje numatyta, kad tiekėjo siūloma vaizdo stebėjimo sistema privalo atitikti Techninių specifikacijų 3.2.7.5. m) punktą, kuriame nurodyta, jog šifravimas turi būti vykdomas vienu iš šių protokolų: TLS1.0/1.2., AES128 ar AES256. Perkantysis subjektas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės siūlomų vaizdo kamerų „Vivotek“ IB9391-EHT TLS 1.2 protokolas ir programinės įrangos „BVMS 11.0“ šifravimo veikimas nebus suderinami, tuo pačiu nebus užtikrintas įrangos funkcionavimas taip, kaip reikalaujama Techninės specifikacijos 3.2.7.5 papunktyje. Perkantysis subjektas tokią išvadą padarė atsižvelgęs į kito Pirkime dalyvavusio tiekėjo prie pretenzijos pateikto gamintojo „Bosch“ rašto turinį. Tačiau „Bosch“ 2024 m. gruodžio 19 d. rašte nepagrįstai nurodoma, kad gamintojo „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kamerų TLS 1.2 protokolas ir programinės įrangos „BVMS 11.0“ šifravimo veikimas yra nesuderinami. Be to, šiame rašte pateikiama neveikianti nuoroda į „Bosch“ suderinamų vaizdo kamerų sąrašą. Ieškovė paaiškino, kad „Bosch“ interneto puslapyje yra pateikiama informacija, jog programinės įrangos „BVMS 11.0“ šifravimo veikimas yra suderinamas ir palaiko kitų gamintojų įrangą. Analogiška informacija pateikiama 2022 m. birželio 1 d. gamintojo „Vivotek“ rašte. „Bosch“, nebūdama siūlomų vaizdo kamerų gamintoju, nurodė jiems žinomą informaciją, dėl kurios pats „Bosch“ nėra užtikrintas, o toks „Bosch“ pareiškimas nepaneigia aplinkybių, jog ieškovės siūlomų vaizdo kamerų TLS 1.2 protokolas ir programinės įrangos „BVMS 11.0“ šifravimo veikimas iš tiesų yra suderinami. Perkantysis subjektas neturėjo pagrindo suteikti didesnę įrodomąją reikšmę „Bosch“ rašte pateiktai informacijai, lyginant su informacija, nurodyta gamintojo „Vivotek“ 2022 m. birželio 1 d. rašte.

4.       Perkantysis subjektas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 3.2.7.17, 3.2.7.8 papunkčių reikalavimų. Ieškovė atitikčiai šiems reikalavimams pagrįsti su pasiūlymu pateikė „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kamerų techninę dokumentaciją, kurioje nurodyta, kad siūlomos vaizdo kameros elementai yra suderinami pagal ONVIF Profile-G ir Profile-S standartų reikalavimus. Ieškovė pateikė gamintojo „Vivotek“ 2022 m. birželio 1 d. raštą, kuriame nurodoma, kad IB9391-EHT vaizdo kameros naudojant ONVIF protokolą Techninės specifikacijos 3.2.7.8 papunktyje įtvirtintą reikalavimą išpildyti galės. Perkantysis subjektas nesivadovavo kamerų gamintojo pateikta informacija, o išvadą dėl ieškovės atitikties Pirkimo sąlygoms priėmė remdamasis „Bosch“ 2024 m. gruodžio 19 d. raštu.

5.       Ieškovė nurodė, kad pasiūlymo atitiktį turi pagrįsti gamintojas „Vivotek“, o ne trečiasis subjektas „Bosch“. Perkantysis subjektas privalėjo vadovautis gamintojo pateiktais dokumentais. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl siekio suteikti pirmenybę kitam Pirkime dalyvaujančiam tiekėjui. Be to, perkantysis subjektas Pirkimo vykdymo metu pažeidė pamatinius viešųjų pirkimų skaidrumo ir nediskriminavimo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovės UAB „Telekonta“ ieškinį atmetė.

6.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė yra suinteresuota Pirkimu. Įvertinęs VPĮ ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) tarpusavio santykį, teismas nustatė, kad perkančiojo subjekto veikla atitinka PĮ 5 straipsnio reikalavimus, todėl, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, taikytinos PĮ ir bendrosios VPĮ įtvirtintos taisyklės. Pirkimo dokumentuose nenumatytiems klausimams tiesiogiai taikomos PĮ ir VPĮ nuostatos.

7.       Pasisakydamas dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 3.2.7.5 papunkčio reikalavimams, teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog perkantysis subjektas atsakymuose į pateiktus klausimus ne kartą pabrėžė, kad planuojamos įdiegti vaizdo kameros turės būti integruotos į esamą vaizdo stebėjimo sistemą ir tiekėjai patys turi įvertinti siūlomų vaizdo kamerų integracijos į sistemą galimybes.

8.       Vadovaudamasis PĮ 50 straipsnio 1 dalies, 58 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kasacinio teismo praktika dėl konkrečių dokumentų pateikimo įrodinėjant, kad tiekėjų siūlomos prekės atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, teismas konstatavo, jog tiekėjai privalo pateikti aiškius ir patikrinamus įrodymus, pagrindžiančius jų siūlomų prekių atitiktį nustatytiems techninės specifikacijos reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad perkantieji subjektai privalo gamintojo techninius dokumentus vertinti visų turimų duomenų ir aplinkybių kontekste, o vien tik gamintojo deklaracija ar techniniai dokumentai, parengti jo paties, nėra pakankami, jei jie nėra pagrįsti kitais nepriklausomais ir patikimais įrodymais. Teismas nustatė, kad pagal Techninės specifikacijos 4.1.2 papunktį perkančiajam subjektui turėjo būti pateiktos siūlomų vaizdo stebėjimo sistemos kamerų techninės specifikacijos ir (ar) aprašai, kita oficiali gamintojo informacija bei kiti dokumentai, patvirtinantys atitiktį keliamiems įrangai reikalavimams (CE sertifikatai ir (arba) bandymų protokolai dėl IP apsaugos klasės bei kiti dokumentai, patvirtinantys atitikimą kitiems reikalaujamiems parametrams). 

9.       Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad perkantysis subjektas neprašė jos pateikti papildomos informacijos dėl pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 3.2.7.5 papunkčio reikalavimams. Teismas nustatė, kad ieškovė perkančiajam subjektui pateikė gamintojo „Vivotek“ 2022 m. birželio 1 d. raštą ir „Vivotek“ IB9391-EHT techninę dokumentaciją. Nors „Vivotek“ techninėje dokumentacijoje nurodė, kad siūlomos kameros turi duomenų šifravimą TLS 1.2 protokolu, tačiau UAB „LTG Infra“ turimo „Bosch“ VMS serverio gamintojas „Bosch“ 2024 m. gruodžio 19 d. rašte patvirtino bei pateikė aktualias nuorodas į techninę dokumentaciją, jog ieškovės siūlomos „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kamerų TLS 1.2 protokolas ir programinės įrangos „BVMS 11.0“ šifravimo veikimas yra nesuderinami. Teismas nustatė, kad perkantysis subjektas, siekdamas gauti išsamesnę informaciją apie „Vivotek“ IB9391-EHT modelio kameras, kreipėsi į „Vivotek“, tačiau negavo oficialaus gamintojo atsakymo.

