Civilinė byla Nr. 2S-1071-464/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 99.1.2.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
kolegijos
teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Petro Jaržemskio,
kolegijos posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. P. atskirąjį skundą
dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties,
priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį
atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo, sprendžiant atsakovo
G. P. priešieškinio priėmimo klausimą, išvadą byloje
teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių
reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n
u s t a t ė:
ieškovė A. P. 2010-02-01
kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (b.l.1-7,
54-61) prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio G. P. kaltės
bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Atsakovas G. P. 2010-03-15 pateikė teismui priešieškinį dėl santuokos
nutraukimo (b.l. 92-99) ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, kartu
pateikdamas prašymą (b.l. 100) atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies,
viršijančios 1000 Lt. Savo prašymą motyvavo tuo, jog žyminio mokesčio negali
apmokėti dėl sunkios materialinės padėties. Nurodė, jog dirba UAB „Algama“, tačiau
nuo 2010-01-01 gauna mažesnį darbo užmokestį – 2522,90 Lt per mėnesį ir
kiekvieną mėnesį moka nepilnamečių dukterų gyvybės draudimą – už G. P. gyvybės draudimą – 58 Lt per mėnesį, už G.
P. – po 87,01 Lt per mėnesį, dengia kreditorinius įsipareigojimus Vilniaus
savivaldybei ir AB DnB NORD bankui. Taip pat nurodo, kad kiekvieną mėnesį
gaunamas lėšas skiria būtiniems asmeninimas poreikiams tenkinti –
prasimaitinti, transporto išlaidoms, sveikatos sutrikimų profilaktikai,
procedūroms, vaistams, taip pat mokesčiams už gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėti, kuriame faktiškai
daugiau nei metus gyvena ieškovė su nepilnametėmis dukterimis, bei už motinos
butą (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su ja gyvena. Motinai J. P. yra nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis,
dėl to remia ją finansiškai. Tvirtina, jog be darbo užmokesčio jokių kitų
pajamų negauna, todėl neišgali sumokėti likusios žyminio mokesčio
dalies.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-03-16
nutartimi šio prašymo netenkino bei įpareigojo atsakovą G. P. per
septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos sumokėti likusią nesumokėtą dalį
žyminio mokesčio, nurodydamas, jog teismo nustatytu laiku neįvykdžius teismo
įpareigojimo, priešieškinio pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžinas jį
padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo
pateiktus įrodymus, konstatavo, jog atleisti atsakovą nuo dalies žyminio
mokesčio sumokėjimo nėra pagrindo, todėl už priešieškinį, kurio kaina yra 454
666,67 Lt, atsakovas privalo sumokėti 7000 Lt plius 1 proc. nuo ieškinio sumos,
viršijančios tris šimtus tūkstančių litų.
Atsakovas G. P. 2010-03-23
pateikė teismui naują prašymą atidėti likusios dalies žyminio mokesčio
sumokėjimą iki sprendimo šioje byloje priėmimo (b.l. 155-156), kadangi dėl
sunkios materialinės padėties sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio negali. Be
to, ką nurodė pateikdamas prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, pažymi, kad
šiuo metu moka abiejų dukterų laikiną išlaikymą po 800 Lt per mėnesį,
patikslino, jog kreditoriniams įsipareigojimas Vilniaus m. savivaldybei
padengti moka 1460 Lt per metus, AB DnB NORD bankui – po 600-700 Lt per mėnesį,
taip pat sumoka metinį 117 Lt privalomojo turto draudimo ir 226 Lt žemės
mokesčius. Tvirtino, jog atsižvelgiant į turimas išlaidas ir jo sumažėjusias
pajamas, kurių pakanka tik vaikų išlaikymui ir būtiniausiems savo paties poreikiams
patenkinti, akivaizdu, jog šiuo metu likusios žyminio mokesčio dalies jis
sumokėti negali, nes jokių kitų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, negauna,
santaupų, ką patvirtina pridedamos pažymos iš bankų, neturi.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-03-25
nutartimi (b.l. 163) atsakovo G. P. prašymą dėl žyminio
mokesčio atidėjimo atmetė bei nustatė jam terminą iki 2010-04-06 sumokėti
likusią nesumokėtą žyminio mokesčio dalį. Pirmosios instancijos teismas nurodė,
kad savo ankstesne, t.y. 2010-03-16 nutartimi jau įvertino atsakovo turtinę
padėtį ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovas gauna pastovias pajamas, nuosavybės
teise turi kelis nekilnojamojo turto objektus, pagrindo teigti, kad jo turtinė
padėtis yra tiek sunki, kad jis neįstengtų sumokėti įstatymo nustatyto žyminio
mokesčio, nenustatė. Naujų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų
padaryti priešingą išvadą, atsakovas nenurodė ir nepateikė.
Atsakovas G. P. atskiruoju
skundu (b.l. 166-167) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo
25010-03-25 nutartį kaip akivaizdžiai prieštaraujančią teisingumo, sąžiningumo
ir protingumo principams ir išspręsti klausimą iš esmės. Aplinkybių, kurios
buvo išdėstytos prašymuose atleisti nuo žyminio mokesčio bei žyminį mokestį
atidėti, pagrindu tvirtina, kad likusios žyminio mokesčio dalies šiuo metu
sumokėti jis neturi galimybės, kadangi jokių kitų pajamų, išskyrus darbo
užmokestį, negauna, bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto,
kol jis nėra padalintas, taip pat realizuoti negali, t.y. teismui pateikė visus
rašytinius įrodymus, jog nėra finansiškai pajėgus per septynias dienas nuo
nutarties gavimo sumokėti 8546,66 Lt žyminio mokesčio. Pažymi, jog asmens
turtinė padėtis ir galimybės sumokėti žyminį mokestį negali apriboti asmens
teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista
ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl realiai
neįvertinus jo sunkios finansinės padėties ir nepatenkinus prašymo atidėti
žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo šioje byloje, jam bus atimta
galimybė naudotis teismine gynyba.
Atskirasis
skundas tenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo
nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik
atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo
argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino
aplinkybes, susijusias su priešieškinio priėmimo santuokos nutraukimo byloje
sąlygomis, apelianto turtinės padėties įvertinimu ir žyminio mokesčio instituto
taikymu, dėl to netinkamai pritaikė procesines teisės normas,
reglamentuojančias pagrindus atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Tokiu atveju skundžiama
nutartis yra naikintina, o atsakovo prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo
spręstinas iš esmės.
Pagal CPK 5
str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka
kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba
įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti
aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet
kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis
įstatyme numatytų ieškinio/priešieškinio pareiškimo formos ir turinio
reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma
kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga,
vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme
numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
Apeliantas
savo skunde kelia CPK normų, nustatančių žyminio mokesčio atidėjimą (CPK 84
str.), netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimą, nesutikdamas su pirmosios
instancijos teismo nutartimi, kuria teismas, nustatydamas jam 7 (septynių)
dienų terminą priešieškinio pareiškimo trūkumams pašalinti, įpareigojo sumokėti
8546,66 Lt žyminį mokestį už priešieškinio pareiškimą.
Nagrinėjamoje
byloje atsakovas pateikė teismui priešieškinį, t.y. pareiškė ieškinį ieškovei
jau vykstančiame procese dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos
nutraukimu susijusių klausimų (b.l. 92-99). Pareiškiant priešieškinį taikomos
visos bendros ieškinio pareiškimo taisyklės. Kitaip tariant, pareikšti
priešieškinį galima tik esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo
jos įgyvendinimo sąlygoms (CPK 111 str., 135 str., 137 str.). Viena tinkamo
kreipimosi į teismą įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo
nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme
numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str., 115
str., 135 str. 2 d., 138 str.). Kita vertus, ekonominės aplinkybės, t.y. asmenų
tuo laikotarpiu, kai reikia atlikti šį procesinį veiksmą – paduoti ieškinį/priešieškinį
– neišgalėjimas sumokėti įstatymu nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumos,
negali tapti kliūtimi realizuoti jų teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos,
juo labiau, kuomet egzistuoja žyminio mokesčio atidėjimo sąlygos (CPK 84
str.).
Kaip minėta, apeliantas
nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, atsisakius taikyti CPK 84
str. nuostatas, prašydamas atidėti ir likusios dalies žyminio mokesčio, nuo
kurios mokėjimo jis ankstesne nutartimi (b.l. 100) nebuvo atleistas, sumokėjimą
iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Atskirojo skundo pagrindą sudaro
argumentai dėl netinkamo ieškovo turtinės padėties įvertinimo. Kolegija pažymi,
kad tuo atveju, jeigu asmens turtinė padėtis nagrinėjamu momentu yra gana
komplikuota, bet yra duomenų, rodančių, jog artimiausiu laiku jo turtinė būklė
gali iš esmės pagerėti, pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus
(sukaups) reikiamą pinigų sumą iš nuolatinių pajamų šaltinio, iš disponavimo
turtu ir pan., žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas. Šios nuostatos
tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui,
kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi
galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal
byloje esančias duomenis yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį
mokestį per ilgesnį laikotarpį.
Apeliantas savo prašymui atidėti jam žyminio mokesčio dalies – 7546,66
Lt už pareikštą priešieškinį sumokėjimą pagrįsti pateikia rašytinius įrodymus,
patvirtinančius gaunamų pajamų dydį, kurias kreipimosi į teismą metu sudarė tik
gaunamas darbo užmokestis – 2522,90 Lt per mėnesį (b.l. 107, 108), taip pat
nurodė savo išlaidas: mokamą dukterų laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienai
dukrai per mėnesį (b.l. 63), dukterų gyvybės draudimą – 145,01 Lt, dengiamus kreditoriniai
įsipareigojimus Vilniaus m. savivaldybei – 1460 Lt per metus, AB DnB NORD
bankui – po 600-700 Lt per mėnesį, mokamus metinius 117 Lt privalomojo turto
draudimo ir 226 Lt žemės mokesčius (b.l.129-131), teigdamas, kad likusi darbo
užmokesčio dalis skiriama būtiniems asmeninimas poreikiams tenkinti, komunaliniams
mokesčiams už gyvenamąjį namą, esantį (duomenys
neskelbtini) bei butą (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas
šiuo metu gyvena su savo motina, sumokėti bei motinai, kuriai yra nustatytas
vidutinis specialiųjų poreikių lygis, teikiamai finansinei paramai teikti (b.l.
109). Kartu su atskiruoju skundu pateiktos pažymos patvirtina, kad santaupų
bankuose apeliantas neturi (b.l. 157-161).
Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto į bylą pateikti jo materialinę
padėtį patvirtinantys įrodymai konstatuoti, kad šiuo metu jo gaunamos pajamos
leidžia jam per pirmosios instancijos teismo nustatytą 7 (septynių) dienų
terminą sumokėti likusią dalį – 7546,66 Lt žyminio mokesčio, prielaidų
nesudaro. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo pripažintos aplinkybės, kad
atsakovas gauna pastovias pajamas ir nuosavybės teise turi kelis nekilnojamojo
turto objektus, įvertinus kiekvieną mėnesį jo patiriamas išlaidas bei tai, kad
nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypas bei gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiems proceso šalims (b.l. 148-149), ir
gali būti realizuoti tik šį turtą padalinus, atsakovo turtinės padėties
stabilumo ir galimybių iš karto sumokėti daugiau nei pusaštunto tūstančio
žyminio mokesčio nepatvirtina.
Antra vertus, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kilusio ginčo pobūdį.
Pareiškiant reikalavimą nutraukti santuoką, kitus su jos nutraukimu susijusius
klausimus (vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas, turto - tiek aktyvo, tiek pasyvo,
t.y. skolinių įsipareigojimų padalijimas) privalu išspręsti toje pačioje byloje
(CPK 382 str.). Priimtina domėn ir tai, kad vienas iš pagrindų priešieškiniui
priimti yra pradinio ieškinio reikalavimo įskaitymas, o nagrinėjamos bylos
atveju – laikantis bendrųjų ir šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų
(CK 1.2 str., 1.5 str., 3.3 str.) teisingai padalinti bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausantį turtą.
Be to, civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo neinicijavusio
sutuoktinio pozicija dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo
ir nekilnojamojo turto padalijimo būdo bei proporcijų taip pat galėtų būti
išdėstyta ir atsiliepime į ieškinį (CPK 142 str. 1 d.), kuris žyminiu mokesčiu
iš viso nėra apmokestinamas. Tačiau žyminis mokestis bet kuriuo atveju (tiek
antrajam sutuoktiniui pareiškus savarankiškus reikalavimus priešieškinio
procesine forma, tiek išdėstant savo pageidavimus dėl turto padalijimo
atsiliepime į ieškinį) yra priteisiamas iš kiekvieno sutuoktinio teismo
sprendimu tokį ginčą išsprendus, apskaičiuojant jį nuo kiekvienam sutuoktiniui
priteisiamo nuosavybėn turto vertės pagal CPK 85 str.1 d. ir 93 str. nustatytas
taisykles.
Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų
kolegija pripažįsta, kad atsakovo į bylą pateiktų duomenų pakanka iki bylos
išnagrinėjimo apeliantui atidėti likusios nesumokėtos 7546,66 Lt dalies
žyminio mokesčio už priešieškinyje pareikštus turtinius reikalavimus sumokėjimą (CPK 84 str.), tokiu būdu
palengvinant subjektinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Atsižvelgiant
į tai, žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus sumokėjimas atidėtinas iki
sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo.
Vadovaudamasi
CPK 336 str., 337 str. 2 p., kolegija
n
u t a r ė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti
ir atidėti atsakovui žyminio mokesčio dalies – 7546,66 Lt sumokėjimą iki
sprendimo (nutarties) pirmosios instancijos teisme priėmimo.
Kolegijos
pirmininkė Dalia Kačinskienė
Teisėjai Tatjana
Žukauskienė
Petras Jaržemskis