Civilinė byla Nr. e2-1687-798/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00112-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neco“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus G. M. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neco“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius G. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Neco“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė su kreditoriumi laiku neatsiskaitė pagal žaliavos pirkimo – pardavimo sutartį; nevykdo privalomo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų išduoto įsiteisėjusios teismo įsakymo dėl skolos ir netesybų priteisimo; turi kitų kreditorių; iš atsakovės yra išieškomi įsiskolinimai pagal 13 vykdomųjų dokumentų; areštuoto atsakovės turto vertės nepakanka visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Kreditoriaus vertinimu, atsakovė UAB „Neco“ yra nemoki, faktiškai bankrutavusi, nėra objektyvios tikimybės, kad jos finansinė būklė pagerės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi kreditoriaus G. M. pareiškimą patenkino ir iškėlė UAB „Neco“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Įmonės pabaiga“. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditoriaus G. M. teigimu, atsakovės įsiskolinimo suma siekia 5 280,80 Eur; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 10 d. teismo įsakymu buvo nutarta priteisti jam iš skolininkės UAB „Neco“ 5 280,80 Eur skolą, 225,69 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 10 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 357 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismo įsakymas įsiteisėjęs ir buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Kreditorius teismui pateikė žaliavos pirkimo–pardavimo sutartį, krovinio važtaraštį, PVM sąskaitas faktūras, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 10 d. teismo įsakymą, antstolio pažymą apie vykdymo eigą.
2.2. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d., 2020 m. liepos 28 d., 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimis atsakovė buvo įpareigota pateikti atsiliepimą į kreditoriaus pareiškimą, taip pat duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimui. Atsakovei apie procesą yra žinoma, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis atsakovei buvo įteikta (pažyma apie procesinių dokumentų įteikimą patvirtina, kad teismo nutartis buvo įteikta atsakovės UAB „Neco“ akcininkei S. M.). Nei atsiliepimas į kreditoriaus pareiškimą, nei duomenys, reikalingi juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti, teismui nebuvo pateikti.
2.3. Remiantis Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registro centro Juridinių asmenų registro 2020 m. liepos 27 d. duomenimis nustatyta, kad pagal atsakovės balansą (ataskaitinis laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) įmonė turėjo turto iš viso už 7 574 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 373 Eur; iš pelno (nuostolių) ataskaitos (ataskaitinis laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad įmonė ataskaitiniu laikotarpiu patyrė 7 977 Eur nuostolių. Pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenis – atsakovė turi nekilnojamojo turto (žemės sklypą, esantį adresu duomenys neskelbtini); pagal VĮ „Regitra“ duomenis – atsakovei priklauso viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. 2020 m. rugsėjo 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis įmonėje dirba 1 darbuotojas, įmonė socialinio draudimo įsiskolinimo neturi.
2.4. Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, kad atsakovės turimi įsipareigojimai (teismo turimais duomenimis) neviršija jos turimo turto vertės, tačiau įmonės įsiskolinimai (7 373 Eur) siekia turimą turtą (7 574 Eur). Atsakovė laiku nevykdo turtinių prievolių kreditoriui G. M., kurio reikalavimo teisė sudaro 6 011,94 Eur, atsakovės prievolės įvykdymo terminai jau yra suėję. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovei UAB „Neco“ restruktūrizavimo byla nėra keliama; atsakovės atžvilgiu iškelta bylų pagal kitų kreditorių ieškinius dėl skolos priteisimo.
2.5. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „Neco“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių, turi tik vieną darbuotoją, tad galimai realiai veiklos nevykdo, restruktūrizavimo byla jai nėra keliama. Teismas konstatavo, kad UAB „Neco“ yra nemoki, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, įmonei nėra keliama restruktūrizavimo byla, aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą, byloje nenustatyta, todėl yra pagrindas iškelti UAB „Neco“ bankroto bylą.
2.6. Pirmosios instancijos teismas paskyrė nemokumo administratorę, nemokumo administratorei nustatė 3 035,00 Eur (5 MMA) bazinį atlygį bei areštavo atsakovės turimą turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atskirajame skunde atsakovė (toliau – ir apeliantė) UAB „Neco“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-508-372/2020 ir kreditoriaus G. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Neco“ atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Atsakovė UAB „Neco“ atkreipė dėmesį, kad šioje byloje priimta 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas atsakovei jau buvo iškėlęs bankroto bylą. Nesutikdama su minima nutartimi, atsakovė teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 27 d. atskirąjį skundą. Skunde atsakovė UAB „Neco“ nurodė, kad kreditoriaus G. M. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo apskritai negalėjo būti priimtas, o kadangi pareiškimą teismas jau priėmė, pareiškimas turėjo būti atmestas. Pareiškimo teismui pateikimo dieną pareiškėjas dar nebuvo įgijęs teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kadangi tuo metu dar nebuvo suėjęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatytas terminas, per kurį atsakovė turėjo teisę padengti skolą, sudaryti su kreditoriumi susitarimą dėl pagalbos arba nuspręsti bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Šiaulių apygardos teismas su atsakovės UAB „Neco“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. atskiruoju skundu sutiko ir 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pats panaikino 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas neatmetė kreditoriaus pareiškimo ir 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, kurios atsakovė negalėjo skųsti, paskyrė naują teismo posėdį, kuriame pakartotinai išnagrinėjo kreditoriaus pareiškimą ir, kaip minėta, 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi vėl iškėlė atsakovei bankroto bylą.
3.2. Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo (toliau – ir Koronaviruso pasekmių įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog „kreditoriui, inicijavusiam juridinio asmens nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas karantino laikotarpiu“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtas karantino režimas Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Vadinasi, pagal Koronaviruso pasekmių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, kreditoriaus G. M. atsakovei UAB „Neco“ 2020 m. gegužės 25 d. išsiųstame pranešime nustatyto 15 dienų termino susitarimui dėl pagalbos nustatyti skaičiavimas buvo sustabdytas nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Tai reiškia, jog faktiškai kreditoriaus nustatytas terminas baigėsi tik 2020 m. liepos 1 d. Kreditorius G. M. į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Neco“ kreipėsi 2020 m. birželio 15 d., t. y. ne tik nesibaigus, tačiau dar net ir neprasidėjus paties kreditoriaus nustatytam terminui įvykdyti prievolę ar sudaryti susitarimą dėl pagalbos. Atsakovės įsitikinimu, būtinosios sąlygos bankroto bylos iškėlimui nesilaikymas, sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus pareiškimą atmesti. Pastebėtina, kad net jeigu Koronaviruso pasekmių įstatymu nebūtų buvęs sustabdytas kreditoriaus nustatyto termino skaičiavimas, pareiškimo šioje byloje pateikimo dieną (2020 m. birželio 15 d.) kreditorius vis tiek dar nebūtų įgijęs teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Neco“. Kadangi kreditoriaus pranešimas UAB „Neco“ buvo išsiųstas 2020 m. gegužės 25 d., jis laikomas įteiktu 2020 m. birželio 1 d. Tai reiškia, kad terminas sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba įvykdyti prievolę būtų baigęsis 2020 m. birželio 16 d., atitinkamai kreditorius teisę kreiptis į teismą būtų įgijęs tik 2020 m. birželio 17 d.
3.3. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Neco“ yra įtraukta į įmonių, kurioms taikomos pagalbos priemonės dėl COVID-19 epidemijos, sąrašą. Vis dėlto, pratęstu terminu atsakovė faktiškai neturėjo galimybės pasinaudoti, kadangi dar terminui nesibaigus (realiai dar jam net neprasidėjus) kreditorius jau buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ir į jokias kalbas dėl galimo taikaus susitarimo sudarymo iš esmės nebesileido.
4. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius G. M. prašo atsakovas UAB „Neco“ atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Kreditoriaus teigimu, atsakovės vadovo užimta formali gynybinė procesinė pozicija yra iš esmės prieštaraujanti ieškovo bei kitų daugiau nei 13 atsakovės kreditorių, jai jau inicijavusių vykdomuosius 4 procesus, teisėms ir teisėtiems interesams. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė yra faktiškai nemoki ir nevykdo jokios veiklos. Ieškovas pabrėžia, kad esminis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Tuo tarpu remiantis atsakovės dėstoma teisine logika, bankroto procesas šiuo atveju yra negalimas, remiantis atsakovės subjektyviai aiškinamu kreditoriaus pareigos (informuoti skolininką apie ketinamą inicijuoti bankrotą) įgyvendinimo terminų skaičiavimu. Objektyviai akivaizdus ir papildomai neįrodinėtinas faktas, kad veiklos nevykdanti atsakovė, neturinti realiai jokio didelės vertės turto bei kurios atžvilgiu iki šiol nesėkmingai jau vykdoma 13 išieškojimo procesų yra ir dar iki koronaviruso (COVID-19) karantino Lietuvoje pradžios buvo faktiškai bankrutavusi. Atsakovė atskirajame skunde nepasisako dėl faktų, kad pirmosios instancijos teismas buvo davęs atsakovei imperatyvius įpareigojimus dėl įrodymų pateikimo. Atsakovė ir jos vadovas bylą nagrinėjančio teismo buvo du kartus įpareigojami pateikti atsiliepimą į ieškovo pareiškimą bei pateikti teismui įmonės finansinius dokumentus bei kitus duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui (2020 m. birželio 16 d. ir 2020 m. liepos 28 d. pirmosios instancijos teismo nutartys), tačiau teismo įpareigojimai nebuvo įvykdyti. Taip pat atsakovė nenurodo jokių argumentų dėl jos finansinės būklės ir mokumo. Antstolis V. D. kreditoriui G. M. 2020 m. gegužės 21 d. pateikė pažymą apie vykdymo eigą Nr. S-20-47-9778, kuri patvirtina, kad atsakovė yra faktiškai nemoki. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių apie atsakovės nemokumą, turimų įsipareigojimų ir turto santykį. Jos nemokumą patvirtina ir viešai prieinami duomenys. UAB „Neco“ ne tik laiku yra neatsiskaičiusi su kreditoriumi G. M., bet ir nevykdo privalomo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 10 d. išduoto įsiteisėjusio ir privalomai vykdytino teismo įsakymo (civilinė byla Nr. eL2-606-304/2020). Pabrėžtina, kad atsakovės atskirajame skunde iš viso nėra pasisakoma dėl imperatyvaus Telšių rūmų 2020 m. sausio 10 d. ir privalomai vykdytino teismo įsakymo (civilinė byla Nr. eL2-606-304/2020) nevykdymo. Atsakovė privalomo teismo sprendimo nevykdymui neteikia visiškai jokios teisinės reikšmės ir tik subjektyviai gilinasi bei vertina ar vienas iš trylikos atsakovės kreditorių pagal jau vykdymui pateiktus vykdomuosius dokumentus tinkamai ir laiku įgyvendino savo teisę į atsakovės bankroto iniciavimą.
4.2. Atsakovės visiškai netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą. Remiantis teisingo teisės taikymo taisykle, taikant teisę privalu vertinti tikruosius įstatymų leidėjo tikslus, o ne vien tik gramatinį teisės normos turinį. Pažymėjo, kad nurodyto įstatymo pagrindinė paskirtis ir tikslas sušvelninti koronaviruso (COVID-19) neigiamą įtaką verslo subjektams, kurie susidūrė su finansiniais sunkumais ir tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Atsakovė nesigilina ir visiškai neįrodinėja savo nemokumo fakto ir jo atsiradimo momento ir nepaneigia esminio fakto, kad dar iki karantino paskelbimo atsakovės būsena de facto buvo identiška, t. y. atsakovė jau buvo nemoki ir faktiškai bankrutavusi bei realiai nevykdanti jokios veiklos. Pabrėžė, kad nurodytas teisės aktas taikytinas tik tiems juridiniams asmenims, kurie tapo nemokiais ir (ar) susidūrusiems su finansiniais sunkumais tik koronaviruso (COVID-19) paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje metu. Esminę reikšmę, vertinant atsakovės atskirojo skundo nepagrįstumą, turi ta aplinkybė, kad atsakovė nepaaiškina teismui kaip įsiteisėjęs ir nevykdomas Telšių apylinkės teismo Telšių 2020 m. sausio 10 d. įsakymas (civilinė byla Nr. eL2-606-304/2020) yra susijęs su 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ bei 2020-04-24 priimtu Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu. Atsakovei bankroto byla yra iškelta praėjus net 43 dienoms nuo nurodyto termino pabaigos per kurį atsakovė turėjo galimybę tartis su ieškovu ir atlikti dalinius skolos mokėjimus, tačiau atsakovė to sąmoningai nedarė, nes yra faktiškai bankrutavusi. Atsakovė taip pat ignoruoja ir teisminį bankroto procesą, kadangi bendrovės vadovo prašymu jam buvo siunčiami atsakovei skirti procesiniai dokumentai, o jis jų neatsiėmė, atsiliepimo į kreditoriaus pareiškimą nepateikė, taip pat nepateikė teismo įpareigotų procesinių dokumentų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Neco“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl teisės inicijuoti nemokumo bylą atsakovei
7. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, apeliantė nurodo iš esmės vienintelį argumentą, kad kreditorius G. M. neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kol nesibaigė kreditoriaus atsakovei nustatytas terminas sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba įvykdyti prievolę. Anot apeliantės, kreditoriaus pranešimas UAB „Neco“ buvo išsiųstas 2020 m. gegužės 25 d., jis laikomas įteiktu 2020 m. birželio 1 d. Tai reiškia, kad terminas sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba įvykdyti prievolę būtų baigęsis 2020 m. birželio 16 d., atitinkamai kreditorius teisę kreiptis į teismą būtų įgijęs tik 2020 m. birželio 17 d.
8. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, kurio normos bus taikomos nagrinėjamoje byloje.
9. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 9 straipsnyje reglamentuota privaloma nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kuomet jį inicijuoja kreditorius.
10. Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 9 straipsnio 3 dalį prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Tinkamai pasinaudojus šia išankstine stadija, t. y. nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. JANĮ 9 straipsnio 4 dalyje reglamentuoti atvejai, kuomet šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos. Vienas iš atvejų – antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 9 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Tuomet, pagal įstatymą teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas registruota pašto siunta išsiuntė 2020 m. gegužės 25 d. pranešimą dėl atsakovės nemokumo proceso iniciavimo, kuriuo nustatė 15 dienų terminą prievolės įvykdymui, tačiau atsakovė į kreditoriaus pranešimą nesureagavo ir su kreditoriumi nesusiekė. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pranešimas buvo išsiųstas 2020 m. gegužės 25 d. registruotu paštu įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu 2020 m. birželio 1 d. Tai reiškia, kad terminas sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba įvykdyti prievolę baigėsi 2020 m. birželio 16 d., ir, anot apeliantės, atitinkamai kreditorius teisę kreiptis į teismą būtų įgijęs tik 2020 m. birželio 17 d. LITEKO duomenimis ieškovas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė 2020 m. birželio 15 d.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Nagrinėjamoje situacijoje tik iš dalies galima sutikti su apeliantės argumentais, kad kreditoriaus teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso inicijavimo atsirado ne 2020 m. birželio 15 d., o 2020 m. birželio 17 d. Visgi, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė bendradarbiavo su kreditoriumi, siekė patenkinti bent dalį kreditorinio reikalavimo jam arba sudaryti taikų susitarimą su kreditoriumi, t. y. išspręsti kilusias problemas nekeliant nemokumo bylos ir ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad atsakovė neturėjo galimybės net pasinaudoti kreditoriaus nustatytu 15 dienų terminu. Byloje nustatyta priešingos aplinkybės – apeliantė iš esmės piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vilkino civilinės bylos nagrinėjimą. Kaip matyti, aplinkybė apie bankroto bylos inicijavimą UAB „Neco“ ir teismo nustatytus įpareigojimus buvo jos vadovui žinoma vėliausiai nuo 2020 m. liepos 28 d. Apeliantės vadovas tą pačią dieną informavo teismą apie įmonei adresuotų teismo procesinių dokumentų įteikimo būdus, nurodė korespondencijos ir elektroninio pašto adresus, tačiau nurodytais būdais ir adresais dokumentų teismui įteikti nepavykdavo – dokumentų vadovas neatsiimdavo pašte, į elektroninius laiškus tinkamai ir laiku nereaguodavo. Pirmosios instancijos teismas, net kelis kartus atidėjo bylos nagrinėjimą įpareigodamas apeliantę pateikti į bylą įrodymus. Panaikindamas savo priimtą 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, kurią apeliantei buvo pirmą kartą iškelta bankroto byla, pirmosios instancijos teismas ne tik užtikrino šalių lygiateisiškumo principą procese, tačiau ir sudarė galimybę atsakovei pakartotinai pateikti visus dokumentus, reikalingus teisingai išnagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje formalus kreditoriaus nustatyto atsakovei termino vertinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei neatitiktų atsakovės kreditorių interesų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovė privalomo teismo sprendimo nevykdymui neteikia visiškai jokios teisinės reikšmės ir tik gana formaliai vertina ar vienas iš trylikos atsakovės kreditorių pagal jau vykdymui pateiktus vykdomuosius dokumentus tinkamai ir laiku įgyvendino savo teisę į atsakovės bankroto iniciavimą.
15. Atsakovė atskirajame skunde taip pat akcentuoja, kad keliant bankroto bylą nebuvo atsižvelgta į koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio juridinių asmenų bankroto bylų kėlimui, o būtent, kad kreditoriaus nustatytas terminas pagalbos susitarimui sudaryti arba įvykdyti prievolę buvo sustabdytas karantino galiojimo laikotarpiu.
16. 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos naujojo koronavirusio (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas Nr. XIII-2861, kuris taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. karantino įvedimo. Nurodyto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditoriui, inicijavusiam juridinio asmens nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas karantino laikotarpiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. įvestas karantinas dėl nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos (toliau – Vyriausybės nutarimas). Nurodyto nutarimo pagrindu tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus veikla esant galimybei privalėjo būti organizuojama nuotoliniu būdu (Nutarimo 3.2.1 punktas), o parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą, veikla, taip pat turgaviečių, išskyrus maisto, veikla draudžiama (Nutarimo 3.2.7 punktas). Karantino laikotarpis buvo pratęstas iki 2020 m. birželio 16 d.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad minėti teisės aktai iš esmės turi įtakos tik toms bankroto byloms, kuriose tiesiogiai juridiniai asmenys su finansiniais sunkumais susidūrė ir (ar) jie tapo nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. karantino įvedimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo įsipareigojimų kreditoriui nevykdo jau nuo 2019 m. gegužės mėnesio. Pagal kreditoriaus pareiškimą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai išdavė kreditoriui 2020 m. sausio 10 d. teismo įsakymą (civilinė byla Nr. eL2-606-304/2020). Šį teismo įsakymą priverstinai vykdo antstolis, o byloje nėra duomenų apie tai, kad bent dalis teismo įsakymu priteistų sumų iš atsakovės buvo padengta. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galimai atsakovė su finansiniais sunkumais susidūrė dar 2019 metais. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovė teismui nepateikė duomenų, kad pasibaigus karantino laikotarpiui ji realiai ėmėsi priemonių, leidžiančių sumažinti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės argumentas dėl būtinybės taikyti Lietuvos Respublikos naujojo koronavirusio (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą yra nepagrįstas bei nepaneigiantis pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo būklės egzistavimo bei negalėjimo laiku vykdyti turtinių prievolių.
Dėl bendrovės (ne)mokumo
18. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, tam nustatė du savarankiškus pagrindus – atsakovės negalėjimą laiku vykdyti turtinių prievolių ir faktą, kad juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus ir viešoje erdvėje esančius duomenis nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto iš viso už 7 574 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 373 Eur; iš pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad tuo pačiu atskaitiniu laikotarpiu atsakovė patyrė 7 977 Eur nuostolių. Pagal VĮ Registrų centras duomenis – atsakovė turi nekilnojamojo turto (žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini); pagal VĮ „Regitra“ duomenis – atsakovei priklauso viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. 2020 m. rugsėjo 11 d. VSDFV duomenimis įmonėje dirba 1 darbuotojas, šios nutarties priėmimo metu atsakovė turi 17,48 Eur socialinio draudimo skolą. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų duomenų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors šiuo atveju juridinio asmens įsipareigojimai neviršija visos turto vertės, tačiau bendrovės įsipareigojimai 2016 metais sudarė daugiau nei 90 procentų juridinio asmens turimo turto, nagrinėjamu aspektu labai svarbi aplinkybė, kad įmonė visiškai negavo pelno (generuoja nuostolius). Naujausių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie gerėjančią bendrovės finansinę būklę, byloje nėra pateikta. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad galimai apeliantė jokio veiklos nevykdo.
21. Akcentuotina, kad atsakovė iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo apskaičiuoto jos turto ir įsipareigojimų (pradelstų) santykio, t. y. atsakovė apskritai neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria yra nustatytas įmonės turimo turto ir įsipareigojimų santykis, jos galimybės vykdyti kreditorinius įsipareigojimus ir pan. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės nemokumą, kad atsakovė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė nevykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti į bylą dokumentus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokių dokumentų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
22. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsakovei nepateikus naujų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus, neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytų jos pradelstų įsipareigojimų dydžių, darytina išvada, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir ji nėra nemoki (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Ieškovas G. M. atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 198 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
24. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, ieškovo G. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Ieškovo G. M. patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.16 punktas), todėl priteistinos iš apeliantės ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neco“ (juridinio asmens kodas 303095686) 198 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovo G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Teisėjas Antanas Rudzinskas