Administracinė byla Nr. eI-1910-394/2017
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01228-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 21. 2; 55.1.1; 55.1.3
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,
sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,
dalyvaujant pareiškėjai J. J. ir jos atstovėms advokatei G. G. ir advokato padėjėjai D. B.,
dalyvaujant atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui J. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėja J. J. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. A2-317P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ ir iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovės paaiškino, jog nesutinka su skundžiamu Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A2-317P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ (toliau – įsakymas), mano, kad jis priimtas nepagrįstai. Pareiškėja paaiškino, jog ji 2017 m. vasario 3 d. gavo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodoma, jog yra duomenų, kad pareiškėja yra galimai padariusi tarnybinį nusižengimą, t. y. 2017 m. sausio 23 d. nesusipažino su jai 2017 m. sausio 17 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos naudojamoje duomenų valdymo sistemoje (toliau – DVS) nukreiptu ir vizuotu raštu „Dėl informacijos pateikimo 2016 m. konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms parengti“ ir tą pačią darbo dieną, t. y. 2017 m. sausio 17 d., nevizavo minėto rašto Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai, o raštą vizavo tik 2017 m. sausio 23 d. Pareiškėja 2017 m. gegužės 9 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog tarnybinio nusižengimo nepadarė. Paaiškinime pareiškėja patikslino, jog su 2017 m. sausio 17 d. jai vizuotu raštu susipažino 2017 m. sausio 23 d. todėl, kad iki to momento DVS sistemoje nebuvo matomo įrašo apie naujai gautą dokumentą ir užduotį. Dėl techninių DVS veikimo trikdžių pareiškėja negalėjo tinkamai matyti nukreipto dokumento ir su juo susipažinti, nes prisijungus prie DVS buvo įrašas „Įrašų nėra“. Pareiškėja tik 2017 m. sausio 23 d. pamatė, jog jai yra nukreiptas raštas ir iškart susipažinusi su juo nukreipė vykdymui pavaldžiam Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriui. Taigi pareiškėja nepadarė neteisėtų veiksmų, kadangi pavėlavo ne dėl savo kaltų veiksmų, o dėl DVS techninių trikdžių. 2017 m. gegužės 26 d. komisija, atliekanti tarnybinį tyrimą, pateikė išvadą „Dėl Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. tarnybinio nusižengimo“. Komisija išvadoje nurodė, kad pareiškėja dėl savo kaltės nepastebėjo jai nukreipto rašto; tyrimo metu nenustatyta objektyvių nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių ir aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios susipažinti su nukreiptu dokumentu; pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą neveikimu; jos kalta veika pasireiškė aplaidumu, nes ji numatė, kad neveikimas gali sukelti neigiamas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Komisija rekomendavo pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. 2017 m. liepos 17 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą, kuriuo pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Tarnybinė nuobauda motyvuojama tuo, jog pareiškėjos veiksmuose kartojasi pareigų, funkcijų, darbų neatlikimo faktai, jie įgauna sisteminį pobūdį; aplaidus pareiškėjos funkcijų vykdymas sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. nebuvo užtikrintas savalaikis departamento funkcijų įgyvendinimas, buvo gaištamas kitų darbuotojų laikas siekiant pašalinti padarytą pažeidimą. Tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai, nesant jos neteisėtų kaltų veiksmų, taigi nesant tarnybinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji neva nesusipažino su 2017 m. sausio 17 d. jai nukreiptu dokumentu ir tą pačią darbo dieną nevizavo jo Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai. Raseinių rajono savivaldybės administracijoje dokumentų valdymas vyksta per informacinę sistemą DVS, kurios naudojimo tvarka reglamentuota Dokumentų valdymo sistemos naudojimo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Aprašo 63 punkte nurodyta, jog užregistruoti ir paskirstyti pagal vadovybės kuruojamus struktūrinius padalinius ir sritis dokumentai perduodami adresatams. Savivaldybės vadovybė, Savivaldybės padalinių vadovai gautus ir siunčiamus dokumentais vizuoja ISA DVS (ir, jei reikia, popieriniame dokumento variante), paskiria vykdytojus, užduotis, nustato užduočių vykdymo terminus ir kontrolės tipą tą pačią darbo dieną, o didelės apimties dokumentus – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. 7 punktas numato, kad visi Savivaldybės darbuotojai, esantys darbo vietoje, privalo ne rečiau kaip 2 kartus per dieną (iki pietų ir po pietų) prisijungti prie ISA DVS ir susipažinti su jiems skirtais dokumentais ar užduotimis; 77 punktas – susipažinimo ISA DVS faktu laikomas dokumento kortelės viršuje mygtuko „Susipažinau“ paspaudimas. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, padalinio vadovas, gavęs jam nukreiptą dokumentą ar užduotį, turi susipažinti su šiuo dokumentu ir tą pačią dieną, kai gavo dokumentą, jį vizuoti vykdytojams. Taigi esminis šios pareigos įvykdymo momentas yra dokumento gavimas. Kaip nurodė pareiškėja atsakovui pateiktame paaiškinime, 2017 m. sausio 17 d. jai perduotą dokumentą gavo tik 2017 m. sausio 23 d. Tą pačią darbo dieną, t. y. 2017 m. sausio 23 d., pareiškėja gautą dokumentą vizavo Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai. Pavėluotas dokumento gavimas nebuvo sąlygotas pareiškėjos kaltų veiksmų, neatsargumo ar aplaidumo, kaip įvardijo atsakovas. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. buvo įdiegta naujos versijos DVS. Nauja DVS sistema sukėlė pakankamai daug problemų ir nepatogumų visiems darbuotojams. Jų pastabos ne vieną kartą išsakytos padalinių vadovų pasitarimuose. Atsižvelgiant į pastabas sistema buvo nuolat taisoma ir pritaikoma kuo sklandesniam darbui. Tai liudija ir pakankamai ilgas perėjimo nuo darbo su senąja DVS sistema prie darbo su naująja DVS sistema laikotarpis. Iš pradžių jis buvo numatytas 3 mėnesių trukmės, t. y. iki birželio 1 d., tačiau vėliau, atsižvelgus į kylančias problemas, DVS įdiegimo trukdžius ir darbuotojų pageidavimus, šis laikotarpis buvo pratęstas iki 9 mėn. Nuo 2017 m. sausio 1 d. išjungus senąją DVS versiją, ėmė dar labiau ryškėti kai kurios tobulintinos naujos sistemos veikimo sritys ir trukdžiai. Vienas iš tokių DVS veikimo nesklandumų yra tai, kad paspaudus ant žymos „Peržiūrėti naujus“ arba „Susipažinti“ iš karto atsiranda užrašas „Įrašų nėra“. Jokių kitų užrašų ar ikonų, reiškiančių, jog paieškos procesas dar vykdomas, nerodoma. Šį faktą patvirtina ir Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjas komisijos išvadoje. Toks naujosios DVS versijos veikimo techninis trikdis lėmė, jog pareiškėja, tikrindama DVS, negalėjo iš karto pamatyti, kad yra gautas naujas dokumentas, taigi jo negavo tuo pačiu laiku, kai jis buvo perduotas. Pareiškėja, vadovaudamasi Aprašu, būdama darbo vietoje prie DVS prisijungia mažiausiai po 4–5 kartus, tačiau būtent dėl šio aukščiau nurodyto DVS trūkumo jai skirto dokumento DVS nerodė, taigi pareiškėja jo negavo laiku. Atsakovo teiginys, jog pareiškėja gali visus paskirtus dokumentus matyti M/K paskyroje, nėra tikslus, kadangi šioje paskyroje dokumentai būna išsidėstę pakankamai padrikai. Jei norima pamatyti juos aiškiai, reikalinga išfiltruoti pagal kurį nors požymį, pavyzdžiui, pagal registrus, pagal registracijos datą, pagal įvykdymo datą arba pagal perdavimo būdą. Senoje DVS versijoje iškart matydavosi nuoroda, jog dokumentas yra nukreiptas kaip pagrindiniam vykdytojui arba nepagrindiniam vykdytojui. Dabar ši informacija pamatoma tik tada, kai dokumentas atsiverčiamas peržiūrėjimui. Nauja DVS versija iki šiol vis dar neveikia sklandžiai. Tiek pareiškėja, tiek kiti darbuotojai nuolat susiduria su DVS naudojimo techniniais nesklandumais. Tai įrodo tiek pareiškėjos asmeninis susirašinėjimas su Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vedėju, tiek bendrų visiems darbuotojams laiškų siuntimas aiškinant, kaip reikia dirbti su naująja sistema ir kokie trikdžiai turi būti pašalinti. DVS sukurta tam, kad įstaigos darbuotojai galėtų visus gaunamus ir siunčiamus dokumentus valdyti informacinėje sistemoje. Atsakovo kaip darbdavio pareiga yra užtikrinti normalias darbo sąlygas, kad darbuotojai galėtų vykdyti savo funkcijas. Nuolat stringanti ir techninių problemų kelianti naujoji DVS versija nesudaro sąlygų tinkamam susipažinimui su gautais dokumentais ir paskirtomis užduotimis. Tačiau tokiu atveju darbdavys turi pasirūpinti šių trūkumų šalinimu, o ne darbuotojo baudimu už informacinės sistemos neveikimą. Todėl komisijos išvada, jog nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių ir aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios jai susipažinti su nukreiptu dokumentu, yra visiškai nepagrįsta. Būtent dėl objektyvių aplinkybių, t. y. DVS naujosios versijos techninių trukdžių, pareiškėjai sistemoje nebuvo rodomas gautas dokumentas, o rodomas įrašas „įrašų nėra”. Net ir palaukus kelias sekundes įrašas nesikeitė, tai suponuoja išvadą, jog nėra naujų gautų dokumentų ar užduočių. Komisijos išvada, jog tuo pačiu laikotarpiu, t. y. 2017 m. sausio mėn., pareiškėjai nekilo kliūčių susipažinti su kitais jai nukreiptais dokumentais, nereiškia, jog pareiškėjos minima techninė kliūtis nėra galima. Tai tiesiog parodo, jog naujoji DVS sistema veikia netinkamai, kadangi vieni gauti dokumentai yra parodomi sistemoje, o kitų dokumentų parodymas stringa. Tuo pačiu tai paneigia atsakovo teiginį, jog pareiškėjos veiksmuose yra sistemingas funkcijų neatlikimas, kadangi akivaizdžiai matyti, jog pareiškėja tinkamai vykdo savo funkcijas, nuolat prisijungia prie DVS, susipažįsta su dokumentais ir juos nukreipia pavaldiems darbuotojams. Pareiškėja savo veiksmais nepažeidė Aprašo 63 punkto, kadangi vos gavusi jai nukreiptą dokumentą, t. y. 2017 m. sausio 23 d., iškart su juo susipažino ir tą pačią darbo dieną vizavo Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai. Pareiškėjos veiksmuose negalima konstatuoti pažeidimo padarymo fakto ir neteisėto elgesio. Komisijos išvadoje nurodyta, jog pareiškėjos kalta veika padaryta dėl aplaidumo. Konstatuojama, jog pareiškėja numatė, kad jos neveikimas, t. y. nesusipažinimas su jai nukreiptu dokumentu, gali sukelti neigiamas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti pareiškėjos kaltę. Pareiškėja negavo dokumento DVS sistemoje, nes dėl techninių nesklandumų sistema rodė užrašą „įrašų nėra“, nors dokumentas jau buvo perduotas pareiškėjai. Taigi šioje situacijoje nėra nei tiesioginės pareiškėjos kaltės, nei neatsargumo ar aplaidumo. Pareiškėja negalėjo numatyti, jog jos susipažinimas su dokumentu 2017 m. sausio 23 d. gali sukelti kokias nors neigiamas pasekmes, nes anksčiau šis dokumentas nebuvo rodomas DVS. Atvirkščiai, pareiškėjos elgesys rodo, jog vos tik pastebėjusi bet kokius DVS sutrikimus, ji kreipdavosi į Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vedėją, prašydama patarimo ir pagalbos. Be to, Komisijos išvadoje teigiama, jog pareiškėjos veiksmai nesukėlė materialinės žalos, tačiau buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nevykdytos imperatyviai reglamentuotos pareigos – sukeltos neigiamos pasekmės, t. y. neužtikrintas tinkamas savivaldybės administracijos duomenų valdymas. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo jau nurodoma, kad aplaidus pareiškėjos funkcijų vykdymas sukėlė šias neigiamas pasekmes – nebuvo užtikrintas savalaikis departamento funkcijų įgyvendinimas, diskredituojamas departamento autoritetas, buvo gaištamas kitų darbuotojų laikas siekiant pašalinti padarytą pažeidimą. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo įvardijamos pareiškėjos neva padaryto nusižengimo pasekmės, kurios nebuvo nei tirtos, nei konstatuotos komisijos išvadoje. Visiškai neaišku, kuo remiantis savivaldybės administracijos direktorius padarė tokias išvadas. Tokie argumentai yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjos veiksmai nesukėlė tų pasekmių, kurios nurodomos įsakyme. Departamento funkcijų įgyvendinimas buvo užtikrintas be jokių trikdžių, informacija 2016 m. konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimui buvo perduota laiku ir tinkamai. Departamento autoritetas taip pat nebuvo diskredituojamas, kadangi visi darbai buvo atlikti ir jokia neigiama informacija apie departamentą nebuvo skleidžiama. Tuo labiau nebuvo gaištamas kitų darbuotojų laikas siekiant pašalinti padarytą pažeidimą. Jokie kiti darbuotojai neatliko pareiškėjos neva netinkamai atliktų pareigų, jokie veiksmai nebuvo atlikti siekiant pašalinti neva padarytą pažeidimą. Todėl ir komisijos išvadoje tokie faktai nekonstatuoti. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nepagrįstai konstatuotos pareiškėjos veiksmų sukeltos neigiamos pasekmės, kadangi tokių pasekmių komisija tyrimo metu nenustatė ir tyrimo išvadoje nekonstatavo. Be to, pareiškėja jau kurį laiką patiria spaudimą iš atsakovo. Pareiškėjai 2017 m. gegužės 10 d. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, su kuria pareiškėja taip pat nesutinka ir jos skyrimą yra apskundusi Šiaulių apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-1565-394/2017). Atsakovo spaudimas pasireiškia ir diskriminaciniu požiūriu dėl atostogų skyrimo ir jų apmokėjimo, skatinamosios išmokos jubiliejaus proga skyrimo, pareiškėjos nušalinimu nuo jos inicijuoto, teikto ir įgyvendinto projekto. Dėl šių atsakovo sprendimų taip pat yra paduotas skundas teismui. Pirmosios tarnybinės nuobaudos skyrimo atveju komisija savo išvadoje rekomendavo pareiškėjai neskirti tarnybinės nuobaudos, kadangi vertino pareiškėjos neva padarytą pažeidimą kaip mažareikšmį. Atsakovas pareiškėjai skyrė vieną iš griežtesnių nuobaudų – papeikimą. Šiuo atveju komisija rekomendavo pareiškėjai skirti pastabą, tačiau atsakovas pareiškėjai vėlgi skyrė papeikimą. Papeikimas nuobaudų hierarchijoje – viena griežtesnių nuobaudų, todėl jos skyrimas turi būti pagrįstas nusižengimų pasekmėmis, nusižengimų aplinkybių visuma, valstybės tarnautojo kalte ir veikla iki nusižengimo padarymo. Be to, su minimu dokumentu, dėl kurio pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda, pavėluotai susipažino ne tik pareiškėja. Iš Dokumento peržiūros kontrolės duomenų matyti, kad su 2017 m. sausio 17 d. perduotu dokumentu vėliau susipažino: R. B. – 2017 m. sausio 19 d. (turėjo susipažinti 2017 m. sausio 18 d.), I. B. – 2017 m. sausio 19 d. (turėjo susipažinti 2017 m. sausio 18 d.), I. J. – 2017 m. sausio 24 d. (turėjo susipažinti 2017 m. sausio 23 d.), J. P. – 2017 m. sausio 31 d. (turėjo susipažinti 2017 m. sausio 18 d.). Tačiau nė vieno iš šių darbuotojų atžvilgiu nepradėtas tarnybinis patikrinimas ir neskirtos tarnybinės nuobaudos, nors atlikti veiksmai savo esme yra analogiški pažeidimui, už kurio neva padarymą nubausta pareiškėja. Šie faktai patvirtina, jog pareiškėjos atžvilgiu yra laikomasi kitokios pozicijos nei kitų darbuotojų ir sprendimai priimami nesivadovaujant lygiateisiškumo, sąžiningumo, teisingumo principais. Be to, pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta 2017 m. liepos 17 d. Komisijos išvadoje konstatuota, kad pažeidimas, už kurio tariamą padarymą pareiškėjai taikyta tarnybinė atsakomybė, padarytas 2017 m. sausio 17 d. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai. Taigi pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta tik paskutinę termino dieną, nors komisijos išvada pateikta dar 2017 m. gegužės 26 d. Tai tik dar kartą parodo, jog šis pareiškėjos neva padarytas pažeidimas nėra vertinamas kaip sukėlęs neigiamas pasekmes ir reikalaujantis tarnybinės atsakomybės taikymo, kadangi sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra priimamas skubotai – paskutinę termino dieną. Pareiškėjos veiksmuose nėra visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, t. y. nėra pažeidimo padarymo fakto, kaltės ir nurodomų neigiamų pasekmių, todėl negalima tarnybinė atsakomybė ir tarnybinės nuobaudos skyrimas.
Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2017 m. sausio 23 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kokybės vadybos
vyriausioji specialistė M. L. pranešimu „Dėl informacijos pateikimo“ informavo atsakovo direktorių apie tai, kad pareiškėja iki 2017 m. sausio 23 d. nesusipažino su jai 2017 m. sausio 17 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos naudojamoje dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ISA DVS) nukreiptu Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu „Dėl informacijos pateikimo 2016 metų konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti“ ir tą pačią darbo dieną, t. y. 2017 m. sausio 17 d., nevizavo rašto Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai I. J., o raštą jai vizavo tik 2017 m. sausio 23 d. Atsižvelgdamas į Kokybės vadybos vyriausiosios specialistės M. L. pranešimą, atsakovo direktorius 2017 m. sausio 27 d. priėmė įsakymą Nr. A2-52P „Dėl pavedimo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“, kuriuo sudarė komisiją (toliau – Komisija) ir pavedė ištirti bei įvertinti pranešime nurodytas aplinkybes. 2017 m. gegužės 26 d. Komisija priėmė išvadą Nr. Pg-9 „Dėl Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada). Išvadoje Komisija konstatavo, kad pareiškėja, laiku nesusipažinusi su jai per DVS perduotu raštu ir jo nevizavusi atitinkamam vykdytojui, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktuose, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2 punkto 2.1. ir 2.3. papunkčiuose, 9 punkto 9.1. ir 9.3 papunkčiuose, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. (5.3) A1-954 patvirtinto DVS tvarkos aprašo 63 punkte, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-436P patvirtintų Švietimo ir socialinių reikalų departamento nuostatų 17 punkte, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-251P patvirtinto Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.5 papunktyje nustatytas pareigas, todėl toks pareiškėjos elgesys (neveikimas) pripažintinas tarnybiniu nusižengimu. Komisija atsakovo direktoriui rekomendavo pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Remdamasis Komisijos Išvada ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai, kaip Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio – Švietimo ir socialinių reikalų departamento – vadovei, yra keliami aukštesni elgesio standartai, taip pat į tai, kad pareiškėjai 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A2-233P jau buvo skirta tarnybinė nuobauda už aplaidų pareigų neatlikimą (pagal Valstybės tarnybos įstatymo 301 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tai yra tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė), atsakovo direktorius 2017 m. liepos 17 d. priėmė įsakymą Nr. A2-317P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjai už padarytą tarnybinį nusižengimą skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, kaip ir visi Raseinių rajono savivaldybės darbuotojai, esantys darbo vietoje, turi pareigą ne rečiau kaip 2 kartus per dieną (iki pietų ir po pietų) prisijungti prie ISA DVS ir susipažinti su jai skirtais dokumentais ar užduotimis. Dokumentų valdymo sistemos naudojimo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr.(5.3)A1-954, (toliau – Aprašas) 63 punkte nustatyta, kad „savivaldybės vadovybė, savivaldybės padalinių vadovai gautus ir siunčiamus dokumentais vizuoja ISA DVS (ir, jei reikia, popieriniame dokumento variante), paskiria vykdytojus, užduotis, nustato užduočių vykdymo terminus ir kontrolės tipą tą pačią darbo dieną, o didelės apimties dokumentus – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.“ Susipažinimo ISA DVS faktu laikomas dokumento kortelės viršuje mygtuko „Susipažinau“ paspaudimas (Aprašo 77 punktas). Skunde pareiškėja nurodo, kad ji su 2017 m. sausio 17 d. jai persiųstu dokumentu negalėjo susipažinti, jo vizuoti ir perduoti vykdymui tą pačią dieną dėl ISA DVS sistemos veikimo sutrikimų. Pasak pareiškėjos, ISA DVS veikimo nesklandumas pasireiškė tuo, kad paspaudus ant žymos „Peržiūrėti naujus“ arba „Susipažinti“ iš karto atsirasdavo užrašas „Įrašų nėra“ ir jokių kitų užrašų ar ikonų, reiškiančių, kad paieškos procesas dar vykdomas, nerodoma ir būtent šis ISA DVS veikimo techninis trikdis lėmė, kad pareiškėja, tikrindama ISA DVS, negalėjo pamatyti jai adresuoto dokumento tą pačią dieną, kai jis jai buvo persiųstas. Pareiškėja nesutinka su Komisijos išvada, kad visus jai skirtus dokumentus galėjo matyti ISA DVS dokumentų modulyje „Mano/Kontroliuojami“, kadangi, pareiškėjos teigimu, šioje paskyroje dokumentai būna išsidėstę padrikai, tad norint juos pamatyti aiškiai, reikia išfiltruoti juos pagal kurį nors požymį. Tačiau, kaip matyti iš Komisijos Išvados, tyrimo metu Komisija kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus, atsakingo už ISA DVS priežiūrą ir vartotojų administravimą, vedėją R. S. su prašymu pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjos nurodytų ISA DVS veikimo trikdžių. R. S. Komisijai nurodė, jog visiems savivaldybės darbuotojams buvo žinoma, kad ISA DVS greita veika buvo kiek sumažėjusi, todėl dokumento paieška trukdavo apie 7–8 sekundes, tačiau nepaisant užrašo „Įrašų nėra“, bėgantys taškeliai leisdavo suprasti, kad dokumentų paieška dar vykdoma. Be to, R. S. Komisijai taip pat paaiškino, kad visi darbuotojui nukreipti dokumentai automatiškai rodomi skiltyje „Mano/Kontroliuojami“ be jokio filtro. R. S. paaiškinimai paneigia pareiškėjos teiginius apie tai, kad su 2017 m. sausio 17 d. jai persiųstu dokumentu ji negalėjo susipažinti tą pačią dieną dėl ISA DVS veikimo sutrikimų. Taigi, sumažėjusi ISA DVS greita veika neužkirto galimybės pareiškėjai laiku susipažinti su jai adresuotu dokumentu ir nustatyta tvarka vizuoti jį ir perduoti vykdymui. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. VTĮ, be kita ko, įpareigoja valstybės tarnautoją elgtis nepriekaištingai ir deramai atlikti savo pareigas (VTĮ 3 str. 2 d. 4 ir 8 punktai), laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, VTĮ, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (VTĮ 15 str. 1 d. 1, 5 ir 6 punktai). Analogiškos normos įtvirtintos Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklės valstybės tarnautoją įpareigoja tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai (Taisyklių 2.3 ir 9.3 papunkčiai). Pareiškėjos pareigybės aprašymo, patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-251P, 7.5 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja departamento darbą: paskirsto užduotis departamentui tiesiogiai pavaldiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams bei pavaldžių departamentui skyrių vedėjams, kontroliuoja jų vykdymą ir atsako už departamentui priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Aprašo 63 punkte nustatyta, kad savivaldybės padalinių vadovai gautus ir siunčiamus dokumentais vizuoja ISA DVS (ir, jei reikia, popieriniame dokumento variante), paskiria vykdytojus, užduotis, nustato užduočių vykdymo terminus ir kontrolės tipą tą pačią darbo dieną, o didelės apimties dokumentus – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Taigi, Komisijos atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja su jai per ISA DVS 2017 m. sausio 17 d. persiųstu dokumentu susipažino, jį vizavo ir perdavė vykdyti tik 2017 m. sausio 23 d., tai reiškia, kad pareiškėja nesilaikė minėtuose teisės aktuose jai, kaip valstybės tarnautojai ir Raseinių rajono savivaldybės struktūrinio padalinio vadovei, konkrečiai nustatytų pareigų. Todėl pagrįstai konstatuota, kad savo aplaidžiu neveikimu pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jai pagrįstai ir teisėtai skirta tarnybinė nuobauda.
Pareiškėjos J. J. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. A2-317P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktore – karjeros valstybės tarnautoja ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pareiškėjos darbinę veiklą. Sprendžiant pareiškėjos, kaip karjeros valstybės tarnautojos, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas, redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2012 m. lapkričio 1 d.).
Skundžiamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 ir 6 punktais, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 30 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 301 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Taisyklių 14.1 punktu bei atsižvelgiant į Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. 2017 m. gegužės 9 d. paaiškinimą, komisijos 2017 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. P9-9 „Dėl pavedimo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“ (toliau – ir Išvada), kurioje siūloma skirti J. J. tarnybinę nuobaudą – pastabą ir su kuria administracijos direktorius nesutiko įsakyme išdėstytų motyvų pagrindu. Išvadoje konstatuota, jog J. J. 2017 m. sausio 17 d. padarė tarnybinį nusižengimą, neatlikdama savo pareigų, įtvirtintų Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 8 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktuose, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2 punkto 2.1, 2.3 papunkčiuose, 9 punkto 9.1, 9.3 papunkčiuose, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. (5.3) A1-954 patvirtinto DVS tvarkos aprašo 63 punkte, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4) A2-436P patvirtintų Švietimo ir socialinių reikalų departamento nuostatų 17 punkte, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. (5.4) A2-251P patvirtinto Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.5 papunktyje, nes nesusipažino su jai 2017 m. sausio 17 d. DVS nukreiptu Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, Raseinių rajono savivaldybės administracijoje 2017 m. sausio 16 d. užregistruotu (registracijos Nr. R4-170) ir jai vizuotu 2017 m. sausio 17 d. raštu ir tą pačią darbo dieną, t. y. 2017 m. sausio 17 d., nevizavo rašto Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai I. J. (raštą jai vizavo tik 2017 m. sausio 23 d.). Nors J. J. veiksmai ir nesukėlė materialinės žalos, tačiau buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nevykdytos imperatyviai reglamentuotos tiesioginės pareigos – sukeltos neigiamos pasekmės, t. y. neužtikrintas tinkamas savivaldybės administracijos dokumentų valdymas.
Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, to paties straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Be to, valstybės tarnautojas privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktus). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose teisės aktuose.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2017 m. sausio 23 d. pateiktas Kokybės vadybos vyriausiosios specialistės M. L. pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog Departamento direktorė, nesivadovaudama administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-954 patvirtintu Dokumentų valdymo sistemos naudojimo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo 63 punktu („Savivaldybės vadovybė, Savivaldybės padalinių vadovai gautus ir siunčiamus dokumentus vizuoja ISA DVS, paskiria vykdytojus, užduotis, nustato užduočių vykdymo terminus ir kontrolės tipą tą pačią darbo dieną, o didelės apimties dokumentus – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas“), iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. sausio 16 d. gauto rašto „Dėl informacijos pateikimo 2016 metų konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti“, kurį administracijos direktorius 2017 m. sausio 17 d. nukreipė Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorei J. J. (kaip nepagrindiniam vykdytojui), vis dar nėra nukreipusi Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A2-52P sudaryta komisija tarnybinio nusižengimo, kurį galimai atliko Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorė J. J., ištyrimui bei pavesta komisijai atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. atžvilgiu. 2017 m. vasario 3 d. pareiškėjai surašytas nustatytos formos ir turinio pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. PNU-6 (pareiškėja susipažino 2017 m. vasario 3 d.), kuriame nurodyta, jog yra duomenų, kad J. J. iki 2017 m. sausio 23 d. nesusipažino su jai 2017 m. sausio 17 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos naudojamoje duomenų valdymo sistemoje nukreiptu Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, Raseinių rajono savivaldybės administracijoje 2017 m. sausio 16 d. užregistruotu ir pareiškėjai vizuotu 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos „Dėl informacijos pateikimo 2016 metų konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti“ raštu ir tą pačią darbo dieną, t. y. 2017 m. sausio 17 d., nevizavo minėto rašto Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai I. J., raštą jai vizavo tik 2017 m. sausio 23 d.; J. J. prašyta pateikti paaiškinimą raštu dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo padarymo neveikimu iki 2017 m. vasario 10 d. 2017 m. gegužės 9 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog tarnybiniame pranešime užfiksuotas techninis nesklandumas įvyko dėl to, kad nauja DVS sistema neveikia sklandžiai; vienas iš DVS sistemos veikimo nesklandumų yra tai, kad paspaudus ant žymos „Peržiūrėti naujus“ arba „Susipažinti“ iš karto atsiranda užrašas „Įrašų nėra“; pareiškėja, būdama darbo vietoje, prie ISA DVS prisijungia mažiausiai 4 - 5 kartus, tačiau būtent dėl šio nurodyto DVS sistemos trūkumo jai skirtus dokumentus peržiūrėdavo per paskyrą M/K dokumentai, tačiau joje dėl dokumentų gausos ir ne visai tvarkingo jų išsidėstymo šioje paskyroje nepastebėjo jai, kaip nepagrindiniam vykdytojui, nukreipto dokumento; dėl laikinojo nedarbingumo ir kasmetinių atostogų paaiškinimą pateikė tik 2017 m. gegužės 9 d. 2017 m. gegužės 26 d. parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. P9-9 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada), su kuria pareiškėja susipažino 2017 m. liepos 17 d. 2017 m. liepos 17 d. priimtas skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjai už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (pareiškėja susipažino 2017 m. liepos 17 d.).
Sprendžiant, ar ginčijamu įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad ji neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigų (-as), taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą (ir Taisyklių 3 punktas). Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas (toliau – įstaiga), personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą (toliau – už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo) arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų.
Taisyklių 11 punktas apibrėžia tarnybinio tyrimo atlikimo terminus. Pagal šį punktą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo). Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai (Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija sudaryta 2017 m. sausio 27 d., o išvada dėl tarnybinio nusižengimo surašyta 2017 m. gegužės 26 d. (pareiškėja buvo komandiruotėje nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 10 d., laikinai nedarbinga bei atostogavo – nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. gegužės 5 d.), taigi, paminėtas terminas nebuvo praleistas.
Tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena, nei Valstybės tarnybos įstatymo, nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės nepateikia. Aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-720/2003, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-803/2006; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1122/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012). Iš bylos medžiagos matyti, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos komisija galimai Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. padarytam nusižengimui tirti Išvadą surašė 2017 m. gegužės 26 d., tą pačią dieną ji buvo pateikta Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, o pareiškėja su minėta išvada susipažino 2017 m. liepos 17 d. (dėl laikino nedarbingumo ir atostogų), skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2017 m. liepos 17 d., t. y. nepraleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio terminio nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija iš esmės laikėsi Taisyklėse nustatytos tarnybinio patikrinimo tvarkos ir terminų, ginčo dėl terminų nesilaikymo tarp bylos šalių taip pat nėra.
Pareiškėja, teigdama, kad savo pareigas atliko tinkamai, nesutinka su tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktu jos veiksmų įvertinimu. Teigia, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra neišsami, neištirti visi įrodymai, neįvertintos visos aplinkybės, pareiškėja nepadarė neteisėtų veiksmų, o būtent nesusipažino su jai 2017 m. sausio 17 d. Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS) nukreiptu Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštu ir tą pačią darbo dieną, t.y. 2017 m. sausio 17 d., nevizavo šio rašto Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai I. J. dėl DVS techninių trikdžių, kurie dėl naujos DVS versijos (2017 m. sausio 1 d.) buvo dažni, sistema buvo nuolat tobulinama, derinama, keičiama ir pertvarkoma.
Pažymėtina, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjos konkrečius veiksmus, atliekant tarnybines užduotis, bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjos veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu.
Taisyklių 13 punkte numatyta, jog jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, atitinkamais atvejais pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
Kaip minėta, Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja nevykdė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. (5.3) A1-954 patvirtinto DVS tvarkos aprašo 63 punkto (Savivaldybės vadovybė, Savivaldybės padalinių vadovai gautus ir siunčiamus dokumentus vizuoja ISA DVS, paskiria vykdytojus, užduotis, nustato užduočių vykdymo terminus ir kontrolės tipą tą pačią darbo dieną, o didelės apimties dokumentus – ne vėliau kaip per tris darbo dienas), Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4) A2-436P patvirtintų Švietimo ir socialinių reikalų departamento nuostatų 17 punkto (Departamento direktorius atsako už departamentui priskirtų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, kiekvienas darbuotojas – už savo pareigų atlikimą), Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. (5.4) A2-251P patvirtinto Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.5 papunkčio (Departamento direktorius organizuoja departamento darbą: paskirsto užduotis departamentui tiesiogiai pavaldiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams bei pavaldžių departamentui skyrių vedėjams, kontroliuoja jų vykdymą ir atsako už departamentui priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą).
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose institucijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.
Kaip minėta, tarnybinis nusižengimas įstatyme suprantamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnautojo pareigos yra nustatomos įstatymais, o taip pat pareigybės aprašyme. Vertinant, ar tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais tarnautojo veiksmais ar neveikimu.
Iš byloje esančio pareiškėjos 2017 m. gegužės 9 d. paaiškinimo matyti, kad pareiškėja išsamiai, pagrįsdama faktinėmis aplinkybėmis, nurodė, kodėl pavėlavo (4 darbo dienas) vizuoti raštą tiesioginiam vykdytojui (Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai I. J.), tačiau Komisija netyrė pareiškėjos kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė, o tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, laiku neįvykdžius priskirtų funkcijų. Atsakovas iš esmės netyrė pareiškėjos veikos subjektyvaus pagrindo, t. y. neatsižvelgė į visas nagrinėjamos veikos metu egzistavusias faktines aplinkybes, neanalizavo, ar konkretūs nagrinėjamu atveju Dokumentų valdymo sistemos veikimo principai ar techninės klaidos galėjo lemti pareiškėjos (tuo pačiu ir kitų darbuotojų) darbo su DVS kokybę. Valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti institucija. Pažymėtina, jog atsakovas nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu nepaneigė pareiškėjos skunde ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių dėl to, kad su raštu, dėl kurio pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda, pavėluotai susipažino ne tik pareiškėja, bet ir kiti atsakovo darbuotojai (R. B., I. B., I. J., J. P.), kad nė vieno iš šių darbuotojų atžvilgiu nepradėtas tarnybinis patikrinimas ir skirtos tarnybinės nuobaudos už laiku neatliktus darbus dėl sistemos sutrikimų, todėl minėtos aplinkybės vertintinos pareiškėjos naudai. Tą aplinkybę, kad DVS neveikė sklandžiai ir neužtikrino tinkamo dokumentų valdymo tarnybinio patikrinimo metu patvirtino ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjas R. S..
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad asmeniui taikant tarnybinę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu nustatytais terminais, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistavusias faktines aplinkybes, kurios sudarė galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005; 2010 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-876/2010).
Įvertinus Išvadoje nurodytas aplinkybes, įrodymus, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė atsakovo nurodytą pažeidimą, jog yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai. Atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos galimo nusižengimo faktą, jos kaltę, ir visiškai ignoravo ir netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, tarnybinio patikrinimo metu nevertintos pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl nagrinėjamos veikos metu egzistavusių faktinių aplinkybių, neanalizuoti Dokumentų valdymo sistemos veikimo principai bei techninių klaidų pasitaikymo galimybė, tai, ar darbuotojai buvo tinkamai informuoti apie pasikeitusios DVS versijos darbo ypatumus.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, turimą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis prieštaringa Išvada, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Įsakymą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Taip pat pareiškėja skundu ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Remiantis administracinių teismų praktika, pagal ABTĮ 44 ?45 straipsnių (galiojančio ABTĮ 40–41 straipsnių) nuostatas priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas patenkintas, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prašo priteisti 1500 Eur išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti. 2017 m. spalio 31 d. prašyme dėl patirtų bylinėjimo išlaidų priteisimo detalizuojamos advokato atliktos teisinės paslaugos. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja teismui pateikė 2017 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymą Nr. 956 bei 2017 m. spalio 31 d. pinigų priėmimo kvito kopiją. Į bylą pateikti įrodymai bei 2017 m. gegužės 26 d. atstovavimo sutartis patvirtina, jog pareiškėja, bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos administraciniame teisme, patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas.
Prašyme dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, jog advokatė byloje suteikė paslaugų už 1500 Eur, kurias sudarė: skundo parengimas (įskaičiuoti visi darbai, įskaitant, bet neapsiribojant susipažinimu su medžiaga, situacijos analize, teismų praktikos analize, skundo parengimu, dokumentų pakeikimu teismui ir kt.).
Teisinių paslaugų teikimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) Rekomendacijų 7 punktas numatė, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimaliam advokato darbo užmokesčiui už skundo teismui parengimą yra taikomas 2,5 koeficientas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai teisinės paslaugos buvo teikiamos 2017 m. III ketvirtį (skundo pateikimo data), todėl sprendžiant dėl maksimalaus priteistino išlaidų už teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į 2017 m. I ketvirtį buvusį 817,6 Eur vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi maksimalus advokato darbo užmokesčio už skundo parengimą (įskaitant susipažinimą su dokumentais ir kt.) dydis 2044 Eur (817,6 x 2,5). Pareiškėja nurodo, jog patyrė išlaidas, kurias sudaro išlaidos už susipažinimą su dokumentais ir konsultaciją. Teismo manymu, susipažinimas su dokumentais priskirtinas skundo parengimo kategorijai (Rekomendacijų 8.2 punktas), todėl atskirai už išlaidas, patirtas už šią paslaugą, nepriteistina.
Palyginus Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius bei pareiškėjos sumokėtą už advokato suteiktas teisines paslaugas sumą, matyti, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma – 1500 Eur neviršija pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos, todėl atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, ginčo pobūdį bei aukščiau nurodytus skaičiavimus, pareiškėjai J. J. iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos priteistina 1500 Eur teismo išlaidų suma.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos J. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. A2-317P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“.
Priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjai J. J. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Jarūnė Sedalienė