Civilinė byla Nr. 2A-3228-340/2012

Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01995-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 121.9.1; 121.14; 121.18; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei Ž. V. dėl palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,             

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl palūkanų priteisimo.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas išieškoti iš atsakovės 1 430,36 Lt palūkanas; priteisti 5% dydžio metines palūkanas nuo Vilniaus rajono ir Vilniaus apygardos teismų 7 540 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal teismų sprendimus atsakovė turi sumokėti 7 540 Lt, tačiau iš visų priteistų pinigų nėra gavęs nei vieno lito, nors visi vykdomieji dokumentai atiduoti vykdyti. Atsakovė nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų, piktnaudžiauja savo teisėmis. Prašo teismo iš atsakovės priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2008-01-19 iki ieškinio padavimo – 992,80 Lt (5 proc. nuo 5 180 Lt laikotarpiu nuo 2008-01-19 iki 2011-11-18); nuo 2 360 Lt sumos taip pat prašo priteisi 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2008-03-02 iki 2011-11, – 437,56 Lt. Iš viso palūkanų iki ieškinio padavimo dienos – 1 430,36 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovė laikoma pažeidusia prievolę tol, kol naudojasi ieškovo piniginėmis lėšomis, todėl privalo mokėti bent įstatymo nustatytas palūkanas (CK 6.261 str., 6.210 str.).

Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o civilinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašė paskirti G. J. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Dėl advokato A. Š. ir antstolio D. B. neteisėtų veiksmų priimti atskiras nutartis. Atsiliepime nurodoma, jog dėl šios skolos išieškojimo G. J. kreipėsi į antstolį D. B.. Antstolis nukreipė išieškojimą į jos turtą, neteisėtai areštavo visą jos žemės sklypą. Vykdydamas 7 540 Lt išieškojimą du kartus pardavinėjo žemės sklypą iš varžytinių, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2009-05-20 ir 2011-11-03 nutartimis varžytines pripažino neteisėtomis. Antstolis papildomai areštavo žemė sklype esančius statinius ir pridėjo dar vieną neteisėtą areštą, tuo sudarydamas sąlygas pareikšti ieškinį valstybei pagal CK 6.273 str. 1 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-05-31 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė ieškovui G. J. iš atsakovės Ž. V. 732 Lt palūkanų tvirta pinigų suma; 5 (penkių) procentų metines palūkanas už Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-10 nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr.PK-14-269/2007 priteistą 4 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinio netenkino; priteisė ieškovui G. J. iš atsakovės Ž. V. 519 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovui iš atsakovės nuosprendžiu ir teismų nutartimis iš viso priteista 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (BK 109 str., CK 6.250 str. 2 d.) ir 3 540 Lt proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti (BK 105 str. 1 d., 106 str.). Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, jog nuosprendžiu ir nutartimis priteistų sumų ieškovui atsakovė nėra atlyginusi, taip pat šios sumos nėra išieškotos priverstinai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 5 proc. metinių procesinių palūkanų: 992,80 Lt, kurias skaičiuoja nuo 5 180 Lt sumos už laikotarpį nuo 2008-01-19 iki 2011-11-18, t. y. už tris metus ir 10 mėn.; taip pat 442,47 Lt, kurias skaičiuoja nuo 2 360 Lt sumos už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2011-11, t. y. už tris metus du mėnesius ir 2 savaites, bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo Vilniaus rajono apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų priteistos 7 540 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog procesinės palūkanos dėl prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nevykdymo gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos tik po to, kai ši prievolė konstatuojama įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir šis nuosprendis pateikiamas vykdyti, ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo nuosprendžio ir nutarties įsiteisėjimo netenkintas. Teismas nustatė, kad vykdomieji dokumentai Nr.PK-14-269 vykdomi nuo 2008-03-21, o pažymos pateikimo dienai iš skolininkės Ž. V. G. J. naudai ieškota 0 Lt skolos. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovui procesinės palūkanos priteistinos už nuosprendžiu priteistą 4 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Šios palūkanos skaičiuotinos nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, t. y. 2008-03-21; už laikotarpį nuo 2008-03-21 iki 2011-11-18 (ieškinyje nurodomos datos) ieškovui priteistina 732 Lt (4000 x 5 proc. x 600 Lt (3 metai) + 132 Lt (0,55 Lt x 241 diena) palūkanų tvirta pinigų suma. Atsakovei nevykdant prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos už Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-10 nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr.PK-14-269/2007 priteistą 4 000 Lt sumą nuo nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 2 360 Lt ir 1 180 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti netenkintas, kadangi šios išlaidos priteistos kaip proceso išlaidos baudžiamojoje byloje; jos nebuvo materialiniu reikalavimu Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir nebuvo priteistos kaip nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas.

Atsižvelgęs į tai, kad nebuvo nustatyta nei viena iš būtinų sąlygų pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesine teise, CPK 95 str. 1 d., teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Šioje byloje nebuvo nenagrinėjami nei antstolio D. B., nei advokato A. Š. veiksmai, jų teismas nevertino ir netyrė, todėl negali pasisakyti dėl šių asmenų veiksmų neteisėtumo ar teisėtumo (CPK 299 str. 1 d., 300 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.) proporcingai paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-05-31 sprendimą ir nutraukti apeliantės atžvilgiu eilinę sufabrikuotą Vilniaus m. 4 apylinkės teisme bylą ir sustabdyti valstybinį reketą jos turto ir senatvės pensijos atžvilgiu. Nurodo, jog išnagrinėję sufabrikuotą bylą Vilniaus m. 4 apylinkės teismo teisėjai etapais priteisė G. J. naudai 7 540 Lt, t. y. 4 000 Lt moralinę žalą už J. neva vidinį skausmą ir 3 540 Lt už advokato Š. neva darbą. Dėl 7 540 Lt skolos išieškojimo G, J. kreipėsi į antstolį, kuris neteisėtai areštavo apeliantės žemės sklypą SB (duomenys neskelbtini), pardavinėjo sklypą iš varžytynių, Vilniaus apygardos teismo 2011-11-03 nutartimi varžytynės pripažintos neteisėtomis. Apeliantės teigimu, nagrinėjama byla viena iš eilinių sufabrikuotų bylų Vilniaus m. 4 apylinkės teisme; apeliantė ne kartą prašė nušalinti Vilniaus m. 4 apylinkės teismą nuo bylų nagrinėjimo; tačiau prašymai būdavo atmetami. Nuo šios bylos nagrinėjimo Vilniaus m. 4 apylinkės teismas nusišalino pats, bet ne iš karto; byla perduota Vilniaus apygardos teismui, kuriam apeliantė pateikė nušalinimą ir Lietuvos apeliacinio teismo prašė nespręsti klausimo dėl bylos perdavimo, o iš karto padaryti tai, ko buvo prašyta atsiliepime į ieškinį – šią civilinę bylą nutraukti, dėl antstolio veiksmų priimti atskirą nutartį. Apeliantė nurodo, jog nušalinimo klausimas Lietuvos apeliaciniam teismui nebuvo perduotas, todėl ji pateikė skundą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko G. K., VAT pirmininko A. Š., VAT baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko V. D. ir VAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės A. U. veiksmų Teisėjų tarybai ir Prezidentei, apie šį skundą informavo Vilniaus m. 2 apylinkės teismą posėdžiuose, pabrėždavo, kad kol nėra atsakymo iš minėtų institucijų, bylos nagrinėjimas yra neteisėtas, tačiau teismas nekreipė dėmesio ir akivaizdžiai pažeidęs procesą ir apeliantės teises, tęsė bylos nagrinėjimą. Taip pat nurodo, jog teismo posėdžio protokoluose neteisingai arba visiškai neužfiksuotos esminės aplinkybės ir buvo iškreipti faktai; 2012-06-04 apeliantė pateikė pastabas dėl 2012-05-16 ir 2012-05-31 teismo posėdžių protokolų, su kuriomis teismas sutiko. Apeliantės vertinimu, dėl nurodytų motyvų ir faktų skundžiamas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-05-31 sprendimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog su skundu kategoriškai nesutinka, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas, sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus ir atsižvelgus į visus faktus, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar pakeisti. Skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios su nagrinėjama byla nesusijusios. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, nevykdydama įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, piktnaudžiauja savo teisėmis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso normų, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.). Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. Pažymėtina, kad argumentų dėl bylos esmės, pagrindžiančių skundžiamo teismo sprendimo galimą neteisėtumą ir nepagrįstumą, apeliantė nepateikia, savo skundą ji pagrindžia argumentais dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėjų ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo, t. y. apeliantės vertinimu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas lėmė teismo sprendimo neteisėtumą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra. Absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Savo apeliacinį skundą apeliantė grindžia teiginiais apie tai, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėjai dengia aferą ir persekioja apeliantės šeimą, fabrikuoja civilines bylas prieš apeliantę ir pan., dėl ko ji ne kartą prašė nušalinti visą teismą nuo jos bylos nagrinėjimo. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pirmininko 2012-03-02 nutartimi visas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas buvo nušalintas nuo civilinės bylos nagrinėjimo (b.l. 63-64); Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės A. U. 2012-03-08 nutartimi byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui (b.l. 66); bylą išnagrinėjusiai iš esmės teisėjai I. P. proceso metu nušalinimas nebuvo pareikštas. Skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliantė grindžia ir tuo, kad teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, nesulaukęs atsakymo į apeliantės skundą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko G. K., VAT pirmininko A. Š., VAT baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko V. D. ir VAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės A. U. veiksmų Teisėjų tarybai ir Prezidentei. Apeliantė nurodo, kad kol nėra atsakymų iš minėtų institucijų, bylos nagrinėjimas Vilniaus 2 apylinkės teisme yra neteisėtas ir pažeidžia procesą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su tokiu apeliantės teiginiu. CPK 68 str. 3 d. numato, kad, kol nėra išspręstas pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, byloje gali būti atliekami tik neatidėliotini veiksmai, tačiau apeliantės neprocesiniame skunde nebuvo jokių motyvų, susijusių su bylą nagrinėjančios Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjos galimu šališkumu, nei vienas iš skunde paminėtų teisėjų nėra atlikęs procesinių veiksmų nagrinėjamoje byloje. Neprocesiniame skunde paminėtas 2012-03-12 nušalinimas buvo pareikštas Vilniaus apygardos teismui dėl Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės veiksmų civilinėje byloje Nr. 2S-807-345/2011.

