Civilinė byla Nr. e2A-1056-1060/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17603-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.3.1.14;
3.3.1.18.1; 3.3.1.20.
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aragela“ ir atsakovės mažosios bendrijos 3D Statyba apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aragela“ ieškinį dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimo atsakovei mažajai bendrijai 3D Statyba, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Akvasanita“, uždaroji akcinė bendrovė „EnergoLT“, A. M..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Aragela“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, 2022 m. rugsėjo 20 d. patikslinusi reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės MB 3D Statyba (toliau – ir atsakovė) ieškovės naudai 4 296,75 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 3, b. l. 167 – 176).
2. Nurodoma, kad teikia savivarčių transporto paslaugas pagal klientų užsakymus perveždama inertines medžiagas – smėlį, žvyrą, žvirgždą, atsijas, gruntą ir kitas. 2018 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė gavo žodinį užsakymą telefonu iš UAB „EnergoLT“ nuvežti įnertines medžiagas (atsijas) atsakovei į statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini). Užsakymą vykdė du ieškovės savivarčiai: MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
3. Ieškovės vairuotojas A. M. prieš veždamas krovinį į statybvietę, degalinėje „Circle K Lietuva“, adresu (duomenys neskelbtini), už 310,12 Eur sumą (be PVM) į savivarčio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuro baką užpylė 301,16 litrų dyzelinio kuro. Tą pačią dieną, atvažiavus su kroviniu į statybvietę, ieškovės vairuotoją A. M. pasitiko atsakovės direktorius D. G., kuris nurodė tikslią vietą, į kurią turėjo būti pristatytas krovinys.
4. Ieškovei priklausančiais savivarčiais MAN, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) toliau buvo gabenamos atsijos. Inertiniu gruntu buvo užpilami UAB „Akvasanita“ rūsiai, ant kurių buvo statoma automobilių stovėjimo aikštelė. Savivartis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trečiu reisu, važiuodamas statybvietėje esančia aikštele į grunto išpylimo vietą nuslydo į pamatų duobę ir apvirto ant šono. Nurodoma, kad savivartis apvirto ir buvo stipriai apgadintas dėl atsakovės tą pačią dieną pradėtų ardyti pamatinių blokų, nes sumažėjo aikštelės šoninis stabilumas. Įvykio metu, taip pat buvo apgadintas savivarčio kuro bakas, dalis kuro išsiliejo į aplinką, kita dalis susimaišė su alyva ir tapo netinkama naudoti.
5. Iš karto po įvykio atsakovės direktorius D. G. prašė ieškovės transporto vadovo M. Z. neįregistruoti įvykio, nepranešti policijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu įsipareigojo atlyginti ieškovės patirtą žalą. Atsakovės direktorius D. G. įvykdė dalį prisiimtų įsipareigojimų – apmokėjo apvirtusio savivarčio ištraukimo iš duobės bei transportavimo į remonto dirbtuves UAB „SK service“ išlaidas.
6. Ieškovei priklausantis savivartis buvo suremontuotas 2018 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovė dėl remonto darbų patyrė 1 792,00 Eur (be PVM) išlaidas, dėl įvykio prarado 283,16 litrų kuro už 352,82 Eur sumą. Iš Google žemėlapio duomenų, matyti, kad savivartis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo degalinės „Circle K Lietuva“ iki UAB „Autokausta“ kelių statybos bazės nuvažiavo 11,6 km. Po to savivartis atliko du pilnus reisus su kroviniu nuo UAB „Autokausta“ kelių statybos bazės iki UAB „Akvasanita“ objekto (duomenys neskelbtini), ir vieną reisą į vieną pusę. Tai reiškia, kad nuvažiavo 5 kartus po mažiausiai 7,1 km. Bendrai iki įvykio savivartis nuvažiavo 47,1 km. Savivarčio kuro sąnaudos 100 km sudaro apie 38 litrus dyzelino, todėl apytikriai buvo sunaudota 18 litrų kuro už 22,43 Eur.
7. Ieškovė taip pat negavo 2 151,93 Eur pajamų dėl savivarčio prastovos remonto metu, trukusios 19 kalendorinių dienų. Iš savivarčio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), uždirbtų pajamų per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. lentelių, matyti, kad savivarčio eksploatacija ieškovei davė 71 590,72 Eur pajamų arba 3 511,07 Eur pajamų vidutiniškai per mėnesį. Savivarčiui apvirtus, ieškovė negavo pajamų už 19 dienų, kas sudaro 61,29 procentus arba 2 151,93 Eur sumą. Ieškovės patirti nuostoliai bendroje sumoje – 4 296,75 Eur.
8. Nurodoma, kad 2018 m. liepos 25 d. statybvietės perdavimo-priėmimo aktu UAB „Akvasanita“ (užsakovė) perdavė atsakovei (rangovei) statybvietę (duomenys neskelbtini), ir statybvietės ribų brėžinį. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 18 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas, atsakovė (rangovė) galėjo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai priėmė iš statytojos (užsakovės) statybvietę, gavo iš statytojos statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą.
9. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė neigia savo civilinę deliktinę atsakomybę bei 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštą, kuriuo įsipareigojo atlyginti ieškovei padarytą žalą, todėl ieškovė detalizuoja atsakovės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas: 1) atsakovės kaltė preziumuojama; 2) neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė, kaip statybos darbų objekte rangovė, būdama atsakinga už saugų darbą statybvietėje, neužtikrino, jog statybvietėje esanti sankasa būtų tinkamai sutvirtinta gelžbetoninėmis sienomis, tokiu būdu atsakovė pažeidė Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punktą; 3) ieškovės žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sudaro tiesioginiai nuostoliai (1 792,00 Eur (be PVM) savivarčio remonto išlaidos ir 352,82 Eur (be PVM) išlaidos, susijusios su 2018 m. rugpjūčio 1 d. dyzelinio kuro pirkimu) ir 2 151,93 Eur negautos pajamos, už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., kai savivartis buvo remontuojamas; 4) ieškovė pažymi, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punkte įtvirtintas pareigas ir prieš vairuotojui nurodydama konkrečią vietą statybvietėje, kurioje turėjo būti pristatytas krovinys, būtų apžiūrėjusi bei užtikrinusi statybvietėje buvusios sankasos gelžbetoninės sienos tinkamą būklę, tai ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių.
10. Atsakovė su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 4, b. l. 1 – 12). Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodoma, kad ieškovė tikslina faktinę aplinkybę nurodydama, kad atsakovė krovinio vežimo dieną pradėjo ardyti pamatinius blokus. Atsakovė pažymi, kad pamatinių blokų ardymui reikalinga sunkioji technika, kranas ir kiti mechanizmai. Tačiau statybvietėje sunkiosios technikos nebuvo. Šių aplinkybių nenurodė ir įvykio vietoje buvęs bei įvykyje dalyvavęs A. M., kuris 2021 m. balandžio 1 d. apklaustas teisme nurodė, kad jam atvykus šalia pravažiavimo buvo dauba. Tai patvirtina, kad plokštės nebuvo ardomos tą pačią dieną.
11. 2022 m. rugsėjo 20 d. patikslinto ieškinio 4 punkte nurodoma, kad atsakovės direktorius D. G. prašė ieškovės transporto vadovo M. Z. neįregistruoti įvykio, nepranešti policijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir pats raštiškai prisiėmė atsakomybę prieš ieškovą įteikdamas jam surašytą raštą, tačiau šios aplinkybės nebuvo nurodytos ieškinyje bei kituose patikslintuose ieškiniuose. Ieškovė bando įtikinti, kad vairuotojas neįformino eismo įvykio atsakovės vadovo prašymu. Tačiau nepriklausomai nuo to, tai neatleidžia vairuotojo nuo įstatymo reikalavimų vykdymo, nustatyta tvarka įforminti eismo įvykį.
12. Ieškovė nurodo, kad dėl įvykusio eismo įvykio iš 301,16 litrų dyzelino prarado 283,16 litro, prie ieškinio pridėjo Google žemėlapių pagalba apskaičiuotus atstumus, kuriais grindžia prarasto kuro kiekius. Tačiau į bylą nepateikti dokumentai, techninės charakteristikos apie savivarčio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sunaudojamas kuro normas. Taip pat nesutampa ieškovės nurodoma faktinė aplinkybė, kad jos transporto priemonė MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į statybvietę vyko 5 kartus, šią aplinkybę paneigia ieškovės į bylą pateiktas krovinio važtaraštis, kuris patvirtina, kad minėta transporto priemonė į statybvietę vyko tik vieną kartą.
13. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos yra grynasis pelnas, apskaičiuotas atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį. Iš 2018 m. balanso duomenų matyti, kad ieškovė per 2018 m. gavo 14 016,00 Eur grynojo pelno, 2018 m. veiklą vykdė su 8 transporto priemonėmis, todėl darytina išvada, kad transporto priemonė MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei davė 1 752,00 Eur / 365 = 4,80 Eur grynojo pelno per kalendorinę dieną ir atitinkamai 4,80 Eur x 19 kalendorinių dienų = 91,20 Eur grynojo pelno. Be to, ieškovės nurodoma 19 kalendorinių dienų trukmė, prieštarauja ieškovės į bylą pateiktam pranešimui, kuriame nurodoma prastovos trukmė 14 darbo dienų.
