Civilinė byla Nr. e2A-124-278/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18363-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.14; 3.3.1.18.3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Tomadas“ ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI), apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9403-964/2019 pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI, trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau ir Vilniaus apskrities VPK) dėl atlyginimo priteisimo už automobilio pasaugą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Tomadas“ prašė teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 1 502,93 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015-11-04 UAB „Tomadas“ ir trečiasis asmuo Vilniaus apskrities VPK sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-286 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią bendrovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei saugojimo paslaugas. Pagal Sutarties 1 priede numatytus paslaugų įkainius atsiskaito transporto priemonės savininkas/valdytojas, o pagal 2 priede nurodytus įkainius – Vilniaus apskrities VPK. Nurodė, kad 2015-11-09 gavo pareigūnų iškvietimą priverstinai nuvežti transporto priemonę „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-03 nutarimu buvo konfiskuota iš E. G. (E. G.). Prievolė atsiskaityti už nuvežimo ir saugojimo paslaugas nuo 2015-11-09 iki teismo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos kilo Vilniaus apskrities VPK, o 2015-12-23 įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-03 nutarimui, nuosavybės teisė į transporto priemonę „Renault Laguna“ perėjo valstybei. Teigė, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2016-05-12 VMI išdavė leidimą atsiimti konfiskuotą transporto priemonę iš automobilių saugojimo aikštelės, o 2016-05-13 transporto priemonė išduota atsakovės įgaliotam asmeniui UAB „Sauda“. Nurodė, kad už suteiktas transporto priemonės saugojimo paslaugas atsakovė neatsiskaitė.
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad konfiskuotą turtą perima pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau ir Taisyklės) 5 punkto 1 dalį, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti. Teigė, kad valstybės institucijos privalo užtikrinti, kad su saugojimo paslaugas teikiančiais asmenimis būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys, nes valstybės institucijų išlaidos saugojimui apmokamos iš skirtų biudžeto asignavimų.
4. Nurodė, kad VMI turėtų būti taikomas toks pats tarifas kaip Vilniaus apskrities VPK t. y., 0,97 Eur paros įkainis. Teigė, kad nedalyvavo viešame konkurse, nebuvo Sutarties su ieškove šalimi, jokio pavedimo nedavė, kainai įtakos daryti negalėjo, be to, pažeidimo nepadarė, o tik tapo automobilio savininke po teismo procesinio sprendimo, todėl VMI negalima tapatinti su Sutarties 2.1. punkte nurodytu subjektu ir reikalauti mokėti tokią pat pasaugos kainą.
5. Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities VPK nurodė, kad Sutartis su ieškove UAB „Tomadas“ sudaryta 2015-08-05 skelbto supaprastinto viešojo pirkimo konkurso rezultatų pagrindu, pagal mažiausios kainos kriterijų, todėl nėra pagrindo teigti, kad saugojimo įkainiai yra ekonomiškai nepagristi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir, įvertinęs, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 207,35 Eur skolos, 5 proc. palūkanas nuo šios sumos ir 5 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, priteisė 221,65 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2017-05-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4,71 Eur žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-03 nutarimui, kuriuo buvo konfiskuotas ginčo automobilis, jo savininku tapo atsakovė, kuri neatsiskaitė su ieškove už 143 šio automobilio saugojimo dienas. Nurodė, kad reikalaujamos priteisti skolos dydį ieškovė grindžia su trečiuoju asmeniu Vilniaus apskrities VPK sudarytos Sutarties nuostatomis, pagal kurias už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, vykdomą asmens interesais (būtinoji pasauga), turi sumokėti automobilio savininkas ir (ar) valdytojas, o saugojimo (vienos paros) įkainis – 10,51 Eur su PVM (Sutarties 2.1 punktas, 1 priedas). Nustatė, kad 2015-11-04 Sutartis numato skirtingus įkainius už transporto priemonės saugojimą pagal paslaugų teikimo momentą, t. y., 0,97 Eur įkainis taikomas iki nutarimo įsiteisėjimo ir 10,51 Eur - po nutarimo įsiteisėjimo (Sutarties 3.3. p.).
8. Nustatė, kad ieškovės teikiamos ne tik saugojimo, bet ir automobilio gelbėjimo, transportavimo, krovinio išsaugojimo (jo perkėlimo) paslaugos yra teikiamos iki teismo nutarimo įsiteisėjimo, o dėl automobilio nuvežimo įkainio susitariama atskirai. Nurodė, kad ieškovė suteikia viešo pirkimo Sutartyje numatytas saugojimo paslaugas, esant griežtiems reikalavimams, tačiau jos yra tokios pačios tiek saugant automobilį iki teismo nutarimo įsiteisėjimo, tiek po to. Darė išvadą, kad nors pasibaigus Sutarčiai su Vilniaus apskrities VPK, įmonė patiria papildomas išlaidas dėl automobilių išgabenimo į kitą aikštelę, tačiau vėliau jų saugojimo išlaidos sumažėja, o išieškant skolas iš VMI jokie priminimai ir raginimai nėra siunčiami, todėl sąnaudos VMI atžvilgiu ženkliai neišauga.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VMI turi sumokėti už saugojimo paslaugą, tačiau ji negali būti ženkliai brangesnė, nei paslauga, suteikta iki nutarimo įsiteisėjimo, atliekant tiek automobilio transportavimą, tiek kitas papildomas paslaugas. Įvertino, kad paslaugų teikimo sutarties VMI nesudarė, derėtis dėl kainų negalėjo ir nebuvo administracinio nusižengimo, dėl kurio konfiskuojamas automobilis, kaltininkė. Nurodė, kad tiek VPK, tiek VMI veikia valstybės interesais, todėl privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo sutartis būtų sudarytos ekonomiškai pagrįstos sutartys, t. y., kad teikiamų saugojimo paslaugų kaina būtų nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų saugojimo paslaugų kainą.
10. Teismas darė išvadą, kad viešojo pirkimo sutartis, taikant vienokį tarifą Vilniaus apskrities VPK ir dešimt kartų didesnį VMI, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, todėl tai, kad 10,51 Eur tarifas numatytas viešojo pirkimo Sutartyje, nėra pagrindas automatiškai jį taikyti Sutarties sudaryme nedalyvavusiai šaliai. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismas 2019-02-07 nutartimi (Nr. e3K-3-14-690/2019), kuria, panaikinus ankstesnius teismų sprendimus byla grąžinta nagrinėti iš naujo, teismas nurodė, kad nenustatyta, jog ieškovė teiktų saugojimo paslaugas kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu ir nenustatytos jokios papildomos sąnaudos, sudarančios pagrindą drastiškai didinti saugojimo kainą po nutarimo įsiteisėjimo. Sprendė, nesant pagrindo sutikti su ieškovės UAB „Tomadas“ argumentais, kad bendrovės pateiktais duomenimis ginčo laikotarpiu toje pačioje ir panašioje vietovėje taikyta kaina atitinka ir rinkos kainas už automobilio saugojimą po nutarimo įsiteisėjimo.
11. Iš pateiktų 2015-11-04 UAB „Sauda“ ir UAB „Arro“ sutarčių su Vilniaus apskrities VPK nustatė, kad jose, kaip ir ginčo Sutarties atveju, nustatytos skirtingos kainos iki nutarimo įsiteisėjimo ir po jo įsiteisėjimo. Nurodė kad Ukmergės, Švenčionių, Trakų, Šalčininkų, Širvintų, Elektrėnų, Kauno rajonuose, po nutarimo įsiteisėjimo buvo taikomas vidutinis 13 Eur už parą saugojimo tarifas. Įvertinęs VMI pateiktus duomenis kitose vietovėse ginčo laikotarpiu, nustatė, kad vidutinis tarifas už analogišką paslaugą buvo 4,98 Eur. Nurodė, kad VMI pateiktais duomenimis, UAB „Arro“, už analogišką paslaugą, t. y., automobilio saugojimą po nutarimo įsiteisėjimo 2015-2017 metais, atsakovei skaičiavo paslaugos kainą 0,97 Eur (su PVM) tarifu.
12. Įvertinęs pateiktus duomenimis, aplinkybę, kad UAB „Arro“, teikusi analogiškas paslaugas, VMI pritaikė 0,97 Eur tarifą, nors viešo pirkimo sutartyje po nutarimo įsiteisėjimo buvo numačiusi taikyti didesnį tarifą, tai, kad paslaugų teikimo sutarties su ieškove UAB „Tomadas“ atsakovė, atstovaujama VMI, nesudarė, derėtis dėl kainų negalėjo, nebuvo administracinio nusižengimo, dėl kurio konfiskuotas automobilis, kaltininkė, veikia valstybės interesais, o ieškovė papildomų išlaidų nepatyrė, teismas darė išvadą, kad protingas atsakovei taikytinas tarifas yra 3 Eur už parą. Nurodė, kad už 143 dienas atsakovė jau sumokėjo ieškovei 207,35 Eur skolos, 5 proc. palūkanas nuo šios sumos, t. y., 14,76 Eur ir 5 Eur bylinėjimosi išlaidų ir darė išvadą esant pagrindui ieškovei priteisti iš atsakovės 221,65 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4,71 Eur žyminio mokesčio.
13. Teismas netenkino atsakovės prašymo taikyti 0,97 Eur tarifą, konstatavęs, kad ši kaina yra taikoma kitu pagrindu. Be to, nurodė, kad atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi ir nepateisinamai ilgą laiką delsė paimti automobilį iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Tomadas“ prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 1 073,93 Eur sumos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodo, kad bendrovės ir Vilniaus apskrities VPK 2015-11-04 sudaryta Sutartis numatė skirtingus įkainius už transporto priemonės saugojimą pagal paslaugų teikimo momentą, t. y., 0,97 Eur įkainis buvo taikomas iki nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo, o 10,51 Eur įkainis - po tokio nutarimo įsiteisėjimo (Sutarties 3.3 p.). Teigia, kad teismo motyvai, jog saugojimo paslauga, įsiteisėjus nutarimui dėl transporto priemonės konfiskavimo, negali būti drastiškai brangesnė, nei paslauga, suteikta iki nutarimo įsiteisėjimo, yra nepagrįsti, o sumažindamas priteistiną sumą, teismas iš esmės pakeitė pačią viešojo pirkimo būdu sudarytą Sutartį, dėl kurios teisėtumo nėra ir nebuvo priimti jokie teismų procesiniai sprendimai. Nurodo, kad, teismas neturi pagrindo procesiniais sprendimais nustatyti/reguliuoti rinkos kainos, be to, priimtas sprendimas pažeidžia teisėtą lūkestį gauti atlyginimą už faktiškai suteiktą paslaugą, taikant Sutartyje numatytus įkainius.
16. Tvirtina, kad nereikšminga aplinkybė, jog atsakovė nebuvo Sutarties šalimi ar negalėjo įtakoti paslaugos kainos. Nurodo, kad priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų sutartis kartu yra sudaryta ir trečiojo asmens naudai, nes tokio pobūdžio sutartyje yra nustatytos ne tik ją sudariusių šalių teisės ir pareigos, tačiau ir transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės išvežimą ir saugojimą, nors pastarasis ir nėra sutarties šalimi. Teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė turėjo galimybę automobilį nuo pat pradžių saugoti savo pačios aikštelėje ir tokiu būdu išvengti prievolės.
17. Nurodo, kad Sutartis tarp UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities VPK yra sudaryta 2015-08-05 skelbto supaprastinto viešojo pirkimo konkurso rezultatų pagrindu – vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi, todėl nėra pagrindo teigti, kad Sutartyje numatyti transporto priemonių saugojimo įkainiai yra ekonomiškai nepagrįsti ar neatitinkantys racionalumo kriterijų.
18. Tvirtina, kad teismo išvada, jog nėra objektyvių priežasčių automobilio saugojimo kainos padidėjimui po nutarimo dėl automobilio konfiskavimo įsiteisėjimo dienos, yra nepagrįsta. Nurodo, kad ginčo atveju svarbu yra ne saugojimo kaštų pasikeitimas, tačiau pats teisinis santykis, kurio pagrindu transporto priemonė konkrečiu atveju yra saugojama.
19. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog mažesnis paslaugos įkainis, numatytas Sutarties priede Nr. 2 bei Sutarties 3.3 p., taikomas išskirtinai tik Vilniaus apskrities VPK, kuris apmoka už transporto priemonės saugojimą nuo transporto priemonės perdavimo saugoti bendrovei iki teismo sprendimo, kuriuo konfiskuojama transporto priemonė, įsiteisėjimo. Nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK atliekami tyrimai gali užtrukti, todėl įkainis už transporto priemonės saugojimą yra mažesnis. Didesnis paslaugos įkainis, numatytas Sutarties 2 p. bei priede Nr. 1, taikomas transporto priemonių savininkams, kurie, įsiteisėjus atitinkamam teismo procesiniam sprendimui, privalo atsiimti transporto priemonę iš aikštelės ir atsiskaityti už jos saugojimą. Tvirtina, kad automobilio saugojimo laikotarpiu nuo 2015-12-23 iki faktinio automobilio atsiėmimo 2016-05-13, atsakovė buvo automobilio savininku, todėl jai taikomas Sutarties 2 p. bei priede Nr. 1 nurodytas paslaugos įkainis - 10,51 Eur (su PVM) už saugojimo parą.
20. Tvirtina, kad teismas neatsižvelgė ir netinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, kurias kasacinis teismas nurodė įvertinti grąžindamas civilinę bylą nagrinėti iš naujo, t. y., kad kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės; nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje, konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan.. Teigia, kad teismas, sprendimo motyvacinėje dalyje nurodęs, jog vidutinis transporto priemonių priverstinio saugojimo tarifas atitinkamoje rinkoje sudaro 13,00 Eur už parą, kas yra daugiau nei bendrovės taikomas įkainis, dėl neaiškių priežasčių, diskriminuodamas bendrovę, sprendė, kad „protingas“ paslaugos įkainis yra vos 3,00 Eur už vieną saugojimo parą, kas yra net 4,3 karto mažiau ir už teismo apskaičiuotą vidurkį, sudarantį 13,00 Eur.
