Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-495-530/2015;
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00093-2015-4;
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 42.11;52.3; 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. D. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimu G. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 5 d. už tai, kad jis 2015 m. sausio 31 d., 11.15 val., turėdamas teisę medžioti, Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, esančiame Mikolinės miške, Šilavoto sen., Prienų raj., buvo su į ginklo dėklą neįdėtu medžiokliniu lygiavamzdžiu ginklu „SAUER SOHN“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), jam nesant įrašytam į 2015-01-31 Medžiotojų klubo „Šilavotas“ medžioklės lapą Nr. 33. Tokiais savo veiksmais G. D. pažeidė „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 58.2.1 p. reikalavimus.
Apeliaciniu skundu G. D. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą ATPK 250 str. 1 d. pagrindu.
Skundo autoriaus manymu teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pilnutinai neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji privalo būti nutraukta, nustato ATPK 250 str. norma. Viena tokių aplinkybių - kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Teismų praktika rodo, jog administracinio teisės pažeidimo įvykio nebuvimas konstatuojamas, jeigu veika apskritai nebuvo padaryta arba buvo nenugalimos jėgos veikimas ir pan., tuo tarpu pažeidimo sudėties nebuvimas konstatuojamas, jeigu įvykis iš tiesų įvyko, tačiau nėra kurio nors pažeidimo sudėties elemento, pavyzdžiui, atsakomybėn trauktino asmens kaltės. Šioje byloje surinkti faktiniai duomenys, anot skundo autoriaus, akivaizdžiai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju ATPK 85 str. 5 d. nurodytas administracinio teisės pažeidimas nebuvo padarytas ir jog nėra šioje teisės normoje nurodyto pažeidimo sudėties, dėl ko ši byla net negalėjo būti pradėta, o ją pradėjus, privalėjo būti nutraukta. Mano, kad teismas, netinkamai vertindamas byloje surinktus duomenis bei netinkamai aiškindamas ir taikydamas ATPK 85 str. 5 d. normą, šios bylos nenutraukė. Pažymi, kad pagal ATPK 85 str. 5 d. atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo – medžiotojas, kuris medžioja nebūdamas įrašytas į medžioklės lapą arba medžioja teritorijose, kuriose jis neturi teisės medžioti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nors įstatymų leidėjas toje pačioje normoje naudoja dvi skirtingas sąvokas „buvimas medžioklės plotuose“ ir „medžiojimas“, šios sąvokos šioje teisės normoje vartojamos kaip sinonimai ir reiškia vieną ir tą patį veiksmą – medžiojimą (priešingu atveju atsakomybėn pagal šią teisės normą turėtų būti traukiami ir grybautojai, uogautojai, vaistažolių rinkėjai ar kiti gamtos mylėtojai, kurie grybus, uogas ir vaistažoles medžioklės plotuose renka ar tiesiog vaikštinėja nepasižymėję to ploto medžiotojų medžioklės lape). Skundo autoriaus nuomone šioje byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, jog jis iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo nebuvo ir nemedžiojo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plote. Teigia, kad akivaizdu, jog atvykimas į medžioklės vietą, išlipimas iš automobilio bei priėjimas prie medžiotojų ir pareigūnų, kas viso labo truko tik kelias sekundes, negali būti laikoma neteisėtu medžiojimu ir baudžiama pagal ATPK 85 str. 5 d. normą. Aplinkybė, kad ginklą susirinko (ko pats neneigė ir ką patvirtino liudytojai) vežamas į medžiotojų susirinkimo vietą, į kurią tuo metu jau buvo atvykę pareigūnai, taip pat nekeičia situacijos vertinimo, kadangi ginklo susirinkimas automobilyje negali būti laikomas medžiojimu „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ ir ATPK 85 str. 5 d. normos prasme. Mano, kad pagal šią teisės normą jis galėtų būti traukiamas atsakomybėn tuo atveju, jei būtų buvęs užtiktas medžiojantis (pavyzdžiui, išeinantis su užtaisytu ginklu iš miško, sėdintis su užtaisytu ginklu medžiotojų bokštelyje ir pan.), ko nagrinėjamu atveju nebuvo. Todėl aukščiau aptariamų jo veiksmų nei pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti kaip buvimo medžioklės plote, medžiojimo ATPK 85 str. 5 d. normos prasme. Atkreipia dėmesį, kad aukščiau aptariamas aplinkybes patvirtinantys faktiniai duomenys (jo paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai) yra visiškai nuoseklūs ir neprieštaringi, dėl ko teismas neturėjo jokio pagrindo įvertinti juos kaip patvirtinančius, jog nagrinėjamu atveju buvo padarytas ATPK 85 str. 5 d. numatytas teisės pažeidimas. Kita vertus, pažymi, kad jei teismas tuos kelis jo nueitus metrus nuo automobilio iki medžiotojų ir pareigūnų įvertino kaip medžiojimą ir pažeidimą, tai tokį pažeidimą jis turėjo vertinti kaip visiškai formalų ir negalintį sukelti jokios teisinės atsakomybės. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, jog pirmajame teismo posėdyje prašė, kad į teismo posėdį būtų iškviestas bei apklaustas pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau to nebuvo padaryta. Pabrėžia, kad net ir ši aplinkybė, liudijanti, jog nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos ir įvertintos visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai, kaip to reikalauja ATPK 257 str. norma, negalėjo turėti esminės reikšmės, kadangi byloje surinktų nuoseklių faktinių duomenų visuma buvo daugiau nei pakankama, kad būtų galima nustatyti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas nustačius, nutraukti šią bylą ATPK 250 str. 1 p. įtvirtintu pagrindu.
Anot skundo autoriaus, teismas, priimdamas nutarimą, ne tik netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, bet ir į ginčo situaciją nepažvelgė per elementarios logikos prizmę: byloje yra neginčijamai nustatyta, kad jis į pareigūnų, surašiusių jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvimo vietą atvyko pats, atvykdamas iš jį pavėžėjusio medžiotojo sužinojo, kad yra atvykę pareigūnai ir kad yra vykdomas medžioklės patikrinimas, išlipęs iš automobilio pats prie pareigūnų ir kitų medžiotojų priėjo, ką būtų sunku sveiku protu paaiškinti, jei jis tuo metu būtų medžiojęs neteisėtai. Akivaizdu, jog tokioje situacijoje bet kuris pažeidėjas būtų bandęs išvengti atsakomybės, bandęs pasišalinti iš medžioklės vietos pareigūnų nepastebėtas, o ne pats pas juos atvykęs ir prie jų priėjęs. Vien jau šios aplinkybės, apelianto manymu, leidžia labiau tikėti, jog jis nebuvo pradėjęs medžioti ir nemedžiojo, o tik atvyko į medžioklės vietą, ir jog ATPK 85 str. 5 d. nurodyto pažeidimo nepadarė ir buvo tuo visiškai įsitikinęs. Mano, kad nors procesiškai šioje byloje įrodinėjimo pareiga teko ne jam, jis savo ruožtu įrodė, jog iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo jo nebuvo ir jis nemedžiojo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plote, ir jog jam inkriminuojamo pažeidimo nepadarė, tačiau teismas skundžiamame nutarime to neįvertino.
Skunde taip pat tvirtinama, kad dėl aukščiau nurodytų motyvų ir argumentų ši byla privalo būti nutraukta, nes priešingu atveju jis būtų patrauktas atsakomybėn neteisėtai ir nepagrįstai, dėl ko nebūtų pasiekti ATPK 20 str. nustatyti tikslai. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į faktinę situaciją, bet kokios administracinės nuobaudos, t. y. net ir pačios švelniausios, kuri yra numatyta ATPK 85 str. 5 d. normoje, paskyrimas jam negali būti laikomas teisingu, protingu ir proporcingu, kadangi jis jam inkriminuojamo pažeidimo apskritai nepadarė ir nutarime nurodytų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ reikalavimų nepažeidė, dėl ko jam negalėjo būti skirta 579 EUR dydžio bauda bei teisės medžioti atėmimas 1 metams. Akcentuoja ir tai, kad jis apskritai niekuomet nėra baustas už kokius nors medžioklės taisyklių pažeidimus, nors aktyviai medžioja apie 20 metų, o medžioklėse dalyvauja nuo pat vaikystės. Jis taip pat neturi ir jokių kitų galiojančių administracinių nuobaudų, kas rodo, jog jis nėra linkęs pažeisti įstatymų, o jų laikosi. Nors jam, kaip pensininkui, teismo paskirta administracinė nuobauda pagal jo finansines galimybes yra labai skausminga, dar didesnį skausmą jam sukelia tai, jog jis yra visiškai nepagrįstai apkaltintas neteisėtu medžiojimu miške, šalia kurio jis visą gyvenimą gyvena, kuriuo rūpinasi ir kuriame semiasi kūrybinio įkvėpimo savo poezijai, kurios didelė dalis taip pat yra skirta gamtai ir miškui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimą palikti nepakeistą, apelianto G. D. skundo netenkinti.
Atsiliepimo autorius mano, kad G. D. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 85 str. 5 d. įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Pažymi, kad kiekvienas medžiotojas privalo laikytis „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ reikalavimų. Medžiotojas G. D., žinodamas, kad nėra įrašytas į medžioklės lapą, buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, t. y. pažeidė „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 58.2.1 p. nurodytą draudimą būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape. Dėl administracinės nuobaudos dydžio, atsiliepimo autorius nurodo, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pabrėžia, kad G. D. padarytas „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pažeidimas yra priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų (pagal šių taisyklių 74.1 p. šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1-58.5 ir 58.35 papunkčiuose nurodyti draudimai). Taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog G. D. paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga. Mano, kad už minėtą nusižengimą pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų. Skirdamas administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, taip pat į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 str. ir 32 str.), jis neteistas, duomenų apie ankstesnius jo padarytus teisės pažeidimus, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, todėl G. D. skyrė minimalaus dydžio nuobaudą, numatytą ATPK 85 str. 5 d. sankcijoje. Atsižvelgiant į teisines ir faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį, atsiliepimo autoriaus nuomone, naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimas keistinas.
ATPK 30211 str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliami ATPK 85 str. 5 d. numatytų nuostatų taikymo ir paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimai, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Nagrinėjamu atveju apeliantas neigia savo kaltę, nurodydamas, kad pagal ATPK 85 str. 5 d. atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo – medžiotojas, kuris medžioja, nebūdamas įrašytas į medžioklės lapą arba medžioja teritorijose, kuriose jis neturi teisės medžioti. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad šio straipsnio 5 d. numato, jog asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo), buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas, užtraukia baudą nuo 579 iki 1448 Eur su teisės medžioti atėmimu nuo 1 iki 5 metų. Iš minėtos normos formuluotės matyti, kad atsakomybė pagal šią norma galima esant dviems alternatyviems atvejams. Pirma, asmuo atsako, jei jis turi teisę medžioti, tačiau būna medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, ir nėra įrašo apie jį medžioklės lape bei nėra sumedžiotas gyvūnas. Taigi šiuo atveju ATPK 85 str. 5 d. taikoma, jei medžiotojas būna medžioklės plote ir pažeidžia numatytus medžioklės taisyklių reikalavimus, tačiau pats neatlieka medžioklės veiksmų (medžiojamų gyvūnų varymo, jų tykojimo, sėlinimo prie jų ir kt.). Antra, atsakomybė taikoma asmeniui, nustačius medžiojimą teritorijose, kuriose medžiojantis asmuo neturi teisės medžioti ir gyvūnas nėra sumedžiotas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti G. D. medžiojimo veiksmai, jam šie veiksmai nebuvo inkriminuoti todėl nėra pagrindo teigti jog buvimas medžioklės plotuose yra tapatus medžiojimo sąvokai.
