Byla Nr. 1S-653-926/2022

                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40037-2018-8             

            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.19.

 (S)

Kauno apygardos teismas

NuT A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. (V. K., toliau – V. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 91-299 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 260 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas subendrinta 9 (devynerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant V. K. sumažintą 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė buvo subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, skiriant V. K. galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 10 MGL (376,50 eurų) dydžio baudą. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. vasario 7 d., pabaiga – 2026 m. vasario 7 d.

2.       Komisijos 2022 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 91-299, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo V. K. atžvilgiu. Komisijos vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo motyvaciją bei jo pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pagrindas manyti, kad V. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3.       Tačiau Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi patvirtinti Komisijos 2022 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 91-299 buvo atsisakyta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors nuteistasis V. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas V. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

4.       Skunde apygardos teismui nuteistasis V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį, patvirtinti Komisijos 2022 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 91-299 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Nuteistojo teigimu, paskutiniu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką nepadidėjo ir išlieka vidutinė. Pataisos įstaigoje nuteistasis dirba, mokėsi, įgijo 12 klasių išsilavinimą bei plytelių klojėjo specialybę, mokosi ir šiuo metu, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia savo finansinius įsipareigojimus. Lygtinio paleidimo atveju turės tiek darbą, tiek nuolatinę gyvenamąją vietą. Palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais – neseniai sukūrė šeimą, globoja savo sūnų (mama mirusi), nuolat bendrauja su savo tėvais, kurie laukia jo grįžtančio iš pataisos įstaigos. Be to, pasak V. K., pataisos įstaigoje jis buvo baustas du kartus, tačiau jam skirtos drausminės nuobaudos jau nebegalioja. Už gerą elgesį paskatintas jis buvo 4 kartus, nuolat dalyvauja pataisos įstaigoje organizuojamose užimtumo veiklose ir kursuose, jau 13 metų nevartoja narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų.

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

5.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi V. K., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tačiau, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai bei kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

7.       Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Laisvėje V. K. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, už gerą elgesį pataisos įstaigoje buvo paskatintas, nuolat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba ir mokosi, iš savo gaunamo darbo užmokesčio savanoriškai dengia savo finansinius įsipareigojimus. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo tam tikrus jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau vien tik šių duomenų išvadai, jog asmuo jau yra pasirengęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kaip tai teisingai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, vis dar nepakanka.

8.       Atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam V. K. vis dar nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2020 m. spalio 1 d. išlieka nepakitusi. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinama, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams rizikos veiksniams. Tuo tarpu, kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šioje V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami dinaminiai jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti rizikos veiksniai, kuriuos, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti ir privalo tai įgyvendinti ir toliau vykdydamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

9.       Konstatuojant šią išvadą visų pirma įvertintina tai, kad šis teistumas V. K. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytos ne tik švelnesnio pobūdžio bausmės, bet ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį nuteistasis nesugebėjo – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naujas nusikalstamas veikas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už kelių nusikalstamų veikų, be kita ko, ir sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Praeityje jau buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad jokios teigiamos įtakos teismo ne kartą jam parodytas pasitikėjimas, nuteistojo elgesio korekcijai neturėjo. Juo labiau, jog praeityje nuteistasis buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka. Tai neigiamai charakterizuoja V. K. ir rodo, jog jo polinkis nusikalsti jau buvo susiformavęs iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir jų įvykdymas bei realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas vertinamu atveju yra tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė, dėl kurios atsakomybę šiuo atveju turi prisiimti pats nuteistasis.

10.       Akivaizdu, kad praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia V. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinamos. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, ką įvertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo elgesio korekcija vis dar nėra pakankama, o jo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje iš esmės rodo tik tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmė pataisos įstaigoje atliekantis asmuo.

11.       Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nuteistojo elgesys net ir pataisos įstaigoje ypatingu pavyzdingumu nepasižymėjo. Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, jis du kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, dėl ko, buvo baustas drausmine tvarka. Nors V. K. skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau, būtina pažymėti, kad paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta vos kiek daugiau nei prieš penkis mėnesius, t. y. 2022 m. liepos 8 d., jos galiojimas baigėsi tik 2022 m. spalio 14 d., kas betarpiškai patvirtina, kad nuteistojo elgesys vien tik teigiama linkme stebimas vis dar labai neilgą laikotarpį, todėl šiuo atveju spręsti, kad V. K. elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, ką visiškai pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Juo labiau, jog po 2022 m. spalio 14 d. nuteistasis nebuvo nei karto paskatintas.

12.       Neignoruojant duomenų apie buvusius V. K. teistumus bei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdžio, netenkinant nuteistojo skundo įvertintini ir jo mąstymo pokyčiai. Nors teisėjų kolegija pripažįsta tam tikrus V. K. mąstymo pokyčius, atskleistus Socialinio tyrimo išvadoje, tačiau skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šiuo metu jis vis dar linkęs minimalizuoti savo kaltę, teigdamas, jog elgėsi neapgalvotai, tik perdavė medžiagą ir nurodė, kur jos įsigyti, todėl sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto ir suvokia savo nusikalstamo elgesio pasekmes, nėra pagrindo. Be to, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. K. vis dar nelinkęs įvertinti galimų savo neteisėto elgesio pasekmių, pasitiki sėkmės galimybe, neįvertina rizikos. Nors nuteistasis tvirtina, kad jau 13 metų nevartoja narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų, tačiau, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys rodo ką kita. Bylos duomenimis, jau atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, V. K. buvo du kartus baustas administracine tvarka už narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimą, kas rodo, jog jis nesimoko iš savo klaidų, yra linkęs neteisėtą elgesį demonstruoti net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje. Visa tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja V. K. ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad net ir lankydamas socialinės reabilitacijos programas, susijusias su narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija, V. K. jokių išvadų iš savo elgesio nedaro. Tokiu būdu, sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, kad jo elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nėra pagrindo.

13.       Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad laisvėje V. K. turės tiek darbą, tiek nuolatinę gyvenamąją vietą, kad jis sukūrė šeimą, su kuria palaiko artimus socialinius ryšius, globoja savo vieną (be mamos) likusį sūnų. Neabejotina, jog šios aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad pataisos įstaigoje net ir turėdamas darbą bei palaikydamas socialinius ryšius su savo artimaisiais, nuteistasis vartojo narkotines ir/ar psichotropines medžiagas, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog vertinamu atveju vien tik šių duomenų nepakanka lygtinio paleidimo taikymui nuteistojo atžvilgiu. Svarbu ir tai, jog, sprendžiant iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių, nuolatinę gyvenamąją vietą bei artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais nuteistasis turėjo ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos jo elgesiui tai neturėjo, todėl abejotina, jog ir šiuo metu tai gali tapti esminiu faktoriumi, užkardančiu V. K. pakartotinį nusikalstamą elgesį šiam būnant laisvėje.

14.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15.       Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir faktas, kad Komisija, įvertinusi tuos pačius duomenis, kuriuos analizavo ir pirmosios instancijos teismas, priėmė visiškai priešingą procesinį sprendimą, spręsdama, kad nuteistojo V. K. atžvilgiu jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintą teisinį reguliavimą būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Iš aptarto seka, kad Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo visais atvejais tokį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Todėl, priešingai nei savo skunde tai suvokia nuteistasis, vien tai, kad vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas nepritarė Komisijos išvadoms, savo procesinį sprendimą tinkamai motyvuodamas ir pagrįsdamas byloje esančia medžiaga, nesudaro pagrindo spręsti, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir/ar nepagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo V. K. (V. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį.

       Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                   Aurelijus Rauckis

                                  Judita Sungailaitė

                  Aušra Vingilė