Civilinė byla Nr. 2S-1309-104/2014

Teisminio proceso  Nr. 2-68-3-09840-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 110; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-16996-726/2014 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos ieškovei priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, prievolių padalinimo, išlaikymo ieškovei priteisimo, kurioje institucijos teikiančios išvadą byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė :

Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos ieškovei priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, išlaikymo ieškovei priteisimo. Taip pat ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos: 1) nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą: po 1 964,08 Lt sūnaus J. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 1 840,38 Lt sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir po 1 486,97 Lt sūnaus P. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke ar į kitą ieškovės nurodytą sąskaitą; 2) ieškovei laikiną išlaikymą po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke ar į kitą ieškovės nurodytą sąskaitą. Nurodė, kad su atsakovu buvo susitarę, kad ieškovė augins ir prižiūrės vaikus, o atsakovas visiškai išlaikys šeimą, dėl ko ieškovė neturėjo galimybės įgyti aukštojo išsilavinimo. Dėl to atsakovui sudarė geras sąlygas dirbti, siekti karjeros bei gauti nemažą darbo užmokestį. Ieškovė nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. niekur nedirba ir negauna jokių pajamų. Nuo 2013 metų vasaros atsakovas nepakankamai finansiškai prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Finansiškai išlaikyti vaikus ieškovei padeda jos tėvai A. M. ir R. M.. Siekdama įgyti aukštąjį išsilavinimą, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. studijuoja Lietuvos edukologijos universitete (studijų kaina semestrui sudaro 1 298 Lt). Studijuoti ir papildomai dirbti neturi galimybių, be to prižiūri ir augina vaikus. Paaiškino, kad sūnus P. nelanko darželio, nes jame nebuvo laisvų vietų. Sūnus M. ir J. dažnai per pietus iš ugdymo įstaigų grįžta namo, dėl ko juos reikia prižiūrėti ir pamaitinti. Finansinės galimybės pasisamdyti auklės ieškovė neturi. Tinkamo gyventi būsto Vilniuje neturi, todėl yra priversta su vaikais nuomotis butą, buto nuoma per mėnesį papildomai sudaro 1 500 Lt.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo D. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. K., M. M., P. M., kas mėnesį mokamomis periodinėmis 600 Lt dydžio išmokomis kiekvienam iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą; ieškovę A. K. paskyrė priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo D. K. laikiną išlaikymą ieškovei A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 1 000 Lt dydžio išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą.

Pasisakydamas dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo, konstatavo, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei ieškovė, kuriai ir taip tenka kasdienė vaikų priežiūra. Pažymėjo, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba ir studijuoja. Todėl šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisė po 600 Lt laikino išlaikymo.

Pasisakydamas dėl laikino išlaikymo sutuoktinei, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2006-12-01 iki 2007-05-07 buvo vaiko priežiūros atostogose, nuo 2007-05-08 iki 2007-09-28 dirbo UAB „Archyvų sistemos“, o nuo 2007-09-28 iki 2013-02-26 taip pat buvo vaiko priežiūros atostogose ir iki šiol niekur nedirba, jokio turto neturi, kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute ir per mėnesį už nuomą moką 1 500 Lt, studijuoja Lietuvos edukologijos universitete bakalauro ištęstinių studijų 1 kurse, studijų kaina semestrui sudaro 1 298 Lt. Atsižvelgdamas į tai konstatavo, kad ieškovei šiuo metu yra reikalinga sutuoktinio finansinė parama. Taip pat nustatė, kad atsakovas dirba UAB „Boen Lietuva“ ir jam priskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) nuo 2014-02-01 iki 2014-02-28 sudaro 8 322,07 Lt, nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31 sudaro 8 404,12 Lt, nuo 2013-12-01 iki 2013-12-31 sudaro 8 099,44 Lt. Todėl padarė išvadą, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus patenkinti ne tik savo, bet ir ieškovės minimalius poreikius.

Atsakovas D. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį pakeisti ir sumažinti jo nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą iki 500 Lt per mėnesį, o nutartį dalyje dėl priteisto išlaikymo sutuoktinei panaikinti. Nurodo, kad vaikams išlaikymą turi teikti abu tėvai lygiomis dalimis, todėl atsižvelgiant į minimalios algos dydį, t.y. 1 000 Lt, iš atsakovo priteista suma turėtų būti mažinama iki 500 Lt. Taip pat nurodė, kad vaikų išlaikymui papildomai sumoka nuo 1 500 Lt iki 2 000 Lt per mėnesį, o metų pradžioje papildomai 3 000 Lt, perka įvairius elektros prietaisus, sporto įrangą, rūbus, avalynę ir kitokius reikalingus daiktus. Pasisakydamas dėl išlaikymo sutuoktinei, nurodė, jog ieškovė teikia teismui klaidinančius duomenis, kadangi yra baigusi Panevėžio konservatoriją ir yra profesionali smuikininkė, todėl gali ne tik griežti orkestre ar kitur, tačiau ir mokyti griežti smuiku kitus. Tačiau siekia būti išlaikoma, todėl darbo neieško.

