Administracinė byla Nr. eA-2204-575/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03737-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. TE-266 „Dėl R. B. pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 8 ir 10 punktais, 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktais, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Taisyklės), 27 punktu, bei atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – ir Išvada) Įsakymu nusprendė: pripažinti, kad R. B., eidama Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skirti jai už tai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų; pavesti Finansų skyriui išmokėti R. B. piniginę kompensaciją už 6 darbo dienas nepanaudotų atostogų už 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. birželio 5 d. tarnybos laikotarpį.
3. Pareiškėja paaiškino, jog iki tarnybinės nuobaudos paskyrimo, ji Tarnyboje dirbo nuo 2008 m. Tarnyba inicijavo bei atliko daug tarnybinių patikrinimų, vertino pareiškėjos veiklą neigiamai, skyrė jai tarnybines nuobaudas. Proceso šalys nesutaria, pradėti aštuoni teisminiai procesai, pareiškėjai inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TE-114 pareiškėja nušalinta nuo pareigų (nuo 2020 m. birželio 5 d. iki baudžiamojo proceso pabaigos). Laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu Tarnyba išdavė pareiškėjai siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę (toliau – ir SME). Be to, laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu Tarnyba organizavo pareiškėjos veiklos už 2019 m. vertinimą ir pakvietė ją atvykti į 2020 m. liepos 28 d. vykusį Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) posėdį.
4. Pareiškėja nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo surašyta Išvada „Dėl Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos R. B. tarnybinio nusižengimo“ Nr. 04-17-1-8872, kurioje konstatuota, kad pareiškėja neveikimu šiurkščiai nusižengė pareigūno pareigoms ir tarnybinės etikos principams ir padarė šiurkščius tarnybinius nusižengimus: 1) pareiškėja, žinodama apie vykdomą kasmetinę vertinimo procedūrą – viršininko E. S. 2020 m. kovo 2 d. vertinimo išvadoje Nr. 04/11-1-1-2404 (toliau – ir Vertinimo išvada) įrašytą 2019 m. kasmetinį tarnybinės veiklos nepatenkinamą vertinimą (antrą kartą iš eilės) ir pateiktą motyvuotą siūlymą – atleisti pareigūnę iš vidaus tarnybos bei žinodama, kad jos tarnybinė veikla bus vertinama 2020 m. liepos 28 d., 13 val., tyčia neatvyko į Vertinimo komisijos posėdį. Tokiais pareiškėjos veiksmais (neveikimu) Tarnybai buvo padaryta žala ir kilo neigiami padariniai – pažeista Tarnybos (darbdavio) teisė į tinkamą Tarnybos darbo organizavimą; 2) pareiškėja, gavusi Tarnybos 2020 m. birželio 5 d. siuntimą Nr. 25/17-3-9019 atlikti SME dėl tolimesnio pareigūnės sveikatos būklės tinkamumo tarnybai nustatymo, per 60 kalendorinių dienų siuntimo galiojimo laikotarpį, nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d., tyčia neatvyko į CMEK atlikti SME dėl tinkamumo sveikatos būklei reikalavimų III skilčiai ir neužsiregistravo vėlesniam sveikatos patikrinimui. Tokiais pareiškėjos veiksmais (neveikimu) Tarnybai buvo padaryta žala ir kilo neigiami padariniai, t. y. buvo pažeista Tarnybos (darbdavio) teisė į tinkamą Tarnybos darbo organizavimą bei Tarnybai sutrukdyta įsitikinti, ar tikrinama pareigūnė dėl savo sveikatos būklės gali toliau tęsti tarnybą ir eiti tyrėjos pareigas.
5. Pareiškėja patikino, jog dar iki tarnybinės nuobaudos jai paskyrimo, ji labai dažnai darbe jautėsi terorizuojama, patyrė darbdavio psichologinį smurtą, kuris suintensyvėjo, kai Tarnybos įsitikinimu, 2019 m. balandžio mėn. pareiškėja Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai pranešė apie galimus pažeidimus Tarnyboje. Po pareiškėjos pranešimo, ji buvo pažeminta pareigose ir perkelta dirbti į Kauną. Kaune jai pretenzijų dėl vykdomų pareigų niekas neturėjo, tačiau staiga, tikėtina, po Tarnybos vadovybės nurodymo, tiesioginio pareiškėjos vadovo elgesys pasikeitė, jos veikla buvo vertinama neigiamai, ją pasiūlyta atleisti iš Tarnybos. Apie vadovo išvadą ir siūlymą pareiškėja sužinojo 2020 m. kovo 2 d. Tądien pareiškėja pasijuto blogai, atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, ji buvo išvežta į ligoninę, o nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. birželio 4 d. pareiškėja buvo nedarbinga.