14. 2022 m. rugsėjo 20 d. patikslinto ieškinio 6 punkte nurodoma, kad atsakovė turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir turėti parengtą statinio techninį projektą. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4 punkte nustatyta, jog plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai – terasos, aikštelės ir kiti, kurių bendras plotas neviršija 100 kv. m. priskiriami nesudėtingų I grupės statinių kategorijai, kuriems techninis projektas ir statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomi.
15. Vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346 „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“ 2 punkto nuostatomis kiekvienas darbdavys, kuris organizuoja ir vykdo darbus statybvietėje privalomai turi supažindinti savo darbuotojus su darbo saugos taisyklėmis. Atsakovė pažymi, kad transporto priemonės vairuotojas A. M. yra ieškovės darbuotojas. Minėtų taisyklių 26 punkte nustatyta, kad kai statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte nėra nurodytų atstumų, rekomenduojamas minimalus atstumas nuo iškasų šlaito krašto iki artimiausios statybinės mašinos atramos ar transporto priemonės nustatomas pagal pirmą lentelę. Pirmoje lentelėje nustatyta, kad kai iškasos gylis yra 2,0 metrai, o gruntas yra smėlis, tai atstumas nuo iškasos krašto iki artimiausios mašinos atramos privalo būti ne mažesnis negu 3,0 metrai. Ieškovė į bylą pateikė dvi nuotraukas, kuriose užfiksavo atstumą nuo krašto iki transporto priemonės ašies taško nuo kurio nuslydo ieškovės transporto priemonė. Nuotraukoje matoma, kad preliminariai transporto priemonės ašis nuo krašto buvo nutolusi apie 180 cm.
16. 2021 m. balandžio 1 d. teisme apklaustas A. M. patvirtino, kad reikalaujami minimalūs saugūs atstumai nuo krašto jam yra žinomi. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad vairuotojas A. M. akivaizdžiai nesilaikė taisyklių 26 punkte nustatyto minimalaus saugaus atstumo – 3 metrų, važiavo 1,8 metro atstumu nuo krašto. Vairuotojui privažiavus nesaugiu atstumu prie krašto transporto priemonė tapo nevaldoma ir nuslydo į šoną. Vairuotojas A. M. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9, 18, 101 punktų reikalavimų, pažymėtina, kad vairuotojas sprendimą važiuoti priėmė nieko neverčiamas, tai reiškia, kad žinodamas, jog važiuoti nesaugu prisiėmė visą riziką galinčią kilti dėl jo veiksmų.
17. Ieškovė ieškinio pagrįstumą grindžia atsakovės 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu, tačiau atsakovės raštas kaip įrodymas galėtų būti vertinamas, jeigu byloje būtų nustatyta, kad ieškovės žala kilo tik dėl atsakovės kaltės. Atsakovės raštas nėra vertybinis popierius – vekselis, kuriuo atsakovė būtų besąlygiškai įsipareigojusi ieškovei mokėti kokią nors sumą.
18. Atsakovė taip pat laikėsi nuomonės, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui.
19. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Akvasanita“, A. M. ir UAB „EnergoLT“ atsiliepimų į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas ieškovei UAB „Aragela“ iš atsakovės MB 3D Statyba priteisė 1 927,82 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 705,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei MB 3D Statyba iš ieškovės UAB „Aragela“ priteisė 3 223,23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje patikslintas ieškinys atmestas. Valstybei iš ieškovės priteistos 20,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės 16,78 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
21. Teismas, iš civilinės bylos medžiagos, nustatė, kad atsakovė (rangovė) 2018 m. liepos 25 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu (užsakove) UAB „Akvasanita“, kurios pagrindu vykdė grunto užpylimo ir aikštelės įrengimo statybos darbus. UAB „Akvasanita“ 2018 m. liepos 25 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovei perdavė statybvietę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė siekdama atlikti grunto užpylimo darbus pagal sudarytą rangos sutartį, kreipėsi į UAB „EnergoLT“, kuri turėjo perteklinio grunto. UAB „EnergoLT“ įsipareigojo atsakovei neatlygintinai pristatyti gruntą. Šių įsipareigojimų įvykdymui UAB „EnergoLT“ pasitelkė ieškovę UAB „Aragela“, kaip vežėją, kad gruntą iš (duomenys neskelbtini) pervežtų į atsakovės rangos sutarties pagrindu valdomą statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ 2017 m. sausio 3 d. buvo sudariusios paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir faktinius jos papildymus, pagal kurią teikia savivarčių transporto, transporto priemonių ir statybinės technikos nuomos paslaugas. 2018 m. rugpjūčio 1 d. vykdant grunto pervežimo paslaugas, statybvietėje buvo apgadintas ieškovei priklausantis savivartis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis kuro išsiliejo, kita dalis tapo netinkama naudoti, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių.
22. Teismas, įvertinęs teisinių santykių grandinę, sprendė, kad ieškovės UAB „Aragela“, kuri vežė gruntą trečiojo asmens UAB „EnergoLT“ nurodymu, ir atsakovės MB 3D Statyba, į kurios rangos sutarties pagrindu valdomą statybvietę buvo vežamas gruntas, nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Teismas konstatavo, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, todėl nėra pagrindo taikyti sutartinę atsakomybę, bet gali būti taikoma deliktinė atsakomybė.
23. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovei reikėjo grunto užpilti rūsiams įrenginėjamoje aikštelėje, trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ turėjo jai nereikalingo grunto, viso atsakovei grunto buvo pristatyta 7 reisais ieškovės dviem savivarčiais, taip pat atsakovės direktoriaus D. G. elgesį po įvykio, kai nuslydo savivartis, tai, kad atsakovės direktorius organizavo bei apmokėjo savivarčio iškėlimą, pasirašė sutikimą dėl žalos atlyginimo, nors sudarytos rašytinės sutarties tarp trečiojo asmens UAB „EnergoLT“ ir atsakovės nebuvo, sprendė, kad trečiąjį asmenį UAB „EnergoLT“ ir atsakovę siejo neatlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai žodinio susitarimo pagrindu, kuriuo trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ įsipareigojo atsakovei pristatyti jos turimą perteklinį gruntą, o atsakovė jį priimti.
24. Teismo vertinimu, UAB „EnergoLT“ pateikta 2019 m. gruodžio 27 d. pažyma dėl dviejų savivarčių užsakymo grunto išvežimui iš objekto (duomenys neskelbtini) į objektą (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 1 d. krovinio važtaraštis Nr. 02, ieškovės paaiškinimai ir liudytojo M. V. parodymai, patvirtina aplinkybes, kad UAB „EnergoLT“ vykdė atsakovės užsakymą ir tai, kad gruntas buvo vežamas neatlygintinai.
25. Teismas konstatavo, kad ieškovės savivartis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. M., buvo apgadintas eismo įvykio metu, įvykusiu gabenant krovinį statybvietėje, kurioje už vykdomus darbus yra atsakinga atsakovė.
26. Teismas, vertindamas transporto priemonės MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. M. veiksmus, pažymėjo, kad A. M. bylą nagrinėjant pirmą kartą nurodė, kad jam atvažiavus išversti krovinio pravažiavimas neatrodė saugus, bet jam parodė, kad jau buvo vežta, atstumas nuo sankasos krašto buvo normalus. Bylą nagrinėjant antrą kartą A. M. teigė, kad pravažiavimas jo vertinimu buvo saugus, tačiau teismas šiuos parodymus vertino kaip gynybinę trečiojo asmens poziciją. Teismas pažymėjo, kad A. M. būdamas vairuotojas profesionalas, turintis daugiau nei 28 metų stažą, vertindamas pravažiavimą kaip nesaugų, turėjo atsisakyti važiuoti tokiu pravažiavimu, tokiu būdu būtų galėjęs išvengti neigiamų pasekmių. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad trečiojo asmens A. M. neatsargumas, nepakankamas rūpestingumas prisidėjo prie kilusios žalos dydžio 10 procentų.
27. Teismas, nagrinėdamas ieškovės patirtus nuostolius, tenkino ieškovės reikalavimą dėl 1 792,00 Eur (be PVM) remonto išlaidų. Atsakovės argumentus dėl savivarčio remonto išlaidų atmetė kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstu jos teiginius, kad ne visi remonto darbai buvo susiję su 2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykiu. Ieškovės reikalavimą dėl išlaidų už prarastą kurą laikė pagrįstu iš dalies – 350,02 Eur. Ieškovės reikalavimą dėl 2 151,93 Eur negautų pajamų priteisimo atmetė, kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad savivartis buvo remontuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.
28. Teismas nustatęs, kad trečiojo asmens A. M. neatsargumas, nepakankamas rūpestingumas prie kilusios žalos dydžio prisidėjo 10 procentų, ieškovei iš atsakovės priteistiną žalą sumažino 10 procentų – 1 927,82 Eur ((1 792,00 Eur+350,02 Eur)-10 proc.).