Ieškovė A. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pats atsakovas pripažįsta, kad vaikų poreikiams skirdavo daugiau nei 1 680 Lt per mėnesį kiekvienam iš jų, todėl siekiant nepažeisti teisėtų vaikų interesų, būtina užtikrinti vaikų buvusių poreikių tenkinimo tęstinumą. Taip pat nurodė, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 8 322,07 Lt, o atsakovė niekur nedirba, tik studijuoja, tai patvirtina, jog atsakovas turi daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo nei ieškovė. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė piktybiškai vengia dirbti ir gauti pajamų. Pasisakydama dėl laikino išlaikymo ieškovei priteisimo, nurodė, jog iš atsakovo gaunamų pajamų atskaičiuos vaikams ir ieškovei teikiamą laikiną išlaikymą, jam pragyvenimui lieka 4 672,07 Lt, tai parodo, jog atsakovas turi galimybes teikti išlaikymas ne tik vaikams, bet ir ieškovei.

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).

Byloje kilo ginčas laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo ir laikino išlaikymo sutuoktiniui teikimo.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Asmuo, prašantis pritaikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti/keisti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Kadangi nagrinėjamu atveju prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas D. M. nepateikė teismui jokių įrodymų, dėl kurių jam tūrėtų būti sumažintas priteistas laikinas išlaikymas nuo 600 Lt iki 500 Lt. Atsakovo atskirojo skundo teiginiai, kad 500 Lt laikino išlaikymo suma jo nepilnamečiams vaikams yra pakankama, laikytini deklaratyviais. Sutinkama su ieškovės atsiliepime išdėstyta pozicija, jog yra būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų buvusių poreikių tenkinimo tęstinumą. Atskirajame skunde apeliantas pats pripažįsta, kad vaikams buvo skiriama daugiau nei 1 000 Lt per mėnesį. Tuo labiau, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis leidžia jam teikti 600 Lt per mėnesį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Atsakovas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie gerą ieškovės finansinę būklę, kuriai esant iš abiejų tėvų būtų priteisiamas vienodo dydžio laikinas išlaikymas savo vaikams. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

Dėl laikino išlaikymo sutuoktiniui

Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo apeliantas turi pareigą teikti išlaikymą ieškovei. Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su išlaikymo ieškovei reikalingumu. Teigia, kad ieškovė turi išsislavinimą ir gali dirbti, tačiau sąmoningai to nedaro ir siekia būti išlaikoma. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, kol bus priimtas sprendimas byloje gali priteisti išlaikymą kitam sutuoktiniui. Tokiu atveju taikomos 3.72 str., kurio 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kita, gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

CK 3.72 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 str. 2 d. nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovė A. M. nuo 2006-12-01 iki 2007-05-07 buvo vaiko priežiūros atostogose, nuo 2007-05-08 iki 2007-09-28 dirbo UAB „Archyvų sistemos“, nuo 2007-09-28 iki 2013-02-26 taip pat buvo vaiko priežiūros atostogose ir iki šiol niekur nedirba, jokio turto neturi, kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute ir per mėnesį už nuomą moką 1 500 Lt, studijuoja Lietuvos edukologijos universitete bakalauro ištęstinių studijų 1 kurse, studijų kaina semestrui sudaro 1 298 Lt. Kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove pripažįsta ir atsakovas. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė pajamų negauna ir taip negali užtikrinti net minimalaus pragyvenimo lygio. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo priteistas laikinas išlaikymo teikimas sutuoktiniui po 1 000 Lt per mėnesį laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Tokios išvados nepaneigia ir apelianto argumentai, kad ieškovė sąmoningai neveda jauniausiojo šalių sūnaus į darželį bei nesiekia susirasti darbo. Pažymėtina, kad visiems trims šalių vaikams esant nepilnamečiams, juos būtina auklėti ir prižiūrėti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovei dirbant ir tokiu atveju naudojantis auklės paslaugomis nepilnamečiams vaikams prižiūrėti, būtų patiriamos mažesnės išlaidos. Taip pat nepagrindė savo argumentų, kad ieškovė neveda sūnaus į darželį sąmoningai, nors tą galėtų daryti. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie jam žinomą ir tinkamą šalių sūnui darželį ir laisvą vietą jame. Be to, pagal apelianto gaunamas pajamas nėra pagrindo manyti, kad priteisus laikiną išlaikymą sutuoktinei jis atsidurtų sunkesnėje finansinėje padėtyje nei ieškovė.

Kiti apelianto nurodyti argumentai reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei nepilnamečių vaikų teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                         Natalja Cikoto