Civilinė byla Nr. e2A-890-855/2021
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03392-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. B.: 3 834,49 Eur negrąžinto kredito; 374,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 140,65 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 529,90 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos; 26,00 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 834,49 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.); 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 834,49 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. sausio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 231,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (110,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas).
2. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Vartojimo kredito davėjas UAB „BnP Finance“ ir atsakovas A. B. 2019 m. sausio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis, Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 4 500 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą: 2 783,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 26 procentai) ir 1 620,00 Eur administravimo mokesčio, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
2.2. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Apie kreditorių pasikeitimą atsakovui buvo tinkamai pranešta 2020 m. birželio 5 d. Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu.
2.3. Atsakovui laiku nemokant įmokų, t. y. nesilaikant vienos esminių Sutarties sąlygų, kreditorius 2020 m. gegužės 15 d. atsakovui siųstų išankstiniu pranešimu nutraukė su juo sudarytą Sutartį. Atsakovas per suteiktą jam terminą įsiskolinimo nepadengė ir liko skolingas ieškovei 3 834,49 Eur suteikto vartojimo kredito, 374,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos ir 140,65 Eur Sutarties nutraukimo dienai neapmokėto administravimo mokesčio.
2.4. Vartojimo kredito gavėjui, neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos nuo negrąžinto kredito dalies (3 834,49 Eur) kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šias pajamas sudaro:
2.4.1. 529,90 EUR mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.), viso už 194 dienas, nuo negrąžintos kredito dalies;
2.4.2. 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.);
2.4.3. 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
3. Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmai 2021 m. sausio 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3 834,49 Eur negrąžinto kredito, 374,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 140,65 Eur administravimo mokesčio, 529,90 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 15 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.); 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 879,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 214,83 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė, pripažindamas nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. sausio 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 26 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas, pažeisdamas savo prievolę, su ieškove atsiskaitė ne pilnai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nesumokėtų 3 834,49 Eur įmokų pagal grafiką bei 374,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito nutraukimo dienos, yra pagrįstas. Taip pat, atsižvelgęs į Sutarties 1.18 punktu sulygto ir į mėnesinę įmoką įskaičiuoto administravimo mokesčio paskirtį, teismas darė išvadą, kad ieškovė įgijo teisę į iki Sutarties nutraukimo paskaičiuotą ir prašomą priteisti iš atsakovo 140,65 Eur administravimo mokestį.
6. Teismas nustatė, kad pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 26 procentų dydžio metines palūkanas, kurios laikytinos mokėjimo palūkanomis. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, sutarties nuostatas, teismas ieškovės reikalavimą priteisti 529,90 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) laikė pagrįstu ir tenkino.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog, visų pirma, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog Kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio (jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 26 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 26 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas) su atsakovu buvo aptarta individualiai, antra, jog Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytai atsakovo atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, esant neproporcingai didelei, darė išvadą, kad yra pagrindas Sutarties 6.1 punkto nuostatą laikyti nesąžiningą bei negaliojančią ab initio (nuo Sutarties sudarymo momento).
8. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 6.1 punkto nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia ab initio, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 26 procentų dydžio negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 834,49 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.) bei dėl 26 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 834,49 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.
9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 879,09 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 93 procentai reikalavimų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 214,83 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jos jai priteistos nebuvo.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimą už akių dalyje dėl (i) atmesto ieškovės reikalavimo dėl 26 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) ir prašė: priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ 26,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 834,49 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.), ir nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; (ii) dėl sumažintų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo 230,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
12. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdymo termino praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė ir prašė priteisti. Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškiniu nereiškė kompensuojamųjų palūkanų reikalavimo, kadangi mano, kad patiriami apeliantės nuostoliai negautų pajamų pavidalu, ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus Sutarties (jei ji nebūtų nutraukta) terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Tuo tarpu jokie teisės aktai nedraudžia prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius, nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
12.2. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktu pažeidimu, ir dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį, apeliantė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Vien Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir Sutarties terminą pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius apelianto negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį, todėl teismo argumentai, jog apeliantė nepateikė įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą, laikytini nepagrįstais.
12.3. Atsakovas yra atlikęs tik vienuolika įmokų, Sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pakito nuo jos suteikimo dienos, ir šiai dienai vis dar sudaro 3 834,49 Eur, todėl nutraukus Kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Šalys buvo susitarusios, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, todėl apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 834,49 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
12.4. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, tačiau ir po sutarties termino pasibaigimo. Šiuo atveju apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (jeigu ji nebūtų nutraukta) negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Todėl būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą.
12.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi ieškinio materialinio reikalavimo tenkinimas pilna apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog šalis įgijo teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai buvo patenkinti visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ir apeliantei priteistos visos jos patirtos išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
13. Atsakovas A. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo, kaip vartotojo, teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta Sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.
17. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo A. B. 2019 m. sausio 10 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4 500,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 783,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 26 procentai) ir 1 620,00 Eur Sutarties administravimo mokestį iki 2023 m. sausio 10 d. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, 2020 m. balandžio 29 d. atsakovui siųstu išankstiniu elektroniniu pranešimu nuo 2020 m. gegužės 15 d. buvo nutraukta su atsakovu sudaryta Sutartis. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą. Ieškovė 2020 m. birželio 5 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimo faktą. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
18. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 3 834,49 Eur negrąžintą kreditą, 374,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.), 140,65 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.), 529,90 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.), 26 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 834,49 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.), 26 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 834,49 Eur) nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. sausio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines palūkanas bei 231,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 3 834,49 Eur negrąžintą kreditą, 374,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.), 140,65 Eur sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.), 529,90 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (4 879,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 214,83 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) 2019 m. sausio 10 d. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 26 procentų dydžio metinę palūkanų norma, taikymas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
20. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 834,49 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.) ir nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo; taip pat dėl sumažintų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmesta ieškovės ieškinio dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
21. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nurodė, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 26 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas, o pagal kasacinio teismo praktiką nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Be to, teismas sprendė, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 26 procentų dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, todėl yra pagrindas minėtą sutarties nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo Sutarties sudarymo momento.
22. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakove Sutartį, ieškovė iš esmės turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.
23. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
24. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. gegužės 15 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
25. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
29. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26 procentai), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2023 m. sausio 10 d. Taigi, darytina išvada, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį.
30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).
31. Vertindama ieškovės prašomas negautas pajamas, teisėjų kolegija pažymi, kad siejant negautas pajamas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu (26 procentai) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (3 834,49 Eur), kaip prašo ieškovė, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
32. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
33. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 529,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 15 d. (Sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. lapkričio 25 d. (kreipimosi į teismą data), viso už 194 dienas, nuo negrąžintos kredito dalies (3 834,49 Eur negrąžinta kredito dalis x (26 procentai Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 194 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos); 2) 26 procentų mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 834,49 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.); 3) 26 procentų mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 834,49 Eur nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
34. Byloje nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo 2020 m. gegužės 15 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 529,90 Eur, kurias ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė, ir dėl šios sprendimo dalies iš esmės ginčo nėra. Kadangi atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 2 783,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 15 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.) sudarytų 2 253,14 Eur (2 783,04 Eur – 529,90 Eur). Kaip jau minėta, Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 2 253,14 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
35. Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo Sutartimi. Taigi, ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. lapkričio 26 d. – 2 992,02 Eur; 2020 m. gruodžio 11 d. – 2 905,12 Eur; 2021 m. sausio 11 d. – 2 816,34 Eur; 2021 m. vasario 11 d. – 2 725,63 Eur; 2021 m. kovo 11 d. – 2 632,96 Eur; 2021 m. balandžio 11 d. – 2 538,28 Eur; 2021 m. gegužės 11 d. – 2 441,55 Eur; 2021 m. birželio 11 d. – 2 342,72 Eur; 2021 m. liepos 11 d. – 2 241,75 Eur; 2021 m. rugpjūčio 11 d. – 2 138,59 Eur; 2021 m. rugsėjo 11 d. – 2 033,20 Eur; 2021 m. spalio 11 d. – 1 925,52 Eur; 2021 m. lapkričio 11 d. – 1 815,51 Eur; 2021 m. gruodžio 11 d. – 1 703,12 Eur; 2022 m. sausio 11 d. – 1 588,29 Eur; 2022 m. vasario 11 d. – 1 470,97 Eur; 2022 m. kovo 11 d. – 1 351,11 Eur; 2022 m. balandžio 11 d. – 1 228,66 Eur; 2022 m. gegužės 11 d. – 1 103,55 Eur; 2022 m. birželio 11 d. – 975,73 Eur; 2022 m. liepos 11 d. – 845,14 Eur; 2022 m. rugpjūčio 11 d. – 711,72 Eur; 2022 m. rugsėjo 11 d. – 575,41 Eur; 2022 m. spalio 11 d. – 436,15 Eur; 2022 m. lapkričio 11 d. – 293,87 Eur; 2022 m. gruodžio 11 d. – 148,51 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2023 m. sausio 10 d.), negali viršyti 2 253,14 Eur sumos.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 26 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, nurodytas nutarties 35 punkte.
37. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino negaliojančia atitinkamą Sutarties nuostatą, susijusią su kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymu ir tokiu būdu pagrįstai sprendė dėl tokio dydžio netesybų (kompensacinių palūkanų forma), kaip civilinės atsakomybės formos, taikymo negalimumo imperatyvių VKĮ normų kontekste. Kita vertus, minėtos nuostatos pripažinimas negaliojančia dėl aukščiau jau išdėstytų argumentų negalėjo tapti teisiniu pagrindu pirmosios instancijos teismui pilna apimtimi atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, kaip kito pobūdžio atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės, priteisimo.
38. Apeliantės reikalavimas dėl 26 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 834,49 Eur) nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. sausio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo yra atmestinas. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo buvo atmestas pagrįstai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Todėl Sutarties 6.1 punktas, numatantis atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydį, taikomą pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 26 procentų dydžio metinę palūkanų normą, vertintinas kaip nesąžininga Sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo atsakomybė už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Ši sąlyga pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinta negaliojančia. Pagaliau, net jeigu toks reikalavimas būtų teismo vertinamas/kvalifikuojamas, kaip reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, jis negalėtų būti tenkinamas, nes jis iš dalies tapatus jau aukščiau minėtam ir apeliacinės instancijos teismo iš dalies tenkinamam reikalavimui dėl negautų pajamų – abiem atvejais prašoma priteisti negautas pajamas, skaičiuojant jas iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, kiek tai susiję su laikotarpiu nuo sekančios po ieškinio parengimo teismui dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos, todėl ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas – ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, nurodytas nutarties 35 pastraipoje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje (22 pastraipoje) pagrįstai pasisakė dėl Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintos sąlygos, numatančios kompensacinių palūkanų dydį, pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, nurodant, kad pripažintina nesąžininga ir negaliojanti ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. sausio 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostata, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 231,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (110,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (reikalavimas netenkintas toje dalyje, kur negautas pajamas ieškovė kas mėnesį prašė skaičiuoti nuo visos vartojimo kredito sumos (3 834,49 Eur), ir kuris neįtakoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovės ieškovei papildomą pinigų sumą (negautas pajamas), atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos 231,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
42. Vertinant apeliacinės instancijos teisme susidariusių šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) nepriteisimo bei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino du iš trijų apeliantės skundo prašymų, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 90 Eur (136,00 Eur (t. y. 15 Eur žyminis mokestis + 121 Eur teisinės pagalbos išlaidos) x 66 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinės dalies 1 - 3 pastraipas išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. sausio 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo A. B. (A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 3 834,49 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus 49 ct) negrąžintą kreditą, 374,05 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus 05 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. gegužės 15 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 140,65 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 65 ct) sutarties administravimo mokestį, 529,90 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus 90 ct) negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.), 26 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. lapkričio 26 d. – 2 992,02 Eur; 2020 m. gruodžio 11 d. – 2 905,12 Eur; 2021 m. sausio 11 d. – 2 816,34 Eur; 2021 m. vasario 11 d. – 2 725,63 Eur; 2021 m. kovo 11 d. – 2 632,96 Eur; 2021 m. balandžio 11 d. – 2 538,28 Eur; 2021 m. gegužės 11 d. – 2 441,55 Eur; 2021 m. birželio 11 d. – 2 342,72 Eur; 2021 m. liepos 11 d. – 2 241,75 Eur; 2021 m. rugpjūčio 11 d. – 2 138,59 Eur; 2021 m. rugsėjo 11 d. – 2 033,20 Eur; 2021 m. spalio 11 d. – 1 925,52 Eur; 2021 m. lapkričio 11 d. – 1 815,51 Eur; 2021 m. gruodžio 11 d. – 1 703,12 Eur; 2022 m. sausio 11 d. – 1 588,29 Eur; 2022 m. vasario 11 d. – 1 470,97 Eur; 2022 m. kovo 11 d. – 1 351,11 Eur; 2022 m. balandžio 11 d. – 1 228,66 Eur; 2022 m. gegužės 11 d. – 1 103,55 Eur; 2022 m. birželio 11 d. – 975,73 Eur; 2022 m. liepos 11 d. – 845,14 Eur; 2022 m. rugpjūčio 11 d. – 711,72 Eur; 2022 m. rugsėjo 11 d. – 575,41 Eur; 2022 m. spalio 11 d. – 436,15 Eur; 2022 m. lapkričio 11 d. – 293,87 Eur; 2022 m. gruodžio 11 d. – 148,51 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 879,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 231,00 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti iš atsakovo A. B. (A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko