Civilinė byla Nr. e2A-457-450/2021
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00211-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kelmės vietinis ūkis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo Sodų g. 11 savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės vietinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Nastata“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Evalita“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Daugiabučio namo Sodų g. 11 savininkų bendrija (toliau – Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kelmės vietinis ūkis“ 83 926,22 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 19 d. šalys sudarė Pavedimo sutartį, kuria ieškovė pavedė atsakovei atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su daugiabučio namo atnaujinimu (modernizavimu). Vykdydama šią sutartį, 2014 m. rugsėjo 23 d. atsakovė sudarė Pagrindinę sutartį su rangove bankrutavusia uždarąja akcine bendrove (toliau – BUAB) „Nastata“, kuria susitarė dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte nurodytų statybos darbų atlikimo. Dar neužbaigus darbų, ieškovė 2015 m. vasario 18 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pašalinti statybos defektus (šlapo 3 buto balkono siena; lietvamzdis leido vandenį). Ieškovė daugkartiniais pranešimais taip pat informavo atsakovę apie pastebėtus garantiniu laikotarpiu atsiradusius statybos defektus (šlampančios balkono sienos; pro lietvamzdžio šoną bėgantis vanduo; fasado dažų lupimasis; nesutvarkyta nuogrinda ir pan.), tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų. 2017 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė surašė vienašalį Statinio statybos defektų, nustatytų garantiniu laiku, aktą, kuriuo rangovė įpareigota trūkumus pašalinti iki 2017 m. rugsėjo 10 d. Ieškovės iniciatyva, 2018 m. kovo 28 d. ir 2019 m. balandžio 9 d. sudaryti Statinio apžiūros aktai, kuriuose užfiksuota eilė trūkumų, apie kuriuos informuota atsakovė, tačiau atsakovei daugiau kaip keturis metus nesiimant veiksmų juos ištaisyti, ieškovė prašo atlyginti dėl atsakovės Pavedimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo atsiradusią 83 926,22 Eur žalą (nuostolius), kurią sudaro statybos darbų defektų ištaisymui reikalinga suma (UAB „Tadas & DK“ parengta lokalinė sąmata). Atsakovės netinkamas prievolės vykdymas (defektų ištaisymo darbų neorganizavimas) laikytinas priežastimi, lėmusia ieškovės nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 9 671,09 Eur žalos atlyginimą bei 6 procentų metines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė; iš ieškovės atsakovei priteisė 4 246,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Evalita“ – 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog nesant visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimto sprendimo kreiptis į teismą, daugiabučio namo savininkų bendrija neturi teisės reikšti ieškinį. Teismas, remdamasis pateiktu 2018 m. rugpjūčio 19 d. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolu, iš kurio matyti, kad buvo svarstomas klausimas dėl kreipimosi į teismą ir jam pritarta, sprendė, jog Bendrija, pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, ėmėsi priemonių pašalinti bendrijos ir jos narių interesų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, jog įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, sprendė, kad ji turi įgalinimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme.
5. Teismo vertinimu, namo butų savininkai neturi specialių žinių, patirties, nėra inžinieriai, konstruktoriai, statybininkai, galintys tinkamai įvertinti parengtų projektų sprendinius, jų atitiktį teisės aktų nuostatoms, todėl jų interesams turėjo tinkamai atstovauti atsakovė, kuri yra savivaldybės programos įgyvendinimo administratorė. Tuo tikslu šalys 2013 m. gruodžio 19 d. sudarė Pavedimo sutartį, pagal kurią atsakovės, kaip statinio statybos valdytojos, pagrindinės funkcijos buvo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų ir statybos techninės priežiūros organizavimas. Teismas pažymėjo, kad statinio statybos valdytojas kartu yra ir priežiūros bei kontrolės organas. Už pareigų, kurias statytojas (užsakovas), kaip įgaliotojas, pavedimo sutartimi nustatė įgaliotiniui – statinio projektavimo valdytojui ar statinio statybos valdytojui, nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako statinio projektavimo valdytojas ir statinio statybos valdytojas, t. y. atsakovė.
6. Vykdydama Pavedimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė 2014 m. rugsėjo 23 d. sudarė Pagrindinę sutartį (rangos sutartis) su BUAB „Nastata“ dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte nurodytų statybos darbų atlikimo. Pagrindinėje sutartyje nenurodoma, kad atsakovė įsipareigojimus prisiima kaip ieškovės įgaliotas asmuo, ieškovė nėra įtraukta į Pagrindinę sutartį kaip šalis, nenumatytos jokios jos teisės ar pareigos šios sutarties vykdymo atžvilgiu. Tai įvertinęs teismas darė išvadą, kad šių sandorių šalys buvo susitarusios, jog atsakovė administruos statybos rangos darbus, taip pat garantiniu terminu atsiradusių defektų šalinimo darbus.
7. Teismas nustatė, kad rangovė BUAB „Nastata“ defektus šalino iki 2018 m. gegužės mėn., tačiau lokalinis defektų šalinimas nebuvo pakankamas ir kokybiškas, ištaisius vienus defektus atsirasdavo nauji.
8. Teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę pagal Pagrindinę sutartį atliktų darbų defektų apimtims ir jų ištaisymo kaštams nustatyti. Ekspertizės akte nustatyta, kad pastato pietinėje pusėje, plokštumose orientuotose į pietus bei vakarus, t. y. į saulėtąsias pastato puses, pastebėta besilupanti fasado apdaila; tikėtina, jog defektus lėmė darbų atlikimo technologijos pažeidimai įrengiant dekoratyvinio tinko baigiamąją apdailą; tai neatitinka įprastai tokiems darbams keliamų kokybės reikalavimų. Taip pat nustatyta, kad hidroizoliacinės dangos įrengimas ant parapeto vertikalių paviršių neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų – matyti pūslės, nesulydyti dangos sluoksniai, parapeto viršaus apšiltinimas neatitinka techninio darbo projekto Statinio architektūros ir konstrukcijų ETDP45-01-TDP-SA/SK grafinėje dalyje pateiktos tipinės detalės AT 04 „Parapeto paaukštinimas mūriniu konstruktyvu“.