Įrodinėjant ATPK 85 str. 5 d. numatytą pažeidimą, vadovaujantis šios normos dispozicijos pirma dalimi (kai nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens medžiojimo veiksmų), būtina nustatyti tam tikras pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes. Turi būti nustatyti šio straipsnio pirmoje dispozicijos dalyje numatyti visi objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai, t. y., kad asmuo, turi teisę medžioti, kad jis buvo medžioklės plote, kad jame buvo pažeisdamas medžioklės taisyklių draudimą būti su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie medžiotoją išduotame medžioklės lape, ir kad nebuvo sumedžiotas gyvūnas. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau LAT formuojamoje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pasisakoma, kad pagal ATPK 85 str. administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką, tarp jų ir „Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių“ 58.2 p., pažeidimų padarymą tiek tyčia, tiek neatsargiai (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2013). Todėl nagrinėjamu atveju nustatytina ir tai, ar asmuo minėtus medžioklės taisyklių draudimus pažeidė turėdamas tyčią juos pažeisti, ar tai padarė dėl neatsargumo. Apylinkės teismas, konstatuodamas ATPK 85 str. 5 d. dispozicijos numatyto pažeidimo sudėties požymių buvimą G. D. veiksmuose, vadovavosi ištirtų įrodymų visetu. Nustatant minėtas aplinkybes, buvo atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus (b. l. 20), liudytojų R. M., A. M., M. S. parodymus (b. l. 20-21), administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2), patikrinimo aktą Nr. 16 (b. l. 3), medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės lapą Nr. 33 (b. l. 4), ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolą (b. l. 5), vyresniųjų specialistų M. T. ir T. K. tarnybinius pranešimus (b. l. 7, 8). Pažymėtina, kad surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą, G. D. savo paaiškinime pripažino, jog pažeidė medžioklės taisyklių reikalavimus, nurodė, kad dėl to labai gailisi (b. l. 9-10). G. D. netiesiogiai patvirtino savo kaltę ir bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodydamas, jog nebuvo įrašytas į tos dienos medžioklės lapą; žinojo, kad nėra įrašytas; iš automobilio išlipo su surinktu ginklu; žino, kad nesant įtrauktam į medžioklės lapą, negalima būti su surinktu ginklu; pažeidė medžioklės taisykles per neatsargumą, skubėjimą, žioplumą (b. l. 20). Atsižvelgiant į byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, darytina išvada, kad G. D. jam inkriminuotą pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Manytina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia savo kaltę apeliaciniame skunde, neteisingai suprasdamas ir aiškindamas ATPK 85 str. 5 d. turinį, šio straipsnio taikymą siedamas tik su medžioklės taisyklių pažeidimu, kai pažeidėjas atlieka medžioklės veiksmus.
Pripažinus, kad pagal minėtą normą galima atsakomybė ir už medžioklės taisyklių pažeidimus, kai medžiotojas neatlieka medžiojimo veiksmų, nereikšmingi apelianto teiginiai, jog administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 str. 1 p. pagrindu ir dėl to, kad iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo jo nebuvo ir jis nemedžiojo. Pažymėtina, kad ATPK 85 str. 5 d. dispozicijos numatyto pažeidimo atveju įstatymų leidėjas nesieja medžiotojo buvimo medžioklės plote su konkrečiu laiku, susijusiu su medžioklės vykdymu, todėl nėra reikšminga tai, kad medžiotojas medžioklės plote atsirado iki medžioklės pradžios ar po to, kai medžioklė jau buvo pradėta.
Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas laiko, kad byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių G. D. kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 5 d., todėl nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d., nėra pagrindo.
Kita vertus apeliaciniame skunde keliamas G. D. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad ATPK 85 str. 5 d. numatytos minimalios nuobaudos paskyrimas negali būti laikomas teisingu, protingu ir proporcingu.
ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 301 str. nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).
Atsižvelgęs į G. D. padaryto teisės pažeidimo pobūdį – medžioklės taisyklės pažeistos dėl G. D. neatsargumo, taisyklės pažeistos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, neatlikus medžiojimo veiksmų, pažeidimas truko neilgą laiko tarpą, visuomenei jokia žala nepadaryta; į pažeidėjo asmenybę ir jo turtinę padėtį – anksčiau neteistas, administracine tvarka už medžioklės taisyklių pažeidimus nebaustas, kitų galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra pensininkas, į tai, kad pažeidimo forminimo metu G. D. prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo padarymo gailėjosi, apeliaciniame skunde pripažino objektyviuosius ATPK 85 str. 5 d. dispozicijos pirmos dalies požymius; kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į nuobaudų tikslus, numatytus ATPK 20 str.; taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantui skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams, šiuo atveju nėra adekvati ir proporcinga jo padarytam pažeidimui ir asmenybei, aiškiai prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir G. D. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 85 str. 5 d. sankcijoje, t. y. skirti 250 Eur baudą neskiriant teisės medžioti atėmimo. Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad šiuo atveju ir nurodyto dydžio baudos paskyrimas apeliantui bus pakankama poveikio priemonė ATPK 20 str. numatytų administracinių nuobaudų tikslams pasiekti (auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų).
Atsižvelgiant į visą tai, konstatuotina, kad G. D. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 5 d., tačiau jam paskirta nuobauda nėra adekvati padarytam administracinės teisės pažeidimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjo asmenybei, teisingumo ir protingumo kriterijams.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 6 p.,
n u t a r i a :
G. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d nutarimo dalį, kuria G. D. už ATPK 85 str. 5 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams.
Taikyti ATPK 301 str. ir G. D. už ATPK 85 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Danutė Giačaitė