Civilinė byla Nr. 2A-1111-264-2013

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3, 75.6.1;  121.14; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 1  d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės, ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-521-918/2013 pagal ieškovės B. M. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei B. M. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini), įgytas už asmenines ieškovės lėšas, gautas realizavus jos asmeninėje nuosavybėje buvusį turtą; transporto priemonę AUDI 80 priteisti atsakovui, transporto priemonę Honda Civic – ieškovei; priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; palikti santuokinę pavardę. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, ignoruoti ieškovę ir savo sūnų, naudoti smurtą. Nuo 2008 m. šalys nebeveda bendro ūkio. Iki santuokos sudarymo mainų sutarties pagrindu asmeninėn nuosavybėn įgijo butą, kurį 1997-05-23 pardavė ir už gautus pinigus nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Šis turtas įregistruotas be nuorodos, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Gyvendami šiame bute jokių esminių rekonstrukcijų ir pakeitimų nedarė, todėl turtas priklauso ieškovei, atsakovas į šį turtą jokių teisių neturi. Įgytų transporto priemonių vertė yra apylygė. Dėl atsakovo netinkamo elgesio ir fizinio smurto, neišpildytų lūkesčių šeimoje patyrė neturtinę žalą.  

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą, šalims priteisiant po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); ieškovei priteisti transporto priemonę Honda Civic, o atsakovui - Audi 80; priteisti iš ieškovės 580 Lt kompensaciją už atitenkančią santuokoje didesnę turto dalį. Ieškovė, žinodama atsakovo charakterį, sąmoningai provokuoja konfliktines situacijas, neieško bendro sutarimo, nuo 2008 metų pradėjo negyventi santuokinio gyvenimo, paisė tik savo interesų. Dar iki santuokos sudarymo šalys kartu gyveno, vedė bendrą ūkį kaip sutuoktinių pora. Nurodytas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turi būti dalijamas lygiomis dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė ieškovės B. M. D. ir atsakovo A. D. santuoką, sudarytą ir įregistruotą 1993 m. kovo 4 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – D., atsakovui – D.; padalino santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo ieškovei B. M. D. asmeninės nuosavybės teise priteisė  ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę  Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. D. asmeninės nuosavybės teise priteisė ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir  transporto priemonę  priemonė AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmetė; priteisė iš ieškovės 393 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovo 1450 Lt ieškovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 1385 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 1993-03-04 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure. Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Teismas nustatė, kad atsakovas Kauno apylinkės teismo 2008-06-18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2105-651/2008 pripažintas kaltu pagal BK  145 str. 1 d. už tai, kad grasino nužudyti ieškovę, akivaizdžiai leisdamas surasti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. 2011-12-15 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Viešosios policijos skyriaus Girstupio policijos nuovados nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 str. 1 d., ieškovei išaiškinta teisė ginti savo teisėtus interesus privataus kaltinimo tvarka, inicijuojant bylą pagal BK 155 str. Į bylą pateikta 2010-04-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvada, kad ieškovė kreipėsi dėl sužalojimų, kuriuos, jos teigimu, 2010-04-09 padarė jo sutuoktinis. Išvadoje nurodyta, kad nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ieškovė į bylą pateikė išrašų iš medicininių dokumentų bei siuntimų tirti, konsultuoti ir gydyti, patvirtinančių ieškovės sveikatos būklę, patirtus sužalojimus 2007-2008 m. laikotarpiu. Į bylą pateikta 2012-06-20-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1394/12(02) patvirtina, kad ieškovė kreipėsi dėl sužalojimų, kuriuos, jos teigimu, 2012-05-01 padarė jos sutuoktinis, ieškovei konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas nurodė, kad nors tai, kad ieškovė buvo kreipusis į medikus dėl jos atžvilgiu padarytų sužalojimų, neįrodo, kad medicininiuose dokumentuose minimus sužalojimus padarė jos sutuoktinis, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas neneigė, jog ieškovei padaryti sužalojimai atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų. Atsakovas neginčijo, kad ieškovę stipriai pastūmė šiai papriekaištavus dėl rūkymo kambaryje, neneigė buvus ir kitokio pobūdžio smurtinių veiksmų. Atsakovas neadekvačiai vertina savo elgesio ieškovės atžvilgiu pasekmes, nepripažįsta kad fizinio smurto naudojimas ieškovės atžvilgius netinkamas. Ieškovė tiek iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tiek nagrinėjant bylą nuosekliai įrodinėjo atsakovo netinkamą elgesį. Atsakovas nenurodė ir neįrodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų ieškovės netinkamą sutuoktinės pareigų vykdymą. Teismas sprendė, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas atsakovo požiūris į šeimą, nepagarba ieškovei, sistemingas smurto ieškovės atžvilgiu naudojimas, šalių santuoka egzistuoja formaliai, jos išsaugoti nėra jokių galimybių. Tai, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, savo elgesiu daro jai žalą, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Stresas, neigiamos emocijos neišvengiamai neigiamai atsiliepia žmogaus sveikatai. Dėl atsakovo nuolat naudojamo smurto, tapusio šalių šeimos iširimo priežastimi, ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, stipriai išgyveno. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, tačiau prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pakankamai pagrįstas, proporcingas ir adekvatus, todėl ieškovei priteisė iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo. Teismas nustatė, kad santuokos metu ieškovės vardu įregistruotas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo ieškovė nuosavybės teise turėjo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1992 m. lapkričio 6 d. mainų sutartimi perleido F. G., o šis perleido ieškovei dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sudarytoje ir notaro patvirtintoje mainų sutartyje nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini), vertė yra 16108 talonai, buto (duomenys neskelbtini), vertė – 30640 talonai. Šios sutarties 3 punkte nurodyta, kad keitimas vykdomas be priemokos. Atsakovui santuokos sudarymo metu nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, sodo pastatas, ūkinis pastatas, šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini). 1993 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas perleido F. G. turėtą nekilnojamąjį turtą už 147398 talonus, sutartyje atsakovas patvirtino pinigų gavimo faktą. Atsakovo teigimu, faktiškai pinigai nebuvo gauti, o jam priklausęs nekilnojamasis turtas buvo perleistas F. G. kaip kompensacija dėl mainų sutartimi išmainytų butų kainų skirtumo. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas F. G.. Teismas nurodė, kad ieškovės versija, kad mainant butus, kurių vertės taip žymiai skyrėsi, neturėjo būti mokamos kompensacijos, neįtikėtina. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys dar iki santuokos sudarymo artimai bendravo ir kūrė bendrus ateities planus, į tai, kad renkantis butą (duomenys neskelbtini), dalyvavo tiek ieškovė, tiek atsakovas, į tai, kad mainų sutartis sudaryta 1992-11-06, šalių santuoka sudaryta 1993-03-04, atsakovui priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo sandoris sudarytas 1993-03-12, laikė, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas tiek ieškovės, tiek atsakovo lėšomis. 1997 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė už 41800 Lt sumą. Tą pačią dieną ieškovė sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad B. M. D. perka nurodytą butą su rūsiu už 42800 Lt. Sprendžiant ieškovės pareikšto reikalavimo dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe pagrįstumo klausimą, taikytinos 2000 m. Civilinio kodekso nuostatos. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog ginčo turtas buvo įgytas vieno sutuoktinio vardu, 1997-05-23 sutartyje pirkėja nurodyta tik ieškovė, o Nekilnojamojo turto registre ginčo turtas registruotas taip pat tik ieškovės vardu. Atsižvelgiant į tai, kad sandorio dėl ginčo turto perleidimo sudarymo metu teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turtas asmenine nuosavybe pripažįstamas vien tik turtą įgijus iš asmeninių lėšų ir vieno sutuoktinio vardu, o turto perleidimo sandoryje konkrečios nuostatos dėl to, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama, teismas laikė, jog ieškovė, siekdama paneigti turto bendrumo prezumpciją, turėjo įrodyti turtą įsigijus iš asmeninių lėšų ir savo vardu. Į bylą pateiktos butų pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad ieškovė pirmiausia pardavė butą (duomenys neskelbtini), už jį gavo 41800 Lt. Iš sutartyse nurodytų notarinių registrų numerių matyti, kad tik pardavusi nurodytą butą, ieškovė sudarė kitą pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią buvo įsigytas butas (duomenys neskelbtini), už šį butą ieškovė sumokėjo 42800 Lt. Iš šių nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė, pirkdama butą (duomenys neskelbtini), turėjo panaudoti ne tik lėšas, gautas realizavus jai asmenine nuosavybe priklausiusį turtą. Ieškovė pardavė iki santuokos įgytą butą (duomenys neskelbtini), kurį įgijo bendromis su atsakovu lėšomis. Teismo vertinimu, šio buto įsigijimui buvo panaudotos ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančios lėšos. Pripažinimas, kad ginčo turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Ginčo butą teismas padalino lygiomis dalimis, ieškovei ir atsakovui priteisiant po ½ dalį buto natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kiti padalijimo būdai gali būti naudojami tik esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonių padalijimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė B. M. D. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 7-11) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-02-14 sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir visiškai neatsižvelgė į tai, jog atsakovo nusikalstamais veiksmais, kurie tęsėsi ilgą laiko tarpą, apeliantė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, itin stiprų dvasinį sukrėtimą, pažeminimą ir baimę dėl savo gyvybės. Ji buvo atsakovo bauginama sistemingai, ilgai gyveno ir vis dar gyvena pastovioje baimėje. Atsakovas ne kartą yra grasinęs jai fiziniu susidorojimu, realiai naudojęs fizinį smurtą. Todėl teismas, nustatęs, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės teisingai konstatavo, jog apeliantės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti tenkintinas, tačiau teismo argumentai dėl neturinės žalos dydžio neatitinka bylos duomenų, teismas nepagrįstai neturinės žalos dydį sumažino iki 3000 Lt. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus; į ilgalaikio smurto pobūdį apeliantės reikalavimas priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti pilnai atitiko CK 1.5 str. įtvirtintus principus.

2. Teismo išvados dėl nekilojamojo turto – buto teisinio režimo grubiai pažeidžia įrodymų vertinimo taisyklės, bei CPK 197 straipsnio 2 dalį. Iš teismui pateiktų oficialių rašytinių įrodymų ir kitų įrodymų, pačios turto prigimties ir pobūdžio matyti, kad nekilnojamasis turtas - butas (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytas už apeliantės asmeniškai įgytas pinigines lėšas, todėl privalėjo būti pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe. Apeliantė, aukščiau nurodytą turtą įregistruodama viešame registre savo vardu, aiškiai išreiškė valią, jog ginčo nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Byloje teismas rėmėsi atsakovo paaiškinimais bei liudytojo parodymais, paneigdamas jais rašytiniuose dokumentuose įtvirtintas aplinkybes. Notaro patvirtinta sutartis pripažįstama įrodymu, turinčiu didesnę rašytinę galią, nei minėti parodymai. Teismas pasirėmė atsakovo paaiškinimu, kad jam 1993-03-12 sutartimi perleidžiant turtą už 147398 talonus, pinigai nebuvo perduoti, nors sutartyje yra patvirtintas pinigų gavimo faktas. Be to teismas laikė, kad sudarant mainų sutartis turėjo būti sumokėtas vertės skirtumas, nes taip atrodo labiau įtikinama, nors mainų sutarties 3 p. aiškiai nurodoma, kad keitimas vykdomas be priemokos.

3. Teismas padalino ginčo turtą natūra, nors akivaizdu, jog turto padalijimas natūra nėra galimas ne tik dėl šio buto teisinio statuso, bet ir dėl to, kad gyvenimas su atsakovu viename būste yra absoliučiai nesaugus ir pavojingas apeliantės sveikatai ir gyvybei. Teismas priteisdamas atsakovui ½ buto dalį, ne tik netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias asmeninės nuosavybės teisės turto rėžimą, bet ir suteikdamas teisę atsakovui būti turto bendraturčiu ir kartu teisę gyventi šiame bute, netinkamai įvertino eilę bylos duomenų, iš kurių matyti, kad gyventi su atsakovu viename būste apeliantė negali dėl jo smurtavimo.

Atsakovas A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 20-26) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad šalių  santuoka egzistavo tik formaliai, todėl pats santuokos nutraukimas nesukrėtė ieškovei didelio šoko ar neigiamų išgyvenimų. Ieškovė teikdama ieškinį nurodė nepagrįstai didelį neturtinės žalos kompensacijos dydį, kurio neįrodė bylos nagrinėjimo metu. Be to, bylos nagrinėjimo metu pačios apeliantės pageidavimu teismas skyrė trijų mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti ir bandyti išsaugoti šeimą. Teismas laikėsi suformuotos teismų praktikos nustatinėjant priteistinos neturtinės žalos dydį ir atsižvelgė į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Santuokos nutraukimo metu priteistina žala yra sietina su santuokos nutraukimu dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl apeliantės teiginiai, jog turi būti atlyginta nusikalstamai padaryta žala yra nepagrįsti. Nusikalstamos veikos metu padarytos žalos atlyginimas yra savarankiška teisė, kuri nėra spręstina santuokos nutraukimo metu kiek tai nėra susiję su santuokos nutraukimo pagrindu. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Kaip atsakovas paaiškino ir procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, dar iki santuokos sudarymo su ieškove kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį kaip sutuoktinių pora. Teismas pagrįstai nustatė, jog minėtas butas buvo įgytas santuokos metu, panaudojant abiejų sutuoktinių lėšas, pardavus ar kitu pagrindu perleidus iki santuokos sudarymo įgytą turtą. Teismas tinkamai aiškino teisės normas, išsamiai ir motyvuotai išnagrinėjo klausimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei vadovavosi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuoseklia praktika, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas. Butas yra dalus ir tinkamas naudotis dviems asmenims turint pakankamai asmeninės privačios erdvės. Tik turto padalijimas natūra labiausiai atitinka savininko teises, todėl kiti turto dalijimo būdai taikomi tik esant kliūtims turtą padalinti natūra. Teismas tinkamai įvertino buto dalumo klausimą, atsižvelgė į sutuoktinių sveikatos būklę, turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes, todėl nėra pagrindo šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

IV. Apeliacinio teismo  teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų  ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Ieškovė  apeliacinės instancijos teismui  2013-06-25 pateikė Kauno apylinkės teismo  2013-06-16 nuosprendį atsakovo atžvilgiu, prašė jį prijungti kaip reikšmingą įrodymą nustatant sutuoktinio kaltę bei padalijant santuokoje įgytą turtą.

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovės pateiktas naujas rašytinis įrodymas - 2013-06-16 nuosprendis nėra įsiteisėjęs, priimtas po apeliacinio skundo padavimo, sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės  apeliacine tvarka neapskųsta, įsiteisėjusi. Ginčo butas skundžiamu sprendimu padalintas lygiomis dalimis natūra atsakovo reikalavimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nesiūlė kitokio ginčo buto padalijimo būdo, todėl neįsiteisėjusiu  teismo nuosprendžiu atsakovui nustatytas draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios neturi įtakos sprendžiant bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą, apeliacinis skundas šiomis aplinkybėmis negrindžiamas. Šio įrodymo priėmimas ir vertinimas reikštų apeliacinio skundo pakeitimą (papildymą), o vertinimas – išėjimą už apeliacinio skundo ribų. Esant šioms aplinkybėms atsisakytina priimti naujus įrodymus.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Apeliantė nesutinka su jai priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir visiškai neatsižvelgė į tai, jog žala padaryta atsakovo nusikalstamais veiksmais, kurie tęsėsi ilgą laiko tarpą.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 10 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra pakankamai pagrįstas, proporcingas ir adekvatus, šį ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies – 3 000 Lt.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008). 

           Ieškovė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindė Kauno apylinkės teismo 2008-06-18 baudžiamuoju įsakymu nustatytomis aplinkybėmis, kitais rašytiniais įrodymais, nurodė, kad dėl nuolatinio atsakovo fizinio smurto patyrė stresą bei išgyvenimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas dėl 2007-12-27 grasinimo nužudyti ieškovę buvo nubaustas 1430 Lt bauda. Dėl 2012-05-11 įvykio, kurio metu atsakovei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas iškelta baudžiamoji byla Nr.1-1040-720/2013. Ieškovė dėl  patirtų sužalojimų 2012-05-11 įvykio metu turi galimybę  prisiteisti iš atsakovo neturtinę žalą baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovui kaip gaunančio senatvės pensiją asmens, dėl amžiaus galimybės gauti didesnes pajamas ir atlyginti didesnę sumą yra apsunkintos. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji nuo 2008 m. paliko atsakovą ir bendro ūkio neveda, todėl santuoka faktiškai iširusi seniai. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu sprendimu priteistas neturtinės žalos dydis  nėra aiškiai neproporcingas pasekmėms ar prieštarauja CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems principams, todėl  padidinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo. (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, CPK 183, 185 straipsniai).

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti turtą asmenine nuosavybe

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias asmeninės nuosavybės teisės turto rėžimą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesirėmė didesnę įrodomąją reikšmę turinčiu oficialiuoju rašytiniu įrodymu - Notaro patvirtinta sutartimi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes.

            Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ginčo buto (duomenys neskelbtini), įgyto po santuokos sudarymo,  ieškovės asmenine nuosavybe, nes apeliantė  nepaneigė CK 3. 88 str. 2 d. prezumpcijos dėl sutuoktinių turto bendrumo.

Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties  teismas, kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis.

Apeliantės teiginiai dėl oficialių rašytinių įrodymų didesnės įrodomosios galios nepakankami, nes aiškinami atsietai, neatsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, visumą įrodymų. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, susiję su aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti ginčo butą ieškovės asmenine  nuosavybe, nustatymu,  nepagrįsti.

Iš šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos bei paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžiuose matyti, kad ieškovė, įrodinėdama ieškinio reikalavimą dėl ginčo buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, šį reikalavimą grindžia jos įgyto asmeninėn nuosavybėn 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini), 1992-11-06 mainų sutarties pagrindu, pardavimo faktu bei kito – ginčo buto įsigijimo bei įregistravimo jos vardu pagal 1997 m. gegužės 23 d. sutartį. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, atsikirtimus grindžia įrodinėdamas aplinkybes, susijusias su ginčo buto įgijimu bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2 kambarių butą įgijo 1992-11-06 mainų sutarties pagrindu, o  VĮ nekilnojamojo turto registro duomenimis  atsakovas  turėjo  asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą su jame esančiais statiniais (duomenys neskelbtini), iki santuokos sudarymo, todėl pagal  CK  3. 89 str. 1 d. preziumuojama, kiekvieno jų turėta asmeninė nuosavybė. Atsakovas po santuokos sudarymo pagal 1993-03-12 pardavimo sutartį perleido jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą tam pačiam asmeniui F. G. (ieškovė pagal mainų sutartį), kuris apklaustas liudytoju byloje ir paaiškino aplinkybes, dėl ieškovės ir atsakovo asmeninio nekilnojamojo turto perleidimo. Nei 1992-11-06 mainų sutarties pagrindu ieškovės įgytas butas asmeninėn nuosavybėn iki santuokos sudarymo, nei atsakovo asmeninės  nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto 1993-03-12 perleidimas jau po šalių santuokos sudarymo, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovo pasirinkta pozicija dėl ginčo buto, įgyto šalių santuokos metu (1997 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu) tik patvirtina aplinkybę, kad kito sutuoktinio valia buvo įgyti turtą bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad notaro patvirtintos sutartys yra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Tačiau tiek mainų sutarties 3 punkto sąlyga, kad keitimas vykdomas be priemokos, o 1993 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyje - kad atsakovas perleido tam pačiam asmeniui F. G. turėtą nekilnojamąjį turtą už 147398 talonus, sutartyje patvirtinus pinigų gavimo faktą, nurodyta iš pačių sandorio šalių žodžiais suteiktos informacijos, notaro netikrinta. Apeliantė teigdama, kad pagal 1993 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas gavo pinigus, nenurodė aplinkybių bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas už parduotą jo asmeninį turtą gautus pinigus panaudojimo ne šeimos interesais. Pagal CK 3. 89 straipsnio 7 punkto  nuostatas, asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo  metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti tą turtą jo asmeninėn nuosavybėn.  Todėl nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant šalių  ginčą  dėl ieškinio reikalavimo pripažinti butą (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe, ieškovės pareiga įrodyti, kad  perkant ginčo butą kaip perkamą jos asmeninėn nuosavybėn, jos valia turėjo būti aiškiai išreiškta ir ši aplinkybė turi būti įrodyta CK 3. 89 straipsnio 2 dalyje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Iš byloje esančių duomenų negalima spręsti, kad ginčo butas įgytas panaudojant ieškovės asmenines lėšas, šalys turtą valdė bendrai, mokėjo mokesčius, todėl nėra pagrindo spręsti, kad  ginčo butas įgytas už ieškovės asmenines lėšas.

Ieškovė byloje nepateikė jokio rašytinio įrodymo, patvirtinančio atsakovo sutikimą įgyti ginčo butą jos asmeninėn nuosavybėn. Atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija bei jo paaiškinimai teisme aiškiai patvirtina, kad tokio sutikimo atsakovas nebuvo davęs.

Pirmosios instancijos teismas  konstatavęs, kad 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas tiek ieškovės, tiek atsakovo lėšomis išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, nes kaip minėta šis turtas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau šis pažeidimas neturi įtakos galutiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui ir nepaneigia išvados, kad ieškovė  reikalavimo dėl ginčo buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe neįrodė ir CK 3. 88 straipsnio  2 dalies prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 str.).

Dėl  turto padalijimo natūra

Pirmosios instancijos teismas padalijo šalims natūra kilnojamuosius daiktus (automobilius) bei tenkindamas atsakovo priešieškinio reikalavimą padalijo ginčo butą natūra - po ½ dalį kiekvieno asmeninėn nuosavybėn. Tarp šalių nėra ginčo dėl nustatytos dalintino ginčo buto vidutinės rinkos kainos - 94000 Lt pagal VĮ Registrų centro duomenis.

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.              

            Apeliantė nesutiko iš esmės  su ginčo buto padalijimu, nurodė, kad toks padalijimo būdas pažeidžia ieškovės interesus, nes dėl konfliktinių santykių su atsakovu, jo smurtavimo, nėra galimybės gyventi bendrai bute. Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai teismas priteisia iš šio sutuoktinio kompensaciją kitam sutuoktiniui (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė sutuoktinių turto lygias dalis ir padalino po ½ dalį viso bendro santuokinio turto. Teisėjų kolegija  sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl turto padalijimo lygiomis dalimis bei buto padalijimo natūra lygiomis dalimis būdo.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis R. A. v. R. A. byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis A. B. v. A. B. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis V. R. v. R. R. byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.).  Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis V. R. v. R. R. byloje Nr. 3K-3-523/2008).

          Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodyti kriterijai nėra pakankami spręsti dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo bei kitokio padalijimo būdo (kaip kompensacijos išmokėjimas), kadangi ginčo butas yra 3 kambarių, dalus, byloje nustatyta  rinkos vertė – 94000 Lt - didelė, šalys  kito nekilnojamojo turto  neturi, todėl priteisus vienam iš sutuoktinių ginčo butą natūra, įpareigojant kitam sutuoktiniui  išmokėti piniginę kompensaciją, toks būdas būtų aiškiai neproporcingas bei pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad šalys laisvos spręsti kaip toliau disponuoti bendrąja daline nuosavybe. Be to ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nesiūlė kitokio ginčo buto padalijimo būdo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų, susijusių su turto padalijimu, ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų apeliacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą  nėra, ir  apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Apeliantė 2013-03-15 nutartimi iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą, todėl atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (2 t. b. l. 14) (CPK 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriais teisėjų kolegija, vadovaudamasi  CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

             Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjos                                                         Aušra Baubienė 

              Nijolia Indreikienė

Albina Rimdeikaitė