6. Pareiškėjos teigimu, ji niekada nevengė priimti jokių jai teikiamų Tarnybos dokumentų, tačiau dėl įtemptų tarnybinių santykių ir atsakovo atstovų manipuliavimo situacija, jos pasikeitusio teisinio statuso (laikino nušalinimo nuo pareigų), įvairių jos asmeninio gyvenimo aplinkybių, ji ne kartą aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodžiusi darbdaviui, jog jai priimtiniausias būdas gauti dokumentus – elektroniniu paštu. Atsakovui šios aplinkybės ir pareiškėjos pasirinktas dokumentų įteikimo būdas buvo žinomas, taigi nebuvo jokios būtinybės ir poreikio vykti į pareiškėjos, jos artimųjų ir kaimynų namus, Išvadoje deklaruojant siekį įteikti pareiškėjai dokumentus.
7. Pareiškėja nurodė, jog darbdavio pripažinto tarnybinio nusižengimo padarymo laikotarpiu ji buvo laikinai nušalinta nuo pareigų ir nedirbo, todėl neturėjo pareigos veikti darbdavio reikalaujamu būdu. Tarnyba nusprendė išsiųsti pareiškėją į CMEK atlikti SME tą pačią dieną, kai buvo priimtas Įsakymas dėl jos nušalinimo nuo pareigų. Tarnyba į 2020 m. liepos 28 d. vykusį Vertinimo komisijos posėdį pakvietė pareiškėją atvykti 2020 m. birželio 29 d. pranešimu, taip pat tuo metu, kai pareiškėja buvo laikinai nušalinta nuo pareigų. Pareiškėja akcentavo, jog įstatymų leidėjas nenustatė teisinio reguliavimo, leidžiančio įstaigos vadovui teismo nutartimi nušalintam nuo pareigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui išduoti siuntimą į CMEK. Nors Išvadoje nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Pareigūnų privalomų periodinių patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-230 (toliau – ir Profilaktinių patikrinimų tvarkos aprašas) 14.1 punktą, numatantį, kad pareigūnas privalo pasitikrinti sveikatą statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje nurodytu laiku, tačiau jos profilaktinis sveikatos patikrinimas buvo atliktas nustatyta tvarka 2019 m. rugsėjo mėn. Pareiškėja buvo siunčiama atlikti ne profilaktinį sveikatos patikrinimą, o SME, kurios atlikimo tvarką ir terminus reglamentuoja visiškai kitas teisės aktas.
8. Pareiškėja pažymėjo, jog įtarimai dėl pareiškėjos tinkamos sveikatos būklės eiti valstybės tarnautojo pareigas kilo dėl jos ilgo nedarbingumo bei psichologės K. P. pateiktos 2020 m. birželio 4 d. pažymos Nr. S0604 „Dėl R. B. psichologinės charakteristikos“, tačiau pareiškėja nurodė, jog ji nebuvo supažindinta su jokia psichologine charakteristika, todėl jai nėra žinomos šios pažymos surašymo aplinkybės. Siuntimas atlikti SME buvo išduotas, nes pareiškėja buvo nedarbinga 2019 m. 4 mėn. ir 2020 m. 3 mėn., tačiau 2019 m. rudenį pareiškėja atliko profilaktinį sveikatos patikrinimą, patvirtinantį, kad ji tinkama eiti pareigas, todėl 2019 m. pareiškėjos nedarbingumo laikotarpis prarado aktualumą, nes po jo buvo patvirtinta, kad jos sveikata leidžia jai toliau dirbti tarnyboje, taigi darbdavys, siųsdamas pareiškėją pasitikrinti sveikatos būklės nebegalėjo vadovautis aplinkybe, kad pareiškėja buvo nedarbinga 2019 m. 4 mėn.
9. Pareiškėjos tvirtinimu, Išvadoje neteisingai konstatuota jos kaltė, nes darbdaviui buvo žinomi motyvai, kodėl pareiškėja neketina dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje ir neketina atvykti į CMEK atlikti medicininės ekspertizės, t. y. pareiškėja buvo įsitikinusi, jog tokios pareigos ji neturi laikino jos nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu. Anot pareiškėjos, jos tariamai padaryti tarnybiniai nusižengimai nepagrįstai kvalifikuoti šiurkščiais, o Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda (atleidimas iš pareigų) yra neadekvati ir neproporcinga tariamai padarytiems tarnybiniams nusižengimams priemonė. Pareiškėjos tariami tarnybiniai nusižengimai yra išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlę realių neigiamų pasekmių atsakovui, todėl atsižvelgus į pareiškėjos kaltės nebuvimą tariami pažeidimai turėtų būti vertintini kaip mažareikšmiai, už kuriuos atleidimas iš tarnybos yra neproporcinga priemonė. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjai per pastaruosius dvejus metus pritaikyta daugiau tarnybinių nuobaudų, tačiau šiuo atveju neatsižvelgiama į aplinkybę, kad visos šios tarnybinės nuobaudos yra apskųstos teismams ir jų pagrįstumas bei teisėtumas nėra konstatuoti.