Taigi neprocesinis skundas jokiu aspektu nėra susijęs su procesu nagrinėjamoje byloje, jis negali būti vertinamas kaip nušalinimo pareiškimas ar faktinis nusišalinimo pagrindas bylą iš esmės nagrinėjusiai Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjai, nušalinimas procese jai nebuvo pareikštas, todėl teisėja neturėjo pagrindo nenagrinėti bylos, kol nebus gautas atsakymas į apeliantės neprocesinį skundą.

Skunde taip pat paminėta, kad teismo posėdžio protokoluose neteisingai ar visai nebuvo užfiksuotos esminės aplinkybės ir buvo iškreipti faktai, apeliantės pastabos dėl protokolo buvo prijungtos. Tokiu būdu apeliantė nurodo į procesinius pažeidimus surašant protokolą byloje. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliantės pastabos dėl teismo posėdžio protokolo buvo prijungtos prie bylos CPK 172 str. nustatyta tvarka, t. y. tariami protokolo trūkumai buvo pašalinti procesinėmis priemonėmis. Taigi apeliantės pastebėjimai dėl teismo posėdžio protokolo negali būti vertinami kaip procesinis pažeidimas, leidžiantis suabejoti teismo sprendimo teisingumu ir pagrįstumu.

Apeliantė nurodo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, jai buvo pasiūlyta pateikti apeliacinį skundą tam pačiam Vilniaus apygardos teismui, dėl kurio ji kreipėsi į Teisėjų tarybą ir Prezidentūrą; apeliantės vertinimu, šis faktas taip pat sudaro pagrindą sprendimo panaikinimui. Šis apeliantės argumentas taip pat atmetamas. Kaip ne kartą aiškino įvairių pakopų teismai nutartyse dėl įvairių grandžių teismų ir teisėjų nušalinimo pagal apeliantės pareiškimus, nušalinimas gali būti pareikštas konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui (teisėjams), o ne teismui (CPK 68 str. 4 d.).

Apeliantės neprocesinis skundas, pareikštas Vilniaus apygardos teismui dėl šio teismo teisėjų veiksmų, nesusijusių su procesu nagrinėjamoje byloje, negali būti vertinamas kaip nušalinimas, pareikštas nagrinėjamoje byloje, todėl kaip jau buvo paminėta, neprocesinio skundo pareiškimas nekliudė išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė traktuoja kaip šališką ir neteisėtą bet kokį teismo procesinį sprendimą, priimtą jos nenaudai, nors, kaip ne kartą buvo paaiškinta apeliantei, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo šališkumu.

Apeliaciniame skunde pareikštas nušalinimas Vilniaus apygardos teismui buvo išnagrinėtas ir nebuvo patenkintas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. spalio 3 d. nutartimi (b.l. 159-162), nušalinimas apeliacine tvarka bylą nagrinėjančiai teisėjai T. Žukauskienei nebuvo patenkintas Vilniaus apygardos teismo pirmininko V. Z. 2012 m. spalio 24 d. nutartimi (b.l. 185-186). Visos apeliantės abejonės dėl bylą nagrinėjančių teisėjų šališkumo pašalintos Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą prieš apeliantę nutraukti (CPK 263, 329-330 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 1, 2 d.). Ieškovas patyrė 605 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme ( b.l. 155). Ieškovo nurodytos išlaidos neviršija rekomenduojamo maksimalaus honoraro už atsiliepimo parengimą, prašymas dėl išlaidų priteisimo patenkinamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. J. iš atsakovės Ž. V. 605 (šešis šimtus penkis litus) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                        Tatjana Žukauskienė