Baudžiamoji byla Nr.1A-467-120-2013

Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00341-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

Teisėjas R. Grigas

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas                                                                              2013 m. spalio 31 d.

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, išteisintajam V. R., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiajam A. O., jo atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. O. ir jo atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo pagal BK 284 str. 1 d kaltintas V. R., išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomones,                                                                            n u s t a t ė :                           

              V. R. pagal BK 284 str. 1 d. kaltinamas buvo tuo, kad jis 2011-04-26 apie 19 val. viešoje vietoje – Kaune, (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 13 kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu ir grasinimais – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulių M. K. ir A. B., tuo metu atlikusių savo pareigas, akivaizdoje, konflikto su A. O. metu tyčia sudavė nukentėjusiajam A. O. kumščiu į veidą, padarydamas jam dešiniojo skruosto sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, grasino susidoroti su nukentėjusiuoju A. O. ir, plūsdamas jį necenzūriniais žodžiais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukeldamas sumaištį ir išgąstį aplinkiniams bei policininkų akivaizdoje smurtaudamas, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

              Skundžiamu 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, teismas, V. R. iš jam pateikto kaltinimo, išteisino, V. R. nepadarius veikos, turinčios BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, motyvuodamas tokį savo sprendimą tuo, kad  objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, nėra, įžūlių veiksmų, grasinimų,  patyčių, vandališkų veiksmų bei visuomenės rimties sutrikdymo buvimas, faktiniais duomenimis byloje nepatvirtintas.

              Nukentėjęs A. O. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-03-07 nuosprendį panaikinti, V. R. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir, pripažinus jį kaltu pagal BK 284 str. 1 d., paskirti jam bausmę sankcijos ribose, nes T. R., grasindamas jam ir jo artimiesiems (duomenys neskelbtini) g. prie 7 namo kieme, kuris yra vieša vieta, ir pademonstravo nepagarbą aplinkiniams sukeldamas sumaištį, išgąstį, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir atvyko iškviestas policijos ekipažas. Jam su policininkais, tarnybiniu automobiliu, nuvykus prie (duomenys neskelbtini) g. 13 namo tam, kad parodytų asmenis, grasinusius susidorojimu, pažeidžiančius viešąją tvarką bei darančius administracinės teisės pažeidimus, V. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir matant (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Patrulių rinktinės policininkams A. B. ir M. K.., įžūliu elgesiu ir grasinimais jam tyčia sudavė į veidą. V. R. jam suduotas smūgis yra tyčinis. Kad, suduodamas smūgį, V. R. suvokė veikos pobūdį ir reikšmę,. Rodo jo nu­sikalstama praeitis. Atvykęs antrasis policijos ekipažas, pasikalbėjęs su R. Z. ir pastebėjęs atėjusį R. Z., jokių veiksmų nesiėmė, o įtarinėti nebūtais dalykais pradėjo jį. Liudytojai D. Ž. ir Ž. R. patvirtino, kad matė jo veidą raudoną ir, kad šioje vietoje buvo susirinkę žmonės. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. apklausiamas liudytoju buvo net tris kartus. Liudytojų I. R., B. R., R. Z. ir T. R. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes jie yra V. R. artimieji ir yra suinteresuoti liudyti jo naudai. Nuo pat pirmos po įvykio dienos, V. R. artimų giminaičių dėka buvo stengiamasi renkamą medžiagą pakreipti V. R. naudai, buvo prašoma atlikinėti papildomus tyrimo veiksmus. Specialisto išvados patvirtintas dešiniojo skruosto sumušimo jam padarymas. Į byloje pridėtas kitų medicinos įstaigų gydytojų išvadas, dėmesys nebuvo kreiptas. V. R. kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai ir todėl jo atžvilgiu turėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Nukentėjusiojo A. O. atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniu skundu   prašo 2013-03-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimtu nauju apkaltinamuoju nuosprendžiu V. R. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d.

Nurodo, kad               2011-04-26 būdamas pas savo dukrą (duomenys neskelbtini) g. 7, Kaune, nukentėjęs pastabėjęs motorine transporto priemone be valstybinių numerių ir be šalmo gatve važinėjantį neblaivų vyriškį, apie tai informavo policiją. Policijai atvykus, nukentėjusysis išgirdo V. R. ir T. R. grasinimus, šūksnius išeiti pasikalbėti, koneveikimą necenzūriniais žodžiais. V. R. grasino jį užmušti, pakasti, pripjauti. Atvykus patruliams, abu šie vyrai nukentėjusį puolė kumščiais, bet policijos pareigūnų T. R. buvo sulaikytas, o V. R., prasiveržęs pro policijos pareigūnus, kumščiu trenkė nukentėjusiam įį dešinės pusės žandą. Policijos patruliams nukentėjusį užstojus, šis daugiau nenukentėjo. Administracinio teisės pažeidimo faktu patvirtinta, kad K. O. matė motorine transporto priemone besivažinėjantį neblaivų vyrą, kuris be pagrindo spaudė greičio pedalą ir kėlė triukšmą. Tai patvirtino liudytojos G. V. bei A. O.,. Kad mažametis vaikas važinėjosi motorine transporto priemone, patvirtino liudytojas R. S., parodęs, jog matė, kaip šį sustabdžiusiam K. O. kažką pasakius, vaikas nubėgo namo. I. R. taip pat paaiškino, kad jos 11-os metų (!) vaikas gatvėje važinėjosi motorine transporto priemone ir, kad dėdė jam liepė gatvėje nevažinėti. Tai paneigia kaltinamojo V. R. parodymus, neva tai K. O., norėdamas atimti dviratį, užsipuolė dviračiu besivažinėjusį jo anūką. K. O., tuo metu būdamas policijos pareigūnu, teisėtai įspėjo mažametį vaiką nepažeidinėti kelių eismo taisyklių. Tai, kad toks teisėtas reikalavimas nepatiko kaltinamajam ir jo artimiesiems, negalėjo būti pagrindu, jų tolimesnius veiksmus pateisinti. Teismo padaryta išvada, kad kaltinamasis neva tai siekė iš rankų išsilaisvinti ir tuo metu galėjo nukentėjusiam netyčia suduoti, tėra jo gynybinė versija, nepatvirtinta jokiais įrodymais, išskyrus kaltinamojo giminaičių parodymus. Byloje be kaltinamojo ir jo artimųjų parodymų, daugiau joks liudytojas V. R. parodymų nepatvirtina. Smurtas K. O. atžvilgiu panaudotas buvo policijos pareigūnų akivaizdoje, kurie fakto, jog K. O. būtų smurtavęs prieš V. R., nepatvirtino. Kad smurtas K. O. atžvilgiu buvo panaudotas, patvirtino ir A. O., ir liudytoja G. V.. G. V. patvirtino, kad konfliktas įsižiebė O. įspėtam pažeidėjui apie tai pranešus namiškiams. Po pranešimo, prie jų namų triukšmaudami ir vartodami necenzūrinius žodžius, priėjo du vyrai ir moteris. Matė sutinusį K. O. veidą ir iš K. O. žodžių žino, kad į veidą jam sudavė vyresnis vyriškis. Konflikto metu K. O. padarytas sužalojimas specialisto išvados Nr. G 1216/11(02) aktu kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 31). Konflikto metu sutrikdyta buvo viešoji rimtis ir kaimynų ramybė. Iškviesti buvo policijos pareigūnai M. K. ir A. B.. Jų iškvietimo tikslu buvo viešosios tvarkos pažeidimas kelių eismo srityje. Nors konfliktas ir vyko V. R. namo kieme, bet dėl kilusio triukšmo sutrikdyta buvo viešoji rimtis, kaimynų poilsis. Tai patvirtino kaimynystėje gyvenantys liudytojai. G. V., girdėjo, kad, atvykus policijos pareigūnams, V. R., stambi moteris ir motorine transporto priemones važinėjęs vyras, plūdosi. Ž. R., I. S. ir J. A. patvirtino, jog atvykus policijos pareigūnams, girdėjo triukšmą, o J. A. netgi nuėjo ir pasižiūrėti. Privataus namo kieme viešoji tvarką pažeidžiama (Aukščiausiojo Teismo 2002-10-08 nutartis byloje Nr. 2K-670/2002), pažeidus kaimynų teisę į normalią ir ramią aplinką, todėl V. R. veiksmuose BK 284 str. 1 d. sudėtis yra.

              Nukentėjusio A. O. ir jo atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliaciniai skundai nepagrįsti ir atmetami.

              Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

              Bylos duomenimis šio nusikaltimo sudėties buvimas V. R. veiksmuose, nepatvirtintas.

Pagrindinis BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, o žmogaus sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, yra papildomas šios nusikalstamos veikos objektas. Padaromas šis nusikaltimas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui suprantant, kad viešoje vietoje, įžūliais veiksmais ar patyčiomis, ar grasinimais ar vandališkais veiksmais jis demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatant, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka  ir šių padarinių, norint. BK 284 str. 1 d. reglamentuotas viešosios tvarkos pažeidimas ne tik pasireikšti turi bent vienu iš šių būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, bet ir sukelti turi pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą. Šia nusikalstama veika padaryti nusikalstami veiksmai turi būti padaryti viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami yra tam tikri elgesio reikalavimai.

Įžūliu elgesiu teismų praktika laiko agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo visuomenės rimtis ir viešoji tvarka yra trikdoma.

Grasinimu laikomas žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais, pasireiškiantis tokiais būdais, kurie žmonėms pirmiausiai kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų agresyvių veiksmų baimę.

Necenzūriniais laikomi viešai netinkami vartoti, nepadorūs žodžiai, jų panaudojimo kontekste akivaizdžiai žeidžiantys aplinkinius.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan., o visuomenės tvarkos sutrikdymą rodo tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ir įstaigų veikla, sustabdytas eismas ir pan.

Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tad, faktiniai duomenys byloje  turi patvirtinti, kad kaltininkas suvokė, jog savo veiksmais jis sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti, todėl, nors šio nusikaltimo padarymo motyvai ir tikslai, nebūdami būtinais šios BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties  subjektyviaisiais požymiais, tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 str. 1 d. ir neturi, tačiau jų analizė yra svarbi ir būtina teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimo, kad savo veiksmus toks asmuo pirmiausiai suvokė kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo požymis yra padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus.

BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių buvimą patvirtinti turi veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireikšti turi nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimu. Padariniai pasireikšti turi realiu visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymu, o viešosios tvarkos pažeidimas pasireikšti turi arba įžūliu elgesiu, arba grasinimais, arba patyčiomis, arba vandališkais veiksmais.               

V. R. pagal jam pateiktą kaltinimą,  kaltinamas buvo BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą padaręs ... įžūliu elgesiu ir grasinimais - savo pareigas atlikusių (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulių M. K. ir A. B. akivaizdoje, konflikto su A. O. metu,  tyčia suduodamas nukentėjusiam A. O. kumščiu į veidą ir padarydamas šiam tuo dešinio skruosto sumušimą, t.y., nežymiai sutrikdydamas sveikatą, grasindamas susidoroti su nukentėjusiuoju, koliodamas nukentėjusį necenzūriniais žodžiais ir tuo būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukeldamas sumaištį ir išgąstį aplinkiniams bei smurtaudamas policininkų akivaizdoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

V. R. pateikto kaltinimo turinys rodo, kad V. R. kaltinamas jam inkriminuotą veiką padaręs tarp jo ir A. O. vykusio konflikto metu. Kad konfliktas tarp A. O. bei V. R. tikrai buvo kilęs, abejonių nekyla, nes faktiniai duomenys byloje tai patvirtina. Tokią išvadą patvirtina šie faktai:

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtino, kad A. O. ir V. R. konfliktavo (barėsi) dėl važinėjimosi gatve motoroleriu. Šio konflikto metu, pasak A. O., V. R. bei jo artimieji, vartodami keiksmažodžius,  iškoneveikė jį, todėl jis ir iškvietė policiją, o pasak V. R., A. O. koneveikė jį ir jam grasino.

Liudytojų A. B. ir M. K. teigimu, jiems pagal iškvietimą pas A. O. atvykus, konfliktas tarp A. O. ir V. R. buvo pasibaigęs. Jiems atvykus, A. O. jiems paaiškino, kad konfliktas su kaimynais kilęs buvo dėl nesilaikant KET gatve motoroleriu besivažinėjančių kaimynų vaikų.  A. O. įsėdus į jų automobilį, jie nuvažiavo prie V. R. namo. Įėjus į V. R. namo kiemą, įsiplieskė konfliktas, ... tarp A. O. ir R. įvyko apsistumdymas, ...  V. R. lyg tai sudavė A. O. per veidą, girdėjo vartojamus keiksmažodžius. 

Liudytojų policijos pareigūnų  D. Ž. ir Ž. R. parodymai rodo, kad jiems į įvykio vietą atvykus, R. kieme konfliktas jau buvo pasibaigęs ir vizualiai jie jokių sužalojimų pas nieką nematė, niekas pareiškimo dėl įvykio, nerašė. Ž. R. iš A. O. sužinojo, kad konfliktas kilęs buvo dėl vaikų važinėjimo gatve motoroleriu, o iš  M. K. ir A. B. sužinojo, kad tarp V. R. ir A. O., jiems su A. O. atvykus pas V. R. į kiemą,  įvykęs buvo susistumdymas.

Liudytoja apklaustos K. O. žmonos A. O. parodymai rodo, kad A. O. atėjusiems Rastauskams išplūdus, šis, išsikviestą policijos ekipažą, nulydėjo pas R., kur prie policininkų senyvo amžiaus vyriškis trenkė A. O. per veidą. R. nukritusių ji nematė. 

Liudytoja apklaustos A. O. dukros G. V. parodymai rodo, kad, jai išgirdus burzgiant motociklą ir tėvams paaiškinus, kad taip motociklas burzgia pastoviai ir, kad juo važinėjasi vaikai. A. R. išplūdo josios tėvą A. O. ir nuėjo. Tėvas iškvietė policiją. Policininkams atvažiavus, tėvas sėdo į jų automobilį ir nuvažiavo pas R.. Po įvykio ji, būdama gydytoja, liepė tėvui vykti į KMUK.

Liudytojais apklaustų V. R. artimųjų I. R., B. R., T. R., R. Z., R. Z. parodymai rodo, kad  V, R. namo kieme tarp A. O., kuris neleido vaikams važinėtis gatve ir V. R. įvykusio konflikto metu, nukentėjo ir kiti jų šeimų nariai – nukritęs T. R. susitrenkė galvą, V. R. taip pat nuvirto, I. R. buvo sugriebta už rankos ir t.t.

V. R. veiksmai bei faktiniai duomenys byloje, tiesioginės tyčios buvimo V. R. veiksmuose, nepatvirtina.

R. parodymai, kad A. O. jis sužaloti galėjo konflikto su juo metu vykusių grumtynių, susistumdymo metu, nepaneigti, o konflikto, tarp A. O. ir V. R. metu buvus grumtynėms ir susistumdymui faktas, bylos duomenimis patvirtintas. Tokią išvadą daryti leidžia šie faktai:

Liudytojai A. B. ir M. K. tarpusavio konflikto metu susikibusius ir besigrumiančius A. O. ir V. R., išskyrė.

Liudytojų J. A., G. A., R. S., I. S. parodymai rodo, kad jie, pastebėję, kad pas Rastauskus yra atvykusi policija, atėjo pažiūrėti: 15 metrų atstumu nuo R. gyvenanti liudytoja I. S. parodė mačiusi A. O. ir  Rastauskus su žmonomis, girdėjusi balsus, bet žodžių negirdėjusi ir įvykio nemačiusi.   Liudytojas R. S. parodė įvykio dieną matęs, kad po pokalbio su A. O., motocikliuku važinėjęsis berniukas verkdamas nubėgo į namus. Matęs Rastauskus nueinant pas A. O.. Matęs, kad R. sugrįžus, A. O., sulaukęs policininkų, įsėdęs į jų automobilį, atvykęs pas R., ... baksnojęs T. R. į krūtinę ir sakęs „šitas“, ... T. R. nukritus bei jo žmonai bandant T. R. pakelti, A. O., stvėręs ją už rankos ir nutempęs į šoną, ... bandančiam nukritusį T. R. pakelti V. R., griebęs už rankos ir jam ją užlaužęs, ... , keiksmažodžių negirdėjęs. Liudytoja G. A. parodė įvykio dieną mačiusi pas A. O. einančius R., bet nei triukšmo, nei muštynių, nei keiksmų, negirdėjusi. Liudytojas J. A. parodė matęs A. O. įsėdant į policijos automobilį ir atvažiuojant pas R. Išgirdęs pas R. garsų kalbėjimą ir atėjęs pažiūrėti, susistumdymo ir sužalojimų, nematė. Specialistės S. B. paaiškinimas rodo, kad A. O. apžiūrai atvykus 2011-04-29, jokių sužalojimo požymių jo veide nebuvo. A. O. nurodžius, kad jam skauda dešinį skruostą ir pateikus KMUK išrašą, kuriame užfiksuotas buvo veido sumušimo nustatymas, todėl ji konstatavo nežymaus sveikatos sutrikdymo buvimą. Nepateikus tokio išrašo, A. O. sužalojimo padarymas nebūtų buvęs nustatytas. Pripažįsta, kad pateiktame KMUK išraše objektyvių duomenų, kurie sumušimo padarymą patvirtintų, nebuvo, kad išrašas surašytas buvo iš subjektyvių duomenų ir, kad tokią diagnozę susimuliuoti galima. Ekspertės S. M. paaiškinimas rodo, kad T. R. konstatuoti sužalojimai, įvykio metu galėjo būti padaryti jam nukritus nurodytomis aplinkybėmis ir, kad jam padaryti sužalojimai yra labiau būdingi nukritimui po pastūmimo, o I. R. konstatuoti sužalojimai, galėjo būti padaryti ranka suspaudus kairiojo dilbio sritį plaštakos pirštais.

Visi šie faktiniai duomenys patvirtina V. R. inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, nebuvimą ir patvirtina, kad V. R. veiksmai nukreipti buvo ne į viešosios tvarkos sutrikdymą, o į jo ir nukentėjusiojo A. O. tarpusavio santykių aiškinimąsi. Duomenų, kad šio konflikto metu visuomenės rimtis ar tvarka realiai būtų buvę sutrikdyti, byloje nėra. Teisme apklausti liudytojai J. A., A. A., R. S., I. S. parodė, kad į įvykio vietą jie atvyko pamatę ten atvažiavusį policijos automobilį ir, kad jiems atėjus į V. R. kiemą, jie keiksmažodžių negirdėjo, grumtynės nevyko, smūgis A. O. suduotas nebuvo. Byloje objektyvių ir neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų, jog savo namo kieme  V. R. A. O. smūgį į žandą būtų sudavęs siekiant pažeisti visuomenės rimtį ar tvarką, taip pat nėra, tad teismo nuosprendis, kuriuo V. R. iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. išteisintas nepadarius šios jam inkriminuotos veikos, yra pagrįstas ir pagrindo skundų tenkinimui, nėra.

                              Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :        

                            Nukentėjusiojo A. O. ir jo atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus, atmesti.

                      Kauno miesto apylinkės teismo 2013 kovo 7 d. nuosprendį apeliacinių skundų ribose palikti nepakeistą.

Teisėjai:                                                                          Regina Majauskienė

                                                                                       Dmitrijus Korsakovas

                                                                                       Algerdas Urbšys