10. Atsakovas Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovas paaiškino, jog laikinai nušalinant darbuotoją nuo pareigų (darbo), darbo santykiai su darbuotoju nenutraukiami, tik laikinai neleidžiama atlikti tam tikro darbo arba eiti pareigų, nurodytų pareigybės aprašyme. Pareiškėja yra statutinės įstaigos pareigūnė ir vadovų teisėtus nurodymus jį privalo vykdyti, jos statusas, nors ir pasikeitęs (laikinai nušalinta nuo pareigų), bet nėra prarastas. Pareiškėja nagrinėjamu atveju buvo nušalinta ne teismo nutartimi, o Tarnybos direktoriaus sprendimu.
12. Tarnybos teigimu, pareiškėja ir jos tiesioginis vadovas E. S. apie pareiškėjos kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą pirmą kartą buvo informuoti 2020 m. kovo 9 d. Papildomai buvo informuoti 2020 m. balandžio 3 d. Apie galimybę atlikti kasmetinį vertinimą komisijoje jie pakartotinai informuoti 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d., tačiau pareiškėja nereagavo nei į vieną darbdavio pranešimą ir nepateikė informacijos apie svarbias priežastis, įtakojusias jos nedalyvavimą kasmetiniame tarnybinės veiklos vertinime. Siuntimas į CMEK pareiškėjai buvo išduotas jos darbo metu ir tik vėliau, tą pačią dieną, ji nušalinta nuo pareigų. Pareiškėja supažindinta su nušalinimo įsakymu, dėl to ji negalėjo vykdyti pareigybės aprašyme numatytų funkcijų, bet jai neatimta teisė lankytis medicinos įstaigoje. Tarnyba patikino, kad Tarnybos atliktos procedūros, įskaitant pareiškėjos kasmetinį veiklos vertinimą, tiesioginio vadovo vykdomą pareigūnės procesinę veiklos kontrolę, kito pobūdžio vidaus administravimo veiksmus ir priimtus vidaus administravimo aktus, neturėjo jokių sąsajų ir priežastiniu ryšiu nebuvo susietos su pareiškėjos veiksmais, susijusiais su jos kreipimųsi į Generalinę prokuratūrą dėl pranešėjo statuso suteikimo. Procedūros buvo pradėtos gavus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešimą apie pareiškėjos netinkamus veiksmus darbovietėje bei psichologės pažymą, kurioje buvo keliamos abejonės dėl pareiškėjos sveikatos būklės eiti pareigas. Atsakovas, cituodamas CMEK tvarkos aprašo II skyriaus ekspertizės uždavinius, Statuto 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 72 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 3 punktą nurodė, kad teisės aktuose draudimo pareigūnui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu įteikti siuntimą į CMEK ekspertizei atlikti nėra. Tarnybos direktorius, remdamasis CMEK tvarkos aprašo 4.2 papunktyje nustatytu reikalavimo įvertinti pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai ir turėdamas duomenų, kad pareigūnė per metus didesnę dalį laiko serga, nei yra darbe ir vykdo jai pavestas funkcijas, norėdamas įsitikinti, ar pareigūnės sveikatos sutrikimai, dėl kurių jai išduodami nedarbingumo pažymėjimai, leidžia tinkamai atlikti savo pareigas, parengė motyvuotą siuntimą pareiškėjai į CMEK, siekdamas gauti ekspertų sprendimą dėl pareiškėjos tinkamumo tarnybai. Siuntimas atlikti medicininę ekspertizę pareiškėjai galiojo 60 kalendorinių dienų, tačiau ji per šį laikotarpį į CMEK nenuvyko, todėl ir neįvykdė teisėto Tarnybos direktoriaus nurodymo tokiais savo veiksmais (neveikimu) padarydama darbo drausmės pažeidimą.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą patenkino: panaikino Tarnybos direktoriaus Įsakymą; grąžino pareiškėją į Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas; priteisė pareiškėjai iš Tarnybos darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų, t. y. nuo 2020 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisė pareiškėjai iš Tarnybos 900 Eur bylinėjimosi išlaidų; nurodė sprendimą vykdyti skubiai.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
14.1. Pareiškėja 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TE-114 „Dėl tyrėjos R. B. nušalinimo“, atsižvelgiant į jos atžvilgiu Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto ir kontrolės skyriaus 2020 m. kovo 4 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-6-00010-20 pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 296 straipsnio 1 dalį, buvo laikinai nušalinta nuo pareigų iki baudžiamojo proceso, pradėto jai dėl įtarimų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai, pabaigos.
14.2. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas M. P. 2020 m. liepos 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/3-7454 informavo Tarnybos direktorių A. M., kad Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėja R. B. be svarbios priežasties neatvyko į 2020 m. liepos 28 d. 13 val. tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdį, kuriame turėjo būti vertinama jos 2019 m. tarnybinė veikla. Tarnybos direktorius A. M. rezoliucija Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje 2020 m. liepos 29 d. pavedė Teisės ir personalo skyriaus vedėjui A. G. atlikti tarnybinį patikrinimą.
