Administracinė byla Nr. I-2135-428/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01140-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 20.2.3.; 20.2.3.2.;55.1.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,
sekretoriaujant Ritai Kinderienei,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4-6) nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo laikomas nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. Atvykus į ligoninę iš karto perspėjo budinčią seselę, kad jis yra vegetaras. Kratos kambaryje buvo atimtas visas turėtas maistas. Kovo 24, 25, 26 ir 27 d. negavo ligoninėje vegetariškų pietų. Taip pat kratos metu jį išrengė nuogai, tyčiojosi. Tokiais veiksmais pažemino pareiškėjo orumą, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukėlė fizinius nepatogumus bei sukėlė dvasinį sukrėtimą.
Atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 9-12) nurodė, kad pareiškėjas atvykęs į ligoninę nesikreipė raštu į administraciją dėl maitinimo pagal vegetarams sudarytą valgiaraštį, todėl jam nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. kovo 27 d. buvo organizuojamas ir tiekimas maitinimas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Ligoninėje 2017 m. kovo 27 d. gavus pareiškėjo skundą, kuriame jis be kitų aplinkybių nurodė, kad yra vegetaras, tą pačią dieną, tikslinant 2017 m. kovo 28 d. pacientų maitinimo duomenis, 2017 m. kovo 27 d. žiniaraštyje Nr. 60 pateikti duomenys, įtraukiant vieno paciento maitinimą pagal dirbantiems vyrams (vegetarams) sudarytą valgiaraštį. Todėl pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 28 d. buvo maitinamas pagal vegetarinį valgiaraštį. Minėtomis dienomis valgiaraštis dirbantiems vyrams ir dirbantiems vyrams (vegetarams) maisto racionas buvo iš esmės analogiškas. Pareiškėjo gana trumpą laiką jaučiamas tam tikras diskomfortas nėra jau toks didelis, kad jį būtų galima vertinti pinigais. Pareiškėjui atvykus buvo atlikta visuminė krata. Pareiškėjas jokių pretenzijų dėl kratos neturėjo.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų neskiriant jam vegetarinio maitinimo nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. kovo 27 d.
Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurių 5 ir 6 punktuose numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims, Valgiaraštis nedirbančioms moterims, Valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Minėtų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl maitinimo pagal vegetarams patvirtintą valgiaraštį į pataisos namų administraciją atvykus nesikreipė ir tik teikiant skundą 2017 m. kovo 27 d. nurodė, jog jis yra vegetaras ir jam nebuvo skiriamas vegetarinis maistas (b. l. 35). 2017 m. kovo 28 d. (b. l. 29) pareiškėjui buvo paskirtas vegetarinis maitinimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas į pataisos namų administraciją dėl vegetarinio maitinimo raštu kreipėsi ankščiau. Pareiškėjas skunde nurodė, jog atvykus į ligoninę apie tai, jog yra vegetaras pranešė budinčiai seselei, tačiau rašydamas skundą (2017 m. kovo 27 d.) įstaigos administracijai tokių faktų nenurodė.
Taigi, darytina išvada, kad nuo pareiškėjo skundo pateikimo (2017 m. kovo 27 d.) Laisvės atėmimo vietų ligoninė užtikrino vegetarinį maitinimą pareiškėjui. Be to, iš pateiktų valgiaraščių dirbantiems vyrams ir dirbantiems vyrams (vegetarams) (b. l. 13-26) matyti, jog pietūs (pareiškėjas skunde nurodė, jog 2017 m. kovo 24, 25, 26, 29 d. negavo vegetariškų pietų) 2017 m. kovo 24 d. visiškai nesiskyrė, o kitomis dienomis maisto racionas irgi buvo panašus.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog kratos metu jį išrengė nuogai, tyčiojosi.
Pažymėtina, jog kratų ir apžiūrų atlikimo bendrosios nuostatos įvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija). Kratų laisvės atėmimo vietose tikslas apibrėžtas Instrukcijos 148 punkte, kuriame nurodyta, kad siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Instrukcijos 149 punkte nurodyta, jog kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Instrukcijos 150 punktas numato, kad patalpų kratos gali būti planinės ir neplaninės, o atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis (Instrukcijos 165.9 p.).
Atsakovas pateikė teismui 2017 m. kovo 24 d. ir 2017 m. balandžio 5 d. asmens kratos protokolus, kuriuose pareiškėjas nurodęs, jog pretenzijų neturi (b. l. 53). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo abstraktūs tvirtinimai apie tai, kad asmens ir jo daiktų apžiūros buvo atliekamos nesilaikant teisinio reglamentavimo, todėl šie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir atmestini.
Byloje nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84- 87 str., 88 str. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo S. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolanta Medvedevienė