Baudžiamoji byla Nr. 1S-210-307/2015

                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-85-1-01228-2012-3

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;

2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teisėjų: Laimos Garnelienės ir Violetos Ražinskaitės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. S. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. S. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, nustatant suėmimo terminą trims mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 10 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

S. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 261 straipsnį tuo, kad jis 2012 m. gruodžio 10 d., tikslesnis laikas nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 0,73 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – bei šią narkotinę medžiagą parsigabenęs laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Po to S. S. 2012-12-10, apie 16 val. 15 min., minėtą kiekį narkotinės medžiagos (duomenys neskelbtini), už 40 litų neteisėtai pardavė nepilnamečiui A. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi už tai, kad kaltinamasis S. S. nevykdė jam paskirtų kardomųjų priemonių, neatvyko į teismo posėdį bei pasislėpė nuo teismo, paskelbė kaltinamojo S. S. paiešką, paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeitė į suėmimą. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nustačius, kad S. S. slapstosi Danijoje, 2014 m. sausio 15 d. buvo išduotas Europos arešto orderis. Bylos duomenimis S. S. buvo surastas Norvegijoje, iš jo buvo paimtas pasas ir paskirtas įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, kurio jis nevykdė ir išvyko į kitą šalį – Švediją, o paskui į Latviją (Rygos miestą). S. S. buvo sulaikytas Vokietijoje už ten padarytą nusikaltimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka S. S. laikinai sulaikytas 2015 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi kaltinamajam S. S. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, nustatant suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. Apygardos teismas nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Kaltinamasis S. S. skunde prašo panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Nurodo, kad jam paskirta kardomoji priemonė yra per griežta ir neadekvati, nes iš jo yra atimtos galimybės tęsti mokslą, įsidarbinti, padėti išlaikyti šeimą.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo S. S. skundas atmetamas.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, šioje byloje tokie duomenys yra kaltinamojo A. K. parodymai, liudytojų M. M., V. Č., Ž. M.,  M. T., V. G., D. S., R. K. parodymai, duomenys, užfiksuoti asmens kratų, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kai byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai kaltinamajam S. S. 2013 m. birželio 5 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą paliko galioti, nustatydamas suėmimo terminą trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. S. suėmimo terminą šiuo pagrindu, iš esmės tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. S. S. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 261 straipsnyje, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo nuo trijų iki dvylikos metų bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Baudžiamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. S. yra nevedęs, iki suėmimo nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdė jam paskirtų kardomųjų priemonių, neatvyko į teismo posėdį bei pasislėpė nuo teismo, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi paskelbė kaltinamojo S. S. paiešką, paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeitė į suėmimą. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nustačius, kad S. S. slapstosi Danijoje, 2014 m. sausio 15 d. buvo išduotas Europos arešto orderis. Bylos duomenimis S. S. buvo surastas Norvegijoje, iš jo buvo paimtas pasas ir paskirtas įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, kurio jis nevykdė ir išvyko į kitą šalį – Švediją, o paskui į Latviją. S. S. buvo sulaikytas Vokietijoje už ten padarytą nusikaltimą. Šių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis S. S. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvos Respublikoje ir jis turi ryšių užsienyje. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, S. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šio pagrįstai nustatyto suėmimo taikymo pagrindo nepašalina kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad paskirtas suėmimas iš jo atima galimybę tęsti mokslą, įsidarbinti, padėti išlaikyti šeimą. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos ir, esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti S. S. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę.

Pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam S. S. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja proporcingumo principui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas, nustatęs kaltinamajam S. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Klaipėdos apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

n u t a r i a:

kaltinamojo S. S. skundą atmesti.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi kaltinamajam S. S. paskirtą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 10 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Albinas Bielskis

Teisėjai                                                                                                                             Laima Garnelienė

                                                                                                                                          Violeta Ražinskaitė