14.3. Tarnybos specialistė S. B. 2020 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/17-3-7905 informavo Tarnybos direktoriaus pavaduotoją, kad tyrėja R. B. be svarbių priežasčių pagal Tarnybos 2020 m. birželio 5 d. išduotą siuntimą į CMEK atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 25/17-3-9019 per siuntimo galiojimo terminą, 60 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo siuntimo išdavimo dienos, neatvyko į CMEK atlikti SME ir pasitikrinti sveikatą ir nesiregistravo SME vėlesnei datai. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2020 m. rugpjūčio 13 d. rezoliucija DVS pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą ir jį sujungė su atliekamu tarnybiniu patikrinimu, atliekamu pagal Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 29 d. pavedimą.
14.4. Tarnybos direktorius 2020 m. rugsėjo 16 d. patvirtino Teisės ir personalo skyriaus vedėjo A. G. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/17-1-8872 „Dėl Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos R. B. tarnybinio nusižengimo“. Išvadoje konstatuota, kad: tikrinama pareigūnė, Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėja R. B., žinodama apie Vertinimo išvadoje įrašytą 2019 m. kasmetinį tarnybinės veiklos nepatenkinamą vertinimą (antrą kartą iš eilės) ir pateiktą motyvuotą siūlymą – atleisti pareigūnę iš vidaus tarnybos bei žinodama, kad jos tarnybinė veikla bus vertinama 2020 m. liepos 28 d. 13 val. paskirtame Vertinimo komisijos posėdyje, minėtu laiku, t. y. 2020 m. liepos 28 d. 13 val., tyčia neatvyko į Vertinimo komisijos posėdį. Dėl tokio neteisėto neveikimo Tarnybai buvo padaryta žala ir kilo neigiami padariniai – pažeista Tarnybos (darbdavio) teisė į tinkamą Tarnybos darbo organizavimą, <...>, tai sutrukdė Tarnybai (darbdaviui) įsitikinti, ar tikrinama pareigūnė gali toliau eiti pareigūno pareigas vidaus tarnyboje. Taip pat nurodoma, kad tikrinama pareigūnė R. B., gavusi Tarnybos 2020 m. birželio 5 d. siuntimą Nr. 25/17-3-9019 atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę dėl tolesnio pareigūnės sveikatos būklės tinkamumo tarnybai nustatymo, per 60 kalendorinių dienų siuntimo galiojimo laikotarpį, nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d., tyčia nenuvyko į CMEK atlikti SME dėl tinkamumo sveikatos būklei reikalavimų III skilčiai ir neužsiregistravo vėlesniam sveikatos medicininiam patikrinimui. Dėl tokio neteisėto neveikimo Tarnybai buvo padaryta žala ir kilo neigiami padariniai – buvo pažeista Tarnybos (darbdavio) teisė į tinkamą Tarnybos darbo organizavimą; Tarnybai (darbdaviui) sutrukdyta įsitikinti, ar tikrinama pareigūnė dėl savo sveikatos būklės gali toliau tęsti tarnybą vidaus tarnyboje ir gali toliau eiti tyrėjos pareigas. Išvadoje konstatuota, kad tokio pobūdžio neteisėtu neveikimu tikrinama pareigūnė šiurkščiai nusižengė pareigūno pareigoms ir tarnybinės etikos principams ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Išvadoje nustatyta, kad tikrinamai pareigūnei 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. TE-184 už du tarnybinius nusižengimus, iš kurių vienas yra už tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimą, esant jų daugetui, paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, 2020 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. TE-202 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Taip pat galioja 2019 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. TE-326 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Anksčiau, 2018–2019 m., pareiškėjai buvo paskirtos dvi tarnybinės nuobaudos – pastaba ir papeikimas. Išvadoje nurodytos pareiškėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės: 1) per 1 metus tikrinama pareigūnė padarė tris tarnybinius nusižengimus, už kuriuos jai paskirtos galiojančios tarnybinės nuobaudos: du papeikimai ir vienas griežtas papeikimas už du tarnybinius nusižengimus, esant jų daugetui; 2) Tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų – siekiant išvengti sau neigiamų vertinimo procedūros ir CMEK išvados pasekmių.
