Civilinė byla Nr. e2-1262-1134/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18119-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1;

3.1.7.6; 3.2.6.1; 2.6.10.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,

dalyvaujant ieškovės Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos atstovei Justinai Sadauskaitei,

atsakovės mažosios bendrijos ,,Komunikacija plėtrai“ atstovei vadovei Gražvydai Petrikaitei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,,Komunikacija plėtrai“ dėl netesybų ir nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje tarp ieškovės Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bei atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Komunikacija plėtrai“ kilo ginčas dėl vertimo paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       ieškovė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei MB ,,Komunikacija plėtrai“, prašydama priteisti iš atsakovės 2096,14 Eur nuostolių atlyginimą, 500 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodė, kad 2022 m. balandžio 8 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Vertimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 65-45 (toliau – sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo iki 2022 m. gegužės 10 d. (imtinai) išversti į anglų kalbą ieškovės pateiktus dokumentus. 2022 m. balandžio 10 d. ieškovė pateikė atsakovei reikalingus išversti dokumentus. Atsakovė iki nurodytos datos nepateikė ieškovei atliktų paslaugų rezultato. 2022 m. gegužės 13 d. atsakovė, pasibaigus sutartyje numatytam paslaugų suteikimo terminui, informavo ieškovę, kad visi dokumentai išversti, tačiau yra redaguojami ir bus pateikti sekmadienį (t. y. 2022 m. gegužės 15 d.). Atsakovė dokumentų pačios jos nurodytą dieną ieškovei nepateikė, maža išverstų dokumentų dalis (t. y. 70 psl. iš 1474 psl.) pateikta buvo tik 2022 m. gegužės 17 d. Kaip nurodoma, ieškovė, įvertinusi pateiktą dokumentų dalį, nustatė, kad net ir atsiųsta išverstų dokumentų dalis turi trūkumų, todėl telefoninio pokalbio metu atsakovės paprašė pateiktus dokumentus redaguoti, atsakovė 2022 m. gegužės 19 d. informavo ieškovę, kad visas vertimo užsakymas bus pateiktas (tame tarpe ir pakoreguoti dokumentai) 2022 m. gegužės 20 d. 2022 m. gegužės 17 d. ieškovės atstovė paprašė atsakovės kuo skubiau pateikti visus išverstus dokumentus. Taip pat tą pačią dieną išsiuntė atsakovei raginimą išverstus visus dokumentus pateikti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas ir nurodė galimas paslaugų rezultato nepateikimo pasekmes. Pasak ieškovės, 2022 m. gegužės 18 d. ieškovė buvo informuota atsakovės, kad per ieškovės laiške nurodytą terminą vertimas bus pateiktas. Ieškovė, nesulaukusi paslaugų rezultato, 2022 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 7-142 „Dėl 2022-04-08 Vertimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 65-45 nutraukimo“ informavo atsakovę, kad atsižvelgiant į tai, kad paslaugų rezultatas nebuvo suteiktas per papildomai nustatytą paslaugų suteikimo terminą, kurį pati atsakovė savo laišku buvo patvirtinusi, bei tai, kad iki rašto išsiuntimo dienos ieškovei rezultatas nėra pateiktas, ir tai, kad paslaugų suteikimo terminas ieškovei turi esminę reikšmę, vadovaujantis sutarties 24 punktu ieškovė įsigys nesuteiktas paslaugas iš kito tiekėjo ir, vadovaujantis sutarties 52.5 p., sutartis nutraukiama nuo 2022 m. gegužės 31 d. 2022 m. gegužės 24 d. ieškovė gavo atsakovės 2022 m. gegužės 23 d. raštą „ATS.: Dėl 2022-04-08 vertimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 65-45 nutraukimo“, kuriuo atsakovė prašė pratęsti paslaugų suteikimo terminą iki 2022 m. gegužės 27 d., tačiau išverstų dokumentų visų ar dalies nepateikė, nepaaiškino vėlavimo priežasčių. Ieškovės teigimu, ji nedelsdama pateikė atsakymą Nr. 7-146 į šį atsakovės raštą, nurodė, kad nuo sutartyje numatyto paslaugų suteikimo termino pabaigos iki rašto išsiuntimo dienos buvo praėję papildomos 13 kalendorinių dienų, per kurias atsakovė nesiekė perduoti paslaugų rezultato ar paaiškinti sutarties vykdymo aplinkybių. Ieškovė iki 2022 m. gegužės 24 d. negavusi paslaugų rezultato ir nebuvusi užtikrinta, kad rezultatas galėtų būti pateiktas iki atsakovės nurodytos datos 2022 m. gegužės 27 d., buvo priversta skubos tvarka paslaugas užsakyti iš kito tiekėjo. Pažymėjo, kad atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų ieškovė negalėjo ilgiau delsti, nes išversti dokumentai privalėjo būti pateikti Studijų kokybės vertinimo centrui studijų išoriniam vertinimui ir akreditavimui griežtai iki Studijų kokybės vertinimo centro patvirtintame studijų krypčių išorinio vertinimo plane nustatytos datos, t. y. 2022 m. gegužės 31 d. Nepateikus visų tinkamai išverstų dokumentų iki studijų krypčių išorinio vertinimo plane numatytos datos, ieškovei būtų kilę nepataisomi neigiami padariniai, kadangi dokumentų nepateikus Studijų kokybės centrui iki plane nurodytos datos ieškovės vykdoma studijų kryptis būtų likusi nevertinta ir neakredituota. Ieškovės teigimu, atsakovei buvo žinoma, kad paslaugų suteikimo terminas ieškovei turi esminę reikšmę ir atsakovė sutartimi prisiėmė visą su tokio termino pažeidimu susijusią riziką. Šiuo atveju atsakovės padarytas pažeidimas atitinka visas keturias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė Sutarties 3 punkto pažeidimu, kuris laikomas esminiu Sutarties pažeidimu, o Sutarties, nepaisant Ieškovės pastangų, nepavyko išsaugoti išimtinai tik dėl Atsakovės veiksmų / neveikimo. atsakovės kaltė, šiuo atveju, pasireiškia tuo, jog sutartinės prievolės neįvykdžiusi atsakovė yra MB (verslininkas), todėl atsakovės atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą kyla be kaltės. Taigi atsakovė, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, sutikdama teikti jos profesinei veiklai būdingas paslaugas ir žinodama, kad paslaugų suteikimo terminas ieškovei turi esminę reikšmę, galėjo numatyti, kad paslaugų nesuteikimas laiku gali lemti atitinkamus nuostolius, ypatingai į tai, kad sutarties 23 punkte numatė teisę ieškovei įsigyti atsakovės nesuteiktas paslaugas iš trečiojo asmens. Ieškovės teigimu, atsakovė dėl tokių savo veiksmų, turėjo sumokėti 500 Eur dydžio baudą, kuri laikoma minimaliais ieškovės dėl sutarties nutraukimo patirtais neįrodinėtinais nuostoliais. Be to, kaip atsakovė buvo informuota 2022 m. gegužės 17 d. pranešimu ir 2022 m. gegužės 23 d. ieškovės raštu „Dėl 2022-04-08 vertimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 65-45 nutraukimo“ Nr. 7-142, atsakovei nesuteikus paslaugų ieškovė pasinaudojo jai suteikta teise ir užsakė atsakovės nesuteiktas paslaugas iš trečiųjų asmenų. Įsigyjant paslaugas iš atsakovės jos ieškovei būtų kainavusios 1405,70 Eur, tačiau, kadangi dėl atsakovės kaltės neatliktą vertimą reikėjo skubiai įsigyti iš trečiojo asmens, trečiojo asmens atliktas vertimas ieškovei kainavo 2894,08 Eur be PVM/3501,84 Eur su PVM. Šią sąskaitą, kaip nurodė ieškovė, ji apmokėjo 2022 m. birželio 8 d. Kainos skirtumas tarp tapačių paslaugų sudaro 2096,14 Eur. Taigi ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 500 Eur dydžio netesybas ir 2096,14 Eur nuostolius.