29. Teismas šalims bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Tenkinus 45 procentus ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovės priteisė 1 705,50 Eur (3 790,00x45 proc./100 proc.) bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovės – 55 procentus proporcingai nepatenkintų ieškovės reikalavimų daliai, t. y. 3 223,23 Eur (5 860,41*55 proc./100 proc.). Teismas šalims paskirstė valstybei atlygintinas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
30. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Aragela“ prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas nepriteisė ieškovei UAB „Aragela“ iš atsakovės MB 3D Statyba 2 368,93 Eur žalos atlyginimo dalies, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už nepriteistą 2 368,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dalies, bei 2 084,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dalies, ir kuria priteisė iš ieškovės UAB „Aragela“ atsakovės MB 3D Statyba naudai 3 223,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o valstybei – 20,52 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisti ieškovės UAB „Aragela“ naudai iš atsakovės MB 3D Statyba papildomai 2 366,13 Eur žalos atlyginimą (214,20 Eur sumą dėl teismo sumažintos sumos dėl vairuotojo A. M. kaltės – 10 procentų) ir 2 151,93 Eur sumą dėl savivarčio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prastovos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už nepriteistą 2 366,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 084,50 Eur nepriteistų bylinėjimosi išlaidų dalį; 3) priteisti iš atsakovės MB 3D Statyba ieškovės UAB „Aragela“ naudai 53,00 Eur žyminį mokestį ir ieškovės išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (el. b. t. 4, b. l. 127 – 138):
30.1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnį, trečiojo asmens UAB „EnergoLT“ atvežtą gruntą į statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini), prilyginęs suteiktai paslaugai. Teismas iškreipė CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatytą atlygintinų paslaugų teikimo sąvoką, vietoje esminės sąlygos – atlygintinumo įvedęs neatlygintinumą. Antra, atsijų (grunto) – materialaus daikto perdavimą prilyginęs paslaugai, kuri nesusijusi su materialaus objekto sukūrimu. Trečia, atsijų atgabenimą į nurodytą statybvietę neteisėtai laikė nematerialaus pobūdžio paslauga.
30.2. Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas dėl sutarčių aiškinimo, nesiaiškino sutarties esmės ir tikslo, neatsižvelgė į šalių derybas dėl žodinės sutarties sudarymo, gavo klaidingą ir nepagrįstą išvadą dėl neatlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių. Tarp trečiojo asmens UAB „EnergoLT“ ir atsakovės susiklostė dovanojimo teisiniai santykiai, kai pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perdavė turtą (septynias savivarčių krūvas atsijų grunto) kitai šaliai (apdovanotajai atsakovei) nuosavybės teise (CK 6.465 straipsnio 1 dalis), savo sąskaita nuveždama šias dovanas į statybvietę.
30.3. Teismas netiksliai išsiaiškino atsakovės deliktinės atsakomybės pobūdį, kad deliktinė civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, atsirado dėl žalos, kai įstatymai nustatė, kad ji atsirado dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Ši deliktinė civilinė atsakomybė, esant ginčams, susijusiems su sutartiniais santykiais, taikytina, kai žala atsirado dėl neteisėtų sutarties šalies veiksmų, nukreiptų prieš trečiuosius asmenis. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovės (rangovės ir statybvietės valdytojos) įsipareigojimų nevykdymo (neteisėto neveikimo) pagal su trečiuoju asmeniu UAB „Akvasanita“ (užsakove) 2018 m. liepos 25 d. sudarytą rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedą prie jos – 2018 m. liepos 25 d. statybvietės perdavimo-priėmimo aktą buvo padaryta žala trečiajam asmeniui UAB „Aragela“.
30.4. Teismas pažeidė CK 6.266 straipsnio 1 dalies ir CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nenustatė ieškovės darbuotojo A. M. didelio neatsargumo, nemotyvavo jo ir neanalizavo. Teismas nustatęs paprastą neatsargumą laikė, kad to pakanka šalinti statybvietės (duomenys neskelbtini), valdytojos atsakovės atsakomybę CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalį, pripažindamas, kad pačio nukentėjusio (ieškovės vairuotojo) asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ką kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
30.5. Ieškovės transporto priemonės žalos atsiradimą lėmė tik atsakovės neteisėti veiksmai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Atsakovė pažeidė darbų sutarties 4.3.2. punktą ir priedo Nr. 1 prie darbų sutarties aikštelės statybos darbų vykdymo technologiją. Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytą pareigą rangovui vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles. Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostatas, nes neužtikrino saugaus darbo statybvietėje. STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 41 punkto nuostatą, nes nepaskyrė darbuotojo, užtikrinančio saugų darbą. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje 6, 8.4. bei 10 punkto nuostatas, nes nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti, ar parinktas pravažiavimas statomoje aikštelėje tinkamas krovinių gabenimui sunkiasvoriais savivarčiais, nes darbų eiliškumo ir suderintos technologijos atsakovė nesilaikė. Atsakovė kaip statybvietės valdytoja, taip pat pažeidė rangovės pareigą, numatytą CK 6.684 straipsnio 1 dalyje, vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus).
30.6. Ieškovė pažymi, kad paprastai automobilių remontą pažyminčios PVM sąskaitos faktūros pateikiamos baigus automobilių remontą. Teigia, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SK 00004334 privalo būti vertinama kaip visus atliktus darbus fiksuojantis finansinės apskaitos dokumentas. Pateikia alternatyvų, grynojo pelno, skaičiavimo metodą, pagal kurį negautas pajamas sudaro 1 871,04 Eur. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė pažeidė Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-629 patvirtintą darbo dienų skaičiavimo tvarką, pagal kurią yra 251, o ne 365 darbo dienos. Nurodoma, kad uždirbtą grynąjį pelną proporcingai padalinti 8 ieškovės sunkvežimiams nelogiška, nes sunkvežimiai skirtingi savo keliamosiomis galiomis, kuro sąnaudomis, pravažiuotų km skaičiumi, todėl jų uždirbamos pajamos ir grynasis pelnas yra skirtingi. Taip pat akcentuoti, kad 14 016,00 Eur grynasis pelnas uždirbtas 8 sunkvežimiais neteisinga, nes pelno sumažėjimui įtakos turėjo kito ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Iš viso nusidėvėjimas – 26 720,00 Eur, tame skaičiuje kito turto – 11 021,00 Eur. Be to, pelnui įtakos turėjo (sumažino) ir nekilnojamojo turto remonto išlaidos, kurios sudaro 31 281,00 Eur sumą.
31. Apeliaciniu skundu atsakovė MB 3D Statyba prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį: 1) patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies; 2) priteisti iš atsakovės MB 3D Statyba ieškovei UAB „Aragela“ 1 927,82 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 705,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti iš ieškovės UAB „Aragela“ atsakovei MB 3D Statyba 3 223,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; ir išnagrinėti bylą iš esmės bei priimti naują sprendimą: 1) patikslintą ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovės UAB „Aragela“ atsakovei MB 3D Statyba 5 860,41 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti iš ieškovės UAB „Aragela“ atsakovei MB 3D Statyba 97,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Prašoma kitą 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria patikslintas ieškinys atmestas, palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (el. b. t. 4, b. l. 158 – 170):
31.1. Ieškovė turėjo pareigą patikslinti ieškinį ir pasirinkti vieną iš ieškinio pagrindų, kuriuo reiškia reikalavimus atsakovei, t. y. ar kaip statybos darbų objekte rangovei, kuri atsakinga už saugų darbą statybvietėje, ar kaip statybvietės valdytoja, kurioje įvyko eismo įvykis. Ieškovė patikslintu ieškiniu tik padidino ieškinio reikalavimą, tačiau nepasisakė dėl ieškinio pagrindo ir jo neišgrynino. Nurodoma, kad buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, nes atsakovei nebuvo žinoma nuo kurio ieškinio reikalavimo ji turi gintis.
31.2. Teismas priėmė dviprasmišką ir prieštaringą sprendimą, kuriame konstatuojama, kad trečiąjį asmenį UAB „EnergoLT“ ir atsakovę siejo neatlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai žodinio susitarimo pagrindu, kuriuo trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ įsipareigojo atsakovei pristatyti jos turimą perteklinį gruntą atsakovei, o atsakovė jį priimti. Antra, nurodoma, kad ieškovės, trečiojo asmens UAB „EnergoLT“ ir atsakovės nesieja jokie teisiniai santykiai. Atsakovė pabrėžia, kad byloje yra trečiojo asmens UAB „EnergoLT“ rašytinis įrodymas – pranešimas, kuriuo patvirtinama, kad UAB „EnergoLT“ ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja.
31.3. Ieškovės pateiktas 2018 m. rugpjūčio 1 d. krovinio važtaraštis Nr. 02 nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė ką nors vežė atsakovei. Važtaraštyje nurodytas krovinio gavėjas UAB „EnergoLT“. Nėra duomenų, kad minėtas važtaraštis pateiktas ir įregistruotas pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. VA-36 „Dėl Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo“, pagal kurį krovinių važtaraščiai privalo būti deklaruoti ir pateikti per Valstybinės mokesčių inspekcijos posistemę „i.VAZ“. Tačiau, jeigu ir būtų įregistruotas Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje, neįrodytų aplinkybės, kad šio važtaraščio pagrindu krovinys buvo vežtas atsakovei. Atsakovė pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad transporto priemonės, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būtų gabenusios krovinius atsakovei.
31.4. Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino 2017 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 03/01/2016, sudarytos tarp trečiojo asmens UAB „EnergoLT“ ir ieškovės UAB „Aragela“, turinį, konstatuodamas, kad ieškovė teikia savivarčių transporto, transporto priemonių ir statybinės technikos nuomos paslaugas UAB „EnergoLT“. Minėtos sutarties 1 punkte nurodyta, jog „Šia sutartimi Paslaugų teikėjas įsipareigoja teikti: kasimo paslaugas, specialaus mechanizmo – vikšrinio ekskavatoriaus Liebherr R312 pagalba pagal Pirkėjo užsakymą, o Pirkėjas įsipareigoja atliktas paslaugas priimti ir sumokėti už jas Sutartyje nustatyta kaina“.
31.5. Teismas nevertino 2017 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 03/01/2016 nuostatų, kuriomis šalys buvo susitarusios, kad: 1) UAB „EnergoLT“ ieškovės darbuotojams įsipareigoja sudaryti saugias, sveikas ir nekenksmingas darbo sąlygas (11.1 p.); 2) UAB „EnergoLT“ įsipareigoja atsakyti už technikos sugadinimą ar jai padarytą žalą jei tai atsitiktų dėl pirkėjo kaltės arba veiksmų, priklausančių nuo pirkėjo sudarytų sąlygų (11.3 p.); 3) ieškovė įsipareigoja atsakyti už darbuotojų padarytą žalą užsakymo vykdymo metu (12.4 p.); 4) ieškovė įsipareigoja, kad užsakymo vykdymo metu ieškovės darbuotojai vykdys tik pirkėjo įgaliotų asmenų teisėtus nurodymus (12.5 p.).
31.6. Teismas konstatavo, kad statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), nurodymus davė atsakovės darbuotojas. Ieškovės ir UAB „EnergoLT“ 2017 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 03/01/2016 pagrindu, ieškovės darbuotojas A. M. pažeidė sutarties 12.5 punkto nuostatas, vykdyti UAB „EnergoLT“ įgaliotų asmenų teisėtus nurodymus, kadangi ieškovės, atsakovės ir UAB „EnergoLT“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai, tai A. M. negalėjo vykdyti kitų asmenų nurodymų, išskyrus UAB „EnergoLT“ įgaliotų asmenų. Pažymėtina, kad atsakovė nėra ir nebuvo įgaliotas asmuo duoti nurodymus ieškovės darbuotojui A. M..
31.7. Teismas nevertino liudytojų parodymų, kurie padėjo atskleisti eismo įvykio aplinkybes. 2023 m. vasario 23 d. teisme apklaustas liudytojas R. S., kuris eismo įvykio metu dirbo ieškovės vairuotoju, nurodė, kad yra vairuotojas profesionalas, turintis 34 metų vairuotojo stažą. Liudytojas nurodė, kad pravažiavimas, kuriuo važiavo A. M., buvo labai platus, pravažiavimu galėjo važiuoti dvi mašinos, kelio plotis buvo pakankamas, kad būtų buvę galima važiuoti saugiu atstumu nuo krašto ir išvengti eismo įvykio. Teisme apklaustas liudytojas A. V., kuris eismo įvykio metu buvo įvykio vietoje, priėjo prie vairuotojo ir pasiteiravo, kaip nutiko, kad mašina nuslydo. A. M. liudytojui paaiškino, kad norėjo privažiuoti arčiau krašto ir išversti krovinį, tačiau dėl to, kad privažiavo per arti pradėjo slinkti žemyn ir nuslydo.
31.8. Teismas nagrinėdamas bylą netinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias griežtąją deliktinę atsakomybę be kaltės. Nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų (atsakovės veikimo ar neveikimo) bei priežastinio ryšio, kuris būtų sąlygojęs ieškovės žalos kilimą. Nustatė, kad dėl žalos kilimo kaltas trečiasis asmuo A. M. ir jo veiksmai, bei nurodė, kad šių padarinių buvo galima išvengti, jei A. M., būdamas vairuotojas profesionalas ir turintis ilgametį vairavimo stažą, vertindamas pravažiavimą kaip nesaugų, būtų atsisakęs važiuoti tokiu pravažiavimu. Nepaisant to, teismas ignoruodamas savo padarytą išvadą nepagrįstai sumažino didesnio pavojaus šaltinio valdytojo – vairuotojo A. M. deliktinę atsakomybę iki 10 procentų.
32. Ieškovė UAB „Aragela“ atsiliepimu į atsakovės MB 3D Statyba apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais (el. b. t. 5, b. l. 3 – 27):
32.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinį ir pasirinkti vieną iš ieškinio pagrindų, t. y. pasirinkti, kuriuo pagrindu reikšti reikalavimus atsakovei ar kaip statybos darbų objekte rangovei, kuri atsakinga už saugų darbą statybvietėje ar kaip statybvietės, kurioje įvyko eismo įvykis ir kilo žala, valdytojai. Ieškovei sutikus patikslinti ieškinį, teismas tik imperatyviai nustatė terminą, per kurį pasiūlė ieškovei patikslinti ieškinį. Atsakovės teiginys, kad ieškovė, tikslindama ieškinį tik padidino ieškinio reikalavimą, tačiau nepasisakė dėl ieškinio pagrindo ir jo neišgrynino yra nepagrįstas. Formuluotė dėl teisinių santykių išgryninimo kilo iš Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties 34 punkto motyvų. Teismui, priėmusiam nutartį, galimai nebuvo aišku, kokios pareigos ir atsakomybė atiteko atsakovei MB 3D Statyba – statybos rangovės ar statybos aikštelės valdytojos, nes atsakovė tik antrą kartą nagrinėjant bylą teisme, pateikė 2018 m. liepos 25 d. darbų sutartį Nr. 2018/07-1, iš kurios sąlygų buvo matyti, kad atsakovas vykdė grunto užpylimo ir aikštelės įrengimo darbus.
32.2. Atsakovė pažymi, tai, kad krovinio važtaraštyje Nr. 02 nurodyta, kad krovinį vežti perdavė M. V., o priėmė ieškovės vairuotojas A. M., atitinka realybę, nes savivartis MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 03/01/2016 sudarytą tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „EnergoLT“, buvo pastarojo žinioje. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas, nurodant tą pačią vietą, rodo, kad dovanojant gruntą (atsijas) nebuvo žinomas dovanos gavėjas, todėl buvo surašyta, kad iš vieno UAB „EnergoLT“ objekto gruntas bus vežamas į kitą UAB „EnergoLT“ objektą. Važtaraščio neįregistravimas Valstybinės mokesčių inspekcijos posistemėje „i.VAZ“ nepaneigia grunto nugabenimo į statybvietę (duomenys neskelbtini). Tai, kad gruntas buvo gabenamas patvirtina liudytojų M. V., A. M., M. Z. parodymai, objekto nuotraukos bei atsakovės 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštas dėl žalos atlyginimo.
32.3. Pažymėtina, tai, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „EnergoLT“ nepatikslino 2017 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 03/01/2016, kad ieškovas teikė ir savivarčių transporto paslaugas trečiajam asmeniui UAB „EnergoLT“, kuriuo apeliaciniame skunde suabejojo atsakovė, yra mažareikšmis faktas. Ieškovės suteiktas transporto paslaugas trečiajam asmeniui UAB „EnergoLT“ patvirtina UAB „Aragela“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei UAB „Energo LT“ pateiktas pranešimas, kad UAB „Energo LT“ vykdė atsakovės užsakymą ir gruntą vežė neatlygintinai.
32.4. Atsakovės apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovės vairuotojas A. M. negalėjo vykdyti neįgaliotų UAB „EnergoLT“ atstovų nurodymų, kad jam buvo neužtikrintos saugios darbo sąlygos yra bandymas neigti, kad tiesiogiai už padarytą žalą atsakinga atsakovė. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą turi atlyginti statybvietės savininkas (valdytojas), atsakantis be kaltės. Statybvietės valdytoja buvo atsakovė, kurios prižiūrimoje statybos objekto teritorijoje buvo apgadintas ieškovei priklausantis savivartis. Tarp šių esminių sąlygų yra priežastinis ryšys, kadangi atsakovė (statybos darbų rangovė), privalėjo užtikrinti objekto saugumą, šiuo atveju – eismo saugumą statybvietėje. Atsakovė neužtikrino, kad statybvietėje esantis pravažiavimas aikštelėje būtų saugus, pažymėtas ir sutvirtintas. Atsakovas nesiėmė veiksmų nustatyti, ar zona, kuria juda krovininės mašinos, nėra pavojinga.
32.5. Nurodoma, jog nėra pagrindo teigti, kad savivarčio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. M. eismo įvykio metu buvo neatsargus ir turėjo galimybę važiuoti toliau nuo sankasos krašto. Nustatyta, kad krovininiam transportui pavojingas pravažiavimo kraštas nebuvo pažymėtas įspėjamuoju ženklu, jo būklės vežimų metu niekas iš atsakovės darbuotojų nestebėjo. Trečią krovinį atvežęs savivarčio vairuotojas A. M. galėjo stebėti pravažiavimą, jo būklę, pamatų būklę, nužymėti pravažiavimus, kontroliuoti statybos technologinį procesą. Tai yra kvalifikuota statybvietės valdytojo atsakomybė, kuri apibrėžta Statybos įstatyme. Be to, vairuotojas negalėjo manevruoti palyginus siaurame pravažiavime, skirtame vienam savivarčiui pravažiuoti. Nėra nustatytų aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad transporto priemonės vairuotojo veiksmai ar neveikimas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti.
33. Atsakovė MB 3D Statyba atsiliepimu į ieškovės UAB „Aragela“ apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (el. b. t. 4, b. l. 177 – 183):
33.1. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, t. y. UAB „EnergoLT“ ir atsakovę siejo dovanojimo santykiai. Atsakovė nesutinka su tokiais ieškovės argumentais ir pažymi, kad CK 6.469 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai dovanojamo turto vertė didesnė kaip 1 500,00 Eur, sutartis turi būti rašytinė. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu aktyviai įrodinėjo, kad krovinys buvo vežamas atlygintinai bei šias aplinkybes grindė sąskaita faktūra, kurios suma yra 1 911,80 Eur. Taigi, sandorio sumai viršijus 1 500,00 Eur, dovanojimo sandoris turėjo būti rašytinis. Be to, UAB „EnergoLT“ rašytinis įrodymas – pranešimas, patvirtina, kad UAB „EnergoLT“ su atsakove MB 3D Statyba nesiejo jokie teisiniai santykiai.
33.2. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia: 1) STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 41 punkto nuostatomis ir apeliacinėje instancijoje įrodinėja sąlygą, kad atsakovė turėjo paskirti darbuotoją, užtikrinantį saugų darbą; 2) CK 6.692 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis aplinkos apsaugą ir darbų saugumo reikalavimus; 3) Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje 6, 8.4. ir 10 punktų nuostatomis, nes neužtikrino, kad pravažiavimas būtų saugus. Pažymėtina, kad šių aplinkybių ieškovė pirmosios instancijos teisme nenurodė ir dėl jų klausimų ar reikalavimų nekėlė. Atkreiptinas dėmesys, kad STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 pripažintas netekusiu galios nuo 2017 m. sausio 1 d.
33.3. Teismo sprendimas sumažinti trečiojo asmens A. M. atsakomybę iki 10 procentų prieštarauja teismo padarytai išvadai, kad padarinių būtų buvę galima išvengti, jeigu trečiasis asmuo A. M. būtų buvęs pakankamai atsargus. Pažymėtina, kad teismas sprendime konstatavo, kad trečiasis asmuo A. M., būdamas vairuotojas profesionalas, turintis daugiau nei 28 m. stažą, vertindamas pravažiavimą kaip nesaugų, turėjo atsisakyti važiuoti tokiu pravažiavimu, tokiu būdu būtų galėjęs išvengti neigiamų pasekmių. Be to, teisme apklaustas A. M. nurodė, kad jam yra žinomi minimalūs atstumai, kurių reikia laikytis nuo krašto, tačiau iš nuotraukos, matyti, kad trečiasis asmuo A. M. nuo krašto važiavo mažesniu atstumu nei rekomenduojama Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje 26 punkte.
33.4. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė pažeidė rangos sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu UAB „Akvasanita“, 4.3.2. punktą ir priedo Nr. 1 prie darbų sutarties aikštelės statybos darbų vykdymo technologiją. Atsakovė pažymi, kad rangos sutarties priedas Nr. 1 yra darbų kiekių žiniaraštis su darbų įkainiais, o ne darbų vykdymo technologija. Statybos darbų technologijos projektas – tai techninis dokumentas, kuris nustato konkretaus statinio statybos, kaip technologijos proceso, reikalavimus, nurodo statinio projekto įgyvendinimo būdus bei metodus ir numato konkrečius sprendinius bei priemones, užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą. Atsakovė pagal sudarytą rangos darbų sutartį su UAB „Akvasanita“ įsipareigojo įrengti aikštelę, kurios plotas neviršija 100 kv. m. bendro ploto. Nagrinėjamu atveju, tai nesudėtingas I grupės statinys, todėl techninis projektas ir statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, taip pat nereikalingas statybos darbų technologijos projektas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.
36. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
37. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė (rangovė) MB 3D Statyba 2018 m. liepos 25 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu (užsakove) UAB „Akvasanita“, kurios pagrindu vykdė grunto užpylimo ir aikštelės įrengimo statybos darbus (el. b. 4 t., b. l. 86–88). UAB „Akvasanita“ 2018 m. liepos 25 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovei perdavė statybvietę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (DOK-4117, priedas Nr. 2). Akte pažymėta, kad rangovas, šiuo aktu perėmęs statybvietę, tampa atsakingu už jos prieigas pagal sutartį. Trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ žodine sutartimi įsipareigojo perduoti atsakovei (rangovei) MB 3D Statyba neatlygintinai gruntą ir pristatyti adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 134). Trečiasis asmuo AB „EnergoLT“, kaip krovinio (grunto) siuntėja, sudarė susitarimą su ieškove UAB „Aragela“, kaip vežėja, dėl grunto iš (duomenys neskelbtini) pervežimo į statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 7, 114, 134). 2018 m. rugpjūčio 1 d. statybvietėje išpilant iš savivarčio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsijas šalia iškasos, susmukus gruntui, ant kurio stovėjo savivartis, savivartis nuslydo nuo šlaito, apvirto ir buvo apgadintas (el. b. t. 1, b. l. 8 – 11, 22 – 25, 54, t. 3, b. l. 90, CBP-22941, DOK-41268, DOK-155467).
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
38. Ieškovė ir atsakovė apeliaciniuose skunduose kelią klausimą dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo šalių teisinių santykių kvalifikavimo. Ieškovė nurodo, kad klaidingai išaiškinta, jog trečiąjį asmenį UAB „EnergoLT“ ir atsakovę siejo neatlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai žodinio susitarimo pagrindu, kuriuo trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ įsipareigojo atsakovei pristatyti jos turimą perteklinį gruntą, o atsakovas įsipareigojo jį priimti. Ieškovė tvirtina, kad šie teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip dovanojimo. Atsakovė priešingai nurodo, kad trečiojo asmens UAB „EnergoLT“ ir atsakovės nesiejo jokie teisiniai santykiai, tai patvirtina į bylą pateikti UAB „Statybos ratai“, UAB „VV Group“ ir UAB „Danilus“ dokumentai, kad atsakovė buvo sudariusi susitarimus su kitais vežėjais, ir faktas, kad važtaraštis buvo neįregistruotas Valstybinės mokesčių inspekcijos posistemėje „i.VAZ“. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės dovanojimo teisinių santykių kvalifikavimu, pažymėdama, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu aktyviai įrodinėjo, kad krovinys buvo vežamas atlygintinai bei šias aplinkybes grindė sąskaita faktūra, kurios suma yra 1 911,80 Eur. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad dovanojimo sutartis turėjo būti rašytinės formos.
39. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiai įrodymais, konstatavo, kad trečiąjį asmenį UAB „EnergoLT“ ir atsakovę siejo neatlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai žodinio susitarimo pagrindu, kuriuo trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ įsipareigojo atsakovei pristatyti jos turimą perteklinį gruntą atsakovei, o atsakovė jį priimti. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ turėjo perteklinio grunto, liudytojas UAB „EnergoLt“ darbų vadovas M. V. paaiškino, kad jis įdėjo skelbimą dėl perteklinio grunto, su juo susisiekė atsakovės MB 3D Statyba atstovas ir jis sutiko gruntą pristatyti atsakovei, rašytinė sutartis sudaryta nebuvo. Šioms faktinėms aplinkybėms nustatyti pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovei reikėjo grunto užpilti rūsiams atsakovės įrenginėjamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ turėjo jai nereikalingo grunto, iš viso atsakovei buvo grunto pristatyta 7 reisais atsakovės dviem savivarčiais, taip pat atsakovės direktoriaus D. G. elgesį po įvykio: jis organizavo savivarčio iškėlimą ir jį apmokėjo, taip pat pasirašė sutikimą dėl žalos atlyginimo.
40. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
41. Teisėjų kolegija nesutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo susiklostęs neatlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas ir tai, kad yra teikiamos tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugos. Tokių paslaugų pobūdžio teikimo fakto šioje byloje nebuvo nustatyta.
42. Kiekviena sutartis, iš kurios kyla teisminis ginčas, teismo aiškinama ir teisiškai kvalifikuojama pagal jos turinio sąlygas. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015).
43. Nustatyta, kad atsakovė MB 3D Statyba vykdė rūsio užpylimo gruntu darbus (el. b. 4 t., b. l. 86–88). Gruntą į atsakovės įrenginėjamą aikštelę vežė UAB „Statybos ratai“, UAB „VV Group“ ir UAB „Danilus“ (el. b. t. 1, b. l. 194–197) pagal atsakovės užsakymus. Trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ kreipėsi į ieškovę dėl grunto pervežimo paslaugos į atsakovės valdomą objektą (duomenys neskelbtini) (DOK-28889, priedai Nr. 2-7, 3). UAB „Energo LT“ pateikta 2019 m. gruodžio 27 d. pažyma patvirtina dviejų savivarčių užsakymą išvežti gruntą iš objekto (duomenys neskelbtini) į objektą (duomenys neskelbtini) (DOK-155471, priedas Nr. 4); 2018 m. rugpjūčio 1 d. krovinio važtaraštis Nr. 02 patvirtina apie krovinio vežimą (el. b. t. 2, b. l. 30–31). Liudytojas UAB „EnergoLT“ M. V. parodė (2021 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas: 00:30:21 – 1:07:40), kad UAB „EnergoLT“ turėjo perteklinio grunto, jis įdėjo skelbimą kaip fizinis asmuo (nurodė savo kontaktus), jam pasiskambino MB 3D Statyba atstovas, jis sutiko atvežti, paskambino UAB „Aragela“ ir užsakė 2 mašinas. Atsakovės direktorius D. G. po įvykio pasirašė sutikimą dėl žalos atlyginimo (el. b. t. 1, b. l. 13). Iš šių faktinių aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „EnergoLt“ organizavo grunto išvežimą iš jai priklausančio objekto į atsakovės MB 3D Statyba statybos objektą gavusi atsakovės užsakymą.
44. CK 6.824 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta krovinių ekspedijavimo sutarties sąvoka, t. y. krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dovanojimo sutarties sampratą, pagal kurią dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
45. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių tikruosius ketinimus, sprendžia, kad tarp šalių sudarytas toks žodinis susitarimas dėl neatlygintino atsijų atvežimo į statybvietę ir jo perleidimo atsakovei turi tiek krovinio ekspedijavimo, tiek dovanojimo sutarčių požymių (CK 6.824 straipsnio 1 dalis, CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Iš esmės toks tarp trečiojo asmens UAB „EnergoLt“ ir atsakovės MB 3D Statyba sudarytas žodinis susitarimas neprieštarauja įstatymams ir atitinka sutarties laisvės principą, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
46. Dėl aukščiau nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, kad šalių nesiejo jokie teisiniai santykiai. Trečiojo asmens UAB „EnergoLt“ ir atsakovės MB 3D Statyba teisinių santykių įforminimas nėra susijęs su ieškinio reikalavimų pagrįstumu arba nepagrįstumu, t. y. nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas. Šioje byloje yra svarbu nustatyti tik trečiojo asmens UAB „EnergoLt“ ir atsakovės MB 3D Statyba teisinių santykių buvimo faktą. Važtaraščio neįregistravimo Valstybinės mokesčių inspekcijos posistemėje „i.VAZ“ faktas vertinamas tik kaip deklaravimo taisyklių pažeidimas, o ne kaip teisinių santykių dėl krovinio vežimo paneigimas. Sąskaita faktūra dėl 1 911,80 Eur sumos patvirtina tik teisinių santykių tarp ieškovės UAB „Aragela“ ir trečiojo asmens UAB Energo LT“ faktą (el. b. l. 1, b. l. 7), bet nėra įrodymas, patvirtinantis perduotų atsakovei MB 3D Statyba atsijų, kaip dovanojimo sandorio objekto, vertę, pagal kurią, atsakovės teigimu, turėjo būti sudaryta rašytinė dovanojimo sutarties forma.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu apie sandorio sudarymo fakto buvimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo neatlygintinų paslaugų teikimo teisinį santykį, tačiau pagrįstai sprendė, kad trečiąjį asmenį UAB „EnergoLt“ ir atsakovę MB 3D Statyba siejo teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netinkamas teisinių santykių kvalifikavimas sprendimo teisiniam rezultatui jokios įtakos neturi.
48. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymo – byloje pateikto 2017 m. sausio 3 paslaugų teikimo sutarties Nr. 03/01/2016, kuri sudaryta tarp UAB „EnergoLT“ ir UAB „Aragela“, vertinimu (el. b. t. 1, b. l. 75) ir nurodo, kad šis dokumentas nepatvirtina, kad ieškovė teikia savivarčių transporto, transporto priemonių ir statybinės technikos nuomos paslaugas UAB „EnergoLT“. Šios sutarties 1 punkte nurodyta, kad šia sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja teikti: kasimo paslaugas, specialaus mechanizmo – vikšrinio ekskavatoriaus Liebherr R312 pagalba pagal pirkėjo užsakymą, o pirkėjas įsipareigoja atliktas paslaugas priimti ir sumokėti už jas sutartyje nustatytą kaina. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentu, kad būtent šis dokumentas nepatvirtina ieškovės teikiamų savivarčių transporto, transporto priemonių nuomos paslaugų UAB „EnergoLT“, tačiau iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų ir užsakymų (el. b. t. 1, b. l. 7, DOK-155471, DOK-28889), taip pat tos pačios paslaugų teikimo sutarties Nr. 03/01/2016 akivaizdu, kad ieškovė UAB „Aragela“ teikė tiek savivarčių transporto nuomos, tiek ir statybinės technikos nuomos paslaugas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus iš esmės teisingai nustatė, kad ieškovę UAB „Aragela“ ir trečiąjį asmenį UAB „EnergoLT“ siejo savivarčių transporto nuomos teisiniai santykiai.
49. Ieškovė apeliaciniame skundė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės teisingai nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė deliktinė atsakomybė dėl žalos atlyginimo, tačiau teismas netiksliai išaiškino atsakovės deliktinės atsakomybės pobūdį, t. y. kad deliktinė civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, atsirado dėl žalos, kai įstatymai nustatė, kad ji atsirado dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
50. CK 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 4 dalyje, kuri apibrėžia deliktinę atsakomybę, nustatytas pagrindinis sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo kriterijus – deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (Teismų praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 49, 2018 m.).
51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinių santykių grandinę, sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę, nes žala nesusijusi su sutartiniai teisiniais santykiais. Iš byloje esančios rangos sutarties ir perdavimo–priėmimo aktu nustatyta, kad atsakovė MB 3D Statyba vykdė grunto užpylimo ir aikštelės įrengimo statybos darbus, jai buvo perduota statybvietė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esančio fotonuotraukos, taip pat atsakovės direktoriaus D. G. po įvykio pasirašytas sutikimas dėl žalos atlyginimo ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. statybvietėje išpilant iš savivarčio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė ieškovei UAB „Aragela“, atsijas, susmukus gruntui, ant kurio stovėjo savivartis, savivartis nuslydo nuo šlaito, apvirto ir buvo apgadintas. Kadangi atsakovės MB 3D Statyba ir ieškovės UAB „Aragela“ nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atribojo ir sprendė, kad šioje byloje sprendžiant klausimą ar ieškovės UAB „Aragela“ ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės MB 3D Statyba yra (ne)pagrįstas yra pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.
Dėl ieškinio pagrindo tikslinimo
52. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė neišgrynino faktinių aplinkybių, ar reikalavimą atsakovei ji reiškia kaip statybos darbų objekte rangovei, ar kaip statybvietės, kurioje įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, valdytojai, nors buvo apeliacinės instancijos nutarties 34 punkte konstatuota, jog ieškovė turėtų išgryninti faktines aplinkybes. Atsakovės nuomone, tokiu būdu buvo neužtikrintas ir pažeistas šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, nes atsakovei nebuvo aišku nuo kurio reikalavimo gintis.
53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. <..> Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas <...> yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
54. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė reiškė reikalavimą atsakovei kaip rangovei. Atsakovė atsikirsdama, atsiliepime neigė savo atsakomybę dėl žalos, ir nurodė, kad vairuotojas savavališkai pateko į statybvietę, joje sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino savo įmonės turtą. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties 34 punkte pažymėta, kad ir pati ieškovė tiek pateikdama ieškinį, tiek ir jį tikslindama, neišgrynino faktinių aplinkybių, ar reikalavimą atsakovei ji reiškia kaip statybos darbų objekte rangovei, kuri būdama atsakinga už saugų darbą statybvietėje, neužtikrino, jog statybvietėje esanti sankasa būtų tinkamai sutvirtinta, nors tam daug dėmesio skyrė įrodinėdama atsakovės neteisėtus veiksmus, ar kaip statybvietės, kurioje įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, valdytojai. Teismas, neišsiaiškinęs ir neatribojęs šių aplinkybių, ieškovės reikalavimams taikė CK 6.266 straipsnyje įtvirtintą „griežtąją atsakomybę“, t. y. atsakomybę be kaltės, reiškiančią, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
55. Civilinę bylą nagrinėjant pirmą kartą byloje buvo pateiktas tik 2018 m. liepos 25 d. statybvietės perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad užsakovas UAB „Akvasanita“ šiuo statybvietės perdavimo-priėmimo aktu suteikia rangovui MB 3D Statyba statybvietės valdymo teisę (DOK-4117, 2 priedas). Atsakovė po Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo bylą nagrinėjant iš naujo pateikė patikslintą ieškinį 2022 m. rugsėjo 20 d. (el. b. t. 3, b. l. 167 – 176), o atsakovė pateikė rangos darbų sutartį tik 2023 m. vasario 15 d. (el. b. t. 86 – 88).