14.5. Tarnybos direktorius 2020 m. spalio 14 d. pasirašė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad pareiškėja, eidama Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ir jai skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Tarnybinė atsakomybė pareiškėjai buvo taikyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 8 ir 10 punktais, 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktais, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ 27 punktu ir atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/17-1-8872.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja nedalyvavo ankstesniame tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje dėl svarbios priežasties (pasiruošimo egzaminams), Tarnyba aktyviais veiksmais siekė informuoti pareiškėją apie tarnybinės veiklos vertinimą kitame 2020 m. liepos 28 d. posėdyje. Tarnyba laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 14 d. siekė įteikti pareiškėjai pranešimą apie numatomą posėdį. Pareiškėjai pranešimai buvo siunčiami registruotu paštu, elektroniniu paštu, pareiškėjai taip pat buvo skambinama telefonu, Tarnybos TIPS vyriausioji specialistė vyko į pareiškėjos gyvenamąją vietą. 2020 m. liepos 14 d., 16 val. pareiškėjai buvo skambinama ir ji atsakė į skambutį bei įvyko pokalbis, kurio metu pareiškėja paaiškino, kad gauna pranešimus elektroniniu paštu, tačiau į Vertinimo komisijos posėdį nevyks dėl to, kad yra nušalinta nuo pareigų. 2020 m. liepos 28 d. 13 val. pareiškėja į Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdį neatvyko. Teismas, cituodamas Statuto 45 straipsnio 3-7 dalis nurodė, kad pareigūno teisinis statusas ir konkrečios jo pareigos laikino nušalinimo metu nėra detaliai reglamentuotos Statute. Laikinai nušalinus pareigūną nuo pareigų, jo faktinis darbas konkrečiose pareigose nutrūksta, jam nedirbant nemokamas ir darbo užmokestis. Teismas pažymėjo, jog pagal Tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 26 punkto nuostatas, pareigūno nušalinimas nuo pareigų yra laikoma aplinkybe, dėl kurios pareigūnas negali dalyvauti veiklos vertinimo pokalbyje, todėl yra numatyta galimybė vertinimo pokalbį atidėti iki išnyks ši priežastis. Taigi teismas padarė išvadą, kad imperatyvi pareiga dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje pareigūnui, kuris nušalintas nuo pareigų, teisės aktais nenustatyta. Teismas vertino, jog šiuo atveju pareigūnė buvo nušalinta nuo pareigų, todėl jokių pareiginių funkcijų nevykdė, todėl jos veiklos vertinimo procedūros įgyvendinimas nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu yra betikslis ir neatitinka pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo tikslų.
16. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 5 d. pareiškėjai buvo nurodyta po pietų atvykti ne į darbdavio patalpas Vilniuje procesinių veiksmų ikiteisiminiame tyrime atlikimui. Ten pareiškėjai buvo įteikti įsakymai dėl nušalinimo nuo pareigų ir siuntimas atlikti SME. Teismas nustatė, jog pareiškėja 2020 m. birželio 5 d. nevykdė jokių darbinių funkcijų. Atvykus į Vilnių, buvo iš karto nušalinta nuo pareigų. Tai, kad įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų ir siuntimas atlikti SME buvo įteikti pareiškėjai kelių minučių skirtumu, nereiškia, kad tą dieną ji vykdė darbines funkcijas. Visi minėti dokumentai buvo atsakovo surašyti iš anksto, todėl teismas konstatavo, kad Tarnyba pareiškėjai siuntimą į CMEK atlikti SME išdavė jos laikino nušalinimo nuo pareigų metu. Teismas įvertinęs teisės aktų, reglamentuojančių vidaus tarnybos pareigūno pareigą pasitikrinti sveikatą statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje nustatytu laiku, konstatavo, jog šie teisės aktai nenumato, kad pareigūnas tokią pareigą turi jo nušalinimo nuo tarnybos laikotarpiu. Patikrinimas gali būti atliekamas pasibaigus nušalinimo nuo tarnybos laikotarpiui ir pareiškėjai tęsiant tarnybą.
17. Teismas, įvertinęs pareiškėjos siuntimo į CMEK pagrindą, ir remdamasis pareiškėjos Asmens medicininės knygelės duomenimis nustatė, kad pareiškėjos tinkamumas tarnybai paskutinį kartą buvo įvertintas 2019 m. rugsėjo 20 d. ir pripažinta, kad jos sveikatos būklė leidžia eiti pareigas vidaus tarnyboje. Teismas, įvertinęs SE atlikimo tikslus, siuntimo į CMEK išdavimo aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėja, būdama nušalinta nuo pareigų, neturėjo pareigos vykti į CMEK atlikti SE. Be to, pats siuntimas į CMEK išduotas be jokio objektyvaus faktinio pagrindo. Teismas sprendė, jog atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia, kodėl į CMEK pareiškėja buvo siunčiama būtent laikino nušalinimo metu. Taigi pareiškėja negali būti baudžiama už tai, kad neįvykdė atsakovo menamos pareigos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju nesant aiškiai sureglamentuoto pareigūno elgesio modelio jo laikino nušalinimo metu, teisės normų analogija negali būti taikoma siekiant jį patraukti tarnybinėn atsakomybėn už neveikimą, taigi Tarnybos argumentus dėl analogijos taikymo, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad Tarnybinio tyrimo išvadoje ir Tarnybos Įsakyme nurodyti tarnybiniai nusižengimai yra neįrodyti, todėl skundžiamą Įsakymą panaikino ir tenkino pareiškėjos išvestinius skundo reikalavimus.
18. Teismas nustatęs, jog pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyto dydžio, priteisė pareiškėjai iš Tarnybos 900 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III.
19. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
20. Tarnybos teigimu, pareiškėja siekia panaikinti Tarnybos direktoriaus Įsakymą dėl jos atleidimo iš vidaus tarnybos, traktuodama kaip jos teisių pažeidimą, nors pati pareiškėja, turėjo pareigą dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje, jame nedalyvavo ir nėra įvykdžiusi Tarnybos direktoriaus pavedimo nuvykti į CMEK atlikti SME. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nenumatyta imperatyvi pareiga dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje pareigūnui, kuris nušalintas nuo pareigų, turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nes nėra įrodyta, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės. Tarnyba, vadovaudamasi Sveikatos patikrinimų aprašo 14.1 papunkčiu nurodė, jog pareigūnas privalo pasitikrinti sveikatą statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje nustatytu laiku, o 16.9 papunktyje nurodoma, kad jeigu pareigūno sveikatos patikrinimas yra neužbaigtas praėjus vienam mėnesiui po atvykimo į medicinos centro konsultacijų skyrių. Jeigu pareigūnas neįvykdo aprašo 14.1 papunktyje nustatyto reikalavimo ir nepasitikrina sveikatos, jis patraukiamas tarnybinėn atsakomybėn. Atsakovo teigimu, laikinojo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnas ir toliau lieka vidaus tarnybos sistemos teisinių santykių subjektu. Pareiškėja neatvyko į Vertinimo komisijos posėdį, traktuodama, kad ji buvo nušalinta, nors nušalinimas, remiantis Aprašo 26 punkto nebuvo traktuojama kaip išimtinė priežastis. Pareiškėja nereagavo nei į vieną pranešimą ir nepateikė informacijos apie svarbias priežastis, dėl kurių ji negalėtų dalyvauti atliekamame kasmetiniame tarnybinės veiklos vertinime.
21. Atsakovo tvirtinimu, teismas neteisingai aiškina imperatyvią pareigą dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje pareigūnui, nušalintam nuo pareigų. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nuo pareigų buvo nušalinta 2020 m. birželio 5 d. Tuo metu galiojusi Aprašo redakcija nenumatė nušalinimo, kaip svarbios priežasties, dėl kurios pareigūnas galėtų nedalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Aprašo 26 punkto pakeitimai įvykdyti 2021 m. gegužės 31 d., kai pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas komisijoje bei Tarnybos direktoriaus sprendimas dėl pareiškėjos pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimti anksčiau, nei įsigaliojo Aprašo 26 punkto nauja redakcija. Taigi, Tarnybos direktorius, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi tuo metu galiojusia Aprašo nuostata, o jį panaikinus, būtų neteisėtai paneigiami kiti analogiški Tarnybos direktoriaus priimti sprendimai. Pareiškėja šiuo atveju turėjo imperatyvią pareigą dalyvauti jos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo posėdyje, kadangi teisės aktai nenumatė pareiškėjai teisės atsisakyti dalyvauti vertinime, kai jos veiklą tiesioginis vadovas įvertino nepatenkinamai ir nušalinimo metu pareiškėjos statusas pasikeitė, bet nebuvo prarastas, o tik apribotos jos teisės, susijusios su viešojo administravimo įgaliojimais, bet neapribotos teisės, susijusios su galimybe dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje.
22. Tarnyba nurodo, jog pareiškėja, atsisakydama vykti į CMEK atlikti SME, nepagrįstai sprendžia kokie sveikatos sutrikimai ir kuriems pareigūnams leidžia eiti tarnybines pareigas. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po 2019 m. rugsėjo 20 d. medicinos išrašo gavimo jos sveikatos būklė buvo tinkama atlikti tarnybą. Iš teismui pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, Tarnybos psichologo pažymos matyti, kad pareiškėja turėjo jai išduotą ne vieną nedarbingumo pažymėjimą, tai parodo, kad jos sveikatos būklė kėlė pagrįstų abejonių, dėl ko Tarnybos direktorius ir priėmė sprendimą išsiųsti pareiškėją į CMEK atlikti nuodugnaus sveikatos patikrinimo, tačiau pareiškėja šio nurodymo nevykdė, taigi tai laikytina šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tarnybos direktorius, priimdamas sprendimą, įvertino ir tai, kad pareiškėjai per paskutinius 3 metus buvo skirtos tarnybinės nuobaudos.
23. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjos veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas ir jį padaręs valstybės tarnautojas. Pareiškėjos padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, nustatytos neigiamos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjos veiksmų ir pasekmių. Anot atsakovo, tokio pobūdžio pažeidimas netoleruotinas Tarnyboje ir kertasi su tais lūkesčiais, kuriuos Tarnyba kelia valstybės tarnautojui, todėl skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėja atleista iš tarnybos, yra teisėtas ir pagrįstas.
24. Tarnybos teigimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, dėl šių proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir priimtas sprendimas administracinėje byloje.
25. Pareiškėja R. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo visas jos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Pareiškėja nurodo, kad jos tariamai padaryti pažeidimai šiuo atveju padaryti neveikimu (nenuvykimu į Vertinimo komisijos posėdį bei CMEK). Byloje turėjo būti nustatyta konkreti teisės norma, numatanti pareiškėjos pareigą nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu dalyvauti veiklos vertinime ir tikrintis sveikatą. Tokios teisės normos nuobaudos paskyrimo metu nebuvo ir nėra šiuo metu. Bendro pobūdžio normos, kuriomis vadovavosi atsakovas skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjai šiuo atveju negali būti taikomos, nes jos taikomos pareigūnams, kurių teisinis statusas nepasikeitęs, t. y. kurie nėra nušalinti nuo pareigų. Taigi, teismų praktika šios kategorijos bylose aiški ir vienareikšmiška, t. y. valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai ir imperatyviai, o tokios pareigos nesant, pareigūnui negali būti skiriama tarnybinė nuobauda už atitinkamą neveikimą.
27. Pareiškėjos teigimu, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbdavys neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti pareiškėjos veiklos bei siųsti ją tikrintis sveikatos, todėl pareiškėja neprivalėjo vykdyti tokių darbdavio nurodymų ir jų nevykdydama nepadarė tarnybinio nusižengimo. Teismas prieidamas prie išvados, kad pareigūnas neturi pareigos dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje, padarė sistemiškai išanalizavęs visas teisės normas, reguliuojančias pareigūnų teisinį statusą nušalinimo laikotarpiu bei atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotas taisykles dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, o ne vien tik vadovaudamasis Aprašo 26 punktu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek pareiškėjos veiksmų (šiuo atveju neveikimo) padarymo metu, tiek Įsakymo dėl nuobaudos priėmimo metu galiojusios teisės normos nenumatė nei pagrindo darbdaviui vertinti nušalinto pareigūno veiklą nušalinimo laikotarpiu, nei imperatyvios pareigos nušalinto pareigūno pareigos tokiame vertinime dalyvauti. Aplinkybė, jog vėliau teisės norma, reglamentuojanti asmens nedalyvavimo vertinimo komisijos posėdyje priežastis, buvo papildyta numatant, kad nušalinimas nuo pareigų taip pat yra laikomas svarbia priežastimi tokiame posėdyje nedalyvauti, nereiškia, jog iki šios teisės normos priėmimo pareigūnas turėjo imperatyvią pareigą tokiame posėdyje dalyvauti. Minėtos teisės normos pakeitimas tik įnešė teisinio apibrėžtumo ir aiškumo, kurio akivaizdžiai trūko iki tol galiojusiame teisiniame reguliavime. Pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu galiojusi teisės norma numatė pareigūno nedalyvavimą jo veiklos vertinimo posėdyje dėl svarbių priežasčių (neįvardinant konkrečiai kokios tai galėtų būti priežastys) ir vertinimo posėdžio atidėjimą, o vėliau ta norma buvo papildyta nurodant kai kurias konkrečias priežastis (dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų, komandiruotės, nušalinimo nuo pareigų), bet paliekant tą sąrašą nebaigtiniu (ir dėl kitų svarbių priežasčių). Primintina, kad, kaip teisingai akcentavo skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, visos abejonės ir teisinio reguliavimo neaiškumai, šiuo atveju turi būti vertinami pareiškėjos naudai.
28. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas nepagrįstai suabsoliutina ir sureikšmina tiesioginio vadovo nurodymus ir subordinacijos principą tarnyboje, ignoruodamas teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėja nepažeidė jokio subordinacijos principo dėl to, kad nevykdė tiesioginio vadovo nurodymo dalyvauti veiklos vertinime ir vykti tikrintis sveikatos, nes toks nurodymas neatitiko teisės aktais nustatytų pareigūno pareigų. Tokių vadovo nurodymų, kurie yra nesuderinami su teisės aktais, nevykdymas nėra ir negali būti laikomas subordinacijos principo pažeidimu ir negali sukelti žalos tarnybai ar institucijai – priešingai, žalą FNTT autoritetui gali sukelti neteisėtų vadovo nurodymų davimas, t.y. nepagrįstų reikalavimų laikinai nuo pareigų nušalintam pareigūnui kėlimas, o ne tokių nurodymų nevykdymas.
29. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja buvo 2019 m. pabaigoje atlikusi profilaktinį sveikatos pasitikrinimą, kurio metu nustatyta, jog pareiškėjos sveikatos būklė leidžia jai toliau eiti valstybės tarnautojo pareigas. Pagal teisės aktų reikalavimus pareiškėja profilaktinį sveikatos patikrinimą privalėjo atlikti kas du metus, t. y. kitas jos sveikatos profilaktinis patikrinimas turėjo įvykti tik 2021 m. pb. Atsakovas nepagrįstai siekia perkelti aplinkybės, kad pareiškėjos sveikata buvo tinkama pareigoms eiti, įrodinėjimo naštą pareiškėjai. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad kompetentinga institucija konstatavo, kad pareiškėja yra sveika ir gali toliau eiti pareigas, todėl pareiškėjai nesuprantama, kodėl šioje byloje pareiškėjai dar papildomai buvo reikalinga įrodinėti jos sveikatos tinkamumą.