21. Nurodo, kad teismui pateikti duomenys apie analogiškų paslaugų rinkos kainas ginčo laikotarpiu, tiek Vilniaus apskrityje, tiek Kauno, Klaipėdos apskrityse buvo ženkliai didesni. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai sugretino analogiškų paslaugų kainas skirtinguose Lietuvos regionuose bei išvedė kainos vidurkį, nors įkainiai taikomi Ukmergės, Švenčionių, Trakų, Šalčininkų, Širvintų, Elektrėnų, Kauno rajonuose (13 Eur už parą) akivaizdžiai skiriasi nuo įkainių taikomų kitose vietovėse (4,98 Eur už parą).
22. Nurodo, kad nepaisant, jog UAB „Arro“, kaip nurodė teismas, atsakovei padarė nuolaidą paslaugoms, dėl ko buvo pritaikytas 0,97 Eur dydžio įkainis, tačiau tai savaime nereiškia, kad nuolaidas atsakovei privalo daryti ir UAB „Tomadas“. Teigia, kad teismas neturėjo pagrindo remtis UAB „Arro“ nuolaidų sistema, priimdamas procesinį sprendimą.
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o apeliaciniu skundu - pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-25 sprendimą, sumažinant priteistos sumos dydį, t. y., vietoj priteistos 429 Eur, priteisti 138,71 Eur.
24. Nurodo, kad nors valstybė, atstovaujama VMI, prisiima pareigą atlyginti už konfiskuotų transporto priemonių saugojimą nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo iki jos atsiėmimo dienos, tačiau tapdama konfiskuotos transporto priemonės savininke, neturi pasirinkimo vykdydama jai priskirtą viešojo administravimo funkciją. Teigia, kad VMI negalima tapatinti su Sutarties 2.1 punkte nurodytu subjektu, t. y., pirminiu transporto priemonės savininku, kuriam taikomas didžiausias saugojimo tarifas esant būtinosios pasaugos sąlygai, kai padarius administracinį nusižengimą, transporto priemonė priverstinai pašalinama iš eismo įvykio vietos ir nuvežama į saugojimo aikštelę. Nurodo, kad Sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu bei susitarta dėl dviejų skirtingų įkainių, kurių tik vienas susijęs su trečiojo asmens tiesioginėmis išlaidomis, todėl perkelti mokesčių administratoriui pareigą atsakyti už automobilio saugojimą, kai VMI negalėjo įtakoti pasaugos paslaugų kainos, yra neteisėta. Teigia, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog valstybės, atstovaujamos VMI, kaip teisinių interesų subjekto atžvilgiu nebuvo taikoma būtinoji pasauga, todėl negali būti taikomas ir didesnis tarifas, nei su Vilniaus apskrities VPK. Tvirtina, kad teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, proporcingumo principais bei įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, turėjo nustatyti mažesnį, t. y., sutarties 3.1 p. taikomą 0,97 Eur tarifą, kuris buvo taikomas ir kitam viešojo administravimo subjektui – Vilniaus apskrities VPK.
25. Nurodo, kad įrodinėjant priteistiną sumą, ieškovė turėjo pateikti kainos skaičiavimus, tačiau nei ieškinyje, nei nagrinėjant bylą nesugebėjo nurodyti jokių skaičiavimų ar reikšmingų aplinkybių, dėl kurių už automobilio saugojimą VMI turėtų mokėti žymiai daugiau, nei sutarta su Vilniaus apskrities VPK. Priešingai, ieškovė pažymėjo, kad papildomų išlaidų, kiek tai susiję su automobilio priverstiniu saugojimu, nepatyrė. Teigia, kad ieškovė suteikia viešo pirkimo Sutartyje numatytas saugojimo paslaugas, esant griežtiems reikalavimams, tačiau jos yra tokios pačios tiek saugant automobilį iki teismo nutarimo įsiteisėjimo, tiek ir po to. Nurodo, kad nors pasibaigus sutarčiai su Vilniaus apskrities VPK, įmonė turi automobilius išvežti į kitą aikštelę, be to, į kainą įskaičiuotas skolų išieškojimas, tačiau ieškovė pripažino, kad patyrus papildomas išlaidas dėl automobilių išgabenimo į kitą aikštelę, vėliau jų saugojimo išlaidos sumažėja, o išieškant skolas iš VMI jokie priminimai ir raginimai nėra siunčiami. Teigia, kad šie ieškovės parodymai tik patvirtina faktą, jog sąnaudos po sprendimo dėl automobilio konfiskavimo įsiteisėjimo VMI atžvilgiu neišaugo.