10.       Teismas pažymėjo, kad gamintojo „Vivotek“ deklaracija apie kamerų suderinamumą su „BVMS 11.0“ ir ateityje pasirodysiančiomis programinės įrangos versijomis, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis ar testavimo rezultatais. Teismas sutiko su perkančiojo subjekto teiginiais, kad „Vivotek“ informacinis laiškas nepatvirtina, jog konkreti perkančiojo subjekto naudojama VMS įranga faktiškai priima ir apdoroja šifruotą vaizdo signalą, perduodamą TLS 1.0/1.2 protokolu iš „Vivotek“ IB9391-EHT kamerų. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas „Vivotek“ 2022 m. birželio 1 d. raštas yra deklaratyvus ir nepateikia techninių įrodymų ar testavimo rezultatų. Teismas įvertino, kad rašte nurodytas bendras suderinamumas su „BVMS 11.0“ per ONVIF protokolą nepatvirtina nei konkrečios šifravimo funkcijos veikimo, nei jos suderinamumo su konkrečia sistemos konfigūracija.

11.       Aplinkybė, kad perkantysis subjektas kreipėsi į ieškovės siūlomos įrangos oficialų gamintoją, leido teismui padaryti išvadą, kad perkantysis subjektas siekė išsiaiškinti ginčui aktualias aplinkybes. Negavus atsakymo iš gamintojo, perkančiajam subjektui nebuvo suteikta galimybė galutinai įsitikinti ieškovės deklaruojamu kamerų suderinamumu su naudojama sistema. Teismas nurodė, kad ieškovės deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti techniniais įrodymais, gali būti laikomi nepakankamais tiekėjų atitikties vertinimui pagal viešųjų pirkimų principus. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. gruodžio 19 d. raštą pateikė „BVMS 11.0“ programinės įrangos gamintojas „Bosch“, kuris yra kompetentingas teikti informaciją apie savo sistemos veikimą ir suderinamumą su trečiųjų šalių įranga. Rašte pateiktas vertinimas yra susijęs su konkrečiu VMS serverio modeliu. Taigi, teismas nustatė, kad šis raštas yra tiesiogiai susijęs su vertinama situacija. Nors ieškovė ginčijo „Bosch“ rašte pateikiamos nuorodos galiojimą, teismas pažymėjo, kad jokių objektyvių duomenų šiems argumentams pagrįsti ieškovė teismui nepateikė. Teismas paaiškino, kad šifruotos informacijos priėmimas ir apdorojimas vyksta būtent per „Bosch“ sistemą, tik šis gamintojas gali autoritetingai patvirtinti, ar konkretus šifravimo protokolas iš išorinės įrangos yra palaikomas. Gamintojo „Vivotek“ 2022 m. birželio 1 d. deklaracija apie kamerų suderinamumą su „BVMS 11.0“ negali paneigti „Bosch“, kaip gamintojo, pateiktos specializuotos informacijos. „Bosch“ yra naudojamos VMS programinės įrangos gamintojas, todėl jo teikiama informacija laikytina patikimu, kompetentingu ir objektyviu šaltiniu vertinant įrangos suderinamumą su specifine sistema. Teismas įvertino, kad ieškovė neįrodė, jog jos siūlomos kameros, integruotos į perkančiojo subjekto turimą vaizdo stebėjimo infrastruktūrą, objektyviai galės įgyvendinti reikalavimą dėl suderinamumo su esama sistema. Teismas konstatavo, kad perkančiojo subjekto sprendimu tiekėjo pasiūlymas buvo pagrįstai pripažintas neatitinkančiu Techninės specifikacijos 3.2.7.5 papunkčio reikalavimų.

12.       Teismas, vertindamas ieškovės pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos 3.2.7.8 ir 3.2.7.17 papunkčiams, nustatė, kad ieškovė pateikė gamintojo „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kamerų techninę dokumentaciją ir 2022 m. birželio 1 d. raštą, kuriuose nurodoma, jog siūlomos vaizdo kameros elementai yra suderinami pagal ONVIF Profile-G ir Profile-S standartų reikalavimus, o IB9391-EHT vaizdo kameros, naudojant ONVIF protokolą, Techninės specifikacijos 3.2.7.8 papunktyje įtvirtintą reikalavimą išpildyti galės. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė ne techninius dokumentus, o gamintojo informacinio pobūdžio raštą, kuris vertinamas kaip deklaratyvus ir neturintis įrodomosios galios. Teismas paaiškino, kad gamintojo raštas pasirašytas prieš daugiau nei 2 metus, todėl tai kelia pagrįstų abejonių dėl jame pateiktų duomenų aktualumo. Be to, perkantysis subjektas keletą kartų kreipėsi į gamintoją dėl papildomos informacijos gavimo. Tokia informacija jam nebuvo pateikta, todėl perkančiajam subjektui nebuvo galimybės įsitikinti pasiūlymo atitiktimi techniniams reikalavimams.

13.       Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad perkantysis subjektas protegavo tiekėją UAB „FIMA“, kadangi perkančiojo subjekto veiksmai, vertinant tiekėjų pasiūlymus, atitiko PĮ 29 straipsnyje įtvirtintus pirkimų principus. Teismas pažymėjo, kad perkantysis subjektas kreipėsi tiek į ieškovę, tiek į įrangos gamintoją „Vivotek“ dėl papildomos informacijos pateikimo. Perkantysis subjektas nesiekė pašalinti ieškovės iš Pirkimo procedūrų, o priešingai – ieškovė buvo pripažinta Pirkimų laimėtoja. Teismas pažymėjo, kad perkančiojo subjekto elgesys rodo ne šališkumą, o rūpestingą ir profesionalų požiūrį į Pirkimo procedūrų vykdymą. Perkantysis subjektas turėjo pareigą įsitikinti, kad neįsigyja sprendinių, kurie vėliau galėtų būti nesuderinami su turima infrastruktūra ar programine įranga.

14.       Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ginčyti Pirkimo sąlygas ir nėra tinkamas subjektas, galintis ginti viešąjį interesą, taip pat į tai, jog ieškovė ieškinyje nenurodė, kurie konkrečiai ir kokiu mastu Techninės specifikacijos reikalavimai tapo neįgyvendinami, teismas ieškovės prašymą nutraukti Pirkimo procedūras atmetė kaip nepagrįstą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Telekonta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Teismas, apskųstame sprendime pasisakydamas dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 3.2.7.5 papunkčiui, vadovavosi tarpusavyje prieštaringomis ir loginio nuoseklumo stokojančiomis išvadomis: viena vertus, teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė gamintojo techninę dokumentaciją ir oficialią deklaraciją dėl siūlomos įrangos atitikties, kita vertus, nurodė, jog tokie duomenys esą nebuvo pateikti. Be to, teismas skirtingų gamintojų pateiktus dokumentus vertino skirtingai – vieno gamintojo teiginiai be jokių objektyvių duomenų buvo pripažinti pakankamais, o kito gamintojo techniniai dokumentai bei deklaracija nepagrįstai pripažinti nepakankamais patvirtinti atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams.

15.2.                      Teismas apskųstame sprendime klaidingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018. Apskųstame sprendime teismas ignoravo nuoseklią kasacinio teismo praktiką, kad siūlomų prekių atitiktį techniniams reikalavimams patvirtina gamintojų dokumentai, kuriems suteikiama didžiausia įrodomoji reikšmė. Dėl šių aplinkybių teismas nepagrįstai prilygino pateiktus oficialius gamintojo dokumentus tiekėjo abstraktiems įsipareigojimams.

15.3.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad perkančiajam subjektui 2024 m. rugsėjo 5 d. raštu paprašius papildomų įrodymų ieškovė jų nepateikė. Ieškovė 2024 m. spalio 2 d. pateikė perkančiajam subjektui paaiškinimus ir siūlomos įrangos gamintojo oficialią deklaraciją. Perkantysis subjektas 2024 m. spalio 7 ir 24 d. raštuose daugiau jokios papildomos informacijos neprašė pateikti. Perkantysis subjektas 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovės pasiūlymą pripažino laimėjusiu.

15.4.                      Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 3.2.7.17 ir 3.2.7.6 papunkčiams, apskųsto sprendimo 62 ir 63 punktuose pateikė tarpusavyje prieštaringas išvadas dėl pateiktų įrodymų pobūdžio, netinkamai įvertino oficialius gamintojo dokumentus, be jokio teisinio pagrindo laikydamas juos deklaratyviais. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pateikti įrodymai buvo sudaryti Pirkimo procedūrų metu. Vertinimas, kad dėl laiko faktoriaus anksčiau gamintojo pateikti dokumentai neteko aktualumo, sudaro pagrindą ne atmesti tiekėjo pasiūlymą, o nutraukti Pirkimo procedūras.

15.5.                      Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pasisakydamas dėl kito tiekėjo protegavimo, neatsižvelgė į tai, kad perkantysis subjektas poziciją dėl ieškovės pasiūlymo pakeitė tik po kito tiekėjo pretenzijos pateikimo, o tiekėjų pateiktus įrodymus vertino skirtingai, nepagrįstai sumenkindamas ieškovės pateiktus dokumentus.

15.6.                      Teismas, spręsdamas dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumo, neįvykdė pareigos veikti aktyviai ir visapusiškai. Teismas faktiškai pripažino, kad dėl technologinių pokyčių galėjo iš esmės pasikeisti Techninės specifikacijos reikalavimų turinys, o tai sudarė objektyvias kliūtis tiekėjams, įskaitant ieškovę, užtikrinti pasiūlymų atitiktį. Tačiau teismas atsisakė šią aplinkybę tirti vien formaliai konstatavęs, kad ieškovė nesilaikė pretenzijos pateikimo terminų, nors tokia pozicija prieštarauja fundamentaliems veiksmingos teisminės gynybos ir skaidrumo principams. Tiekėjui negalima kelti pareigos ginčyti sąlygą, kurios faktiškai neįgyvendinamą pobūdį jis gali identifikuoti tik pasikeitus technologinei situacijai. Tokiu būdu teismas, nepagrįstai susiaurindamas bylos nagrinėjimo ribas, ignoravo kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus reikalavimus dėl viešųjų pirkimų sąlygų teisėtumo vertinimo ex officio (savo iniciatyva).

16.       Atsakovės UAB „LTG Kompetencijų centras“ ir AB „Infra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad perkančiojo subjekto sprendimu tiekėjo pasiūlymas pagrįstai pripažintas neatitinkančiu Techninės specifikacijos 3.2.7.5, 3.2.7.17 ir 3.2.7.6 papunkčių reikalavimų. Ieškovė nepateikė gamintojo techninės dokumentacijos ar kitų dokumentų, kurie leistų objektyviai įsitikinti, kad „Vivotek“ IB9391-EHT vaizdo kamerų TLS 1.2 protokolas ir programinės įrangos „BVMS 11.0“ šifravimo veikimas yra suderinami. Perkantysis subjektas tokios informacijos negavo ir iš gamintojo „Vivotek“.

16.2.                      Ieškovė apeliacinio skundo 33 punktu klaidina apeliacinės instancijos teismą, teigdama, kad apskųsto sprendimo 62 ir 63 punktuose pirmosios instancijos teismas pateikė tarpusavyje prieštaringas išvadas dėl byloje esančių įrodymų pobūdžio. Ieškovė nepagrįstai „techninę dokumentaciją“ sulygina su „techniniais dokumentais“. „Techninė dokumentacija“ yra abstraktaus, informacinio pobūdžio informacija apie produktą, sistemą ar procesą, o „techniniai dokumentai“ yra laikomi oficialia gamintojo informacija, rašytiniais dokumentais, pagrįstais objektyviais duomenimis ar testavimo rezultatais.

16.3.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad perkančiojo subjekto pakartotinis kreipimasis į ieškovę ir gamintoją yra neesminis dalykas. Atsakovių teigimu, perkantysis subjektas privalo įsitikinti tiekėjo pajėgumais ateityje tinkamai vykdyti sutartį. Perkantysis subjektas, siekdamas tinkamai vykdyti Pirkimo procedūras bei įsigyti paslaugas, kurios jam būtų teikiamos be trikdžių, viso Pirkimo metu siekė įsitikinti ieškovės turimais pajėgumais, tačiau ieškovė nei Pirkimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nesugebėjo jų pagrįsti.

16.4.                      Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieškovės teiginiai apie tariamą kito tiekėjo protegavimą nepagrįsti objektyviais duomenimis, o perkančiojo subjekto veiksmai atitiko skaidrumo, lygiateisiškumo ir objektyvumo principus. Atsakovės pažymi, kad tiekėjos UAB „FIMA“ pateiktas pasiūlymas dar nėra pripažintas laimėjusiu. Perkančiojo subjekto elgesys siekiant tinkamai vykdyti Pirkimo procedūras negali būti vertinamas kaip kito teikėjo protegavimas.

16.5.                      Teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą nutraukti Pirkimo procedūras. Nagrinėjamu atveju nesusiklostė aplinkybės, dėl kurių būtų galima svarstyti dėl Pirkimo nutraukimo.

17.       Trečiasis asmuo UAB „FIMA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias proceso ir materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

17.2.                      Viso teisminio proceso metu ieškovė buvo nenuosekli, kadangi keitė reikalavimus, neginčijo Pirkimo sąlygų, o 2025 m. gegužės 19 d. teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pati konstatavo pasiūlymo neatitikimą Pirkimo sąlygoms. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokios aplinkybės pasikeitė, dėl kurių Pirkimo sąlygos tapo neteisėtomis.

17.3.                      Pasiūlymas, teikiamas Pirkime, turi atitikti reikalavimus pasiūlymo pateikimo dieną, laimėtojo nustatymo momentu ir sutarties sudarymo dieną. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nutraukti Pirkimą. Ieškovė nepateikė argumentų ir įrodymų, kad situacija pasikeitė, reikalavimai tapo neįgyvendinami, neginčijo Pirkimo sąlygų atmetus pasiūlymą, paskelbus Pirkimą ar teikdama ieškinį. Kiti gamintojai atitiko Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės siūloma įranga netenkina šių reikalavimų, nereiškia, jog Pirkimo sąlygos yra neteisėtos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19.       Absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą peržengti apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

20.       Atsakovė UAB „LTG Kompetencijų centras“ pagal atsakovės AB „LTG Infra“ suteiktą įgaliojimą vykdo Pirkimą. Pirkimo objektas – III etapo pervažų saugumo didinimo programa, pagal kurią modernizuojama 14 pervažų. Perkantysis subjektas Pirkimu, be kita ko, siekia modernizuojamose pervažose įdiegti vaizdo stebėjimo sistemą (Techninės specifikacijos 2 punktas).