30. Pareiškėja pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad psichologės pažyma negali būti šiuo atveju laikoma dokumentu, sudarančiu objektyvų pagrindą įtarti pareiškėjos sveikatos sutrikimus ir siųsti ją nušalinimo nuo pareigų metu atlikti SME. Šioje pažymoje pateiktos išvados apie pareiškėjos sveikatą prieštarauja byloje surinktai rašytinei medžiagai. Atsakovas, siųsdamas pareiškėją tikrintis sveikatos jos nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu rėmėsi negaliojančia teisės norma, ši aplinkybė taip pat leidžia daryti išvadą, kad toks siuntimas buvo neteisėtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
31. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja, eidama Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.
32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Iš Įsakymo ir jo sudėtine dalimi esančios Išvados matyti, kad pareiškėja R. B. atleista iš pareigų dėl to, kad ji tyčia neatvyko į Vertinimo komisijos posėdį, taip pat, gavusi siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę dėl tolesnio pareigūnės sveikatos būklės tinkamumo tarnybai nustatymo, tyčia nenuvyko į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją.
34. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, padarė išvadas, kad imperatyvi pareiga dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje pareigūnui, kuris yra nušalintas nuo pareigų, teisės aktais nenustatyta, taip pat pareiškėja būdama nušalinta nuo pareigų, neturėjo pareigos vykti į CMEK; pareigūnas negali būti baudžiamas už tai, kad neįvykdė menamos ar nesančios pareigos ir jis negali būti baudžiamas, kai nėra aiškaus konkrečių santykių teisinio reglamentavimo. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas su šiomis teismo išvadomis nesutinka.
35. Dėl apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi kad aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017, 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2602-629/2020). Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011).
36. Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2783/2014 ir kt.).
37. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–700/2010).
38. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438–706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–370/2011).
39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėja Tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TE-114 nušalinta nuo pareigų nuo 2020 m. birželio 5 d. iki baudžiamojo proceso pabaigos dėl įtarimo nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Apeliantas šios aplinkybės neginčija.
40. Atsakovas teigia, kad nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnas ir toliau lieka vidaus tarnybos sistemos teisinių santykių subjektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas su tuo sutinka, bet kartu pažymi, kad esamas teisinis reglamentavimas dėl nušalinto pareigūno teisių ir pareigų nėra aiškus. Apelianto nurodytos teisės normos yra neaiškios ir nepagrindžia, kad jose konkrečiai yra įtvirtinta nušalinto pareigūno pareiga vykti į Vertinimo komisijos posėdį ar Centrinę medicinos ekspertizės komisiją.
41. Lietuvos teisinėje praktikoje pripažįstama teisių ir pareigų vienovė, t. y. teisinio santykių subjektus sieja teisės ir kartu jas sąlygojančios pareigos. Tai yra universalus teisės principas, veikiantis daugelyje gyvenimiškų sričių. Taigi, jeigu pareigūnas netenka dėl nušalinimo visų pareigūno teisių, jis turi pagrindą manyti, kad visų pareigų jis taip pat netenka, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisės principą, ypač jeigu galiojanti teisė aiškiai nenustato kitaip. Pažymėtina, kad esama teisinė praktika rodo, kad pareigūnų nušalinimai dėl ikiteisminių tyrimų paprastai tęsiasi keletą metų. Nesant aiškaus ir konkretaus reglamentavimo pareigūnui nėra aišku, ar jis negaudamas atlyginimo ir ilgus laikotarpius neturėdamas pareigūno teisių vis dar privalo vykdyti tam tikras pareigas, tokias kaip byloje, t.y., atlikti kasmetinio vertinimo procedūras, vykti į medicinines komisijas nors jokių pareigūno funkcijų nevykdo. Pažymėtina, kad nušalinimo metu asmuo netekęs pareigūno teisių, tame tarpe ir teisės gauti atlyginimą, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnį turi teisę dirbti bet kokį darbą tam, kad apsirūpintų būstu ir maistu ir tas naujas darbas paprastai niekuo nėra susijęs nei su kasmetiniais vertinimais nei su CMEK išvadomis.
42. Be to, viešojoje teisėje taikant poveikio priemones galioja ir dviprasmiškų atsakomybę numatančių teisės normų aiškinimo traukiamo atsakomybėn asmens naudai principas, kilęs iš baudžiamosios ir administracinės atsakomybės principo, jog visi neaiškumai turi būti aiškinami pažeidimu kaltinamo asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad imperatyvi pareiga dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje, vykti į CMEK pareigūnui, kuris yra nušalintas nuo pareigų, teisės aktais nenustatyta, o pareigūnas negali būti baudžiamas už tai, kad neįvykdė menamos pareigos, kai nėra aiškaus konkrečių santykių teisinio reglamentavimo.
43. Taigi, šioje byloje nėra įrodyta, kad pareiškėja R. B. pažeidė konkrečiai suformuoluotas pareigas, neįrodyta jos kaltė, o tuo pačiu ir tarnybinio pažeidimo sudėtis. Esant tokioms aplinkybėms, jai atsakomybė negali būti taikoma, ir kiti šalių argumentai yra nereikšmingi.
44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
45. Pareiškėja R. B. prašo priteisti jai iš atsakovo visas jos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet šio prašymo nedetalizavo ir duomenų apie išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl prašymas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius
Neringa Švedienė