Civilinė byla Nr. e2-1865-979/2015
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01159-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10.; 42.11.1.; 44.5.1.;
(S)
45.10.; 99.3.; 99.5.; 99.7.; 116.1.;

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 5 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja J. B.-Povilanskienė, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant ieškovei L. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui A. R. dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo, lėšų, sumokėtų už prekę, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė L. V. kreipėsi į teismą prašydama: 1) nutraukti su atsakovu A. R. 2014 m. gegužės 23 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį dėl odinio relaksacinio krėslo MD-18/30 kreminės spalvos; 2) priteisti iš atsakovo sumokėtas už prekę pinigines lėšas – 289,33 Eur (999 Lt); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 23 d. iš atsakovo įsigijo odinį relaksacinį krėslą MD-18/30 kreminės spalvos. Atsakovas pirkimo metu nurodė, kad įsigytai prekei taikoma 12 mėnesių garantija. 2014 m. gegužės 21 d. pranešė atsakovui, kad įsigyta prekė yra su defektu, persiuntė nuotraukas. Atsakovas 2014 m. gegužės 22 d. informavo, kad susisieks su prekės gamintoju, tačiau dėl prekės remonto ar prekės dalies pakeitimo kokybiška iki galo nebuvo sutarta, todėl, manydama, kad atsakovas vengia vykdyti įsipareigojimus, informavo apie prikimo pardavimo sutarties nutraukimą, pareikalavo iki 2014 m. spalio 31 d. grąžinti sumokėtą pinigų sumą 289,33 Eur (999 Lt) ir nurodyti kokiu būdu atsakovas atsiims defektuotą prekę. 2014 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Klaipėdos skyrių su skundu dėl nekokybiškos prekės. Atsakovas nebuvo įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą, įsteigęs juridinio asmens ar įgijęs verslo liudijimo, todėl skundą buvo atsisakyta nagrinėti.
Ieškovė teismo posėdyje pareikštus reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad prekę – odinį relaksacinį krėslą MD-18/30 kreminės spalvos, įgijo 2014 m. gegužės 23 d. kaip dovaną savo sutuoktiniui jubiliejaus proga. Susirado interneto portale www.kreslai.lt, susisiekė su kontaktiniu asmeniu, t. y. atsakovu, pasiteiravo kaip ir kokiu būdu būtų galima įsigyti. Buvo paaiškinta, kad galima įsigyti Vilniaus mieste, iš anksto dieną prieš tai suderinus, atsiskaitymas grynais arba pavedimu. Kadangi buvo odinis krėslas, tenkino kaina 289,33 Eur (999 Lt), nusprendė įsigyti ir pokalbio metu sutarė, kad prekę paims iš pardavėjo, pristatys bendradarbis A. P., kuris tuo metu turėjo važiuoti į Vilnių. Interneto portale detalesnių duomenų apie prekės gamintoją, sudedamųjų dalių ypatingą priežiūrą ar naudojimą nebuvo pateikta, pokalbio su atsakovu metu taip pat neminėta. Apie tai, kad krėslas yra iš eko odos, kuri praktiškai naudojant turi būti specialiai prižiūrima, sužinojo tik iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį. Žodžiu buvo paminėta, kad garantija prekei suteikiama 12 mėnesių, gamintojo garantijos nepateikė, išrašė tik invoisą, atsiskaityta buvo grynais. Krėslą išpakavo 2014 m. balandžio 30 d., atkreipė dėmesį, kad vietomis oda šviesenė, maždaug po trijų savaičių pastebėjo odos įtrūkimus sėdimoje dalyje ir nedelsiant informavo atsakovą, išsiuntė nuotraukas. Odos įtrūkimas atsirado būtent toje vietoje, kur odos spalva buvo šiek tiek šviesesnė, vėliau išplito. Susirašinėjimo metu, atsakovas minėjo, kad susisiekė su gamintojais, kurie atsakė, kad toks įtrūkimas galėjo atsirasti dėl mechaninio poveikio (kelnių užtrauktuku). Atsakovas po susirašinėjimo su gamintojais pažadėjo pakeisti krėslo dalį, todėl sutiko ir pagrįstai tikėjosi savalaikio prekės nekokybiškos dalies pakeitimo kokybiška ir nesiėmė savo iniciatyva taisyti prekės trūkumų, toliau naudojosi krėslu, tą vietą pridengiant dekučiu. Ne kartą atsakovui minėjo, kad sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo atveju, kreipsis į teismą arba vartotojų teisių gynimo instituciją. Iš internetiniame portale pateiktų duomenų suprato, kad atsakovas verčiasi panašių prekių prekyba, tačiau iš vartotojų teisių tarnybos sužinojo, kad prekyba vertėsi kaip fizinis asmuo. Norėjo prekės nekokybišką dalį pakeisti, tačiau bendradarbiavimas su atsakovu nutrūko, prekės nekokybiška dalis nebuvo pakeista. Nors šiai dienai iš esmės prekę galima būtų eksploatuoti, tačiau jos išvaizda neatitinka tų lūkesčių, kurie buvo įsigyjant, todėl nusprendė sutartį nutraukti ir susigrąžinti mokėtus pinigus.
Atsakovas, į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad pardavimo metu jokio verslo nevykdė, sandoris buvo sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų. Ieškovei buvo nurodyta, kad garantija – sutikimas pataisyti suteikiama tik mechaninėms dalims ir mechaniniams gedimams, kadangi odinei daliai nustatyti pažeidimo šaltinį labai sunku. Gamintojo ekspertų nuomone, prekės pažeidimas buvo padarytas fiziškai pažeidžiant audinį, tai nėra gamintojo brokas, todėl negalima teigti, kad prekė yra netinkamos kokybės ir taikyti su tuo susijusias teisines pasekmes.
Liudytoju apklaustas A. P. paaiškino, kad ieškovės prašymu nurodytu adresu Vilniuje nuvyko, perdavė pinigus ir iš A. R. paėmė krėslą, kuris buvo supakuotas dėžėje. Netikrino dėžės turinio. A. R. paaiškino, kad tai yra odinis krėslas, padavė invoisą, be to, minėjo apie suteikiamą garantiją, tačiau detaliau nekomentavo, sakė viskas yra viduje. Apie ypatingą krėslo priežiūrą ar savybes nebuvo sakyta.
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis, ieškovės L. V. paaiškinimais, liudytojo A. P. parodymais nustatyta, kad 2014 m. balandžio 23 d. ieškovė ir atsakovas sudarė odinio relaksacinio krėslo MD-18/30 kreminės spalvos pirkimo pardavimo sutartį, kaina – 289,33 Eur (999 Lt). Ieškovė gavo prekę, priėmimo metu pretenzijų dėl prekės kokybės nereiškė. Eksploatuojant prekę, paaiškėjo galimi jos kokybės trūkumai (galimai netinkamai išdirbtos odos), todėl pareiškė atsakovui pretenziją ir kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Ieškovė, laikydama, kad atsakovas, pardavęs nekokybišką prekę ir po pretenzijos pareiškimo jos nepakeitęs tinkama, nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, todėl kreipėsi į teismą prašydama nutraukti pirkimo pardavimo sutartį ir įpareigoti atsakovą grąžinti sumokėtus už prekę pinigus.
Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės įsigytos iš atsakovo prekės atitikimo kokybės reikalavimams. Abi ginčo šalys yra fiziniai asmenys, todėl kilusio ginčo teisiniam vertinimui taikytinos bendrosios pirkimo pardavimo sutartį reglamentuojančios CK XXIII skyriaus nuostatos. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str. 1 d.). Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 3 d.). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju, tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo pardavimo sutartis. Ieškovė pagal skelbimą internetiniame portale www.kreslai.lt įsigijo naują prekę, todėl pagrįstai tikėjosi garantijos daiktui, be kita ko, jos naudojimo pagal paskirtį. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas patvirtino prekės kokybę ir nurodė, kad garantija prekei suteikiama 12 mėnesių, tačiau garantiją patvirtinančio dokumento neperdavė. CK 6.328 straipsnio 1 dalis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju, ieškovės įsigytą prekę iš atsakovo 2014 m. balandžio 23 d. pasiėmė kitas asmuo, t. y. liudytoju byloje apklaustas A. P., kuris paaiškino, kad prekė buvo supakuota į dėžę, jos netikrino. Tuo tarpu ieškovė prekę apžiūrėjo tik po kurio laiko nuo įsigijimo, kaip teismo posėdžio metu paaiškino, po savaitės. Galimi daikto trūkumai, t. y. sėdimosios dalies įtrūkimai, paaiškėjo po kurio laiko – trijų savaičių, ir nedelsiant 2014 m. gegužės 21 d. telefonu informavo apie tai atsakovą. Ginčo šalių tarpusavio elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. vyko bendradarbiavimas dėl galimai nekokybiškos prekės dalies pakeitimo tinkama. Prekės nekokybiška dalis nebuvo pakeista, atsakovas neinformavo apie atsisakymo pakeisti prekės dalį priežastis ar objektyvaus pobūdžio kliūtis įvykdyti įsipareigojimą. Teismo vertinimu, ieškovė per protingą terminą sureagavo ir pareiškė pretenzijas dėl daikto kokybės atsakovui, tuo tarpu atsakovas nusišalindamas nuo tolimesnio tinkamos sutarties įvykdymo, nedėdamas maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti kaip numato CK 6.200 straipsnio nuostatos, nesielgė taip, kaip turėtų elgtis sąžininga, atidi ir rūpestinga sutarties šalis, todėl turėtų priimti tokio elgesio galimus neigiamus padarinius. Tačiau vien tai, kad atsakovas per protingą terminą nepašalino prekės kokybės trūkumų (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.), t. y. nepakeitė prekės dalies kokybiška, savaime nesuteikia ieškovei teisės pasinaudoti sutarties nutraukimo teise pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas sutarties nutraukimas yra ultima ratio priemonė. Sprendžiant ar yra pagrindas pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą nutraukti pirkimo pardavimo sutartį ir susigrąžinti už prekę sumokėtus pinigus, svarbu nustatyti, ar atsiradę prekės kokybės trūkumai (defektai) yra esminiai, dėl kurių negalima naudoti daikto pagal įprastinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Įvertinus šalių elektroninio susirašinėjimo turinį, darytina išvada, kad ginčo tarp šalių dėl galimo daikto kokybės trūkumų (defektų) iš esmės nebuvo. Kaip jau buvo minėta, ginčo prekės kokybės trūkumu (defektu) buvo įvardytas prekės sėdimosios dalies įtrūkimas galimai netinkamai išdirbtos odos. Ginčo prekės – relaksacinis krėslas, paskirtis yra sėdėti, atsipalaiduoti. Pažymėtina, kad nustatytas ginčo daikto kokybės trūkumas (defektas) – sėdimosios dalies įtrūkimas, nėra kliūtis naudoti patį daiktą pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad krėslą iš esmės galima naudoti, tačiau dėl vizualios išvaizdos (įtrūkimo) neatitinka tų lūkesčių, kurie buvo įsigyjant. Taigi, nurodytas prekės defektas turi įtakos tik estetiniam vaizdui ir neriboja naudojimo pagal paskirtį. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad prekė iš esmės negali būti naudojama pagal savo paskirtį (CPK 178 str., 185 str.), o tai kad estetinė prekės išvaizda neatitinka ieškovės lūkesčių, kurie buvo įsigyjant, negali būti pakankamas pagrindas pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsisakyti ginčo sutarties. Toks daikto trūkumas galėtų būti pagrindas ginti savo teises ne CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu būdu, bet kitais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytais netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo būdais, pvz.: atitinkamu pirkimo kainos sumažinimu. Pažymėtina, kad šiuo atveju, buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis tarp dviejų fizinių asmenų. Duomenų, kad atsakovas ginčo laikotarpiu vertėsi panašių prekių prekyba, nėra, todėl tarp šalių nesusiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.350 str.), o bylą nagrinėjantis teismas neturi pareigos būti aktyvus ir ex officio taikyti tinkamą pirkėjo civilinių teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).
Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovė neturi teisės pasinaudoti CK 6.34 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pirkėjo teisių gynybos būdu – nutraukti pirkimo pardavimo sutartį ir susigrąžinti už prekę sumokėtas pinigines lėšas, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Procesiniai dokumentai šalims buvo siunčiami per EPP, byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.,).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 , 263-265, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Atmesti ieškovės L. V. ieškinį atsakovui A. R. dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo, lėšų, sumokėtų už prekę, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja J. B.-Povilanskienė