Civilinė byla Nr. 2S-344-739/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00572-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2019-837/2023 pagal antstolės Valentinos Žydelienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys L. S., G. S., institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. L. S. atsakomybės už teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021, kuria nustatyta tėvui G. S. bendravimo su sūnumis O. S. ir D. S. tvarka, nevykdymo – taikyti įstatymo numatytas sankcijas.
2. Nurodė, kad antstolės Valentinos Žydelienės kontoroje 2022 m. spalio 20 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0113/22/01423 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. išduoto vykdomojo dokumento civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 pagrindu dėl bendravimo tvarkos tėvui G. S. su sūnumis O. S. ir D. S.. Teismo sprendimu, patvirtinta šalių taikos sutartis, nepilnamečių O. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su L. S., taip pat nustatyta nepilnamečių bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu G. S. tvarka, pagal kurios 8.1 punktą G. S. turi teisę bendrauti su vaikais O. S. ir D. S. poriniais savaitės savaitgaliais, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, pasiimant vaikus penktadienį iš jų gyvenamosios ir/arba ugdymo įstaigos ne vėliau kaip nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. Paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, G. S. privalo atsižvelgti į ugdymo įstaigos darbo laiką ir vidaus tvarkos taisykles ir jų griežtai laikytis. Pagal to paties teismo sprendimo 8.2. punktą motina įsipareigoja nekliudyti tėvui G. S. bendrauti su vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kurias vaikams užtikrins tėvas. L. S. jos teisės ir pareigos išaiškintos 2022 m. spalio 20 d. patvarkymu Nr. S-22-113-20574. Antstolės reikalavimu vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą L. S. supažindinta su įstatymo normomis, kurios privalomos vykdyti jai, kaip proceso šaliai – skolininkei. Antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 771 straipsnio 1 dalimi, patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad L. S. nevykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rašytinę išvadą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Išvadoje nurodoma, jog skyrius pateikė daug įrodymų, kad L. S. nevykdo 2021 m. rugpjūčio 27 d. teismo sprendimo nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. Pažymėjo, kad rengiant išvadą teismui 2023 m. vasario 22 d. telefonu buvo susisekta su nepilnamečių įstatyminiu atstovu G. S., kuris nurodė, kad nuo 2023 sausio mėn., kuomet nepilnamečiai iš jo grįžo gyventi pas mamą, iki šios dienos, jis su vaikais nesimatė, telefonu bendravo tik du kartus, L. S. nesudaro galimybės bendrauti ir pasimatyti su vaikais argumentuodama, kad jie nenori, serga, užimti veiklomis ar dėl kitų priežasčių.
4. Suinteresuotas asmuo G. S. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) atsiliepime nurodė, kad L. S. net po 8 teismo sprendimų, vaikų teisių ir šeimos pagalbos plano nurodymų toliau piktybiškai riboja bendravimą su vaikais, taip neatsižvelgdama į geriausius vaikų interesus, piktnaudžiauja mamos valdžia, nuteikinėja vaikus prieš tėvą ir ne tik kad neskatina vaikų bendrauti su tėvu, tačiau meluoja tiek vaikų tėvui, tiek vaikams. Prašė teismo antstolės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo tenkinti kaip pagrįstą ir skirti L. S. baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. kovo 9 d. nutartimi (nutarties įžanginėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant teismo pavadinimą „Klaipėdos apylinkės teismas“) pareiškimą tenkino ir skyrė suinteresuotam asmeniui L. S. (suinteresuoto asmens G. S. naudai) 80,00 Eur baudą už Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 (nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, neteisingą civilinės bylos Nr. „e2-471-647/2022“) kuria buvo nustatyta tėvo ir sūnų bendravimo tvarka, nevykdymą.
6. Teismas nustatė, kad L. S. nevykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu nustatytos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvu, vaikų teisių ir šeimos pagalbos plano nurodymų, Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9934-940/2022 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 8 d.
7. Teismas nurodė, kad išklausius nepilnamečių D. S. ir O. S. nuomones apie jų santykius su tėvais ir kitais su nagrinėjama byla susijusiais klausimais, liečiančius nepilnamečių interesus ir iš teismo psichologo teismui pateiktų išvadų matyti, kad nepilnamečiai neturi susiformavusios stiprios neigiamos nuostatos tėčio (G. S.) atžvilgiu, pokalbio metu jie nurodė, kad su tėčiu būti patinka, su juo susitikti neleidžia mama, nurodydama, kad tėtis juos muša. Taip pat nurodė, kad nuo 2022 m. gruodžio 22 d. nepilnamečiai O. S. ir D. S. tris savaites gyveno su įstatyminiu atstovu G. S., kadangi L. S. jais rūpintis negalėjo dėl ligos. Duomenų, kad minimu laikotarpiu G. S. nesirūpino vaikais, piktnaudžiavo tėvo valdžia ar kokiu kitu būdu pažeidė nepilnamečių vaikų interesus, nebuvo pateikta.
8. Teismas vertino, kad L. S. nesiėmė pakankamai priemonių, kad nustatyta bendravimo tvarka būtų įvykdyta pilna apimtimi, ją ignoravo, taip pažeisdama ne tik įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, bet ir prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais. Nurodė, kad byloje šiuo metu nėra įrodymų, kad G. S. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, tėvo valdžia jam nėra apribota, iš teismui prieinamų registrų žinoma, kad G. S. neteistas, duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, taikomas kardomąsias priemones ribojant jo bendravimą su vaikais, teismas neturi, o administracinės teisenos pradėjimas jo atžvilgiu pagal ANK 72 straipsnį nesudaro pagrindo L. S. riboti jo bendravimo su vaikais.
9. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, tai, kad procesiniai sprendimai nevykdomi nuo 2022 m. rugsėjo mėn., kai mama sužinojo apie galimą smurtą jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kad L. S. pati konsultuojasi su psichologe, vyksta teisminiai procesai, L. S. bando pakeisti bendravimo tvarką, taip pat tai, kad abiejų šalių santykiai yra itin konfliktiški, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartis įsiteisėjo tik 2023 m. vasario 8 d. (nors nutartis buvo vykdoma skubiai ir apskundimas jos nestabdė), sprendė, kad 80,00 Eur dydžio vienkartinės baudos skyrimas suinteresuotam asmeniui yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma nagrinėjamu atveju, visiškai atitinkanti pažeidimų pobūdį, trukmę, pasekmes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. S. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutartį, kuria jai skirta 80 Eur bauda, panaikinti.
10.1. Apeliantė pažymi, kad skundžiamoje nutartyje yra remiamasi procesiniu sprendimu, kuris šiai dienai nėra įsiteisėjęs, t. y., 2023 m. vasario 20 d., Panevėžio VTAS priimtu nutarimu L. S. nubausti administracine tvarka įspėjimu už tai, kad ji nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos.
10.2. Apeliantė paaiškina, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. jos bei advokato prašyme teisėsaugos pareigūnų buvo prašoma sutramdyti vaikų atžvilgiu smurtaujantį buvusį sutuoktinį G. S.. Apeliantė nurodo teikusi pareiškimą dėl to, kad G. S., su kuriuo santuoka nutraukta 2021 m. rugpjūčio 27 d. teismo sprendimu, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 28 d. smurtavo prieš pas jį viešėjusius vaikus bei sukėlė įvairaus pobūdžio nuolatinių pergyvenimų, aplinkybes apie smurtą prieš juos vaikai patvirtino 2022 m. rugsėjo 5 d. pokalbio metu su Panevėžio psichologijos centro psichologe. Teigia, kad apie smurtą prieš vaikus žino iš vaikų pasakojimų ir VTAT darbuotojos, apylinkės gydytojos, vaidų darželio auklėtojos, akivaizdu, kad smurtas prieš vaikus buvo naudojamas ne vieną kartą, pastoviai, sistemingai.
10.3. Apeliantės teigimu, yra visuma duomenų apie smurtą prieš vaikus, kurie šiai dienai nėra paneigti. Pažymi, kad įstatyme yra nustatyta pareiga jai, kaip mamai, rūpintis vaikais ir neleisti jų, nesvarbu kam, skriausti, ir tik dėl to, kad ji bijo dėl vaikų sveikatos, kurį laiką, kol nebus išspręsti visi neaiškumai, G. S. vaikų apeliantė nedavė. Apeliantė taip pat pažymi, kad Vilniaus AVPK G. S. atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena ir G. S. buvo nubaustas už netinkamai naudojamą tėvo valdžią (smurtą prieš vaikus) administracine tvarka. Kadangi visų instancijų teisėsaugos institucijos pripažino, kad smurtas buvo, bet nedidelis, vaikus G. S. (iki artimiausio smurto atvejo) apeliantė nurodo duodanti. Apeliantė teigia neketinanti pakenkti G. S., vaikams, nevykdyti teismo sprendimo, ji teigia tik norinti, kad vaikai nebekentėtų ir nebesakytų kad jie bijo tėčio nes juos tėtis muša.
11. Išieškotojas G. S. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo įvertinti L. S. piktnaudžiavimą mamos valdžia, pakeisti 2023 m. kovo 9 d. nutartį kompensuojant ieškovui turėtas tiesiogines išlaidas dėl atsakovės piktybinio teismo sprendimo nevykdymo – 345,20 Eur, t. y. iš esmės prašo padidinti L. S. skirtos baudos dydį.
11.1. Pasak išieškotojo, L. S. pakartotinai teismui teikia aplinkybes, kurios iš principo visos buvo paneigtos teismo psichologo išvadomis, kuriose jis pasisakė, kad pati atsakovė vaikams nuolatos bando įteikti neva tėvas juos muša, tuo tarpu patys vaikai nedalyvaujant motinai aiškiai pasisako kad jų tėvas nemuša ir kad jie nori su juo susitikti. Mano, kad apeliantė, su kuria gyvena vaikai, privalo dėti pastangas tam, kad vaikai bendrautų su tėčiu, tačiau mama specialiai trukdo tėčiui bendrauti su vaikais, siekiant nutraukti ryšį ir sau palankių teismo sprendimų.
11.2. Nors apeliantė nurodo, kad neleido bendrauti su vaikais, dėl, neva, buvusio smurto prieš vaikus 2022 m. rugpjūčio mėnesį ir jos kaip mamos pareiga buvo apsaugoti vaikus nuo tariamo smurto, tačiau L. S. neleido su vaikai bendrauti net ir nuotolinėmis ryšio priemonėmis, pažeisdama teismo nutartį daugiau nei 50 kartų.
11.3. Pažymi, kad net po skundžiamos teismo nutarties L. S. ir toliau piktybiškai pažeidinėja teismo paskirtą bendravimo tvarką, tai tik įrodo, kad apeliantė nepadarė jokių išvadų ir bauda yra tinkama priemonė. Pasak išieškotojo, skundžiama nutartis apeliantės elgesiui ir jos nuomonei įtakos nepadarė, todėl panaikinus baudą, nebūtu pasiektas teigiamas rezultatas ir nutrauktas atsakovės piktybinis teismo sprendimo nesilaikymas ir toliau pažeidinėjamos G. S. ir mažamečių vaikų teisės, bei daromas psichologinis smurtas. Be to, mano, kad teismo paskirta 80 Eur bauda yra finansiškai per maža apeliantei, kad priverstų vykdyti teismo sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantės su atskiruoju teikti dokumentai arba galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo, arba jau yra byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
14. Suinteresuotas asmuo G. S. 2023 m. gegužės 25 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą informaciją ir prašymus skirti L. S. 500 Eur baudą, kompensuoti G. S. patirtas 445,20 Eur išlaidas, išduoti vykdomąjį raštą skiriant L. S. po 200 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo vykdomojo rašto išdavimo datos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas. Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame procese nenumatyta galimybė pasibaigus terminui pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą (atskirąjį skundą, CPK 338 straipsnis) teikti papildomus paaiškinimus ar papildyti teiktą atsiliepimą, atsiliepime į apeliacinį skundą numatyta tik galimybė pateikti nuomonę dėl apeliacinio skundo, o nereikšti atskirus reikalavimus. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti G. S. 2023 m. gegužės 25 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktą papildomą informaciją ir prie jos pridėtus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertins suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktų reikalavimų įvertinti L. S. piktnaudžiavimą tėvų valdžia, kompensuoti išlaidas, nes tai nėra su šia byla, iškelta antstolio pareiškimu, susiję reikalavimai.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkui už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ginčo šalių santuokos apskaitos įrašas bendru sutarimu buvo panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu taip pat buvo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, numatant, be kita ko, tai, kad G. S. turi teisę bendrauti su vaikais poriniais savaitės savaitgaliais, pasiimant vaikus penktadienį iš jų gyvenamosios ir / arba ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį, L. S. atitinkamai įsipareigojo nekliudyti tėvui bendrauti su vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kurias vaikams užtikrins G. S.. Minėtame sprendime taip pat numatyta ir bendravimo tvarka vaikų atostogų metu, per šventes, vaikų ligos atveju ir pan.
17. Antstolės Valentinos Žydelienės kontoroje 2022 m. spalio 20 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0113/22/01423 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. išduoto vykdomojo dokumento – sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 pagrindu dėl bendravimo tvarkos tėvui G. S. su sūnumis O. S. ir D. S.. Antstolė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 771 straipsnio 1 dalimi, patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad L. S. nevykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo sprendimo Nr. e2-471-647/2021.
18. Tačiau Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartimi, kurią nurodyta vykdyti skubiai, buvo iš dalies tenkintas L. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta G. S. laikina bendravimo su sūnumis O. ir D. S. tvarka, pagal kurią: 1) vaikų tėvas G. S. nuo šios nutarties priėmimo dienos bendrauja su sūnumis O. S. ir D. S. nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kai tėvo ir vaikų bendravimas nevyksta tiesiogiai, tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais nuo 19 val., ne mažiau 30 min. Esant vaikų norui ir tėvų galimybėms, atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis bet kokiu kitu laiku atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų ugdymo, užimtumo, miego ir poilsio režimą. Vaikų motina privalo užtikrinti, kad bendravimui su vaikų tėvu naudojamas telefono abonento numeris būtų aktyvus ir veikiantis; 2) atsakovo ir nepilnamečių vaikų O. S. ir D. S. pirmas tiesioginis bendravimas vyksta porinės metų savaitės šeštadienį, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, atsakovui vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 16.00 val. Vaikų ligos atveju, tėvo ir vaikų bendravimas vyksta vaikų gyvenamojoje ar kitoje jų buvimo vietoje. Be to, minėta nutartimi vykdymo procesas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-471-647/2021 dėl taikos sutarties 8.1 ir 8.2 punktų nevykdymo sustabdytas 14 (keturiolikai) kalendorinių dienų, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos.
19. Taigi, nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti tai, kad antstolė kreipėsi į teismą dėl sprendimo, kuriuo nustatyta vaikų bendravimo su tėvu tvarka, nevykdymo, kurio vykdymas tik 14 kalendorinių dienų buvo sustabdytas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams priėmus 2022 m. spalio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo pačiu, atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. spalio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.
20. Pažymėtina, kad byloje iš esmės nebuvo sprendžiama ar iki 2022 m. rugsėjo mėn. sprendimas buvo vykdomas, vykdomąjį dokumentą G. S. teismas išdavė 2022 m. spalio 14 d., šio išduoto vykdomojo dokumento pagrindu antstolės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla, antstolė nustatė, kad skolininkė L. S. įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdo. Taigi byloje ginčas kilo dėl to, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėn. L. S. atsisakė vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su mažamečiais vaikais tvarką, motyvuodama tokį atsisakymą, jos manymu, objektyviomis aplinkybėmis – tėvo naudojamu smurtu prieš vaikus, vaikų nenorą matytis su tėvu, jų baimę ir pan.
21. CPK
18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
22. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 – 2 dalys). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalys). Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius, todėl tėvai yra įpareigoti tinkamai vykdyti tokį teismo sprendimą, tinkamu sprendimo vykdymu užtikrinant, pirmiausiai, nepilnamečių vaikų interesus. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas.