21.       Pagal Techninės specifikacijos 3.2.7.5 papunktį pervaža ir pėsčiųjų perėja turi būti stebima ne mažiau kaip 4–6 stacionariomis spalvoto vaizdo kameromis. Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai, kad vaizdas iš stebėjimo kamerų turi būti realiu laiku perduodamas į stoties budėtojo ir traukinių eismo tvarkdario nutolusias darbo vietas ir įrašomas į esamą VMS (angl. Network Video Recorder – tinklo vaizdo įrašymo įrenginį) (Techninės specifikacijos 3.2.7.1 papunktis). Pagal Techninės specifikacijos 3.2.7.5 papunktį vaizdo kameros turi atitikti reikalavimą, kad šifravimas būtų vykdomas vienu iš šių protokolų: TLS1.0/1.2, AES128 ar AES256. Remiantis Techninės specifikacijos 3.2.7.6, 3.2.7.8 ir 3.2.7.17 papunkčiais, nauja vaizdo stebėjimo sistema turi veikti „Klientas – Serveris“ principu, t. y. vartotojai nutolusiose darbo vietose turi jungtis prie pervažų kamerų ir VMS bei nuotoliniu būdu stebėti perduodamus vaizdo kamerų vaizdus, peržiūrėti įrašus; sutrikus VMS veikimui, kamerų įrašymas turi būti vykdomas kamerų vidinėje atmintyje, o atsistačius VMS veikimui – perrašomas į pastarąjį; nuotoliniu būdu prisijungusiam vartotojui turi būti galima keisti tam tikrus vaizdo kamerų parametrus; vaizdo stebėjimo sistemos elementai turi būti suderinami pagal ONVIF Profile-G ir Profile-S arba lygiaverčių standartų reikalavimus.

22.       Perkantysis subjektas 2024 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą laimėjusiu Pirkimą pasiūlymu pripažinti ieškovės pateiktą galutinį pasiūlymą. Trečiasis asmuo UAB „FIMA“ 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pretenziją, kurioje prašė panaikinti sprendimą pripažinti ieškovės pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti laimėjusiu ieškovės pasiūlymą, pripažinti ieškovės pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimų (įskaitant, bet neapsiribojant, kvalifikacijos bei techninių) bei keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui. Perkantysis subjektas 2024 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į ieškovę dėl informacijos pateikimo ir (ar) paaiškinimo. Perkantysis subjektas 2024 m. rugsėjo 9 d. pateikė trečiajam asmeniui UAB „FIMA“ tarpinį atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad galutiniai pasiūlymai bus vertinami iš naujo.  Perkantysis subjektas 2024 m. rugsėjo 17 d. atsakė trečiajam asmeniui UAB „FIMA“, kad jos pretenzija patenkinama iš dalies. Perkantysis subjektas 2024 m. rugsėjo 20 d. informavo tiekėjus, kad nutarė panaikinti 2024 m. liepos 24 d. paskelbtą pasiūlymų eilę ir sprendimą dėl tiekėjo UAB „Telekonta“ pripažinimo laimėtoju. Priimtas sprendimas grąžinti pirkimo procedūras į galutinių pasiūlymų vertinimo etapą. 

23.       Perkantysis subjektas 2024 m. spalio 7 d. kreipėsi į ieškovę dėl informacijos pateikimo ir (ar) paaiškinimo. Ieškovei buvo paaiškinta, kad negavus informacijos ir (ar) dokumentų, paaiškinančių ir (ar) patikslinančių nustatytus galutinio pasiūlymo trūkumus iki nustatyto laiko, vadovaujantis Pirkimo sąlygų Bendrosios dalies 11 punkto g papunkčiu, ieškovės galutinis pasiūlymas bus atmestas. Perkantysis subjektas 2024 m. spalio 24 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę dėl informacijos pateikimo ir (ar) paaiškinimo. 

24.       Perkantysis subjektas 2024 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą laimėjusiu pasiūlymu pripažinti ieškovės pateiktą galutinį pasiūlymą. Trečiasis asmuo UAB „FIMA“ 2024 m. gruodžio 20 d. pateikė pretenziją, kurioje, be kita ko, prašė panaikinti sprendimą pripažinti ieškovės pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti laimėjusiu ieškovės pasiūlymą, pripažinti ieškovės pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimų (įskaitant kvalifikacijos bei techninių) bei keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui. Perkantysis subjektas 2025 m. sausio 3 d. pateikė UAB „FIMA“ tarpinį atsakymą į pretenziją, nurodydamas, kad motyvuotą atsakymą į pretenziją pateiks, kai bus gauti ir įvertinti prekių gamintojų duomenys. Perkantysis subjektas 2025 m. sausio 3, 6 ir 7 d. kreipėsi į gamintoją „Vivotek“ dėl informacijos apie gaminamą kamerą pateikimo. Perkantysis subjektas 2025 m. vasario 14 d. pateikė UAB „FIMA“ atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad pretenzija patenkinama iš dalies, t. y. panaikinamas perkančiojo subjekto sprendimas, kuriuo ieškovės pasiūlymas pripažintas atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, sudaryta pasiūlymų eilė ir ieškovės pasiūlymas pripažintas laimėjusiu.

25.       Perkantysis subjektas 2025 m. kovo 6 d. pateikė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, kad buvo priimtas sprendimas ieškovės pasiūlymą pripažinti neatitinkančiu Techninės specifikacijos 3.2.7.5, 3.2.7.17 ir 3.2.7.6 papunkčių reikalavimų ir jį atmesti. Ieškovė 2025 m. kovo 14 d. pateikė perkančiajam subjektui pretenziją, prašydama panaikinti sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas, atnaujinti Pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą. Perkantysis subjektas 2025 m. kovo 24 d. pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją ir nurodė, kad ieškovės pretenzija atmetama.

26.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti perkančiojo subjekto sprendimą, įformintą 2025 m. kovo 6 d. pranešimu, neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde  nurodo argumentus dėl netinkamo ir kasacinio teismo praktikos neatitinkančio dokumentų, patvirtinančių atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams, įvertinimo, netinkamo aplinkybių dėl kito tiekėjo protegavimo nustatymo, taip pat dėl teismo neįvykdytos pareigos veikti aktyviai ir konstatuoti Pirkimo sąlygų neteisėtumą ex officio.

Dėl dokumentų, kuriais įrodinėjama atitiktis Techninės specifikacijos reikalavimams, įvertinimo

27.       PĮ 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Analogiška nuostata dėl techninės specifikacijos yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje.

28.       Teisės normose perkančiajai organizacijai pripažįstama didelė jos poreikių išmanymu pagrįsta diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas. Ši diskrecija pateisinama tuo, kad būtent perkančiosios organizacijos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2018 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Roche Lietuva, C-413/17, 29–30 punktai). Už techninių specifikacijų parengimą, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą yra atsakingas perkantysis subjektas, kadangi tik jis nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ir darbus.

29.       Nagrinėjamo Pirkimo ypatumas yra tas, kad Techninės specifikacijos sąlygos, aptartos šios teismo nutarties 21 punkte, reikalavo, jog diegiama modernizuota vaizdo stebėjimo sistema ir jos sudėtine dalimi esančios vaizdo kameros būtų suderinamos su perkančiojo subjekto jau naudojamu tinklo vaizdo įrašymo įrenginiu VMS (angl. Network Video Recorder). Informacija apie perkančiojo subjekto turimo VMS modelį („Divar IP AIO-7000“) buvo pateikta Techninės specifikacijos 3.2.2.2 papunktyje. Be to, perkantysis subjektas 2022 m. balandžio 24 d., atsakydamas į 13 klausimą, tiekėjams nurodė ne tik įdiegto tinklo vaizdo įrašymo įrenginio (VMS) modelį, bet ir duomenis apie jo serverio programinės įrangos dalį „Bosch BVMS 11.0 Build 11.0.0.1025“, taip pat paaiškino, kad „konkrečių trečiųjų šalių kamerų gamintojų funkcionalumo palaikymas su esama VMS sistema turi būti įvertintas savarankiškai prieš pateikiant pasiūlymą“ (perkančiojo subjekto 2022 m. balandžio 24 d. paaiškinimas yra patalpintas centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje). Taigi, Pirkime buvo keliami reikalavimai dėl tiekėjų siūlomų vaizdo kamerų suderinimo su perkančiojo subjekto jau naudojamu tinklo vaizdo įrašymo įrenginiu VMS, t. y. numatyti reikalavimai, kad siūlomos vaizdo kameros galėtų perduoti šifruotą informaciją į perkančiojo subjekto naudojamą VMS sistemą vienu iš šių protokolų: TLS1.0/1.2, AES128 ar AES256, o sutrikus ir po to atsistačius VMS veikimui, kamerų vaizdo įrašymas iš kamerų vidinės atminties būtų perrašomas į perkančiojo subjekto naudojamą VMS pagal ONVIF Profile-G ir Profile-S arba lygiaverčių standartų reikalavimus.

30.       Perkantysis subjektas, techninėje specifikacijoje iškėlęs techninius reikalavimus, pasiūlymų vertinimo metu privalo kruopščiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlytos prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninėje specifikacijoje iškeltus reikalavimus (PĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes tik preciziškas iškeltų techninių reikalavimų patikrinimas, vienodai atliekamas visų tiekėjų pasiūlymų atžvilgiu, gali padėti pasiekti pirkimo tikslą ir tuo pačiu atitikti skaidrumo principą. Atlikdamas šį vertinimą perkantysis subjektas turi laikytis teismų praktikoje suformuluotų tokio vertinimo taisyklių – kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31.       Paprastai tiekėjai, įrodydami, kad jų siūlomos prekės atitinka perkančiosios organizacijos paskelbtos techninės specifikacijos reikalavimus, jos prašomi (tai turi būti nurodyta pirkimo dokumentuose) pateikia arba kompetentingos institucijos oficialų dokumentą (bandymo protokolą, sertifikatą, pažymą, liudijimą ir pan.), arba gamintojo techninius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Vien tik viešojo pirkimo dalyvio parengti techniniai dokumentai ir jo paaiškinimai dėl jo pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, esant dalyvių pretenzijų (ar perkančiosios organizacijos abejonių) dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms ir (ar) dėl to kilus ginčui, nepripažinti pakankamais reikalaujamai atitikčiai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 74 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32.       Remiantis Pirkimo sąlygų Specialiosios dalies 2.3 papunkčiu ir Techninės specifikacijos 4.1.2 papunkčiu, tiekėjai su pradiniu pasiūlymu privalėjo pateikti siūlomų vaizdo stebėjimo sistemos kamerų technines specifikacijas (aprašus) ar kitą oficialią gamintojo informaciją bei kitus dokumentus, patvirtinančius atitiktį šiai įrangai keliamiems reikalavimams (CE sertifikatus ir (arba) bandymų protokolus dėl IP apsaugos klasės bei kitus dokumentus, patvirtinančius atitikimą kitiems reikalaujamiems parametrams). 

33.       Kaip buvo minėta šioje teismo nutartyje, Pirkime buvo keliami reikalavimai dėl tiekėjų siūlomų vaizdo kamerų suderinimo su perkančiojo subjekto naudojamu tinklo vaizdo įrašymo įrenginiu VMS. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2022 m. lapkričio 8 d. pateikė pasiūlymą Pirkime, kuriame nurodė siūlanti „Vivotek“ IB9391-E?? vaizdo kameras. Siekdama įrodyti siūlomų vaizdo kamerų atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė kamerų gamintojo parengtą techninę specifikaciją (ieškovės 2025 m. balandžio 10 d. prašymo dėl trūkumų šalinimo 3 ir 8 priedai), kurioje nurodyta, kad siūlomos vaizdo kameros naudoja tinklo protokolą TLS 1.2, taip pat palaiko ONVIF profilius G, S, T. 

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia informacija, nors buvo pakankama tam, kad nustatyti, jog vaizdo kameros naudoja reikalaujamą tinklo protokolą ir ONVIF standartą, tačiau nebuvo pakankama tam, jog įrodytų suderinamumą su perkančiojo subjekto naudojama VMS sistema, t. y. jog vaizdo kameros faktiškai atlieka perkančiojo subjekto reikalaujamas funkcijas – perduoda šifruotą informaciją į perkančiojo subjekto naudojamą VMS sistemą, o sutrikus ir po to atsistačius VMS veikimui, vykdo kamerų vaizdo įrašymą iš vidinės atminties į perkančiojo subjekto naudojamą VMS. Pažymima, kad kamerų gamintojo parengtoje oficialioje techninėje specifikacijoje informacija dėl suderinamumo su VMS sistema nebuvo nurodyta.    

35.       Kilus abejonėms dėl siūlomų vaizdo kamerų suderinamumo su naudojama VMS sistema, ieškovė kartu su 2024 m. spalio 2 d. atsakymu perkančiajam subjektui pateikė gamintojo „Vivotek“ 2022 m. birželio 1 d. raštą, kuriame nurodyta, kad vaizdo stebėjimo kamerų modelis IB9391-EHT palaiko šifravimą naudojant TLS1.2 protokolą ir yra suderinamas su „Bosch“ programine įranga „BVMS 11.0“ bei vėlesnėmis versijomis per pramonėje pripažintą standartinį ONVIF protokolą. Šiame rašte taip pat nurodyta ir tai, kad jeigu nutrūktų ryšys su vaizdo įrašymo įrenginiu „Divar IP AIO-7000“, vaizdas būtų įrašomas į SD kortelę, jei tokia būtų įdėta į kamerą, o atkūrus ryšį su įrašymo įrenginiu, informacija automatiškai būtų prieinama perkėlimui iš kameros SD kortelės atminties į vaizdo įrašymo įrenginį, naudojant ONVIF protokolą. 

36.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą gamintojo „Vivotek“ 2022 m. birželio 1 d. raštą teisingai įvertino kaip nepakankamą reikalaujamai atitikčiai įrodyti. Nors perkantysis subjektas, gavęs gamintojo „Vivotek“ 2022 m. birželio 1 d. raštą, 2024 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą laimėjusiu pasiūlymu pripažinti ieškovės pateiktą galutinį pasiūlymą, tačiau trečiasis asmuo UAB „FIMA“ 2024 m. gruodžio 20 d. kartu su pretenzija pateikė gamintojo „Bosch“ 2024 m. gruodžio 19 d. raštą, kuriame nurodyta, kad ieškovės siūlomos „Vivotek“ IB9391-EHT kameros palaiko TLS 1.2 šifravimo protokolą, tačiau jos nėra visiškai suderintos su „Bosch“ VMS sistema ir negali palaikyti šifravimo TLS protokolu. Be to, rašte nurodyta ir tai, kad ieškovės siūlomos „Vivotek“ IB9391-EHT kameros nepalaiko funkcijos, jog kamerų vaizdo įrašymas iš kamerų vidinės atminties būtų perrašomas į perkančiojo subjekto naudojamą VMS per ONVIF protokolą. Rašte pateiktos nuorodos į gamintojo „Bosch“ interneto puslapyje patalpintą produktų suderinamumo lentelę, kurioje „Vivotek“ IB9391-EHT kameros nurodytos kaip nepalaikančios šifravimo TLS protokolu.

