Administracinė byla Nr. eI3-7470-644/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00749-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8.; 55.1.1.
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 4 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,
sekretoriaujant S. D.,
dalyvaujant pareiškėjų V.S. ir S.S. atstovei advokatei A. P.,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir S. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimą, įformintą 2024-02-02 raštu Nr. 1SS-52-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos išnagrinėti pareiškėjų 2024-01-08 skundą iš esmės.
Pareiškėjai skunde bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjams priklauso patalpos pastate 1B4b, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas 1) ir patalpos pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas 2; Pastatas 1 ir Pastatas 2 toliau kartu vadinami Pastatais), esančiuose valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas).
2023 m. gruodžio 6 d. V. S. buvo įteiktas registruotu paštu siųstas Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) Kauno skyriaus pranešimas, kuriuo pareiškėjai buvo informuoti apie tai, jog NŽT Kauno skyriaus vedėjas 2023-11-24 priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-1285-(14.8.2.) (toliau - ir Įsakymas) dėl Žemės sklypo dalių nustatymo, taip pat buvo atsiųsta Įsakymo kopija.
Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui.
Dvidešimtoji darbo diena, nuo Įsakymo įteikimo V. S. dienos, yra/buvo 2024-01-08, todėl, nepraleisdami Žemės reformos įstatyme nustatyto termino ir pasinaudodami ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, pareiškėjai 2024-01-08 kreipėsi į Tarnybos Direktorę su prašymu/skundu (toliau - Skundas), kuriuo reikalavo panaikinti Įsakymą, nes pareiškėjų įsitikinimu, Įsakymas yra neteisėtas.
Atsakydama į Skundą, Tarnyba pateikė pareiškėjams skundžiamą sprendimą, kuriame nurodė, jog NŽT Skundą gavo 2024-01-10, o 2023-11-24 Įsakymą pareiškėjai gavo 2023-12-06, todėl 20 darbo dienų apskundimo terminas buvo praleistas, taip pat nenurodytos priežastys dėl ko skundas negalėjo būti pateiktas laiku. Atsižvelgiant į tai, atsakovė 2024-01-08 skundą paliko nenagrinėtą, motyvuojant praleistu Įsakymo apskundimo terminu.
Pareiškėjai su Sprendimu nesutinka - jis priimtas netinkamai pritaikius Žemės reformos įstatymo nuostatas, todėl yra neteisėtas ir pažeidžiantis pareiškėjų teises, kadangi Sprendimu pareiškėjams buvo užkirsta galimybė pasinaudoti ikiteismine administracinio ginčo nagrinėjimo tvarka.
Pareiškėjai akcentavo, jog Įsakymas jiems buvo įteiktas 2023-12-06, todėl 2024 m. sausio 8-toji diena buvo dvidešimtoji darbo diena, skaičiuojant nuo Įsakymo įteikimo pareiškėjams dienos. Pareiškėjai Įsakymą apskundė 2024-01-08, dėl ko Žemės reformos įstatyme nustatytas Įsakymo apskundimo terminas šiuo atveju nebuvo praleistas. Dėl šių priežasčių prašo Sprendimą panaikinti ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjų Skundą ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu bei atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, kad Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės ir šių teisės aktų pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-227 (Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. 1P-503-(1.3E.) redakcija) patvirtintas Asmenų aptarnavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos vieno langelio principu tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Šio aprašo 26 punkte nurodyta, kad rašytiniai prašymai, skundai, pateikti tiesiogiai, atsiųsti paštu, E. pristatymo sistema, per pasiuntinį, gauti asmenį aptarnaujant vieno langelio principu ar atsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti užregistruoti dokumentų valdymo sistemoje 5.8 ir 6.7 papunkčiuose nurodytuose registruose jų gavimo dieną.
Atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų nuostatas, laikytina, jog pareiškėjų Skundas buvo užregistruotas jo gavimo Tarnyboje dieną, o terminas skundui Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui paduoti nagrinėti išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka skaičiuojamas nuo Įsakymo įteikimo pareiškėjams dienos iki skundo dėl jo gavimo ir užregistravimo Tarnyboje dienos. Kadangi Įsakymas pareiškėjams buvo įteiktas 2023-12-06, o Skundas dėl jo Tarnyboje gautas 2024-01-10, darytina išvada, kad pareiškėjai praleido Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą skundui pateikti, nenurodydami jo praleidimo priežasčių, todėl Nacionalinė žemės tarnyba Sprendimu pagrįstai paliko pareiškėjų Skundą nenagrinėtą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2023-11-24 įsakymu Nr. 8VĮ-1285-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ (toliau - Įsakymas) buvo nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalys, reikalingos esantiems pastatams eksploatuoti, tarp jų, ir pareiškėjams priklausantiems pastatams. Įsakyme buvo nurodyta, kad per 20 darbo dienų nuo šio įsakymo priėmimo jis gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), nustatyta tvarka.