26. Tvirtina, kad UAB „Arro“ už analogišką paslaugą, t. y., automobilio saugojimą po nutarimo įsiteisėjimo, 2015-2017 metais VMI pritaikė 0,97 Eur (su PVM) tarifą, nors viešo pirkimo Sutartyje po nutarimo įsiteisėjimo buvo numačiusi taikyti didesnį tarifą. Teigia, kad akivaizdu, jog ieškovės taikytas įkainis už automobilio saugojimą buvo nepagrįstai didelis, kaip ir sprendimu priteista skola. Nurodo, kad ekonomiškai pagrįstu įkainiu gali būti laikomas analogiškas įkainis, todėl iš VMI priteista suma turėtų būti mažinama iki 138,71 Eur (143 d. x 0,97 Eur).
27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Tomadas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškovės UAB „Tomadas“ apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas šalių apeliaciniais skundais, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
29. Apeliantė UAB „Tomadas“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad turėtų galimybę paaiškinti reikšmingas ir specifines bylos aplinkybes, susijusias su paslaugos rinkos kaina, jos apskaičiavimo tvarka ir kt.. Pagal bendrąją taisyklę apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 321, 322 straipsniai). Be to, pažymėtina, kad asmens prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais procesiniais dokumentais, sprendžia, kad UAB „Tomadas“ nurodyti motyvai dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nesudaro pakankamo pagrindo skirti bylą žodiniam nagrinėjimui, nes nagrinėjamos bylos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyviai nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus išsamiai išdėstė teiktuose procesiniuose dokumentuose. Be to, šalių atstovai dalyvavo teismo posėdžiuose ir yra davę paaiškinimus, todėl konstatuotina, kad byloje pakanka duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 338 straipsnis, 321 straipsnio 1 dalis).
30. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl konfiskuotos transporto priemonės pasaugos įkainio pagrįstumo, kurį turėtų mokėti Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, perėmusi automobilio savininko teises, teismui konfiskavus transporto priemonę administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsakovės teigimu, UAB „Tomadas“ nustatytas 10,51 Eur įkainis neatitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, nes konfiskuotos transporto priemonės savininke tapo tik konfiskavus auomobilį, be to, nebuvo sandorio šalis ir neturėjo galimybės derėtis dėl Sutartyje nustatytų kainų, todėl automobilio saugojimo kaina atsakovei turi būti skaičiuojama taikant Vilniaus apskrities VPK taikomus įkainius, t. y., 0,97 Eur už saugojimo parą.
31. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Tomadas“ ir trečiasis asmuo Vilniaus apskrities VPK 2015-11-04 sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-286, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka, įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus, priverstinai nuvežti pareigūno nurodytą transporto priemonę į ieškovės saugomą aikštelę ir ją saugoti. Ši Sutartis numatė skirtingus įkainius už transporto priemonės saugojimą pagal paslaugų teikimo momentą, t. y., 0,97 Eur įkainį, taikomą iki nutarimo įsiteisėjimo ir 10,51 Eur įkainį po nutarimo įsiteisėjimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015-11-09 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu UAB „Tomadas“ buvo perduota saugoti transporto priemonė „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-17794-932/2015 buvo konfiskuota. Šis nutarimas įsiteisėjo 2015-12-23 (ATPK 293 straipsnis).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, tačiau šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį kyla (gali kilti) ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam trečiajam asmeniui (policijos komisariatui), bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir Sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui – fiziniam ar juridiniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, 2017-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuojamą turtą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2010; 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2010).
33. Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.47 straipsnio 10 punkto, 4.67 straipsnio nuostatos numato, kad konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui, konfiskuotos transporto premonės „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininke tapo Lietuvos Respublika, o ją atstovauja VMI, todėl įsiteisėjus 2015-12-03 nutarimui, kuriuo transporto priemonė buvo konfiskuota, valstybei atsirado prievolė atlyginti konfiskuoto turto saugojimo išlaidas už laikotarpį iki transporto priemonės atsiėmimo.
34. Byloje nustatyta, kad 2016-02-15 Turto arešto aktu vykdomojoje byloje dėl įsiteisėjusio administracinio teisės pažeidimo nutarimo vykdymo, antstolis D. K. areštavo transporto priemonę, o 2016-03-01 Turto priėmimo-perdavimo aktu atsakovė iš antstolio perėmė transporto priemonę. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2016-05-12 Valstybinei mokesčių inspekcijai išdavė Leidimą atsiimti konfiskuotą transporto priemonę iš automobilių saugojimo aikštelės, o 2016-05-13 Turto priėmimo-perdavimo aktu VMI atstovas transporto priemonę perdavė UAB „Sauda“. Atsakovė už minėto turto saugojimą su ieškove neatsiskaitė už 143 dienas, t. y., už 2015-12-23 - 2016-05-13 laikotarpį. Kadangi transporto priemonė minėtu laikotarpiu buvo saugoma UAB „Tomadas“ aikštelėje, t. y., ieškovė suteikė ginčo automobilio saugojimo paslaugas, todėl ji įgijo teisę gauti už šias paslaugas Sutartyje nustatytą atlyginimą. Byloje nėra ginčo dėl saugojimo laikotarpio bei atsakovės pareigos atsiskaityti už suteiktas saugojimo paslaugas, tačiau šalys nesutaria dėl transporto priemonės saugojimo įkainio dydžio, automobilio savininke tapus valstybei.
35. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus ir būtų teisinga. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio nuostatomis įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-07 nutartyje Nr.e3K-3-14-690/2019, kuria ši byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pateiktus išaiškinimus, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, darė nepagrįstas išvadas dėl pasaugos rinkos kainų dydžių, nes iš esmės netinkamai interpretavo minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus.
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 išaiškinta, jog tai, kad policijos pareigūnai pagal sutartį perduoda saugoti automobilį ieškovei, o ši automobilį saugo, atitinka CK 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą, suponuojantį pareigą kompensuoti išlaidas, kurias patyrė ieškovė, veikdamas atsakovo interesais (CK 6.233 straipsnis). CK 6.233 straipsnis nustato, kad asmeniui tvarkiusiam kito asmens reikalus reikalinga atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų.
38. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui, imdamasis tvarkyti kito asmens reikalus, t. y., tardamasis dėl kitų asmenų turto saugojimo išlaidų, sudarydama sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo Vilniaus apskrities VPK turi užtikrinti, jog šios išlaidos būtų būtinos ir naudingos. Tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys, t. y., kad teikiamų saugojimo paslaugų kaina būtų nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą.
39. Byloje nustatyta, kad 2015-11-04 UAB „Tomadas“ ir trečiojo asmens Vilniaus apskrities VPK sudaryta Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta viešo pirkimo konkurse ieškovei pasiūlius mažiausią kainą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad sudarytoje Sutartyje nustatytos kainos prieštaravo aukščiau nurodytiems kriterijams. Sutiktina su VMI teiginiais, kad jai nedalyvavus sudarant Sutartį, neturėjusiai galimybės derėtis dėl įkainio, automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas lemtų, jog transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti ir šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad UAB „Tomadas“ savo reikalavimą grindžia su Vilniaus apskrities VPK sudarytoje viešojo pirkimo Sutartyje nurodytais įkainiais.
40. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus apie ginčo laikotarpiu toje pačioje ir panašioje vietovėje, taip pat ir kitose vietovėse taikytas kainas už automobilio saugojimą iki ir po nutarimo konfiskuoti automobilį įsiteisėjimo, aplinkybę, kad UAB „Arro“, teikusi analogiškas paslaugas, atsakovei taikė 0,97 Eur tarifą, sprendė, kad 3 Eur už parą tarifas atsakovei yra protingas ir vadovaujantis juo turi būti paskaičiuota skola ieškovei. Su šia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti bei konstatuoja, kad ji padaryta nepilnai ir neteisingai įvertinus šalių pateiktus įrodymus.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-02-07 nutartyje Nr. e3K-3-14-690/2019, grąžindamas nagrinėti šią bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo, pažymėjo, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan.. Nurodė, kad teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką.
42. Iš šalių pateiktų įrodymų bei paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Tomadas“ saugojimo paslaugų kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu neteikia, t. y., teikia išskirtinai tik priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas, numatytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme bei kitų teisės aktų normose, kylančias iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Bendrovei, teikiančiai minėto pobūdžio paslaugas, yra keliami specifiniai kvalifikaciniai bei techniniai reikalavimai – specialios technikos, teritorijos turėjimas, jos apsauga, veiklos draudimas ir kt. (viešojo pirkimo Nr. 166192 sąlygų, kurių pagrindu sudaryta ginčo sutartis, duomenys) ir tai nulemia didesnius paslaugų įkainius.
43. Byloje nustatyta, kad UAB „Tomadas“, įrodinėdama įkainių dydžius, pateikė teismui Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenis apie 2015-2020 metų laikotarpiu sudarytas analogiško pobūdžio paslaugų sutartis bei taikytinas kainas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktos 2017-06-28 ir 2019-01-08 sutartys su Klaipėdos apskrities VPK, 2017-04-26 ir 2017-05-10 sutartys su Vilniaus apskrities VPK nėra aktualios nagrinėjamai bylai ir vadovautis jomis, sprendžiant dėl įkainių rinkos kainos nėra pagrindo, nes minėtos sutartys sudarytos vėliau ir nepatenka į nagrinėjamą 2015-12-23 - 2016-05-13 laikotarpį. Iš 2015-11-04 UAB „Sauda“ ir UAB „Arro“ su Vilniaus apskrities VPK sudarytose sutartyse dėl paslaugų teikimo panašiose teritorijose, matyti, kaip ir ginčo Sutarties atveju, buvo nustatytos skirtingos kainos iki nutarimo įsiteisėjimo ir po nutarimo įsiteisėjimo. Sutartyje su UAB „Sauda“ numatyti saugojimo (būtinosios pasaugos) įkainiai po nutarimo įsiteisėjimo: Ukmergės r. – 18,15 Eur; Švenčionių r. – 9,68 Eur; Trakų r. – 15 Eur. Sutartyje su UAB „Arro“ numatyti saugojimo (būtinosios pasaugos) įkainiai: Šalčininkų r. – 13 Eur; Širvintų r. – 13,13 Eur; Elektrėnų savivaldybėje – 13 Eur. 2015-07-29 UAB „Šančių autoservisas“ su Kauno apskrities VPK sudarytoje sutartyje būtinosios pasaugos kaina – 8,70 Eur. Taigi minėtose teritorijose ginčo laikotarpiu analogiškos paslaugos kainos vidurkis po nutarimo įsiteisėjimo buvo 13 Eur už saugojimo parą. VMI pateiktais duomenimis, ginčo laikotarpiu kitose ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pernelyg nuo ginčo teritorijos nutolusiose vietovėse (Biržų r., Rokiškio r., Pasvalio r., Visagino savivaldybėje, Molėtų r., Utenos r.) vidutinis tarifas už analogišką paslaugą buvo 4,98 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad įkainiai (tarifai) už konfiskuotų automobilių saugojimą įvairiose Lietuvos vietovėse buvo skirtingi. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, kad atsakovei taikytinas protingas tarifo dydis yra 3 Eur, savo išvados iš esmės neargumentavo, nors nustatytas minėtas dydis yra mažesnis ir už tarifus, taikytinus kitose, nei artima ginčo teritorijai (Vilniaus m.), vietose.
44. Atsižvelgdama į pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės UAB „Tomadas“ bei trečiojo asmens sudarytoje Sutartyje numatyti įkainiai, kiek tai susiję su įkainiais taikomais po nutarimo įsiteisėjimo, t. y., 10,51 Eur, neatitinka tokių paslaugų rinkos kainų panašioje vietovėje konkrečiu 2015-2016 m. laikotarpiu. Be to, nėra pagrindo spręsti, kad minėtas įkainis nagrinėjamoje situacijoje neatitinka teisingumo bei proporcingumo principų, nes analogiški įkainiai, o atskirais atvejais ir didesni, taikyti ir kitų pasaugos paslaugas teikiančių bendrovių sutartyse su VPK. Ta aplinkybė, kad UAB „Arro“ atsakovei minėtas paslaugas bendru sutarimu teikė ženkliai mažesniu įkainiu, nesudaro pagrindo mažinti UAB „Tomadas“ nustatytą įkainį, nes jis neviršija artimose Vilniaus m. teritorijose teikiamų paslaugų įkainių dydžių. Be to, byloje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarimui konfiskuoti transporto priemonę, UAB „Tomadas“ transporto priemonę perveža į kitą aikštelę, ją saugo ir patiria papildomas išlaidas, todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovė nepatiria papildomų išlaidų, taip pat yra nepagrįsti.
45. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovės skola tapo ženkli dėl VMI kaltės, nes be svarbių priežasčių nepateisinamai ilgą laiką buvo delsiama atsiimti automobilį iš UAB „Tomadas“ priklausančios aikštelės. Nustatyta, kad turėdama antstolio D. K. 2016-02-15 pranešimą apie konfiskuotą transporto priemonę, VMI nesidomėjo saugomos transporto priemonės įkainiais ir nesiėmė jokių veiksmų transporto priemonę iš karto perkelti į savo saugojimo aikštelę (2015-06-03 sutartis Nr. (1.10-04-2)-22-128/2015). Todėl vien atsakovės savalaikis neveikimas, nenurodant jokių konkrečių to priežasčių, negali būti pagrindu mažinti sąžiningai veikusios šalies suteiktos būtinosios pasaugos kainą, įvertinant, kad įkainis neviršijo rinkoje nagrinėjamu laikotarpiu teiktų analogiškų paslaugų kainų.
46. Ta aplinkybė, kad atsakovė veikia valstybės vardu ir jos pareiga yra užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo sutartis būtų sudarytos ekonomiškai pagrįstos sutartys, reiškia, jog sutarčių ekonominio pagrįstumo kriterijus yra reikšmingas sudarant sutartis su konkrečiai atsakovei paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo sudariusi sutartį dėl automobilių saugojimo ir šiai sutarčiai taikytinas ekonominio pagrįstumo kriterijus, į kurią, kaip minėta, sužinojus apie konfiskuotą automobilį „Renault Laguna“, VMI turėjo galimybę iš karto perkelti automobilį ir minimaliai sumažinti išlaidas automobilio saugojimui.
47. Aplinkybė, kad atsakovei perduotos transporto priemonės vertė yra mažesnė nei prašoma priteisti už pasaugos sutartį, be to, valstybei yra perduodamas didelis kiekis konfiskuotų automobilių, neatleidžia VMI nuo pareigos būti atidžiai ir rūpestingai.
48. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundžiamame sprendime bei VMI skunde nurodytais motyvais, kad sprendžiant įkainio dydį svarbi aplinkybė, jog UAB „Arro“ už analogišką paslaugą, t. y., automobilio saugojimą po nutarimo įsiteisėjimo, 2015-2017 metais atsakovei taikė 0,97 Eur (su PVM) tarifą, nors sutartyje buvo numatytas gerokai didesnis, nes ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad analogiškai turėtų veikti ir ieškovė UAB „Tomadas“.
49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, apeliacinį skundą bei nustatyti mažesnį, t. y., Sutarties 3.1 punktui taikomą 0,97 Eur, tarifą, kuris taikytas Vilniaus apskrities VPK, už pasaugos paslaugas, nėra pagrindo. Byloje nenustatyta, kad transporto priemonių savininkams nustatytas įkainis už paslaugas yra užaukštintas ir neteisingas bei neatitinkantis rinkoje nustatytų įkainių.
50. Dėl paminėtų motyvų, įvertinus, kad UAB Tomadas“ 143 dienas saugojo atsakovei priklausančią priemonę „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir už tai nesumokėjo 1 502,93 Eur, UAB „Tomadas“ reikalavimas yra pagrįstas (10,51 x 143 = 1 502,93 Eur). Byloje nustatyta, kad vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2018-08-28 nutartį, kuri buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-07 nutartimi (civilinė byla Nr. e3K-3-14-690/2019), VMI ieškovei UAB „Tomadas“ sumokėjo 227,11 Eur, t. y., 207,35 Eur skolą, 5 proc. palūkanas nuo šios sumos (14,76 Eur) ir 5 Eur bylinėjimosi išlaidas. Be to, UAB „Tomadas“ apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė yra sumokėjusi ir skundžiamu sprendimu priteistą 221,65 Eur skolą, 5 proc. palūkanas bei 4,71 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad bylos eigoje atsakovė sumokėjo 429 Eur skolą, palūkanas, žyminį mokestį, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, priteistina 1 073,93 Eur (1 502,93 - 207,35 - 221,65 = 1 073,93 Eur) skola, o kitoje dalyje ieškinys dėl skolos priteisimo atmestinas.
51. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 073,93 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-05-10 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
52. Dėl aukščiau paminėtų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
53. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Tomadas“ reikalavimas bei apeliacinis skundas yra tenkinami, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei UAB „Tomadas“ naudai priteistinas nagrinėjant bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).
54. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu UAB „Tomadas“ patyrė 673 Eur išlaidas, kurias sudarė 68 Eur žyminis mokestis bei 605 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Konstatuotina, kad suteiktų teisinių paslaugų išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių ir yra pagrįstos (8.11 p.). Įvertinus aukščiau nurodytus motyvus, tai, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 9,71 Eur (5 + 4,71 = 9,71 Eur) žyminį mokestį, iš atsakovės priteistina 605 Eur už suteiktas teisines paslaugas bei 58,29 Eur žyminio mokesčio, viso 663,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės UAB „Tomadas“ naudai.
55. Apeliacinės instancijos teisme UAB „Tomadas“ patyrė 665,50 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurios neviršija aukščiau minėtose Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių bei sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Už apeliacinį skundą UAB „Tomadas“ 2019-04-17 yra sumokėjusi didesnį žyminį mokestį nei nustato CPK 80 straipsnio 1, 4, 7 dalių nuostatos, todėl permokėta suma 9,84 Eur ieškovei grąžintina (34,00 - 24,16 = 9,84 Eur; CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o iš atsakovės priteistina UAB „Tomadas“ 689,66 Eur (665,50 + 24,16 = 689,66 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti sekančiai:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į.k. 188659752) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ (į.k. 302308932) naudai 1 073,93 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt trijų eurų 93 centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-05-10) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 663,29 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 29 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į.k. 188659752) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ (į.k. 302308932) naudai 689,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ (į.k.302308932) 9,84 Eur (devynis eurus 84 centus) 2019 m. balandžio 17 d. permokėto žyminio mokesčio. Ieškovei išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, pateikus teismo procesinį sprendimą.
Teisėjai Eigirdas Činka
Nijolė Danguolė Smetonienė
Birutė Valiulienė