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad esant prieštaringiems ieškovės siūlomų vaizdo kamerų gamintojo ir perkančiojo subjekto naudojamo VMS gamintojo pateiktiems duomenims dėl vaizdo kamerų ir VMS suderinamumo, ieškovė privalėjo pateikti papildomą informaciją, kuri perkančiajam subjektui leistų patikimai įsitikinti, jog siūlomos vaizdo kameros yra suderinamos su „Bosch“ VMS programine įranga „BVMS 11.0“. Tai galėjo būti papildoma gamintojo informacija, kiti dokumentai, patvirtinantys atitikimą keliamiems reikalavimams (sertifikatai, bandymų protokolai, pažymos, liudijimai ir pan.). Pirkimo sąlygų Specialiosios dalies 2.3 papunktyje ir Techninės specifikacijos 4.1.2 papunktyje nebuvo nurodytas baigtinis dokumentų, reikalingų Pirkimo objekto techninėms savybėms patvirtinti, sąrašas, todėl ieškovė turėjo teisę pateikti ir kitokio pobūdžio patikimą informaciją, patvirtinančią siūlomų vaizdo kamerų suderinamumą su VMS. Aplinkybę, kad buvo reikalinga papildoma patikima informacija, siekiant įsitikinti siūlomų vaizdo kamerų atitiktimi keliamiems reikalavimams, patvirtina ir tai, jog gamintojo „Vivotek“ 2022 m. birželio 1 d. rašte nurodyti patvirtinimai dėl suderinamumo nebuvo pagrįsti konkrečiais techniniais duomenimis, be to, rašte nebuvo nurodyta, kuo remdamasis gamintojas konstatuoja vaizdo kamerų ir VMS sistemos suderinamumą. Papildomą pagrindą abejoti „Vivotek“ 2022 m. birželio 1 d. rašte nurodytomis aplinkybėmis perkančiajam subjektui suteikė ir ta aplinkybė, kad gamintojas „Vivotek“ nepateikė atsakymų į perkančiojo subjekto 2025 m. sausio 3, 6 ir 7 d. prašymus dėl informacijos pateikimo. 

38.       Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nepateikė patikimų duomenų dėl siūlomų vaizdo stebėjimo kamerų suderinamumo su VMS sistema, o 2025 m. gegužės 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės pripažino, jog Pirkime keliamų techninių reikalavimų ji faktiškai negali įgyvendinti. 

39.       Nors ieškovė 2025 m. gegužės 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir apeliaciniame skunde teigia, kad pasikeitė Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų turinys, nes 2022 m. ieškovės siūlomos kameros buvo suderinamos su „Bosch“ sistema, o 2025 m. siūlomos kameros reikalavimų neatitinka, toks teiginys nėra pagrįstas įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Pirkime keliamus techninius reikalavimus tiekėjams buvo būtina užtikrinti siūlomų vaizdo kamerų suderinamumą su konkrečia perkančiojo subjekto turimos VMS programinės įrangos versija „BVMS 11.0“. Trečiasis asmuo perkančiajam subjektui ne tik pateikė gamintojo „Bosch“ 2024 m. gruodžio 19 d. raštą dėl ieškovės siūlomų vaizdo kamerų nesuderinamumo su VMS, bet ir 2025 m. gegužės 27 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose atkreipė dėmesį į gamintojo „Bosch“ viešai skelbiamus duomenis, kad „BVMS 11“ versijos suderinamumo lentelė buvo atnaujinta 2022 m. sausio 24 d., tačiau ieškovės siūlomų „Vivotek“ IB9391-EHT kamerų TLS 1.2 buvo nesuderinama su šia „Bosch“ VMS programinės įrangos versija. Šie duomenys patvirtina, kad 2022 m. ieškovės siūlomos kameros nebuvo suderinamos su „Bosch“ sistema. Ieškovė jokiais duomenimis nepagrindė, kad gamintojas „Bosch“ pakeitė kokius nors įrangos versijos „BVMS 11.0“ parametrus, dėl kurių pasikeitė suderinamų vaizdo kamerų sąrašas ir dėl to anksčiau buvę suderinamos „Vivotek“ IB9391-EHT kameros tapo nesuderinamomis. Be to, iš trečiojo asmens pateiktos informacijos matyti, kad 2022 m. buvo išleista vėlesnė „BVMS 12“ versija, o 2022 m. išleistos „BVMS 12“ versijos suderinamumo lentelė buvo atnaujinta 2022 m. rugpjūčio 15 d., tačiau ieškovės siūlomų „Vivotek“ IB9391-EHT kamerų TLS 1.2 buvo nesuderinama ir su vėlesne „Bosch“ VMS programinės įrangos versija. 

40.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, jog siūlomos vaizdo kameros „Vivotek“ IB9391-EHT pasiūlymo pateikimo metu 2022 m. buvo ir šiuo metu yra suderinamos su perkančiojo subjekto naudojama VMS sistema (konkrečia įrangos versija „BVMS 11.0“), atitinkamai, gali atlikti reikalaujamas funkcijas – perduoti šifruotą informaciją į perkančiojo subjekto naudojamą VMS sistemą, o sutrikus ir po to atsistačius VMS veikimui, vykdyti kamerų vaizdo įrašymą iš vidinės atminties į perkančiojo subjekto naudojamą VMS. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, nenukrypdamas nuo PĮ, VPĮ ir teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, įvertino dokumentus, kuriais įrodinėjama atitiktis Techninės specifikacijos reikalavimams, ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nepateikė aktualios ir objektyvios, techniniais duomenimis ar testavimo rezultatais pagrįstos, dokumentacijos, kuri leistų patikimai bei nešališkai įvertinti vaizdo kamerų suderinamumo faktą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkantysis subjektas pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį Techninės specifikacijos reikalavimų.

41.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime vadovavosi tarpusavyje prieštaringomis ir loginio nuoseklumo stokojančiomis išvadomis, viena vertus, konstatavęs, kad ieškovė pateikė gamintojo techninę dokumentaciją ir oficialią deklaraciją dėl siūlomos įrangos atitikties, kita vertus, nurodęs, jog tokie duomenys esą nebuvo pateikti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės su pasiūlymu pateiktą gamintojo parengtą techninę specifikaciją ir 2022 m. birželio 1 d. raštą įvertino kartu su  kitais byloje pateiktais įrodymais ir pagrįstai konstatavo, kad jie nepakankami atitikčiai techniniams reikalavimams pagrįsti, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog ieškovė papildomos patikimos informacijos, įrodančios vaizdo kamerų suderinamumą su perkančiojo subjekto VMS, nepateikė. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo išvados yra tarpusavyje neprieštaringos, logiškai nuoseklios ir padarytos remiantis visapusišku pateiktų dokumentų patikimumo įvertinimu.

42.       Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas skirtingų gamintojų pateiktus dokumentus vertino skirtingai – vieno gamintojo teiginiai be jokių objektyvių duomenų buvo pripažinti pakankamais, o kito gamintojo techniniai dokumentai bei deklaracija nepagrįstai pripažinti nepakankamais. Šioje teismo nutartyje jau buvo minėta, kad nagrinėjamo Pirkimo ypatumas yra tas, jog jame buvo keliamas vaizdo kamerų suderinamumo reikalavimas su perkančiojo subjekto naudojamu tinklo vaizdo įrašymo įrenginiu VMS. Todėl tiek perkantysis subjektas, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ne tik vaizdo kamerų gamintojo pateiktą informaciją, bet ir VMS gamintojo pateiktus duomenis, susijusius su įrenginių suderinamumu, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime, „Bosch“ sistemos gamintojas gali autoritetingai patvirtinti, ar konkretus šifravimo protokolas iš išorinės įrangos yra palaikomas. Taigi, nei perkantysis subjektas, nei pirmosios instancijos teismas negalėjo ignoruoti gamintojo „Bosch“ pateiktos informacijos. Kadangi, remiantis Pirkimo sąlygų Specialiosios dalies 2.3 papunkčiu ir Techninės specifikacijos 4.1.2 papunkčiu, būtent tiekėjai turi pagrįsti savo pasiūlymų atitiktį keliamiems reikalavimams, todėl šioje byloje esant prieštaringiems vaizdo kamerų gamintojo ir VMS gamintojo pateiktiems duomenims dėl įrenginių suderinamumo, ieškovė privalėjo pateikti patikimą papildomą informaciją, leidžiančią įsitikinti siūlomų vaizdo kamerų atitiktimi techniniams reikalavimams, tačiau to nepadarė. Ieškovės apeliacinio skundo argumentais iš esmės siekiama suteikti didesnę įrodomąją reikšmę vaizdo kamerų gamintojo pateiktiems duomenims, ignoruojant VMS gamintojo pateiktus duomenis ir kitą informaciją, įgalinančią abejoti vaizdo kamerų gamintojo informacija.   

43.       Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad apskųstame sprendime teismas klaidingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 bei ignoravo kasacinio teismo praktiką, pagal kurią siūlomų prekių atitiktį techniniams reikalavimams patvirtina gamintojų dokumentai, kuriems suteikiama didžiausia įrodomoji reikšmė (ieškovė apeliaciniame skunde remiasi kasacinio teismo praktika, kuri nurodyta šios teismo nutarties 30–31 punktuose). Ieškovė nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos grindžia tuo, kad teismas vaizdo kamerų gamintojo pateiktus oficialius dokumentus nepagrįstai prilygino tiekėjo abstraktiems įsipareigojimams, taip juos sumenkindamas. Tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad nors gamintojo techniniai dokumentai laikytini patikima ir patikrinama įrodinėjimo priemone, kuria tiekėjas gali įrodinėti savo siūlomos prekės atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, tačiau gamintojo dokumentų absoliutumas ar prima facie įrodymo (įrodymo, turinčio didesnę įrodomąją reikšmę) statusas nėra įtvirtintas, todėl perkančioji organizacija (o kilus ginčui – teismas) gamintojo dokumentus privalo įvertinti visų turimų dokumentų (duomenų) kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-471/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi kasacinio teismo praktikos dėl gamintojo dokumentų įrodomosios reikšmės ir vaizdo kamerų gamintojo pateiktus oficialius dokumentus įvertino kitų turimų dokumentų (duomenų) kontekste. 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

44.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas, jog nėra duomenų, kad perkantysis subjektas protegavo kurį nors tiekėją. Ieškovė mano, kad teismas, pasisakydamas dėl kito tiekėjo protegavimo, neatsižvelgė į tai, jog perkantysis subjektas poziciją dėl ieškovės pasiūlymo pakeitė tik po kito tiekėjo pretenzijos pateikimo, o tiekėjų pateiktus įrodymus vertino skirtingai, nepagrįstai sumenkindamas ieškovės pateiktus dokumentus. 

45.       PĮ 29 straipsnio 1 dalis numato perkančiojo subjekto pareigą užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Remiantis PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. ESTT praktikoje pažymima, kad pagal Sąjungos teisę įpareigojama taikyti, be kita ko, konkurso dalyvių ar kandidatų vienodo vertinimo principą ir iš jo išplaukiančią skaidrumo pareigą. Skaidrumo pareigos pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad nebūtų perkančiosios organizacijos favoritizmo ir savivalės rizikos (ESTT 2012 m. kovo 29 d. sprendimo byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10, 25 punktas ir jame nurodyta ESTT praktika). Pagal vienodo požiūrio principą viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrose reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (ESTT 2013 m. spalio 10 d. sprendimo Manova, C-336/12, 30 punktas ir jame nurodyta ESTT praktika).

46.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas dėl vienodo požiūrio į tiekėjus principo laikymosi. Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad perkantysis subjektas poziciją dėl ieškovės pasiūlymo tinkamumo pakeitė po kito tiekėjo pretenzijos pateikimo, savaime nereiškia vienodo požiūrio į tiekėjus principo nesilaikymo. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad po to, kai perkantysis subjektas 2024 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą laimėjusiu pasiūlymu pripažinti ieškovės pateiktą galutinį pasiūlymą, trečiasis asmuo UAB „FIMA“ 2024 m. gruodžio 20 d. ne tik pateikė pretenziją, bet kartu su pretenzija pateikė reikšmingus duomenis – perkančiojo subjekto naudojamo VMS gamintojo „Bosch“ 2024 m. gruodžio 19 d. raštą, kuriame nurodytos aplinkybės dėl ieškovės siūlomų „Vivotek“ IB9391-EHT kamerų nesuderinamumo su „Bosch“ VMS sistema. Iš tolesnių Pirkimo procedūrų vykdymo aplinkybių matyti, kad perkantysis subjektas, gavęs tokius duomenis, sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą iš karto nepriėmė, bet siekė pašalinti prieštaravimus tarp vaizdo kamerų gamintojo ir VMS gamintojo pateiktų duomenų, 2025 m. sausio 3, 6 ir 7 d. tiesiogiai kreipėsi į gamintoją „Vivotek“ dėl objektyvios ir patikimos papildomos informacijos apie vaizdo kamerų suderinamumą pateikimo. Perkantysis subjektas byloje ginčijamą sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo priėmė tik negavęs patikimos informacijos apie siūlomų prekių atitiktį keliamiems reikalavimams iš jų gamintojo. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aptariamas perkančiojo subjekto elgesys parodo rūpestingą ir profesionalų požiūrį į Pirkimo vykdymą, siekiant įsitikinti, jog įsigyjamos prekės galės būti suderinamos su perkančiojo subjekto turima įranga. Atitinkamai, toks perkančiojo subjekto elgesys negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis vienodo požiūrio į tiekėjus principą ar proteguojantis trečiąjį asmenį. Ieškovės prielaidą, kad perkantysis subjektas protegavo trečiąjį asmenį, paneigia ir ta aplinkybė, jog Pirkimo procedūrų metu ieškovė net du kartus buvo pripažinusi ieškovės pasiūlymą laimėjusiu Pirkimą.      

47.       Ieškovė prielaidą, kad trečiasis asmuo Pirkime buvo proteguojamas, grindžia ir ta aplinkybe, jog perkantysis subjektas tiekėjų pateiktus įrodymus, ieškovės manymu, įvertino skirtingai, nepagrįstai sumenkindamas ieškovės pateiktus dokumentus. Tačiau teisėjų kolegija šioje teismo nutartyje jau padarė išvadą, kad perkantysis subjektas ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino dokumentų dėl ieškovės siūlomų prekių atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams visumą, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu dėl skirtingo tiekėjų pateiktų dokumentų vertinimo. 

48.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos veikti aktyviai ir visapusiškai. Ieškovės manymu, nors teismas faktiškai pripažino, kad dėl technologinių pokyčių galėjo iš esmės pasikeisti Techninės specifikacijos reikalavimų turinys, tačiau atsisakė šią aplinkybę tirti, formaliai konstatavęs, jog ieškovė nesilaikė pretenzijos pateikimo terminų. Ieškovės nuomone, tokiu būdu teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas ir ignoravo kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus reikalavimus dėl viešųjų pirkimų sąlygų teisėtumo vertinimo ex officio.

49.       Pagal bendrą taisyklę klausimą dėl pirkimo sąlygų teisėtumo tiekėjas privalo iškelti iš karto, kai tik susipažįsta su jomis, o ne vėliau, kai jos tiekėjo atžvilgiu pritaikomos vykdant viešojo pirkimo procedūras. Todėl tiekėjas, susipažinęs su paskelbtomis pirkimo sąlygomis ir manydamas, kad jos yra neteisėtos, dėl tokių sąlygų teisėtumo privalo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai per PĮ 108 straipsnyje nustatytus terminus. Kai tiekėjas pretenziją dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo pareiškia pasibaigus PĮ nustatytiems terminams, perkančioji organizacija tokios pretenzijos neprivalo nagrinėti (PĮ 109 straipsnio 1 dalis), o kai toks klausimas keliamas teisme, teismas šio klausimo nenagrinėja, nes tiekėjas nesilaikė privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 4232 straipsnio 1 dalis).

50.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Išimtimi laikomos situacijos, kai deramai informuotas ir įprastai rūpestingas konkurso dalyvis galėjo suprasti konkurso sąlygas tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikė išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus (ESTT 2015 m. kovo 12 d. sprendimas byloje eVigilo Ltd, C‑538/13, 58 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). 

51.       Be to, CPK 4238 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

52.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis); teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 51 punktas).

53.       Teismui nagrinėjant ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriame pritaikytos pirkimo sąlygos, teisėtumo, gali paaiškėti akivaizdus perkančiosios organizacijos nukrypimas nuo teisėto elgesio standarto. Teisingas bylos išnagrinėjimas nebūtų įmanomas, jeigu tokiu atveju teismas neturėtų galimybės atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes ir nuspręsti dėl pirkimo dokumentuose ydingai suformuluotų pirkimo sąlygų teisėtumo. Kasacinis teismas laikosi teisės aiškinimo, kad tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja akivaizdus perkančiosios organizacijos veiksmų nustatant pirkimo sąlygų neteisėtumas, teismai perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus privalo identifikuoti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktas).

54.       Nagrinėjamu atveju ieškovė per PĮ nustatytus terminus neginčijo Pirkimo sąlygų, išdėstytų Techninėje specifikacijoje ir perkančiojo subjekto 2022 m. balandžio 24 d. paaiškinime, pagal kurias buvo keliami reikalavimai dėl tiekėjų siūlomų vaizdo kamerų suderinimo su perkančiojo subjekto naudojamu tinklo vaizdo įrašymo įrenginiu VMS. Ieškovė Pirkimo sąlygų teisėtumo neginčijo ir 2025 m. kovo 14 d. perkančiajam subjektui pateiktoje pretenzijoje dėl sprendimo atmesti jos pasiūlymą panaikinimo. Ieškovė klausimą dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo iškėlė tik pirmosios instancijos teisme jau po pasirengimo bylos nagrinėjimui užbaigimo prieš pat teismo posėdį pateiktuose 2025 m. gegužės 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Ieškovė Pirkimo sąlygų neteisėtumą šiuose rašytiniuose paaiškinimuose grindė tuo, kad, jos teigimu, pasikeitė Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų turinys, nes 2022 m. ieškovės siūlomos kameros buvo suderinamos su „Bosch“ sistema, o 2025 m. siūlomos kameros reikalavimų neatitinka, tokiu būdu Techninėje specifikacijoje buvo įtvirtinti neteisėti reikalavimai, kurie tapo neįgyvendinami dėl „Bosch“ verslo sprendimų, t. y. technologinio pokyčio.

55.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga viršyti pareikštus ieškinio reikalavimus ir konstatuoti Pirkimo sąlygų neteisėtumą. Nors ieškovė teigė, kad Pirkimo sąlygų paskelbimo metu 2022 m. jos siūlomos kameros atitiko Pirkime keliamus techninius reikalavimus, todėl pagrindo kelti Pirkimo sąlygų teisėtumo klausimą tuo metu nebuvo, ir toks pagrindas atsirado tik tada, kai dėl „Bosch“ technologinio pokyčio Techninėje specifikacijoje įtvirtinti reikalavimai tapo neįgyvendinami, toks ieškovės teiginys nėra pagrįstas. Šios teismo nutarties 39 punkte teisėjų kolegija jau konstatavo, kad ieškovės siūlomos kameros ir 2022 m., kai buvo paskelbtas Pirkimas, nebuvo suderinamos su „Bosch“ sistema „BVMS 11.0“, be to, ieškovė jokiais duomenimis nepagrindė, jog gamintojas „Bosch“ pakeitė kokius nors perkančiojo subjekto naudojamos įrangos versijos „BVMS 11.0“ parametrus, dėl kurių anksčiau buvę suderinamos „Vivotek“ IB9391-EHT kameros tapo nesuderinamomis. Taigi, ieškovė neįrodė faktinio pagrindo, kuriuo ji grindė Pirkimo sąlygų neteisėtumą, t. y. kad Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų turinys pakito dėl „Bosch“ technologinio pokyčio.

56.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga veikti ex officio ir konstatuoti Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Bylos nagrinėjimo metu akivaizdus perkančiojo subjekto veiksmų nustatant pirkimo sąlygas (Techninę specifikaciją) neteisėtumas nepaaiškėjo. Techniniai vaizdo kamerų suderinamumo su perkančiojo subjekto naudojamu tinklo vaizdo įrašymo įrenginiu VMS reikalavimai be papildomo įvairių faktinių aplinkybių aiškinimosi negali būti vertinami kaip akivaizdžiai neteisėti ir neatitinkantys PĮ 48 ir 50 straipsniuose keliamų reikalavimų, tarp jų reikalavimų, jog Techninė specifikacija užtikrintų konkurenciją bei nediskriminuotų tiekėjų, o ieškovės iškeltos abejonės dėl nustatytų reikalavimų turinio pokyčių nepasitvirtino.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

57.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, vadovavosi aktualia praktika ir tinkamai įvertino dokumentus, kuriais įrodinėjama atitiktis Techninės specifikacijos reikalavimams, bei priėjo prie teisingos išvados, jog perkantysis subjektas pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog perkantysis subjektas protegavo kurį nors tiekėją. Be to, pirmosios instancijos teismas nepažeidė pareigos veikti aktyviai ir pagrįstai ex officio nenustatė Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti, dėl to jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos, tačiau turi būti priteisiamos atsakovių ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59.       Atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti 4 501,20 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pridėjo išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir teisinių paslaugų ataskaitą, iš kurios matyti, kad išlaidos už paslaugas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, sudaro 4 356 Eur, o išlaidos, susijusios su prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimu – 145,20 Eur.

60.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas nereikalauja specialių teisinių žinių, o yra daugiau techninio pobūdžio, todėl bylinėjimosi išlaidos už šio dokumento parengimą nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 64 punktas).

61.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

62.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

63.       Trečiasis asmuo išlaidas advokato pagalbai patyrė 2025 m. III ketvirtį, todėl apskaičiuojant maksimalų rekomenduojamą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2025 m. I ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 337,70 Eur. Šis dydis dauginamas iš Rekomendacijų 8.11 papunktyje numatyto 1,3 koeficiento, taikomo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir gaunamas maksimalus rekomenduojamas priteisti išlaidų dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 039,01 Eur. Trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija šį dydį ir todėl turi būti mažinamos iki Rekomendacijose nustatyto dydžio. 

64.       Nors trečiasis asmuo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo atsižvelgti į tai, kad byloje buvo nagrinėjami techniniai klausimai, dėl to advokatas patyrė daug laiko sąnaudų, tačiau toks argumentas nesudaro pagrindo priteisti išlaidų sumą, viršijančią Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju byloje nebuvo paskirta ekspertizė, nebuvo teikiamos specialistų išvados, dėl to manytina, kad trečiojo asmens atstovas itin daug laiko sąnaudų techninių aspektų įvertinimui nepatyrė. Pažymima, kad pagal kasacinio teismo praktiką ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas pagrindas viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 52 punktas, 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023 113 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „FIMA“ (juridinio asmens kodas 121289694) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ (juridinio asmens kodas 144803197) 3 039,01 Eur (tris tūkstančius trisdešimt devynis eurus 1 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                                        Rūta Latvelė

                                                                                Žilvinas Terebeiza