23. Visų pirma, aplinkybės, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėn. L. S. nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo ar jį vykdė netinkamai, apeliantė iš esmės neneigė ir tai pripažino atskirajame skunde, tačiau aiškino, kad tokie jos veiksmai išskirtinai susiję su siekiu apsaugoti vaikus nuo tėvo smurto. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nors suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad ji vien dėl vaikų interesų neleido tėvui matytis su vaikais dėl tėvo galimai naudoto smurto prieš vaikus, kad vaikai patys išreiškė nenorą matytis su tėvu (taip rašoma ir apeliantės žinutėse telefonu G. S.) tiek šioje byloje, tiek kitose tarp šalių nagrinėtose civilinėse ar administracinio nusižengimo bylose nustatytos aplinkybės rodo, kad apeliantės teiginiai apie G. S. naudotą smurtą vaikų atžvilgių, jų mušimą, nepasitvirtino. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-188-940/2023 teismo psichologui išklausius vaikų nuomonę paaiškėjo, kad vaikų pasakojimai ir teiginiai apie jų „mušimą“, galimai, yra suformuoti motinos, vaikai neturi neigiamos nuomonės apie tėtį ir nori su juo bendrauti. Teismo psichologo pateiktoje išvadoje apie O. S. nurodoma, kad berniukas neišgyvena neigiamų emocijų tėčio (G. S.) atžvilgiu, jo pozicija neutrali. Taip pat nurodoma, kad vaikas negeba suprasti „mušimo“ sąvokos, psichologui susidarė nuomonė, kad „mušimo“ sąvoka jam yra suformuota iš aplinkos, o pats įvardinti kaip tėtis jį „muša“ vaikas negebėjo. Teismo psichologo išvadoje apie D. S. taip pat nurodyta, kad vaikas negeba savarankiškai suvokti „mušimo“ sąvokos, taip pat, jog ši sąvoka yra suformuota iš aplinkos bei neturi suformuotos neigiamos pozicijos tėčio (G. S.) atžvilgiu. Abiejose teismo psichologo pateiktose išvadose kartojasi aplinkybė, jog vaikai teigia, kad mama (L. S.) sako, jog tėtis juos „muša“.
24. Svarbu ir tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. sausio 25 d. nutarimu G. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už tai, kad jis naudojo netinkamas auklėjimo priemones nepilnamečių vaikų O. S. ir D. S. atžvilgiu (suduodamas pirštu jiems per galvą ir spausdamas kaklo, peties srityje, sukėlė neigiamas emocijas) buvo panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimu. Minėtu nutarimu nutarta panaikinti 2023 m. sausio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-34-2023 (ROIK: 22184716540) ir administracinio nusižengimo teiseną G. S. atžvilgiu nutraukti, motyvuojant tuo, kad byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas tikrai padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje (LITEKO duomenys, administracinių pažeidimų/nusižengimų byla Nr. II-134-927/2023). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir ta aplinkybė, kad G. S. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, nepaneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo, kadangi jokios procesinės prievartos priemonės (pvz., draudimas matytis su vaikais, draudimas su jais bendrauti ir pan.) G. S. atžvilgiu nebuvo taikytos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvienas vaikas turi teisę į šeimos ryšius, o teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas vieno iš tėvų baimėmis, abejonėmis ir deklaratyviais argumentais.
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, šiuo konkrečiu atveju, apeliantės elgesys, nesant nei teismo, nei vaiko teisių apsaugos institucijos ribojimų tėvui matytis, ar juo labiau bendrauti su mažamečiais vaikais, nesant kitų objektyvių aplinkybių, galėjusių pateisinti L. S. veiksmus savo nuožiūra neleisti G. S. bendrauti su vaikais, nebuvo teisėtas ir pagrįstas, apeliantė, užkirsdama kelią teismo nustatytos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos vykdymui, nesiekė nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo, ir toks elgesys nepateisina teismo sprendimo nevykdymo ginčui aktualiu laikotarpiu.
26. CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį, teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartimi teismas skyrė apeliantei vienkartinę 80 Eur baudą. Baudos dydis, šiuo konkrečiu atveju, parinktas atsižvelgus į tai, kad sprendimas nevykdomas nuo 2022 m. rugsėjo mėn., kai mama sužinojo apie galimą smurtą jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški ir tarp šalių vyksta teisminiai ginčai, L. S. bandant pakeisti vaikų bendravimo su tėvu tvarką, į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors G. S. atsiliepime į atskirąjį skundą su paskirtos baudos dydžiu nesutinka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi parinktas baudos dydis iš esmės yra teisingas ir proporcingas šioje byloje nustatytoms ir pirmosios instancijos teismo įvertintoms aplinkybėms.
27. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, nepasiekus baudos skyrimu siekiamo tikslo, t. y. skolininkui ir toliau nevykdant teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, antstolis gali pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo.
28. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. kovo 9 d. nutarties motyvuojamosios dalies 19 punkte nurodė, kad suinteresuotam asmeniui D. D. skirtina 30,00 Eur bauda suinteresuoto asmens Audriaus Daugio naudai. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą, todėl motyvuojamosios dalies 19 punktas pašalintinas iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutarties.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Pranckienė