9. Teismas sprendė, kad defektų atsiradimas siejamas su statybos darbų atlikimo technologijos pažeidimais. Ekspertizės akte nėra užfiksuota duomenų, leidžiančių spręsti, kad defektai atsirado dėl priežasčių, atsiradusių pastatą naudojant ar eksploatuojant.
10. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą tarpusavio šalių susirašinėjimo medžiagą, konstatavo, kad atsakovės apsikeitimas raštais su BUAB „Nastata“ nedavė rezultatų; pareigą kontroliuoti defektų taisymo darbus atsakovė perkėlė bendrijos pirmininkui; atsakovė nepareikalavo, jog galimi turtiniai nuostoliai būtų užtikrinti garantija ar laidavimu (Pagrindinės sutarties 8 skyrius); nesiėmė realių veiksmų, siekiant, kad garantiniu laikotarpiu išryškėję defektai būtų ištaisyti; atsakovė nesikreipė į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei atsakovė juos pašalintų savo lėšomis.
11. Byloje nustatytos aplinkybės dėl atliktų darbų defektų neištaisymo, dėl atsakovės neveikimo sprendžiant defektų ištaisymo klausimus, teismui leido teigti, kad atsakovė nepakankamai vykdė priskirtą funkciją reikalauti, jog tiekėjas ištaisytų trūkumus savo sąskaita arba kompensuotų užsakovo patirtus nuostolius, netikrino, kaip šalinami nustatyti defektai. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pareiga yra nedelsiant spręsti tarp tiekėjo ir objekto, kuriame atliekami darbai, savininkų kylančias problemas, klausimus (Pagrindinės sutarties 9.2.8 punktas).
12. Teismas atsakovės argumentus, kad ji nėra tas subjektas, kuris turėjo administruoti statybos darbų trūkumų ištaisymą, jos funkcijos pasibaigė atlikus statybos rangos darbus ir pasirašius statybos užbaigimo aktą, atmetė. Pasak teismo, atsakovės neteisėtų veiksmų nustatymas suponuoja ir jos kaltę. Akivaizdu, kad administruodama namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, parinkdama statybos darbų atlikėją, o vėliau sudarydama bei vykdydama Pagrindinę sutartį bei administruodama namo atnaujinimo projektą, atsakovė veikė kaip verslininkė ir turėjo tikslą gauti ekonominės naudos. Todėl teismas pripažino, kad atsakovės kaltė preziumuojama. Atsakovė nebuvo tiek apdairi, kiek būtina, todėl yra atsakinga už tai, kad rangovė neištaisė garantiniu laikotarpiu išaiškėjusių atliktų darbų defektų.
13. Ieškovė defektų šalinimo išlaidų dydį grindė UAB „Tadas & DK“ parengta lokaline sąmata, pagal kurią defektų ištaisymas kainuotų 83 926,22 Eur. Teismas, įvertinęs šią sąmatą bei ją parengusio T. P. paaiškinimus, darė išvadą, kad faktiškai ketinama ne taisyti statybos defektus, o iš naujo atlikti namo apdailos darbus.
14. Atsakovė pateikė garantiniu laikotarpiu išryškėjusių defektų taisymo lokalinę sąmatą Nr. 5001, sudarytą 2019 m. spalio mėn. kainomis, kurioje nurodyta, kad bendra darbų vertė su PVM yra 3 867,47 Eur, tačiau apklausti sąmatą sudaręs statybos inžinierius T. P. ir statybos inžinierius V. S. nurodė, jog sąmata nėra tiksli, joje gali būti klaidų.
15. Teismo ekspertizės akte teismo ekspertas doc. dr. S. S. nurodė, kad defektų šalinimo kaina yra 9 671,09 Eur (4 582,48 Eur + 5 088,61 Eur).
16. Teismas, įvertinęs UAB „Tadas & DK“ ir UAB „Kelmės vietinis ūkis“ sudarytas lokalines sąmatas, jomis nesivadovavo, sprendė, kad šie dokumentai nėra tikslūs ir objektyvūs, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams; rėmėsi teismo eksperto atlikta ekspertizės išvada ir pagal jos išvadas nusprendė, jog dėl garantiniu laikotarpiu išryškėjusių defektų neištaisymo ieškovė patyrė 9 671,09 Eur nuostolių, kuriuos priteisė iš atsakovės ieškovės naudai.
17. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra tas subjektas, kuris turi teisę atstovauti ieškovę namo atnaujinimo (modernizavimo) procese ir reikalauti rangovo pašalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus. Būtent atsakovė, kaip statinio valdytoja, turėjo imtis būtinų priemonių, kad būtų ištaisyti defektai, o tai neatlikus, ieškovė patyrė nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismas netinkamai aiškino Pavedimo ir Pagrindinę sutartis, todėl nepagrįstai darė išvadą, kad šalys buvo susitarusios, jog statybos valdytoja – atsakovė administruos garantiniu terminu atsiradusių defektų šalinimo darbus. Atsakovė veikė kaip įgaliotojo – ieškovės (statytojos (užsakovės)) įgaliotinė, todėl sudarydama Pagrindinę sutartį netapo statytoja. Vien tai, kad Pagrindinėje sutartyje nėra nurodoma, jog atsakovė įsipareigojimus prisiima kaip ieškovės įgaliotas asmuo, ieškovė nėra įtraukta į Pagrindinę sutartį kaip šalis, nereiškia, kad atsakovė, sudarydama šią sutartį veikė savarankiškai, o ne kaip ieškovės įgaliotinė, nes pastarąją aplinkybę įrodo tarp šalių susiklostę pavedimo teisiniai santykiai ir sutarties esmė.
18.2. Atsakovei, kaip statybos valdytojai, neatsirado teisinių pasekmių iš Pagrindinės sutarties, jos kilo tikrajam statybos rangos teisinių santykių dalyviui – ieškovei, kaip statybos valdytojo atstovaujamam statytojui. Pati ieškovė, kaip statytoja, pagal Pagrindinės sutarties 6.8 punktą, įgijo teisę BUAB „Nastata“ pareikšti pretenzijas dėl išaiškėjusių atliktų darbų trūkumų, tame tarpe ir atliktų darbų garantiniu laikotarpiu, t. y. ieškovė, o ne atsakovė, turi teisę reikalauti, kad BUAB „Nastata“ ištaisytų trūkumus savo sąskaita.
18.3. Teismas nepasisakė dėl to, kad Pavedimo sutartis yra atlyginė, t. y. šalys susitarė, jog už atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimą mokamas atlygis iki statybos darbų užbaigimo akto pasirašymo, tai laikoma projekto įgyvendinimu. Įgyvendinus projektą ir atsakovei įvykdžius iš Pavedimo sutarties kylančius įsipareigojimus, jokie mokėjimai atsakovei nėra atliekami, Pavedimo sutartis laikoma pasibaigusia. Atsakovė neįsipareigojo atstovauti ieškovę po projekto įgyvendinimo. Be to, atsakovės gautas atlygis buvo mažas, todėl nelogiška, kad ji prisiimtų kitokios apimties įsipareigojimus.
18.4. Atsakovė buvo tik tarpine grandimi tarp ieškovės (statytojos) ir darbus atliekančios rangovės BUAB „Nastata“ ne statybos rangos santykiuose, o bendrai statybos procese, ir, būdama tik statinio statybos valdytoja, net ieškovės pavedimu sudariusi sutartį su rangove veikdama statytojos (užsakovės) vardu, negarantavo ir neprisiėmė atsakomybės ieškovei (statytojai) už netinkamą kitos sutarties šalies (rangovės) įsipareigojimų vykdymą, neišskiriant ir statybos darbų rezultato kokybės trūkumų. Pagrindinės sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė turėjo pareigą tik kontroliuoti sutarties vykdymą, todėl atsakovė ir reikalavo, kad BUAB „Nastata“ tinkamai atliktų pareigas, pašalintų statybos darbų trūkumus, nustatytus statybos eigoje, tačiau atsakovė negalėjo būti atsakinga už tai, jog dėl rangovo kaltės garantiniu laikotarpiu galimai atsiras statybos darbų defektai. Jų šalinimo pareiga nustatyta rangovei, o reikalavimo teisė defektų šalinimui – statytojai.
18.5. Teismas neįvertino, kad atsakovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, susijusius su atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo metu atliktų statybos darbų priėmimu ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymu. Ieškovės atstovas 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašė atliktų darbų akte Nr. 5, jokių darbų defektų nenurodė, nesutikimo su atliktais darbais ir jų kokybe neišreiškė.
18.6. Nors pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui atsakovė neturėjo ieškovės įgaliojimų, išskyrus pavedimą, susijusį su kredito grąžinimo ir palūkanų administravimu, tačiau atsakovė geranoriškai neatlygintinai, ieškovės prašymu, aktyviai jai padėjo, siekiant, kad BUAB „Nastata“ pašalintų garantiniu laikotarpiu atsiradusius statybos darbų trūkumus. Net jei vertinti, kad atsakovė ir po Pavedimo sutarties pasibaigimo, turėjo pareigą kontroliuoti ir reikalauti rangovo ištaisyti statybos darbų trūkumus, nurodytos aplinkybės paneigia teismo išvadas, jog atsakovė nesiėmė veiksmų statybos defektams pašalinti.
18.7. Teismas nepasisakė dėl to, kad atsakovė ėmėsi veiksmų surasti kitą rangovą, kuris galėtų ištaisyti defektus, tačiau darbų pirkimo procedūros buvo nutrauktos paaiškėjus, jog BUAB „Nastata“ galimai yra nemoki ir nebus galimybės išsireikalauti išlaidų naujojo rangovo paslaugoms apmokėti, nes nei Pavedimo, nei Pagrindinė sutartys nenumatė atsakovės, kaip statybos valdytojo / įgaliotinio, pareigos ištaisyti BUAB „Nastata“ statybos darbų defektus savo lėšomis.
18.8. Defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimas turėjo galioti dvylika mėnesių nuo darbų objekto priėmimo naudoti dienos ir buvo numatyta – penki procentai nuo visos sutarties kainos užtikrinimo suma, t. y. galiojo iki 2016 m. gruodžio 29 d. ir tik 6 459,10 Eur dydžiu. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti išlaidas statybos defektų, užfiksuotų 2019 m. balandžio 9 d. Statinio apžiūros akte Nr. 06, ištaisymui. Kadangi defektai nustatyti praėjus beveik trejiems metams po datos, kada būtų pasibaigęs defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimas, tokio užtikrinimo nebuvimas faktiškai neturi įtakos ieškovės išlaidų dėl defektų šalinimo kompensavimui.
18.9. Statybos defektai atsirado dėl rangovės BUAB „Nastata“ ir galimai dėl statybos techninės prižiūrėtojos UAB „Evalita“ netinkamo pareigų vykdymo, todėl reikalavimus dėl statybos darbų defektų ištaisymo ieškovė turi teisę reikšti minėtiems asmenims. Teismas nepagrįstai atsakomybę už statybos darbų kokybę perkėlė atsakovei, kaip statybos valdytojai.
