Teismingumo byla Nr. T-60/2024
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00903-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2024 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems amenims, nepareiškiantiems savarankiškų reiklavimų, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2024 m. gegužės 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas).
Ieškovas nurodo, kad VTPSI surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo reikalauja iki 2024 m. lapkričio 12 d. ieškovą pašalinti iš valstybinės žemės 14,65 m ilgio tvoros dalį iš akmenų mūro ir medinių lentelių, 29,5 m ilgio tvoros dalį iš plytų mūro su betoniniu pamatu bei vartus (metalinius), ir 1,99 m ilgio medinės tvoros dalį, kuriomis apribotas užimtas 242,45 kv. m valstybinės žemės plotas, nesuformuotas atskiru žemės sklypu.
Privalomajame nurodyme nurodyta, kad: 1) VTPSI Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos antrasis priežiūros skyriaus (toliau – ir Priežiūros skyrius) darbuotojai 2024 m. gegužės 7 d., 12 val. atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį žemės naudojimo patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad už Žemės sklypo ribos, valstybinėje žemėje, yra įrengta tvora, kuri yra pastatyta iš trijų skirtingų medžiagų ir skirtingos konstrukcijos dalių. Dalis valstybinėje žemėje palei (duomenys neskelbtini) gatvę esančios tvoros (apie 14,65 m) yra įrengta iš akmenų mūro ir medinių lentelių, dalis valstybinėje žemėje esančios tvoros (apie 29,5 m) yra įrengta iš plytų mūro su betoniniu pamatu (vakarinėje sklypo pusėje), šioje tvoros dalyje yra įrengti vartai (metaliniai vielos tinklo), bei dalis valstybinėje žemėje esančios tvoros (apie 1,99 m) yra medinė (šiaurinėje sklypo pusėje). Valstybinėje žemėje esanti akmenų mūro ir medinių lentelių tvoros dalis pagal konstrukciją, išvaizdą ir medžiagiškumą yra tokia pat, kaip Žemės sklypą pietinėje pusėje, palei (duomenys neskelbtini) gatvę juosianti tvora; 2) patikrinimo metu pateiktame 2024 m. gegužės 7 d. paaiškinime (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės sklypo savininkas R. B. nurodė, kad jis žemės sklypą įsigijo 2001 m. sausio mėn., ir jam įsigijus žemės sklypą, sklypo vakarinėje pusėje esanti „Kairių sodininkų“ (sodininkų bendrija „Kairiai“) (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma ieškinio pareiškime bei Privalomajame nurodyme) tvora iš betono ir plytų mūro jau buvo įrengta; 3) Priežiūros skyriui nagrinėjant surinktą informaciją, susijusią su šalia tikrinto valstybinės žemės ploto esančiu Žemės sklypu, nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. birželio 23 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1565-2022 (toliau – ir Nutarimas), kuriame pripažino, kad R. B. yra padaręs administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį. R. B. NŽT Nutarimo neskundė, todėl Nutarimas įsiteisėjo; 4) NŽT Šiaulių skyrius 2023 m. sausio 17 d. atlikęs R. B. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą, nustatė, kad R. B. nėra pilnai pašalinęs administracinio nusižengimo padarinių – nėra pašalintos valstybinėje žemėje pastatytos tvoros; 5) šios Žemės sklypo savininko R. B. valstybinėje žemėje pastatytos tvoros buvo užfiksuotos Priežiūros skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. atlikto patikrinimo metu (2024 m. gegužės 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) tokiais veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktus.
Su Privalomuoju nurodymu ieškovas nesutinka, be kita ko, nurodydamas, kad ne jis pastatė tvorą, ji buvo pastatyta iki ieškovui įsigyjant Žemės sklypą, su tikslu sulaikyti lietaus vandenį. Ieškovas nėra Privalomajame nurodyme nurodyto statinio valdytojas, todėl atsakovė negali teikti ieškovui jokių nurodymų, grindžiamų vien prielaidomis ir spėjimais. Be to, ieškovui negali būti reiškiami jokie reikalavimai, nes nuo tvoros pastatymo yra praėję ne mažiau kaip 24 metai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo teigimu, ginčijamas Privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į VTPSI prašymą spręsti klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnyje nustatyta tvarka; į Privalomajame nurodyme nurodytą jo apskundimo tvarką (t. y. kad jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui); į tai, kad Regionų administracinis teismas nagrinėja nemažai administracinių bylų, kuriose pareiškėjai prašo panaikinti privalomuosius nurodymus dėl žemės naudojimo pažeidimų (kai pažeidimai padaryti užstačius valstybinės žemės sklypus statiniais) pašalinimo, nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas (pagal tuometinę procesinę situaciją), visų pirma, su skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Privalomąjį nurodymą.
Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi perdavė administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei VTPSI dėl privalomojo nurodymo panaikinimo Šiaulių apylinkės teismui.
Teismas nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo reikalavimas pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, yra susijęs su žemės sklypo savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o žemės naudojimo tvarkos pažeidimų civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse, taip pat Žemės įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šiuo atveju nurodoma, kad pareiškėjas (pagal tuometinę procesinę situaciją) R. B. valstybinėje žemėje yra savavališkai įrengęs tvorą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris nustato, kad, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, VTPSI, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.
Regionų administracinio teismo vertinimu, ginčas dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Žemės naudojimo valstybinės priežiūros vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnis.
Poįstatyminiu lygmeniu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-172 (nauja redakcija nuo 2024 m. gegužės 1 d.) yra patvirtintos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros taisyklės.
Privalomojo nurodymo sąvoka apibrėžta Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Būtent nuo VTPSI surašomo konkretaus privalomojo nurodymo turinio (įpareigojimo pobūdžio), inter alia (be kita ko), teisinių ir faktinių pagrindų priklauso su šiuo administraciniu aktu susijusio ginčo rūšinis priskirtinumas administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-36/2023 ir joje nurodytą praktiką).
Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, byloje esančios medžiagos, VTPSI 2024 m. gegužės 7 d. atliko Žemės naudojimo patikrinimą ir Žemės naudojimo patikrinimo aktu konstatavo atitinkamus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Ginčijamu Privalomuoju nurodymu ieškovui R. B. buvo nurodyta pašalinti iš valstybinės žemės 14,65 m ilgio tvoros dalį iš akmenų mūro ir medinių lentelių, 29,5 m ilgio tvoros dalį iš plytų mūro su betoniniu pamatu bei vartus (metalinius), ir 1,99 m ilgio medinės tvoros dalį, kuriomis apribotas užimtas 242,45 kv. m valstybinės žemės plotas, nesuformuotas atskiru žemės sklypu. Nurodyta, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2024 m. lapkričio 12 d. Nurodytas Privalomojo nurodymo teisinis pagrindas – Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 punkto 2 dalis (taip expressis verbis nurodyta Privalomajame nurodyme).
Konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad būtų konstatuota savavališka statyba.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamų ginčijamame Privalomajame nurodyme nurodytų statinių pašalinimas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniai santykiais. Šiuo atveju, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, jog tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Tokios praktikos laikomasi ir specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2024, 2019 m. spalio 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-75/2019 ir jose nurodytą praktiką).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad keliamo ginčo atveju dominuoja ne administraciniai, bet civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Tai, kad ginčijamame Privalomajame nurodyme expressis verbis nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, savaime nelemia kitokio keliamo ginčo rūšinio teismingumo vertinimo.
Byla grąžinama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems amenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis |
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys |