Administracinė byla Nr. I-526-402/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00637-2010-3

                    Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1.; 74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,

sekretoriaujant Aušrai Briedienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. K. , atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei Violetai Šlenfuktienei,

nedalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio skyriaus (toliau – VSDFV Vilkaviškio skyrius) 2010-03-19 sprendimą Nr.S1-1080 dėl pareiškėjo senatvės pensijos neteisėto ir nepagrįsto sumažinimo; 2) priteisti iš atsakovo VSDFV Vilkaviškio skyriaus nuo 2010-01-01 neišmokėtą senatvės pensijos dalį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, kas mėnesį 84,22 Lt; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 1000 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjas V. K. skunde (b. l. 5-14; 24-35), taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, kaip pensininkas iš VSDFV Vilkaviškio skyriaus gauna sumažintą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją 928,31 Lt, nors 2009 metais kiekvieną mėnesį gaudavo 1012,53Lt senatvės pensijos pagal 1994 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1-549 nuostatas. 2010-03-19 VSDFV Vilkaviškio skyriaus pranešime nurodyta, jog jo senatvės pensija t.y. valstybinė socialinė draudimo senatvės pensija yra sumažinta vadovaujantis 2009-12-09 LR Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr.XI-537 6 str.l p. nuostata ir tuo buvo pažeistos jo teisės ir interesai. Mano, kad 2009-12-09 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr.XI-537 6 str. l p. nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48, 52 str. bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir 2009-12-09 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr.XI-537 16str. 4p. prieštarauja LR Konstitucijos 23, 29, 48, 52str. bei LR Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Nurodo, kad šio įstatymo leidėjas neatsižvelgė į teisingas ir pagrįstas 2003-12-03 Konstitucinio Teismo nutarime konstatuojamas nuostatas, kad Konstitucijos 52 str. nuostatos suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms bei socialinei paramai, sukaupimą ir šių pensijų mokėjimą bei socialinės paramos teikimą, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, įstatymu nustatant tam tikrą pensiją. įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šios pensijos mokėjimą asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas. Nurodo, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Nurodo, kad pagal Konstitucijos 23 str. asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau. Paskirtos ir mokamos pensijos pagal Konstituciją gali būti mažinamos tik valstybėje susidarius ypatingai situacijai (ekonominė krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti, taip pat pensijoms mokėti objektyviai trūksta lėšų. Tokiu atveju paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Taip pat pažymėjo, kad sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai ir kad sumažinus pensijas, įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenims dėl tokio reguliavimo pasikeitimo susidariusių praradimų teisingo kompensavimo mechanizmą. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2002-11-05, 2003-03-04, 2003-03-17, 2003-07-04 1997-03-12,1997-12-03,1997-12-18, 1998-05-06, 2000-01-10, 2000-02-23, 2001-07-12, 2001-10-30, 2002-03-04, 2002-04-23; 2002-06-19, 2002-11-25, 2003-01-24, 2003-03-04, 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-03-05, 2004-12-13, 2005-02-07 ir kt. nutarimais. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog neturtinę žalą kildina iš VSDFV Vilkaviškio skyriaus nepagrįsto sprendimo ir jo veiksmų, atliktų vykdant tarnybines funkcijas, neteisėtai paimant iš pareiškėjo senatvės pensijos dalį 84,22 Lt. Patirtą neturtinę žalą pagrindžia tuo, kad nuo 2010-01-01 buvo nusavinta senatvės pensijos dalis - 84,22 Lt ir tai daroma kiekvieną mėnesį, ir taip pažeidžiama pareiškėjo garbė ir orumas, patyrė dvasinius sukrėtimus, pablogėjo sveikatos būklė, trūkstant piniginių lėšų sumažėjo bendravimo galimybės su giminėmis, draugais ir kaimynais, Nurodė, jog yra antros grupės invalidas ir sumažėjus senatvės pensijai neišgali apsirūpinti tinkamais vaistais. Siekia neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės, nes mano, kad yra įstatymo auka. Šį atvejį dvasiškai išgyvena, pablogėjo sveikata, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimą, yra apčiuopiama ir juntama ši dvasinė skriauda. Tarp pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, taigi, nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Prašo priteisti iš atsakovo 1000 Lt neturtinę žalą. Nurodė ,kad nėra nustatytas sumažintų senatvės pensijų kompensavimo mechanizmas. Prašė skundą patenkinti jame nurodytais motyvais.

Atsakovai atsiliepimuose (b. l. 40-44; 53-56) prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir panašiai atsiliepimuose nurodė, bei atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Marijampolės skyriaus ir VSDFV Marijampolės skyriaus atstovė teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad pareiškėjui V. K. VSDFV Vilkaviškio skyriaus 1999-05-19 sprendimu Nr. 494, vadovaujantis LR valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu, buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija, kurios dydis - 387,41 Lt. Po to pareiškėjo pensija buvo perskaičiuota kelis kartus. 2009-06-10 VSDFV Vilkaviškio skyriaus sprendimu Nr.Pl 1-2850, vadovaujantis LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, pareiškėjui nuo 2009-06-01 buvo paskirta 1012,53 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 str. numato, kad valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus. Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis garantuoja minimalų pensinį aprūpinimą asmenims, turintiems šio įstatymo nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir atitinkantiems kitas šio įstatymo nustatytas sąlygas. Pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies bei priedo už stažo metus dydžio matas yra valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija. Papildoma valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis suteikia papildomą pensinį aprūpinimą asmenims, draustiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, atsižvelgiant į šių asmenų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas, turėtas per draudimo (draudimosi) laikotarpį. Priedas už stažo metus suteikia papildomą pensinį aprūpinimą asmenims, įgijusiems didesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Pareiškėjui paskirta senatvės pensija -1012,53 Lt, kurią sudarė : pensijos pagrindinė dalis - 396 Lt, pensijos papildoma dalis - 562,53 Lt ir pensijos priedas už stažo metus - 54,00 Lt. Tokio dydžio pensija pareiškėjui buvo mokama nuo 2009-06-01. Nuo 2010-01-01 įsigaliojo 2009-10-09 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr.XI-537 (toliau - Laikinasis įstatymas), kuris nustatė socialinių išmokų, tame tarpe ir valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo tvarką. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padididant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Pareiškėjui V. K. valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota pagal minėto įstatymo nuostatas. Pareiškėjo perskaičiuotos senatvės pensijos dydis yra 928,31 Lt. Dėl Laikinojo įstatymo nuostatų įgyvendinimo, pareiškėjui senatvės pensija nuo 2010-01-01 sumažėjo 84,22 Lt. 2010-03-14 skundu pareiškėjas kreipėsi VSDFV Vilkaviškio skyrių, prašydamas paaiškinti jam paskirtos pensijos sumažinimą. 2010-03-19 VSDFV Vilkaviškio skyriaus raštu Nr.SI-1080 pareiškėjui buvo išsamiai paaiškintas jo pensijos perskaičiavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. liepos 1 d. nutarimu Nr.968 patvirtino „Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją". Minėtame nutarime Vyriausybė nutarė pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su 2012 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektu parengti ir iki 2011 m. spalio 15 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pagal šiuo nutarimu patvirtintos Koncepcijos nuostatas parengtą įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuojama valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarka, taip pat pateikti siūlymai, kaip proporcingai kompensuoti praradimus dėl sumažintų valstybinių pensijų. Kadangi Laikinasis įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, yra galiojantis ir nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl VSDFV Vilkaviškio skyriaus sprendimas mokėti pareiškėjui sumažintą senatvės pensiją yra teisėtas ir pagrįstas ir valstybės valdžios institucijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu, todėl, nesant valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, negalimas ir žalos atlyginimas. Pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – pensija) sumažinimo teisėtumo. Pareiškėjui V. K. pensija buvo sumažinta nuo 2010-01-01 pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas mano, kad paskirtos pensijos sumažinimas teisiškai nepagrįstas, nenustatytas sumažintos pensijos kompensavimo mechanizmas.

              Valstybinės socialinio draudimo pensijos apskaičiuojamos, skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555, toliau tekste- Pensijų įstatymas) ir Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr.1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066, toliau tekste - Nuostatai). Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 Valstybinės socialinio draudimo pensijų mokėjimą reglamentavo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820, (toliau tekste -Laikinasis įstatymas)), nustatęs socialinių išmokų, tame tarpe ir pensijų, perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims tvarką.

              Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui V. K. VSDFV Vilkaviškio skyriaus 2009-06-10 sprendimu Nr.P11-2850, vadovaujantis LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, nuo 2009-06-01 buvo paskirta 1012,53 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (V. K. pensijos byla Nr. 388450, b. l. 172). Pareiškėjui iki 2010-01-01 mokėta 1012,53 Lt dydžio senatvės pensija, nuo 2010-01-01 buvo sumažinta iki 928,32 Lt (V. K. pensijos byla Nr. 388450, b. l. 186). Valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją pareiškėjui paskyrė, perskaičiavo bei mokėjo VSDFV Vilkaviškio skyrius. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, nes netekto darbingumo (invalidumo) pensija pareiškėjui buvo paskirta ir mokama.

VSDFV Vilkaviškio skyrius 2010-03-19 sprendime Nr. S1-1080 nurodė pensijos sumažinimo teisinius pagrindus ir apskaičiavimo būdą (V. K. pensijos byla Nr. 388450, b. l. 182-183). Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Vilkaviškio skyriaus 2010-03-19 sprendimu Nr. S1-1080, 2010-04-27 kreipėsi į VSDFV (b. l. 57). VSDFV 2010-05-27 priėmė sprendimą Nr.(6.5)1-3130, kuriame konstatavo, jog VSDFV Vilkaviškio skyrius pensiją perskaičiavo (sumažino) teisėtai (b. l. 58).

Pareiškėjo V. K. valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį bei 2009-12-23 Vyriausybės nutarimu patvirtintus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus. Laikinojo įstatymo preambulėje Lietuvos Respublikos Seimas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų prognozės rodo nuolat didėjantį deficitą, nulemtą Lietuvos ūkį apėmusios ekonomikos krizės; pabrėždamas būtinybę stabilizuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą ir subalansuoti pinigų srautus; siekdamas kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku; įvertindamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog išimtiniais atvejais, kai valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir pan.), kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina išmokoms mokėti, išmokų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas ir laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, išmokos mažinamos tokiu mastu, kokiu būtina gyvybiškai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti, priima šį laikinąjį įstatymą.

              Laikinasis įstatymas numatė būtinybę perskaičiuoti ir laikinai sumažinti valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribinį pensijos dydį. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte buvo numatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, našlių pensijas ir nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis buvo nustatytas 650 litų. Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsniuose buvo numatyta ribinį pensijos dydį viršijančių senatvės pensijų perskaičiavimo tvarka. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki įstatymo įsigaliojimo perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą paskirtai pensijai ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 buvo patvirtintas naujas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis - 1170 Lt.

              Pareiškėjo valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis iki 2010-01-01 buvo 1012,53 Lt (396 Lt – pagrindinė pensijos dalis, 562,53 Lt papildoma pensijos dalis ir 54 Lt priedas už stažo metus), todėl viršijo Laikinojo įstatymo 3 str. 1 d. nustatytą ribinį dydį. Pareiškėjo senatvės pensija buvo perskaičiuota Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta tvarka ir mokama 928,31 Lt senatvės pensija (432 Lt – pagrindinė pensijos dalis, 442,31 Lt papildoma pensijos dalis (562,53 Lt : 1488 Lt x 1170 Lt) – papildoma dalis ir 54 lt – priedas už stažo metus) (V. K. pensijos byla Nr. 388450, b. l. 182-183). V. K. senatvės pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota ir sumažėjo nuo 1012,53 Lt iki 928,31 Lt, t.y. sumažėjo 84,22 Lt suma.              Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, sumažinti paskirtas pensijas, buvo nustatytas laikinai. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad tame tarpe ir šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta senatvės pensijos perskaičiavimo (sumažinimo) tvarka, taikytina laikinai, t.y. iki 2011-12-31. Be to, pagal Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlyta parengti ir patvirtinti iki 2010-07-01 sumažintos senatvės pensijos kompensavimo tvarką.

              Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis, pagal kurių nuostatas pareiškėjui buvo perskaičiuota senatvės pensija, tiek, kiek sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog laikinas pensijų sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja, kai valstybėje susidaro ypatinga situacija, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos, tačiau tai darant privalu paisyti konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo principų, nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą. Įstatymų leidėjas, laikinajame įstatyme nustatęs tam tikrą išimtį, dėl kurios negalėjo būti perskaičiuojamos (mažinamos) tos senatvės pensijos, kurios neviršijo įstatyme nustatyto ribinio senatvės pensijos dydžio – 650 Lt, o viršijusios pensijos perskaičiuojant negalėjo būti sumažinamos daugiau nei iki šio dydžio, nepažeidė iš konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo principų kylančių reikalavimų. Lietuvos Respublikos Seimas, pensijų mažinimo įstatyme aiškiai nenustatęs sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidė.

              Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimo Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio" 1. ir 2.1. - 2.2. punktuose buvo numatyta, kad tol, kol baigsis ekonomikos sunkmetis, reikalingos skubios priemonės valstybės viešiesiems finansams konsoliduoti, valstybės skolai ir deficitui valdyti, finansų stabilumui užtikrinti ir ekonomikai skatinti, nurodytų išlaidų mažinimas yra laikinas ir vykdomas vadovaujantis konstituciniais teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principais, užtikrinant, kad: socialinės išmokos ir atlyginimai viešajame sektoriuje bus išmokėti laiku; socialinių išmokų mažinimas – solidarus, mažinamos visų rūšių išmokos; socialinių išmokų mažinimas yra teisingas ir proporcingas, didesnės išmokos mažinamos proporcingai didesniu koeficientu. Atsigavus Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei konstatavus ekonominio sunkmečio pabaigą, krizės laikotarpiu sumažintos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus kompensuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri būtų pradėta taikyti tik pasibaigus ekonominei krizei ir numatytų spartesnį (palyginti su kitomis biudžeto išlaidomis) minėtų valstybinio socialinio draudimo pensijų augimą, tačiau šis augimas neturėtų didinti valdžios sektoriaus skolos ir fiskalinio deficito. Nurodytos nuostatos reiškia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009-10-14 nutarime Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio" numatė prielaidas laikinai mažinti socialines išmokas tame tarpe valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijas.

              Pareiškėjui paskirta ir mokama iki 2010-01-01 senatvės pensija viršijo Laikinajame įstatyme nustatytą ribinį dydį, todėl teisėtai ir pagrįstai perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Konstatuotina, jog VSDFV Vilkaviškio skyrius 2010-2011 m. perskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjui senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiu Laikinuoju įstatymu, t.y. veikė taip, kaip pagal tuo metu galiojančius įstatymus privalėjo veikti, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo VSDFV Vilkaviškio skyriaus nuo 2010-01-01 neišmokėtą senatvės pensijos dalį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, kas mėnesį 84,22 Lt. VSDFV Vilkaviškio skyriaus 2010-03-19 sprendimas Nr.S1-1080 priimtas kompetentingo subjekto, nepažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimų, todėl teisinio pagrindo jo panaikinimui  nėra.

              Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Marijampolės skyriaus, 1000 Lt neturtinę žalą.

Civilinio Kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje apibrėžta, jog valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tik tuo atveju, jei jos institucijų pareigūnai veikė neteisėtai ir tuo buvo padaryta žala. Ginčo atveju nėra jokių pagrįstų duomenų teigti, kad atsakovai ar jų pareigūnai veikė neteisėtai. Nenustačius atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a  :

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.        

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.