18.10. Teismas (sutvarkysiu teisme) nepagrįstai iš apeliantės trečiajam asmeniui UAB „Evalita“ priteisė 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes bylą inicijavo ieškovė, ji pasirinko asmenį, kuriam pareikšti reikalavimus, todėl ji turėjo numatyti, jog procese dalyvaus ne tik atsakovė, bet ir tretieji asmenys (statybos techninis prižiūrėtojas, rangovė), kurių teisėms arba pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, ir kurių bylinėjimosi išlaidas ieškinio atmetimo atveju bus privaloma atlyginti. Trečiasis asmuo patirtas bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš ieškovės.
19. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą ieškovė Bendrija prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
19.1. Ieškovė neginčija, kad atsakovė yra statybos valdytoja, o ne statytoja, tačiau analizuojant atsakovės atsakomybės klausimą reikia atsižvelgti į Pavedimo sutarties ir jos šalių specifiką, Pavedimo sutarties tikslą; nors statybos darbų rezultatas atiteko ieškovei, tačiau apmokėjimo pareiga kilo ieškovei ir valstybei, tai lemia santykio specifiškumą, specialų reglamentavimą ir viešą interesą. Ieškovė, sudarydama Pavedimo sutartį su atsakove, perdavė visas teises ir pareigas renovavimo procese atsakovei, kuriai suteikti įstatyminiai įgaliojimai organizuoti namo atnaujinimo projekto įgyvendinimą. Vykdydama Pavedimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovė sudarė Pagrindinę sutartį, kurioje nenurodoma, jog atsakovė įsipareigojimus prisiima kaip ieškovės įgaliotas asmuo, ieškovė nėra įtraukta į šią sutartį, jai jokios teisės nenumatytos. Pagrindinėje sutartyje nurodyta, kad užsakovė yra atsakovė. Todėl ieškovė neteko galimybės be atsakovės ginti pažeistas teisės dėl nustatytų trūkumų. Būtent atsakovei teko pareiga atlikti veiksmus dėl trūkumų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, ištaisymo, tai patvirtina ir 2015 m. gruodžio 29 d. jos raštas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuriame ji įsipareigoja ištaisyti defektus.
19.2. Atsakovė daugiabučių namų administravimą, įskaitant jų atnaujinimo veiklos organizavimą, vykdo kaip profesionalė, šios funkcijos jai priskirtos ne tik Pavedimo sutartimi, bet ir teisės aktais, todėl atsakovei daugiau kaip keturis metus nesiimant realių veiksmų trūkumams ištaisyti, būtent atsakovės neveikimu ieškovei buvo padaryta žala. Ieškovė privalėjo iš BUAB „Nastata“ pareikalauti banko garantijos, tai būtų galėję padengti 78 procentus ekspertizės aktu nustatytų defektų ištaisymo išlaidų. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė būtų galėjusi pasinaudoti garantija, nes apie defektus atsakovė buvo informuota dar 2016 m. vasario mėn., tačiau visą šį laiką atsakovė nesiėmė jokių veiksmų. Teismas pagrįstai pripažino, kad būtent atsakovės nerūpestingumas ir nepakankamas veikimas lėmė defektų neištaisymą.
19.3. Aplinkybė, kad atsakovė gautą atlyginimą už atstovavimą vertina kaip nepakankamą, nėra pagrindas jai nevykdyti Pavedimo sutartimi numatytų funkcijų. Atlyginimas atsakovei buvo mokamas iš valstybės lėšų, tai reiškia valstybės suinteresuotumą, jog lėšos renovacijai būtų panaudotos tinkamai.
19.4. Trečiasis asmuo UAB „Evalita“ į bylos nagrinėjimą įtraukta atsakovės iniciatyva, ji nepasisakė dėl bylos išsprendimo, nurodydama, kad sutinka su bylos išsprendimu teismo nuožiūra, todėl, ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovės.
20. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo „Evalita“ prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
20.1. UAB „Evalita“ statinio statybos techninę priežiūrą vykdė nuo statybos pradžios ir statinio statybos techninės priežiūros sutarties sudarymo iki pastato pridavimo valstybinei komisijai, t. y. iki 2015 m. gruodžio 29 d. Iki ieškinio pareiškimo, ji nebuvo gavusi pretenzijų, pastabų dėl suteiktų paslaugų kokybės.
20.2. Visi defektai yra kilę dėl rangovės BUAB „Nastata“ kaltės, kuri defektus pripažino ir juos šalino. Jokie konkretūs reikalavimai UAB „Evalita“ nėra pareikšti, bylos šalys neįrodinėja ir nepateikia įrodymų, kurie pagrįstų trečiojo asmens kaltę ar kitą pagrindą civilinei atsakomybei kilti, nenurodo, kokių pareigų statybų techninė prižiūrėtoja neatliko, kokių veiksmų nesiėmė, kad defektai ir darbų trūkumai neatsirastų, kokia dėl statybų techninės prižiūrėtojos kaltės atsiradusi žala.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
22. Ieškovė 2013 m. gruodžio 19 d., įgyvendindama namo savininkų 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą, su UAB „Kelmės vietinis ūkis“ sudarė Pavedimo sutartį, pagal kurią ieškovė pavedė atsakovei atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, pasirašyti ir (ar) pateikti visus būtinus dokumentus, susijusius su, be kita ko, statybos rangos darbų paslaugos pirkimu ir statybos rangos darbų sutarties sudarymu (1.1.2 punktas), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo metu atliktų statybos darbų priėmimu ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų, atstovaujant patalpų savininkams, pasirašymu (1.1.5 punktas).
23. Įgyvendindama nurodytą pavedimą, UAB „Kelmės vietinis ūkis“ 2014 m. rugsėjo 23 d. su trečiuoju asmeniu BUAB „Nastata“ sudarė Pagrindinę sutartį Nr. R195, kuria susitarė dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte nurodytų statybos darbų atlikimo iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“, vykdydama Pavedimo sutartį, 2015 m. kovo 26 d. su UAB „Evalita“ sudarė Pagrindinę sutartį Nr. CPO60964 dėl statinio statybos techninės priežiūros.
24. Bylos duomenys patvirtina, kad dar neužbaigus darbų (statybos darbai faktiškai užbaigti 2015 m. gruodžio 29 d., pasirašant statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-60-151229-002799), ieškovė 2015 m. vasario 18 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pašalinti statybos defektus – šlapo 3 buto balkono siena, lietvamzdis leido vandenį per siūlę, kuriuos atsakovė 2015 m. gruodžio 29 d. raštu įsipareigojo ištaisyti; po darbų užbaigimo, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., tarp ieškovės, UAB „Kelmės vietinis ūkis“, rangovės BUAB „Nastata“ bei atsakingų valstybinių institucijų vyko susirašinėjimas dėl darbų defektų taisymo.
25. Ieškovės iniciatyva, 2019 m. balandžio 9 d. sudarytas Statinio apžiūros aktas Nr. 6, kuriame užfiksuoti defektai: sutrūkinėjusi apatinė cokolio dalis, vietomis nuo paviršiaus atšokęs tinko sluoksnis, nusėdusios nuogrindos plytelės; esant minusinei lauko temperatūrai pabąla sudrėkusios ir vėliau sušalusios fasado vietos, taip pat pabąla polistirolo tvirtinimo smeigių vietos, vietomis matomos polistirolo jungimosi siūlės; kai kur nuo paviršiaus atšokę dažai; ties lango kraštu, į 2 buto vidų prasiskverbia vanduo; deformuotos ir sugedusios statinio konstrukcijos, inžinerinės sistemos; dėl įrengto didelio tarpo tarp parapeto ir apskardinimo, po parapetu gyvena paukščiai; dalyje nuo parapeto atšokusi stogo danga, gali patekti vanduo; viename viršutinio aukšto bute, ties perdengimu, drėksta kanalizacijos vamzdis.
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia klausimus dėl atsakomybės apimties už netinkamą pareigų pagal Pavedimo sutartį vykdymą statybos valdymo santykių kontekste, t. y. ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorė, remdamasi Pavedimo sutartimi, turi pareigą reikšti rangovei reikalavimus ištaisyti Pagrindinės sutarties pagrindu atliktų statybos darbų trūkumus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu, bei administruoti tokių defektų pašalinimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovė, būdama savivaldybės programos įgyvendinimo administratore bei įgaliota pagal Pavedimo sutartį kaip statybos valdytoja, turėjo pareigą, atstovaudama daugiabučio namo savininkų interesams, administruoti garantiniu terminu atsiradusius statybos defektų šalinimo darbus, tačiau tokių veiksmų atsakovei tinkamai neatlikus, jai taikė sutartinę atsakomybę. Atsakovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad jai, kaip statybos valdytojai, ieškovės pavedimu sudariusiai sutartį su rangove, veikiant statytojos (užsakovės) vardu, neatsirado teisinių pasekmių iš Pagrindinės sutarties, nes ji negarantavo ir neprisiėmė atsakomybės ieškovei (statytojai) už netinkamą kitos sutarties šalies (rangovės) įsipareigojimų vykdymą, neišskiriant ir statybos darbų rezultato kokybės trūkumų. Pasak atsakovės, teisinės pasekmės kilo tikrajai statybos rangos teisinių santykių dalyvei – ieškovei, kaip statybos valdytojos atstovaujamai statytojai, t. y. statybos darbų defektų šalinimo pareiga kilo rangovei (trečiajam asmeniui), o reikalavimo teisė defektų šalinimui – statytojai (ieškovei).
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
27. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Pavedimo ir Pagrindinę sutartis, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog šalys buvo sutarusios, kad atsakovė administruos garantiniu terminu atsiradusių defektų šalinimo darbus.
28. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, jos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015 ir kt.). Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį Nr. 3K-3-137/2011; 2015 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015). Sutarties sąlygos, be kita ko (inter alia), turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.
29. Aiškinant sutartis, be kita ko, būtina atsižvelgti į šalių santykių specifiką. Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad sprendimą dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir įgyvendinti ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimą, vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investicijų planu, organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Kai atnaujinimo (modernizavimo) projektas įgyvendinamas pagal savivaldybės programą, šio projekto (ar jo dalies) parengimo ir (ar) įgyvendinimo administravimas ir (ar) finansavimo organizavimas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu gali būti pavestas savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui. Pavedimo sutartį pagal butų ir kitų patalpų savininkų sprendime nustatytas sąlygas sudaro ir jos vykdymą kontroliuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Pavedimo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
30. Atsižvelgiant į sprendimo 29 punkte nurodytas teisės normas, 2013 m. gruodžio 19 d. ieškovė su UAB „Kelmės vietinis ūkis“ sudarė Pavedimo sutartį, pagal kurią ieškovė pavedė atsakovei atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, pasirašyti ir (ar) pateikti visus būtinus dokumentus, susijusius su, be kita ko, statybos rangos darbų paslaugos pirkimu ir statybos rangos darbų sutarties sudarymu (1.1.2 punktas), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo metu atliktų statybos darbų priėmimu ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų, atstovaujant patalpų savininkams, pasirašymu (1.1.5 punktas).
31. Įgyvendinant Pavedimo sutarties 1.1.2 punktą, UAB „Kelmės vietinis ūkis“ 2014 m. rugsėjo 23 d. su trečiuoju asmeniu BUAB „Nastata“ sudarė Pagrindinę sutartį Nr. R195, kuria susitarė dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte nurodytų statybos darbų atlikimo iki 2015 m. rugpjūčio 23 d.
32. Nagrinėjamu atveju išsiskiria šalių pozicija dėl įsipareigojimų apimties pagal šias sutartis. Apeliantė teigia, kad ji ginčo santykiuose veikė kaip įgaliotojos – ieškovės (statytojos (užsakovės)) įgaliotinė, valdanti statinio projektą, todėl jai negali kilti teisinių pasekmių iš Pagrindinės sutarties. Tuo tarpu ieškovė, sutikdama su apeliante, kad pastaroji ginčo santykiuose veikė kaip statybos valdytoja, nurodo, kad Pagrindinėje sutartyje nesant atskleistam atstovavimo faktui ar nurodytai išlygai, jog sutartis sudaroma daugiabučio namo savininkų ar ieškovės naudai, visos teisės ir pareigos, kylančios iš Pagrindinės sutarties, tame tarpe ir garantiniu terminu atsiradusių statybos defektų šalinimo darbų administravimas, tenka tik atsakovei.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pavedimo ir Pagrindinės sutarčių turinį, iš dalies sutinka su ieškove, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė, sudarydama Pagrindinę sutartį, veikė kaip ieškovės ar daugiabučio namo savininkų įgaliotinė ar, kad Pagrindinės sutarties šalis yra daugiabučio namo savininkai ar ieškovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik Pavedimo sutarties sudarymo faktas neteikia pagrindo išvadai, kad asmuo, veikiantis pagal tokią sutartį, visada yra laikomas sudariusiu sutartį tik asmens, kuris davė pavedimą, vardu. Teisę kito asmens vardu sudaryti sutartį turintis asmuo taip pat turi teisę veikti ir savo vardu. Tokia teisėjų kolegijos išvada išplaukia iš atsakovės, kaip savivaldybės programos įgyvendinimo administratorės, statuso. Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad daugiabučio namo savininkai turi teisę namo atnaujinimo projektą pavesti administruoti savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui. Taigi, apeliantė, būdama 2013 m. rugpjūčio 28 d. Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Kelmės rajono savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo ir administratoriaus skyrimo, Kelmės rajono energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo“ paskirta savivaldybės programos įgyvendinimo administratore ir administruodama ginčo projektą, turi platesnes teises nei veikti tik Pavedimo sutarties ribose, atstovaujant ieškovę. Teisėjų kolegijos vertinimu, projekto administravimas, be kita ko, suteikia teisę atsakovei kaip projekto administratorei veikti ir savo vardu, siekiant tinkamai įgyvendinti jai pavestą administruoti projektą. Tokias išvadas, patvirtina ir Pavedimo sutarties turinys, t. y. Pavedimo sutarties 1.1.2 punkte nėra konkrečiai įtvirtinta, kad UAB „Kelmės vietinis ūkis“ pavedama būtent daugiabučio namo savininkų ar ieškovės vardu sudaryti rangos sutartis su kitais asmenimis, kai tuo tarpu kituose Pavedimo sutarties punktuose tokia teisė aiškiai išskirta, nurodant atvejus, kai atsakovė veikia atstovaudama patalpų savininkams (pvz., Pavedimo sutarties 1.1.5 punkte).
34. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, jos esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015).
35. Taigi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje sutartis gali turėti teisinį poveikį ne tik sutarties šalims, bet ir tretiesiems asmenims. Tam, kad tokios sutarties pagrindu atsirastų teisinės pasekmės kitiems asmenims be jų valios, jų padėtis turi būti gerinama, t. y. leidžiama be kito asmens valios suteikti jam teisių, sau prisiimant įsipareigojimus. Sudarius sutartį trečiojo asmens naudai, sukuriama vienašalė prievolė – skolininkas tampa įsipareigojęs trečiajam asmeniui (CK 6.191 straipsnis, UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 5.2.1. straipsnio 1 dalis, Europos sutarčių teisės principų PECL 6:110 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).
36. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytomis teisės normomis bei jas aiškinančia kasacinio teismo praktika, apibendrindama motyvus, daro išvadą, kad Pagrindinė sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens – daugiabučio namo savininkų – naudai. Atsakovė ir trečiasis asmuo BUAB „Nastata“ Pagrindinėje sutartyje susitarė dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte nurodytų statybos darbų atlikimo, t. y. modernizuoti (atnaujinti) daugiabučio namo savininkams priklausančią bendrąją dalinę nuosavybę (daugiabučio namo bendro naudojimo objektus) ir taip užtikrinti jos tinkamą naudojimą. Nagrinėjamu atveju būtent daugiabučio namo savininkai priėmė sprendimą modernizuoti (atnaujinti) daugiabutį namą, o ne atsakovė. Daugiabučio namo savininkams iš Pagrindinės sutarties teko tiek nauda, tiek ir esminė daugiabučio namo atnaujinimo darbų finansinė našta. Visos aukščiau nustatytos aplinkybės Pagrindinės sutarties šalims (atsakovei ir BUAB „Nastata“) buvo ar bent jau turėjo būti žinomos. Taigi, šių faktų visuma teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad Pagrindinės sutarties šalys sulygo, jog iš šios sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta tretiesiems asmenims (daugiabučio namo savininkams), tai leidžia šią sutartį kvalifikuoti kaip sudarytą trečiųjų asmenų naudai.
Dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės
37. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
38. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 34 punktas).
40. Sutartinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo aplinkybė, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojama (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju ją privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip neteisėtus atsakovės veiksmus nurodo, kad atsakovė, sudarydama Pagrindinę sutartį su BUAB „Nastata“, neatskleidė atstovavimo fakto, dėl ko ieškovei buvo apribotos galimybės dalyvauti sutarties vykdyme ir kontrolėje; atsakovė daugiau nei ketverius metus nesiėmė jokių realių, aktyvių veiksmų statybos trūkumams, paaiškėjusiems garantiniu laikotarpiu, ištaisyti; iš BUAB „Nastata“ nepareikalavo banko garantijos ar draudimo įmonės laidavimo, tai būtų galėję padengti 78 procentus ekspertizės aktu nustatytų defektų ištaisymo išlaidų. Toliau teisėjų kolegija aptars ir įvertins kiekvieną ieškovės nurodomą atsakovės veiksmą (ne)teisėtumo aspektu.
42. Teisėjų kolegija, prieš vertindama atsakovės veiksmus, susijusius su jos pastangomis administruoti garantiniu terminu atsiradusių defektų šalinimo darbus, vertina, kad šiuo atveju yra itin reikšminga aplinkybė dėl Pagrindinės sutarties kvalifikavimo kaip sudarytos trečiųjų asmenų naudai, tai leidžia spręsti, jog iš šios sutarties kylančios teisės ir pareigos suteiktos ne tik atsakovei, bet ir ieškovei.
43. CK 6.191 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė.
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarčiai, sudarytai, trečiojo asmens naudai, būdinga tai, jog trečiasis asmuo, kurio naudai turi būti įvykdyta sutartis, turi teisę kartu su kitu sutartį sudariusiu asmeniu reikalauti įvykdyti sutartį, t. y. tokia sutartis sukuria trečiajam asmeniui reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).
45. Taigi, kai sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai (skolininkas prievolę turi vykdyti trečiajam asmeniui), trečiajam asmeniui suteikiama teisė reikalauti įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nagrinėjamu atveju, trečiajam asmeniui BUAB „Nastata“ netinkamai vykdant Pagrindinę sutartį, ne tik atsakovė, būdama Pagrindinės sutarties šalimi, bet būtent ir daugiabučio namo savininkai, atstovaujami ieškovės, turėjo (turi) teisę reikalauti iš trečiojo asmens BUAB „Nastata“ tinkamo prievolių pagal Pagrindinę sutartį įvykdymo, imdamiesi atitinkamų teisinės gynybos priemonių, tame tarpe ir reikalauti garantiniu terminu atsiradusių statybos defektų pašalinimo. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad ji neturėjo galimybės be atsakovės ginti savo pažeistų teisių dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos defektų šalinimo. Tokia teisėjų kolegijos išvada išplaukia iš principo, kad tas, kas turi teisę, tas turi teisę ir ją ginti (lot. ubi ius, ibi remedium). Tokias išvadas taip pat patvirtina ir pačios ieškovės elgesys, jai aktyviai tikrinant BUAB „Nastata“ atliekamų darbų eigą ir kokybę, teikiant raštus atsakovei bei kitoms institucijoms, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė visiškai nepagrįstai savo galimai pažeistų teisių (ne)gynimą sieja tik su atsakovės veiksmais (neveikimu).
46. Skundžiamo sprendimo 49–52 punktuose pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuotas šalių tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė, priešingai nei tvirtina ieškovė, reaguodavo į visus bendrijos pirmininko ir / ar daugiabučio namo gyventojų pranešimus apie atsiradusius statybos defektus ir ragino rangovę BUAB „Nastata“ nurodytus defektus pašalinti; kvietė rangovės atstovus statybos defektų fiksavimui ir jų padarinių pašalinimo termino suderinimui; sudarė vienašalį Statinio statybos defektų, nustatytų garantiniu laiku, aktą bei nustatė terminą defektams pašalinti; nuolat kontroliavo defektų šalinimo terminus; nustačiusi, jog statybos defektai nėra šalinami, kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, prašydama įvertinti rangovės BUAB „Nastata“ veiklą, dėl ko buvo vėliau kreiptasi į Valstybės įmonę statybos produkcijos sertifikavimo centrą dėl nuobaudos rangovei skyrimo. Be to, apeliantė 2018 m. birželio–liepos mėn. ėmėsi aktyvių veiksmų surasti kitą rangovą BUAB „Nastata“ statybos defektams ištaisyti, tačiau darbų pirkimo procedūras nutraukė, nes paaiškėjo, kad BUAB „Nastata“ galimai yra nemoki, dėl ko galėjo kilti sunkumų išsireikalauti atsakovės patirtas išlaidas naujojo rangovo paslaugoms apmokėti.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi sprendimo 46 punkte nustatytas faktines aplinkybes, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės veiksmai, reikalaujant rangovės ištaisyti trūkumus savo sąskaita arba kompensuoti užsakovės patirtus nuostolius, taip pat tikrinant kaip šalinami nustatyti defektai, buvo nepakankami. Šios teisėjų kolegijos išvados nekeičia ir ta aplinkybė, kad tam tikra dalis defektų taip ir nebuvo ištaisyta, nes teismo paskirtos ekspertizės akte konstatuota, jog defektų atsiradimas buvo sąlygotas technologijos pažeidimų.
48. Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės atsakomybę dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos defektų šalinimo darbų administravimo, tuo pagrindu, jog tokia atsakovės pareiga kyla iš atstovavimo pareigų pagal Pavedimo sutartį, neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, dėl ko neteisingai nusprendė dėl aptariamų atsakovės veiksmų neteisėtumo. Nustačius, kad Pagrindinė sutartis kvalifikuotina kaip sudaryta trečiųjų asmenų naudai, ne tik atsakovė, bet ir ieškovė turėjo teisę reikalauti trečiojo asmens BUAB „Nastata“ tinkamo prievolių pagal Pagrindinę sutartį įvykdymo (ir defektų šalinimo garantiniu laikotarpiu). Be to, net ir pritariant ieškovės pozicijai dėl atsakovės pareigos administruoti statybos defektus garantiniu laikotarpiu, atsakovės atlikti veiksmai (sprendimo 46 punktas) laikytini pakankamais konstatuoti, kad atsakovė tinkamai vykdė jai priskirtą funkciją reikalauti, jog rangovė ištaisytų statybos trūkumus.
49. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia ir tuo, kad pastaroji iš BUAB „Nastata“ nepareikalavo banko garantijos ar laidavimo, tai būtų galėję padengti 78 procentus ekspertizės aktu nustatytų defektų ištaisymo išlaidų. Pagrindinės sutarties 8.5 punkte atsakovė su trečiuoju asmeniu BUAB „Nastata“ susitarė, kad rangovė per penkias darbo dienas nuo visų darbų atlikimo pabaigos privalo pateikti defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimą – banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimą penkių procentų nuo visos pagrindinės sutarties kainos; defektų ištaisymo užtikrinimas turi galioti dvylika mėnesių nuo darbų objekto priėmimo naudotis dienos. Taigi, defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimas turėjo galioti iki 2016 m. gruodžio 29 d., nes statybos užbaigimo aktas surašytas 2015 m. gruodžio 29 d., 6 459,10 Eur sumai, nes bendra sutarties kaina yra 129 182,11 Eur (129 182,11 Eur x 5 proc.). Nepaisant to, kad byloje ginčo, jog galimi turtiniai nuostoliai nebuvo užtikrinti nei garantija, nei laidavimu, nėra, teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės pozicija, kad banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimas būtų padengęs ieškovės patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia nuostolių atlyginimo dėl statybos defektų, kurie yra užfiksuoti 2019 m. balandžio 9 d. Statinio apžiūros akte Nr. 06, t. y. nuostolių atlyginimo už statybos defektų šalinimą, kurie fiksuoti praėjus beveik trejiems metams nuo galimo defektų ištaisymo garantinio laikotarpio užtikrinimo pasibaigimo. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo nebuvimas faktiškai neturi įtakos ieškovės išlaidų dėl defektų šalinimo kompensavimui, nes ir egzistuojant tokiam užtikrinimui, išlaidos, pasibaigus jo laikui, ieškovei nebūtų atlyginamos. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji būtų galėjusi pasinaudoti garantija ar laidavimu, nes apie statybos defektus atsakovė buvo informuota dar 2016 m. vasario mėn. Iš skundžiamame sprendime detaliai aprašyto ir išanalizuoto šalių (ieškovės, atsakovės ir rangovės BUAB „Nastata“) tarpusavio susirašinėjimo (49–52 punktai) matyti, kad rangovė po 2015 m. gruodžio 29 d. Statybos užbaigimo akto sudarymo periodiškai šalino nustatytus statybos defektus iki 2018 m. gegužės mėn., todėl nėra pagrindo teigti, jog 2019 m. balandžio 9 d. Statinio apžiūros akte Nr. 06 užfiksuoti tie patys statybos defektai, apie kuriuos ieškovė informavo atsakovę dar 2016 m. vasario mėn.
50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šiame sprendime, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai kvalifikavęs šalių tarpusavio santykius, nepagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus, šiai nesiimant realių veiksmų statybos defektų ištaisymui bei nepakankamai kontroliuojant defektų taisymo darbus, tokią pareigą perkeliant ieškovės pirmininkui ar nepareikalaujant banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo. Nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nuostolių atlyginimas nėra galimas, todėl teisėjų kolegija nebepasisako dėl likusių civilinės atsakomybės sąlygų, kaip teisiškai nereikšmingų.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
51. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės atsakomybę dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos defektų šalinimo darbų administravimo pagal Pagrindinę sutartį, tuo pagrindu, jog tokia atsakovės pareiga kyla iš atstovavimo pareigų pagal Pavedimo sutartį, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, dėl ko neteisingai nusprendė dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visoje apimtyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
52. Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 5 280 Eur (3 630 Eur atstovavimo išlaidas ir 1 650 Eur už ekspertizės atlikimą) bylinėjimosi išlaidas; trečiasis asmuo UAB „Evalita“ patyrė 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetus ieškovės ieškinį visa apimtimi, atsakovės naudai iš ieškovės priteistinos 5 280 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme; iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Evelita“ naudai taip pat priteistina 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
53. Perskirsčius pirmosios instancijos teisme patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas, apeliantės argumentai dėl iš jos priteistų 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, trečiojo asmens UAB „Evalita“ naudai netenka teisinės prasmės, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako.
54. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovė patyrė viso 2 033 Eur bylinėjimosi išlaidas (218 Eur žyminį mokestį ir 1 815 Eur advokato išlaidas už apeliacinio skundo parengimą). Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, apeliantei iš ieškovės priteistina 2 033 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo UAB „Evalita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl toks klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės Daugiabučio namo Sodų g. 11 savininkų bendrijos ieškinys tenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Daugiabučio namo Sodų g. 11 savininkų bendrijos ieškinį atmesti visa apimtimi.
Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vietinis ūkis“, juridinio asmens kodas 162732556, naudai iš ieškovės Daugiabučio namo Sodų g. 11 savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 302662799, 5 280 Eur (penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Evalita“, juridinio asmens kodas 145146224, naudai iš ieškovės Daugiabučio namo Sodų g. 11 savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 302662799, 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vietinis ūkis“, juridinio asmens kodas 162732556, naudai iš ieškovės Daugiabučio namo Sodų g. 11 savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 302662799, 2 033 Eur (du tūkstančius trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė