Administracinė byla Nr.II-336-583/2010m.

     Proceso Nr. 4-63-3-00264-2010-1 (S)     

                                                                Procesinio sprendimo kategorija 45.4; 73

        KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2010  m. liepos 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn A. K. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui dėl 2010 m. birželio 17 d. nutarimo panaikinimo. 

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

n u s t a t ė:

2010 m. birželio 17 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato nutarimu A.K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau - ir ATPK) 134 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 270 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn A.K. patrauktas už tai, kad 2010 m. birželio 7 d. 10:10 val. Plungės r. sav., Plungės mieste, Pliaterytės gatvėje, vairavo automobilį Mersedez-Benz 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neužsisegęs saugos diržo, kai jau yra baustas už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką metų laikotarpyje. Tuo pažeidė KET 202 punkto reikalavimus ir įvykdė veiką, numatytą ATPK 134 straipsnio 2 dalyje. Nutarime konstatuota atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis bei sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

A.K. 2010 m. birželio 17 d. pateiktuoju skundu teismui nurodė, kad dėl įvykdyto pažeidimo gailisi, nesilaikė KET kuriuose sakoma, kad tik pilnai sustojus galima atsisegti diržus. Tačiau įvertinus tai, kad būdamas lojalus policijos pareigūnui ir aiškiai matydama, kad likus keliolikai metrų ruošiamasi stabdyti, atsisegė diržą automobiliui nors riedant inertiškai, nes toje vietoje ruošėsi sustoti ties pareigūnu. Teismo prašė pakeisti 2010 m. birelio 17 d. nutarimu paskirtąją nuobaudą ir skirti minimalią nuobaudą  - 200 litų baudą.

2010 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu A.K. teikia prašymą, kuriame nurodo, kad pareigūnų buvo suklaidintas netikslios informacijos apie tai, kad galės prašyti sumažinti paskirtąją nuobaudą. Įsigilinęs į esmę suprato, kad prašydamas sumažinti paskirtąją baudą iki 200 litų, pripažįsta jog nesegėjo diržo, nors buvo priešingai : diržą užsegtą atsisegė praktiškai automobiliui sustojus. Visos detalės nurodoma paaiškintos pirmajame prašyme. Teismo prašoma panaikinti ginčijamą nutarimą, kadangi pareigūnai suklydo vertindami situaciją.

Teisminio nagrinėjimo metu A.K. nurodė, kad Plungės mieto, Pliaterytės gatvė yra maža gatvelė ir joje yra vienpusis eismas. 2010 m. birželio 7 d. atvyko į turgelį ir sustojo dešinėje gatvės pusėje, tačiau priešais patruliavusi pareigūnė nurodė gestu pravažiuoti toliau pro ją ir sustoti patikrinimui. Kadangi jau buvo sustojęs ir atsisegęs saugos diržą, vykdydamas policijos pareigūnės nurodymus pavažiavo toliau jau neužsisegęs saugos diržo. Mano, kad policijos pareigūnai formaliai, neatsižvelgdami į situaciją, konstatavo, kad jis įvykdė pažeidimą. Teisminio nagrinėjimo metu nurodo, kad formalaus pobūdžio pažeidimas gal ir buvo įvykdytas, tačiau turi būti įvertintas ir žmogiškasis faktorius, jo lojalumas policijai, todėl prašo teismo pakeisti nutarimą ir paskirti minimalią administracinę nuobaudą (b.l.26-28).

Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundo neteikti (b.l.23). 

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Įrodymai, kurių pagrindu inkriminuota veika, numatyta ATPK 134 straipsnio 2 dalyje yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l.10-19). 2010 m. birželio 7 d. surašytame teisės pažeidimo protokole pažeidimo esmė nurodoma, jog: A.K. 2010 m. birželio 7 d. 10:10 val. Plungės mieste, Pliaterytės gatvėje, vairavo automobilį Mersedez-Benz 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neužsisegęs saugos diržo, kuris automobilyje yra įrengtas. Asmuo jau buvo baustas metų laikotarpyje už ATPK 134 str. 1 d. Teisės pažeidimo protokole, grafoje –„Dėl pažeidimo paaiškinu“ – A.K. paaiškino –„neturiu ką pasakyti nes prieš stabdant atsisegiau diržą“. 2010 m. birželio 17 d. paaiškinime A.K. taip pat nurodė, kad „vairavau automobilį neužsisegęs saugos diržų, kai jie yra įrengti ir dėl pažeidimo labai gailiuosi ir prašau skirti minimalią baudą“  (b.l.12). 2010 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime policijos pareigūnė R.Š. nurodė, kad 2010 m. birželio 7 d. 10:10 val. Plungės mieste, Pliaterytės gatvėje buvo sustabdytas automobilis MB, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas A.K. vairavo automobilį ir nebuvo prisisegęs saugos diržu, kuris automobilyje yra įrengtas (b.l.11).

Taigi iš šių įrodymų akivaizdu, kad dėl situacijos vertinimo ginčo nekilo. A.K. neneigė važiavęs neužsisegęs saugos diržo, tai patvirtino ir po dešimties dienų nuo įvykio pateiktame 2010 m. birželio 17 d. paaiškinime, o pareigūnei stebėjusiai ir fiksavusiai situaciją, nekilo abejonių dėl teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl surašant teisės pažeidimo protokolą buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl veikos, numatytos ATPK 134 straipsnio 2 dalyje įvykdymo. Pareigūnui priėmusiam ginčijamą nutarimą buvo pateiktas teisės pažeidimo protokolas su asmens paaiškinimu, pareigūnės tarnybinis pranešimas, bei pareigūnas priimdamas nutarimą 2010 m. birželio 17 d. apklausė A.K. dėl pažeidimo įvykdymo aplinkybių.  

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas  organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš aukščiau aptartų duomenų visumos galima konstatuoti, jog pareigūnui priimančiam ginčijamą nutarimą nekilo ir neturėjo kilti abejonių dėl įvykdyto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir įvykdyto administracinio teisės pažeidimo t.y., kad A.K. 2010 m. birželio 7 d. 10:10 val. Plungės mieste, Pliaterytės gatvėje, vairavo automobilį Mersedez-Benz 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neužsisegęs saugos diržo, kuris automobilyje yra įrengtas.

Teisminio nagrinėjimo metu teisme keliamas klausimas jog formaliai gal ir padarytas pažeidimas, tačiau dėl jo įvykdymo atsakomybė taikyta nepagrįstai arba ji yra per griežta, nes neįvertinta tai, jog neprisisegęs saugos diržo pavažiavo būtent vykdydamas policijos pareigūnės paliepimą gestu, suprasdamas, kad ji liepė pavažiuoti toliau ir sustoti. Ginčo dėl to, kad pro policijos pareigūnę pravažiavo neprisisegęs saugos diržo nekyla, tačiau keliamas ginčas dėl kelių eismo taisyklių vertinimo. Pasisakant dėl šių aplinkybių vertinimo būtina įvertinti ir tai, jog gana prieštaringai pats A.K. nurodo pažeidimo aplinkybes, o būtent 2010 m. birželio 17 d. skunde (b.l. 5, 2 pastraipa) A.K. nurodo, jog aiškiai matydamas, kad likus keliolikai metrų jį ruošiasi stabdyti, atsisegė diržą automobiliui nors riedant inertiškai, nes toje vietoje ruošėsi sustoti ties pareigūnu. Šias aplinkybes nurodė ir protokole teikiamame paaiškinime (b.l.10). Teisminio nagrinėjimo metu nurodoma, kad atvyko į turgų ir sustojo Pliaterytės gatvėje, atsisegė diržą, kai pamatė jog policijos pareigūnė gestu parodė pavažiuoti toliau ir sustoti patikrinimui, vykdydamas jos nurodymus pavažiavo nesegėdamas diržo, dėl ko buvo nubaustas.

Kelių eismo taisyklių 202 punktas numato reikalavimą važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, juos užsisegti. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas  (Lietuvių kalbos institutas, 2000 m.) žodžio prasmę važiuoti aiškina – judėti važiuokle, vykti susisiekimo priemone. Taigi analizuojant reikalavimo užsisegti saugos diržą privalomumą akivaizdu, kad jis taikomas važiuojant (judant) transporto priemonei, nuo transporto priemonės važiavimo pradžios iki jos sustojimo. Todėl važiuojant transporto priemonei šioje transporto priemonėje važiuojantys asmenys, jei saugos diržai įrengti, privalo būti juos užsisegę iki transporto priemonės visiško sustojimo. Administracinės atsakomybės už šio reikalavimo nepaisymą  taikymas nėra siejamas su atstumu, kurį nuvažiavo vairuotojas vairuodamas automobilį neužsisegęs saugos diržo, todėl šioje byloje konstatavus, kad Plungės mieste, Pliaterytės gatve A.K. automobiliu, kuriame įrengti saugos diržai važiavo jų neužsisegęs, yra pažeisti KET 202 punkto reikalavimai ir įvykdytas administracinis teisės pažeidimas.   

 ATPK 134 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimus, o šio straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę kai tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą. Minimo pažeidimo įvykdymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui. A.K. veika kvalifikuota pagal ATPK 134 straipsnio 2 dalį teisingai, nes kaip matyti iš KET pažeidimų suvestinės  2009 m. gegužės 19 d. A.K. administracine tvarka yra baustas pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį, baudą sumokėjo 2009 m. birželio 19 d. (b.l.16) ir pažeidimo įvykdymo metu (2010-06-07) nuobauda buvo galiojanti (ATPK 36 straipsnis), taip pat A.K. administracine tvarka yra baustas pagal ATPK 134 straipsnio 2 dalį 2010 m. sausio 26 d. ir paskirtąją baudą sumokėjo 2010 m. sausio 26 d. (b.l.18).  

Pasisakant dėl paskirtosios nuobaudos būtina pažymėti, kad sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjantis administracinę bylą pareigūnas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – gailėjimąsi dėl įvykdyto teisės pažeidimo, taip pat sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Administraciniai teisės pažeidimai kodekse pagal rūšis suskirstyti į skirsnius, todėl vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruodžio 12 d. konsultacija Nr. 137, biuletenis “Administracinių tesimų praktika“  Nr. 2, p. 323). Iš KET pažeidimų suvestinės (b.l.14-18) nustyta, kad  A.K. už  kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus kurie yra numatyti ATPK 134 straipsnio 1 ir 2 dalyje ir yra kaip kvalifikuojantis požymis, yra baustas ir dalis nutarimų, kuriais paskirtos administracinės nuobaudos, įvykdyti tik 2010 m. vasario 26 d. sumokėjus paskirtas baudas (b.l.14), apie dalies nutarimų įvykdymą informacijos taip pat nėra. ATPK 316 straipsnis numato, kad nutarimas skirti baudą yra įvykdomas sumokėjus paskirtąją baudą. ATPK 36 straipsnis numato, kad jeigu asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas (šiuo atveju sumokėjus baudą), nepadarė naujo administracinio teisės pažedimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Nutarimo priėmimo metu asmuo turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, todėl institucija nutarimo priėmimo metu pagrįstai inkriminavo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą.

Taigi nagrinėjant bylą nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl būtina nustatyti ar administracinė nuobauda skirta laikantis ATPK 30² straipsnyje numatytų taisyklių reikalavimų. ATPK 30² straipsnio 1 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Pagal šio straipsnio 2 dalį esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ATPK 134 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos įvykdymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui. Cituojamoje sankcijoje  baudos dydžio vidurkis nustatomas minimalią ir maksimalią baudą sumuojant, po to ją dalinant per pusę (200 + 300 = 500 : ½  = 250 litų (baudos dydžio vidurkis)). Kadangi nustatyta ir sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių, būtina vertinti jų reikšmingumą. Nutarimo priėmimo metu A.K. savo paaiškinime nurodė, kad gailisi dėl pažeidimo (b.l.12) ir tai buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Skiriant nuobaudą buvo nustatyta ir sunkinanti atsakomybė aplinkybė - pakartotinumas. Todėl būtina įvertinti šių aplinkybių reikšmingumą. Lengvinanti aplinkybė – kaltininko nuoširdus gailėjimasis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) yra asmens subjektyvus situacijos vertinimas, kaip jis suvokia, vertina ir kokias daro išvadas dėl savo elgesio ir jo sukeltų pasekmių įvykdžius teisės pažeidimą ir turi būti neatsiejamai vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta ir sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įvertinus tai, kad A.K. už KET pažeidimus yra baustas ir jo nubaudimo pagal KET 134 straipsnio 1 ir 2 dalis ankstesniais nutarimais nevertinant kaip turinčių pakartotinumo požymių, o vertinant kaip kvalifikuojančias aplinkybes, akivaizdu, kad pažeidimai kartojasi. Iš to seka, kad gailėjimasis dėl pažeidimo yra formalaus pobūdžio. Taigi reikšmingesnė atsakomybės klausimo sprendimo prasme yra sunkinanti aplinkybė, todėl paskyrus administracinę nuobaudą 270 litų baudą nebuvo pažeistos administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės.

Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas teisinių prielaidų ir pagrindų mažinti paskirtąją baudą ar taikyti švelnesnę nei numatyta sankcijos minimali riba neturi, todėl konstatuoja, kad 2010 m. birželio 17 d. Telšių apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato nutarimu nuobauda paskirta pagal įstatymą, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, nutarimas yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė  :

2010 m. birželio 17 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 78N-263906-10 palikti nepakeistu ir A. K. skundo nepatenkinti.  

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                                        Remigijus Arminas