56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties 34 punkte pažymėta apie faktinių aplinkybių išgryninimą, dėl to, kad tiek priimant teismo sprendimą, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartį, byloje nebuvo rangos darbų sutarties, o ieškovė savo reikalavimus grindė atsakovei kaip rangovei. Kadangi atsakovė pateikė rangos darbų sutartį, o ieškovė reiškė reikalavimą atsakovei, kuri buvo ir statinio valdytoja ir rangovė, nebeliko poreikio išgryninti klausimą įrodymų, buvusių priimant apeliacinės instancijos teismo nutartį, kontekste.
57. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek reiškiant reikalavimą kaip rangovui, tiek kaip statinio valdytojui atsakovė turi teisę gintis atsikirsdama pagal CK 6.282 (atsižvelgimas į nukentėjusio asmens kaltę ir padariusio žalą asmens turtinę padėtį) straipsnio ir 6.270 (atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą) straipsnio 1 dalies nuostatas, kurioms bendra yra tai, kad asmuo įrodyti, jog žala atsirado dėl nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju MB 3D Statyba kaip statinio valdytojas ir rangovas, atsikirsdama būtent ir rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kad dėl žalos yra atsakingas ieškovės darbuotojas, t. y. pats nukentėjusysis.
58. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisinio ieškinio pagrindo nurodymas teismui nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Pirmosios instancijos teismas ex officio pasirinko teisinį ieškinio pagrindą ir taikė CK 6.266 straipsnį, t. y. griežtosios civilinės atsakomybės normas, kurios reguliuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal byloje esančius faktinius duomenis buvo identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris siejo ginčo šalis, ir iš jo kylančią ieškovės reikalavimo ir atsakovės atsikirtimų teisę. Dėl aukščiau nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, kad atsakovei nebuvo aišku nuo kurio reikalavimo gintis ir dėl to buvo neužtikrintas ir pažeistas šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai.
Dėl deliktinės atsakomybės subjektų ir jos taikymo apimties
59. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl kilusios žalos iš dalies yra atsakingas ir ieškovės UAB „Aragela“ darbuotojas, kadangi nebuvo nustatytas jo didelis neatsargumas. Atsakovė apeliaciniame skunde priešingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog vairuotojas turėjo atsisakyti važiuoti tokiu pravažiavimu, nes tokiu būdu būtų galėjęs išvengti kilusių, neigiamų pasekmių, nepagrįstai dėl kilusio įvykio nepripažino atsakingu visa apimtimi ieškovės UAB „Aragela“ vairuotojo A. M.. Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, o nenustačius pagrindinio deliktinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų, tolimesnis deliktinės atsakomybės taikymo procesas turėjo baigtis.
60. Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms statinio savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo taip pat negali būti aiškinama atskirai nuo joje išvardytų žalos padarymo būdų. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005).
61. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nustatyta, jog ieškovės transporto priemonė MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama A. M., buvo apgadinta eismo įvykio metu, įvykusiu gabenant krovinį statybvietėje, kurioje už vykdomus darbus yra atsakinga atsakovė.
62. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė MB 3D Statyba nuo 2018 m. liepos 25 d., kai perdavimo–priėmimo aktu buvo perduota statybvietė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), turėjo statybvietės valdymo teisę ir tapo atsakinga už statybvietę ir jos prieigas (DOK-4117, priedas Nr. 2). Rangos sutarties ir perdavimo–priėmimo akto pagrindu atsakovė MB 3D Statyba įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus – įrengti aikštelę. Atsakovė MB 3D Statyba yra statinio valdytoja ir atsakomybės už statinį subjektas. Ji buvo įgijusi teisinę pareigą valdyti ir rūpintis tinkama įrenginėjamos aikštelės priežiūra. Iš byloje esančių fotonuotraukų (CBP-22941, DOK-41268, DOK-155467) matyti, kad įrenginėjamos aikštelės kairėje pusėje buvo kelias, kuriuo buvo gabenamos atsijos iki išpylimo vietos, dešinėje – rūsio tunelis, kurio viršus iš dalies buvo uždengtas perdangomis. Iškasos šlaitas įvykio metu buvo nesandariai sutvirtintas šoninėmis plokštėmis, o artėjant prie išpylimo vietos – plokštės, sutvirtinančios šlaitą, buvo nuimtos. Akivaizdu, kad ant tokios konstrukcijos statinio – viršutinio iškasos, kurios šlaitas buvo nesandariai sutvirtintas arba visai nesutvirtintas, krašto buvo pavojinga važiuoti sunkiasvoriai transporto priemonei su kroviniu. Atsižvelgiant į sunkiasvorės transporto priemonės su kroviniu apkrovos poveikį į gruntą, tokios nesutvirtintos iškasos viršutinis kraštas nuo svorio susmuko ir dėl to savivartis nuslydo nuo šlaito, apvirto ir buvo apgadintas. Į bylą pateiktose fotonuotraukose nėra užfiksuota jokių draudžiamųjų, įspėjamųjų ženklų, apibrėžiančių apsauginį ruožą prie viršutinio iškasos krašto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrenginėjamos aikštelės valdytojas žalos atsiradimo metu buvo atsakingas už tokios techninės būklės statinį, jam darė ūkinį bei fizinį poveikį, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatydamas statinio su trūkumais valdymo faktą, žalos faktą ir priežastinį ryšį, nenustatydamas neteisėtų veiksmų ir kaltės, nustatė, kad už įvykį statybvietėje atsakinga yra atsakovė.
63. Konstatavus deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas CK 6.266 straipsnio pagrindu, neaktualūs ir nenagrinėjami atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai dėl 2017 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 03/01/2016 11.3. punkto sąlygos, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Energo LT“ atsako už jam patikėtos technikos sugadinimą ar joms padarytą žalą, jei tai atsitiktų dėl pirkėjo kaltės arba veiksnių, priklausančių nuo pirkėjo sudarytų sąlygų. Be šios nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados, papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2017 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 03/01/2016 atsakovė įrodinėja, kad ji nereguliuoja tarp ieškovės UAB „Aragela“ ir trečiojo asmens UAB „Aragela“ transporto priemonių nuomos teisinių santykių ir kad, tuo pačių, bet jau priešingai, pagal šią sutartį trečiasis asmuo UAB „Energo LT“ atsakingas už transporto priemonei padarytą žalą. Tokia atsakovės gynybinė pozicija yra itin prieštaringa ir nenuosekli. Dėl 2017 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 03/01/2016 įtakos teisinių santykių kvalifikavimui teisėjų kolegija jau pasisakė nutarties 48 punkte.
64. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kitaip nei žalą padariusio asmens, nukentėjusiojo kaltė nepreziumuojama, ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo.
65. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovės darbuotojo trečiojo asmens A. M. neatsargumas, nepakankamas kaip vairuotojo rūpestingumas prisidėjo prie kilusios žalos dydžio 10 procentų. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovo vairuotojo A. M. didelio neatsargumo, nemotyvavo jo ir apskritai neanalizavo.
66. Bylos duomenimis nustatyta, kad prie viršutinio iškasos krašto nebuvo apibrėžiančių apsauginį ruožą įspėjamųjų ženklų. Vairuotojas A. M. važiavo prie viršutinio iškasos krašto apytikriu 1,8 – 1,9 m atstumu su atsijų krovinių (el. b. t. 3, b. l. 90). Apklaustas liudytoju vairuotojas A. M. parodė (2021 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas: 3:24:58 – 3:56:42), kad jis turi visų kategorijų teises, profesionalo nuo 1980 metų. Pagrinde veža krovinius į statybos aikšteles. Neprisimena, ar yra supažindintas su saugos taisyklėmis, su atstumu nuo sankasos krašto. Atvažiavus išversti krovinio pravažiavimas neatrodė saugus, bet jam parodė, kad jau buvo vežta, atstumas nuo sankasos krašto buvo normalus. Tai, kad nebuvo žymėjimų kur važiuoti, atrodė normalu, nes tokie žymėjimai būna tik didelėse įmonėse. Apklaustas kaip trečiasis asmuo vairuotojas A. M. teigė (2023 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas: 00:45:17 – 01:09:23), kad pravažiavimas jo vertinimu buvo saugus. Apklaustas liudytoju UAB „Aragela“ transporto vadovas M. Z. parodė(2021 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas: 1:45:22 – 3:24:58), kad UAB „Aragala“ vairuotojai krovinius į statybvietes veža kiekvieną dieną, jie visi supažindinti su visais saugos darbe aktais.
67. 2000 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo Nr. 346 „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“ 26 punkte numatyta, kad statybines mašinas ir transporto priemones leidžiama pastatyti, jomis dirbti arba važiuoti šalia iškasų (duobių, tranšėjų, griovių ir kt.) su nesutvirtintais šlaitais tokiu atstumu, koks nurodytas statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte. Kai statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte nėra nurodytų atstumų, rekomenduojamas minimalus atstumas nuo iškasų šlaito krašto iki artimiausios statybinės mašinos atramos ar transporto priemonės nustatomas pagal 1 lentelę. Parenkant atstumą, būtina įvertinti krovinio ir statybinės mašinos ar transporto priemonės masę. Pagal lentelę esant iškasos gyliui 2 m., atstumas nuo iškasos šlaito krašto iki artimiausios mašinos atramos, kai gruntas: priesmėlis – 2,40 m., priemolis – 2,00 m.
68. Iš pateiktų fotonuotraukų (CBP-22941) matyti, kad gruntas buvo tarpinės sudėties, dėl to atstumas, neįvertinus krovinio ir transporto priemonės masės, nuo iškasos šlaito krašto iki artimiausios mašinos atramos turėjo būti ne mažesnis kaip 2,00 m. Atitinkamai, įvertinus tai, kad buvo vežamos atsijos ir jas vežė sunkiasvorė transporto priemonė, atstumas nuo iškasos šlaito krašto iki artimiausios mašinos atramos turėjo būti dar didesnis. Taigi, vairuotojas A. M. nesilaikė saugaus atstumo ir atsižvelgiant į apkrovos poveikį į gruntą, savivartis nuslydo nuo šlaito, apvirto ir buvo apgadintas. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina liudytoju apklaustas vairuotojas A. M. (2021 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas: 3:24:58 – 3:56:42), kuris parodė, jog du kartus gruntą nuvežė ir išvertė, o trečią kartą neišlaikė šlaitas, mašina nučiuožė ir apvirto. Prieš jį vežė 7-8 mašinos, jis važiavo tomis pačiomis vėžėmis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kad mažas atstumas nuo iškasos šlaito ir pastato sienos neleido vairuotojui pasirinkti kitokio atstumo. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų (CBP-22941) matyti, kad važiuojamoji kelio dalis per visą savo plotį ir kelkraščiai iš abiejų pusių leido laisvai judėti vienai sunkiasvoriai transporto priemonei ir pasirinkti kitą atstumą nuo iškasos krašto, nei pasirinko vairuotojas A. M..
69. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, pagal kurį trečiasis asmuo A. M. būdamas vairuotojas profesionalas ir turintis daugiau nei 28 metų stažą, vertindamas pravažiavimą kaip nesaugu, turėjo atsisakyti važiuoti tokiu pravažiavimu, tokiu būdu būtų galėjęs išvengti kilusių, neigiamų pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pakeisti trečiojo asmens A. M. parodymai vertintini kaip gynybinė trečiojo asmens pozicija. Kadangi įtraukus asmenį į bylą trečiuoju asmeniu šios civilinės bylos baigtis gali turėti įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, teisėjų kolegijos vertinimu, parodymų prieštaringumui turėjo įtakos procesine asmens padėtis.
70. Nukentėjusiojo kaltė, reikalinga taikyti nuostolių paskirstymo principui, turi pasireikšti kaip didesnio laipsnio atidumo ir rūpestingumo neužtikrinimas (didelis neatsargumas), o ne kaip paprastas neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vairuotojui profesionalui yra keliami didesni rūpestingumo, atidumo ir saugumo reikalavimai. Trečiojo asmens A. M. saugumo sąlygų: leidžiamo atstumo nuo iškasų šlaito krašto iki artimiausios statybinės mašinos atramos, įskaitant krovinio ir transporto priemonės masės, kelio sąlygų – iškasos nestabilumo, važiavimo tomis pačiomis provėžomis neįvertinimas yra traktuojamas kaip didelis neatsargumas.
71. Nors pirmosios instancijos teismas savo išvadoje dėl vairuotojo neatsargumo nepaminėjo žodžio „didelis“, negalima laikyti, kad nebuvo nustatytas didelis neatsargumas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, kuris taikomas nustačius tik paties nukentėjusio asmens didelį neatsargumą ir šioms normos taikyti nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurias aptarė savos sprendime. Formalus žodžio „didelis“ nenurodymas negali būti vertinamas kaip teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių nenustatymas.
72. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas klausimą dėl ieškovės vairuotojo A. M. atsakomybės pirmosios instancijos teismas atskleidė reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių esmę ir teisingai nustatė, kad vairuotojo veiksmai prisidėjo prie kilusios žalos dydžio 10 procentų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu iškasa būtų buvusi stabiliai sutvirtinta šoninėmis plokštėmis, tokie vairuotojo veiksmai būtų galėję prisidėti tik prie statinio konstrukcijų – šoninių plokščių destabilizavimo.
Dėl negautų pajamų
73. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-596-480/2022 išvada, išdėstyta 33 punkte, kad sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamas prekių ar paslaugų teikimas, tačiau nagrinėjamos bylos atveju ji savaime nepatvirtina fakto, jog transporto priemonė buvo remontuojama iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., o kitų įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti į bylą nėra pateikta ir nepriteisė 2 152,93 Eur pajamų ieškovui dėl savivarčio prastovos remonto metu, trukusio nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.
74. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą (mano pastaba: faktą), dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012. Taip pat žr. 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).
75. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui.
76. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, kad paprastai automobilių remontą pažyminčios PVM sąskaitos - faktūros pateikiamos baigus automobilių remontą, kruopščiai ir tiksliai apskaičiavus visus atliktus darbus, pakeistus ar suremontuotus automobilio mazgus ar detales, todėl PVM sąskaita-faktūra Nr. SK 00004334 privalo būti įvertinta kaip ne tik apskaitos, bet ir visus atliktus darbus laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. fiksuojantis finansinės apskaitos dokumentus.
77. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 2BE-45 Dėl transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo 11.3. papunktyje numatyta, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką, kurioje turi būti užsakymo priėmimo data ir numatomas įvykdymo terminas. 12 punkte numatyta, kad užsakymo paraiška užpildoma dviem egzemplioriais, vienas egzempliorius lieka transporto priemonės valdytojui, kitas – techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui. 16 punkte numatyta, kad jeigu transporto priemonės valdytojas palieka transporto priemonę, kad būtų suteikta techninio aptarnavimo ir remonto paslauga, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo kartu su užsakymo paraiška turi įforminti transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktą. Priėmimo–perdavimo aktas įforminamas dviem egzemplioriais. Priėmimo–perdavimo akto vienas egzempliorius atiduodamas transporto priemonės valdytojui, kitas lieka techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui. 17 punkte numatyta, kad suteikus transporto priemonės techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą ir grąžinus transporto priemonę transporto priemonės valdytojui, pastarajam įvertinus transporto priemonės komplektiškumą, matomus išorinius ir vidinius (salono) pažeidimus ir defektus, ant dviejų priėmimo–perdavimo aktų pakartotinai pasirašo transporto priemonės valdytojas, patvirtindamas, kad neturi pretenzijų. Vieną egzempliorių pasilieka transporto priemonės valdytojas, kitas lieka techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui. Užsakymo paraiška ir priėmimo–perdavimo aktas gali būti įforminami vienu dokumentu. 24 punkte numatyta, kad priimdamas apmokėjimą iš transporto priemonės valdytojo už suteiktas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo privalo išrašyti sąskaitą ar išduoti kasos kvitą arba kitokį pinigų mokėjimo dokumentą.
78. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad PVM sąskaita-faktūra Nr. SK 00004334 yra tik ūkinę finansinę operaciją patvirtinantis dokumentas, bet negali būti vertinamas kaip užsakymo paraiška ir (arba) priėmimo–perdavimo aktas, kuriuose atsispindi transporto priemonės remonto laikotarpis. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų remonto laikotarpiui nustatyti. Kadangi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė netiesioginių nuostolių realumo, t. y. kad transporto priemonės buvo remontuojama būtent nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra nepagrįstas.
79. Teisėjų kolegijos vertinimu į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantų apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
Dėl procesinės bylos baigties
80. Apibendrindama nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo patenkintas iš dalies, t. y. nustatyta, kad dėl žalos 90 proc. yra atsakinga atsakovė, o 10 proc. ieškovė, yra tesėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
81. Kadangi abu apeliaciniai skundai buvo atmesti, prašymai priteisti iš priešingos šalies su skundų parengimu susijusias išlaidas atmetami (CPK 93 straipsnis). Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 420,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš priešingos šalies (DOK-22355). Atsakovė prašymo priteisti išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nepateikė. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 959,5 Eur × 1,3 = 2 547,35 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 420,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos 3D Statyba, juridinio asmens kodas 303054682, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aragela“, juridinio asmens kodas 303825377, 420,00 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Simona Dementavičienė
Anita Sereikienė
Agnė Vyliaudaitė