Tarnybos Kauno miesto skyrius 2023-11-30 raštu Nr. 8SD-6129-(14.8.125 E.) informavo V. S. ir S. S. apie priimtą Įsakymą ir jo apskundimo galimybę.
Pareiškėjai 2024-01-08 skundu „Dėl įsakymo panaikinimo“ (toliau – ir Skundas) išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka Įsakymą apskundė NŽT direktorei. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas 2024-02-02 sprendimu Nr. 1SS-52-(5.75E.) „Dėl įsakymo panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtą, kadangi buvo praleistas 20 darbo dienų apskundimo terminas.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjai savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia tuo, kad Skundą, jų nuomone, jie padavė nepraleisdami 20 darbo dienų apskundimo termino, todėl atsakovė privalėjo jį išnagrinėti iš esmės.
Sprendžiant šalių argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės Sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punkto reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 (toliau - Taisyklės).
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vadovų sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. To paties įstatymo 18 straipsnio 6 dalis numato, kad skundas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui.
Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjai 2023-11-24 įsakymą „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ gavo 2023-12-06, nėra (tą pripažįsta ir atsakovė). Atsakovė nesutinka, kad pareiškėjai Skundą padavė 2024-01-08 ir teigia, kad Tarnyboje skundas gautas 2024-01-10, t. y. tada, kai jis buvo užregistruotas.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad 2023-11-24 įsakymą pareiškėjai gavo 2023-12-06, todėl pareiškėjai, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d., 6 d.), skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovui turėjo paduoti per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo sprendimo įteikimo, t. y. 2024-01-08 buvo paskutinė diena, kai galėjo būti paduotas skundas.
Esminis klausimas, į kurį teismas turi atsakyti šioje byloje, tai ar pareiškėjai laiku (iki 2024-01-08) Skundu kreipėsi į atsakovę dėl Įsakymo panaikinimo.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjai elektroniniu būdu Tarnybos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 8 d. darbo laiku, 15.33 val. išsiuntė Skundą dėl Įsakymo panaikinimo, t. y. nepraleisdami 20 darbo dienų apskundimo termino. Pažymėtina, kad atsakovė šios aplinkybės neginčija, o tik nurodo, jog skundas buvo užregistruotas 2024-01-10. Akcentuotina ir tai, kad duomenų, jog Skundas Tarnyboje nebuvo gautas 2024-01-08, jo išsiuntimo elektroniniu paštu dieną, byloje nėra.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Taisyklių 10 punktą skundai gali būti pateikiami raštu (tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) arba elektroniniu būdu Tarnybos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pasirinko elektroninį skundo pateikimo būdą Tarnybos nurodytu elektroninio pašto adresu ir tą padarė laiku, nepraleisdami 20 darbo dienų apskundimo termino. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovės teiginys, kad pareiškėjai praleido Skundo padavimo terminą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.
Atsakovės argumentai, kad Skundas Tarnyboje buvo užregistruotas 2024-01-10, todėl ši diena ir laikytina Skundo padavimo diena, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą, Skundą pareiškėjai galėjo paduoti per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo sprendimo įteikimo, ką jie ir padarė. Aplinkybė, kad Skundas Tarnyboje buvo užregistruotas vėlesne data, t. y. 2024-01-10, neturi visiškai jokios reikšmės šio ginčo nagrinėjimui, nes skundo pateikimo ir jo užregistravimo institucijoje diena nebūtinai turi sutapti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad atsakovės priimtas 2024-02-02 sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kodėl atsakovė visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kad Skundas elektroniniu paštu institucijoje buvo gautas 2024-01-08. Taip pat neaišku, kuo vadovaujantis atsakovė skundo užregistravimo dieną Tarnyboje sutapatino su skundo pateikimo diena. Šie skundžiamo Sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjams suprasti jų atžvilgiu priimto sprendimo esmę, dėl ko Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija nustačiusi, kad Sprendimas neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui), konstatuoja, jog tai yra pagrindas panaikinti šį administracinį sprendimą, įpareigojant atsakovę išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka iš esmės išnagrinėti pareiškėjų V. S. ir S. S. 2024-01-08 skundą „Dėl įsakymo panaikinimo“, nepasisakant ir nevertinant kitų pareiškėjų skunde išdėstytų motyvų dėl Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo.
Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
41 straipsniu, 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjų V. S. ir S. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024-02-02 sprendimą Nr. 1SS-52-(5.75E.) „Dėl įsakymo panaikinimo“ ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti V. S. ir S. S. 2024-01-08 skundą „Dėl įsakymo panaikinimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Audrius Grauželis
Daina Kukalienė
Asta Vailionė