4.       Atsakovė MB ,,Komunikacija plėtrai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti 2096,14 Eur sumą, atsakovė sutinka neteikti sąskaitos ieškovei už pristatytą paslaugų dalį (426,60 Eur).

5.       Nurodė, kad ieškovė yra 268 darbuotojus turinti viešoji įstaiga, kuri itin stambi šiam sektoriui ir laikotarpiui vertimo paslaugų viešąjį pirkimą (1474 psl. dokumentų vertimo paslaugoms pirkti) baigė vykdyti likus vos 1 mėnesiui ir 4 dienoms iki paslaugų pristatymo termino. Atsakovės teigimu, palyginimui, aukščiausios kvalifikacijos ir itin patyrusių ES institucijų vertėjų pagal darbo sutartį per metus reikalaujama išversti 1100 vertimo puslapių. Lietuvos rinkos sąlygomis 1474 puslapių panašaus pobūdžio dokumentų išvertimas per mėnesį kainuotų apie 20 000 Eur. Kadangi šiuo atveju vykdytas viešasis pirkimas, konkuruojant rinkos dalyviams, pasiūlymų suma perpus mažesnė. Tačiau bet kuri Lietuvos vertimo įmonė, įsipareigodama per mėnesį išversti tokį didelį kiekį dokumentų už žemą įkainį, prisiima didžiulę riziką arba patirti nuostolių, arba didelių reputacinių nuostolių dėl nepakankamos vertimo kokybės. Tačiau, pasak atsakovės, yra viena išimtis, kai tokį pirkimą verta vykdyti: jeigu yra konkretus tiekėjas, jau turintis išverstus dokumentus, kuriuose, pasitelkiant vertimo programas, reikia atnaujinti/ pritaikyti tiktam tikrą informaciją. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė panašaus pobūdžio tekstų vertimą užsako reguliariai kas kelerius metus ir tokius anglų kalba parengtus dokumentus jau turi skelbdama viešąjį pirkimą. Todėl galimai tyčia numato itin trumpą paslaugų teikimo terminą, kad nuo dalyvavimo pirkime atgrasytų daugybę potencialių tiekėjų ir paslaugas įsigytų iš numatytų tiekėjų ir tokiu būdu apribotų konkurenciją. 1474 puslapių dokumentų vertimas per vieną mėnesį, pasak atsakovės, yra didžiulis kiekis ir itin stambus vertimo paslaugų užsakymas. Dokumentai buvo dviejų tipų – apie 1200 (4 ir 2 panašaus pobūdžio dokumentai po 200-300 vertimo puslapių) puslapių ir likusi dalis – unikalaus teksto su daug nuorodų į kultūrines realijas (renginius), mokslinių darbų pavadinimus ir pan. Šią tekstų dalį, pasak atsakovės, suredaguotą atsiuntė ieškovei pirmą. Jos vertimas užėmė itin daug laiko dėl pateiktos informacijos pobūdžio (tokią informaciją verčiant būtina surasti internete ir kituose informacijos šaltiniuose). Atsakovė, kaip tiekėjas, šią vertimo dalį pristatė pirmą, kad ieškovė galėtų peržvelgti išverstus tekstus ir būtų užtikrinta dėl verčiamų tekstų vertimo kokybės.  Ieškinyje ieškovė, atsakovės teigimu, nurodė, kad pristatyta vertimo dalis buvo ,,su trūkumais“, tačiau vienintelis įvardytas trūkumas buvo mokslinių darbų sąrašo lentelėje nurodymas abiem – originalo ir verstinio teksto – kalbomis. Šį trūkumą sutarta pašalinti iki pristatant likusią vertimo dalį. Atsakovė pažymėjo, kad atsakovės vertimai dažniausiai skirti publikuoti ir vertimo kokybei užtikrinti skiria itin daug dėmesio ir pakankamai laiko, kuris reikalingas kokybei užtikrinti. Pristatytos vertimo dalies ištraukos/ pavadinimai ir pan. buvo naudojami likusioje/pasikartojančioje vertimo dalyje, kurią pristatyti galėjo tik suredagavusi visą tekstą (siekiant redagavimo/vertimo nuoseklumo ir kokybės). Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad likusiai vertimo paslaugų daliai suteikti ieškovė pasitelkė ne antrą geriausią pasiūlymą viešajame pirkime pateikusį tiekėją, o savo nuožiūra pasirinko tiekėją – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Guru Group“. Taip pat atsakovė kelia klausimą, kas apskritai išvertė minėtus 1200 puslapių teksto, kurio ieškovė nusprendė nepriimti iš atsakovės ir sustabdyti sutarties vykdymą. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad panašiai užsakymo vertei trimis pirkimais (2022 m. gegužės 30 d. – 3501 Eur, 2022 m. liepos 12 d. – 4368 Eur ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 5512 Eur) vertimo paslaugos įsigytos iš UAB „Guru Group“. Suma, kaip nurodoma, viršija visų trijų pirkimo laimėtojų pasiūlytas sumas, o realus paslaugų suteikimo terminas – po 2022 m. rugpjūčio 10 d. Atsakovės nuomone, tai yra dar vienas akivaizdus įrodymas, kad tikrasis vykdyto pirkimo (bei jo sąlygų suformulavimo) tikslas – pašalinti konkretų tiekėją iš rinkos.

6.       Ieškovė papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad iš atsakovės ieškovė pirko studijų krypčių išoriniam vertinimui privalomų dokumentų, tarp kurių buvo Dizaino studijų krypties savianalizės suvestinė ir Medijų meno studijų krypties savianalizės suvestinė, vertimo paslaugas. Šios savianalizės skirtos studijų krypčių akreditavimams. Minėtų studijų krypčių savianalizių suvestinės parengtos vadovaujantis Studijų krypčių išorinio vertinimo metodika, patvirtinta Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-149 „Dėl studijų krypčių išorinio vertinimo metodikos, ketinamų vykdyti studijų programų vertinimo metodikos, studijų krypčių išorinio vertinimo plano, ekspertų atrankos aprašo, ekspertų darbo organizavimo aprašo patvirtinimo“. Metodikos 6 punktas nustato, kad aukštoji mokykla, pageidaujanti, kad krypties ir pakopos studijų vertinimą atliktų Studijų kokybės vertinimo centras, prašymą vertinti ir akredituoti krypties ir pakopos studijas bei savianalizės suvestinę pateikia Studijų kokybės vertinimo centrui studijų krypčių išorinio vertinimo plane nustatytais terminais, o 8 punktas nustato, kad aukštoji mokykla atsako už tai, kad būtų tinkamai ir laiku atlikta savianalizė, parengta savianalizės suvestinė bei pateikta Studijų kokybės vertinimo centrui studijų krypčių išorinio vertinimo plane nustatytais terminais. Ieškovė pažymėjo, kad šios savianalizės privalėjo būti pateiktos Studijų kokybės vertinimo centrui iki 2022 m. gegužės 31 d. 2022 m. liepos 7 d. ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. su UAB „Guru Group“ sudarytos vertimo paslaugų sutartys dėl ieškovės 2017-2021 metų veiklos savianalizės suvestinės, kuri nesusijusi su studijų krypčių akreditacija, vertimo. Kolegijos, kaip institucijos, savianalizės suvestinė rengta atliekant aukštosios mokyklos valdymo, kokybės užtikrinimo, studijų ir mokslo (meno) veiklos bei poveikio regionui ir visos šalies raidai analizę. Rengiant studijų krypčių savianalizių suvestines vertinamos ir analizuojamos kitos sritys, susijusios su akredituojama studijų kryptimi, t. y.: 1. Studijų tikslai, rezultatai ir turinys. 2. Mokslo (meno) ir studijų veiklos sąsajos. 3. Studentų priėmimas ir parama. 4. Studijavimas, studijų pasiekimai ir absolventų užimtumas. 5. Dėstytojai. 6. Studijų materialieji ištekliai. 7. Studijų kokybės valdymas ir viešinimas. Pažymėjo, kad ieškovė 2017-2021 metų veiklos savianalizė atlikta pagal Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodiką, patvirtintą Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-32 „Dėl Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos patvirtinimo“. Metodikos 21 punktas nustato, kad Studijų kokybės vertinimo centras išorinį vertinimą atlieka pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo planą. Savianalizės suvestinių pateikimo Studijų kokybės vertinimo centrui terminus Studijų kokybės vertinimo centras skelbia savo interneto tinklapyje. Ši ieškovės 2017-2021 metų veiklos savianalizės suvestinė, išversta į anglų kalbą, Studijų kokybės vertinimo centrui privalėjo būti pateikta iki 2022 m. rugsėjo 15 d.

7.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

8.       Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovės prašomų priteisti nuostolių

9.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2096,14 Eur dydžio nuostolių už 2022 m. balandžio 8 d. Vertimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 65-45 netinkamą vykdymą.

10.       Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. balandžio 8 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Vertimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 65-45, pagal kurią ieškovė užsakė vertimo paslaugas iš atsakovės. Atsakovė įsipareigojo ieškovei išversti 1474 puslapių apimties tekstą iki sutartyje nurodytos datos – 2022 m. gegužės 10 d. (imtinai), o ieškovė įsipareigojo atsakovei sumoti sutartyje sulygtą kainą – 6,80 Eur be PVM už išverstą puslapį (puslapis suprantamas kaip 1500 kompiuterinių spaudos ženklų be tarpų). 2022 m. balandžio 10 d. ieškovė pateikė atsakovei reikalingus išversti dokumentus. Tačiau atsakovė iki nurodytos datos nepateikė ieškovei atliktų paslaugų rezultato. Iki sutartyje nurodytos datos, t. y. iki 2022 m. gegužės 10 d. atsakovė taip pat neinformavo ieškovės apie kliūtis tinkamai vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. 2022 m. gegužės 13 d., t. y. jau pasibaigus sutartyje numatytam paslaugų suteikimo terminui, atsakovė informavo ieškovę, kad visi dokumentai išversti, tačiau yra redaguojami ir bus pateikti sekmadienį (t. y. 2022 m. gegužės 15 d.). Atsakovė dokumentų pačios jos nurodytą dieną ieškovei nepateikė, o maža išverstų dokumentų dalis (t. y. 70 psl. iš 1474 psl.) buvo pateikta tik 2022 m. gegužės 17 d. Ieškovė, įvertinusi pateiktą dokumentų dalį, nustatė, kad net ir atsiųsta išverstų dokumentų dalis turėjo trūkumų (t. y. nesumaketuoti priedai, priede paliktas lietuviškas tekstas, kai kur pateiktas netikslus vertimas ir pan.), todėl telefoninio pokalbio metu atsakovės paprašė pateiktus dokumentus redaguoti. Atsakovė 2022 m. gegužės 19 d. informavo ieškovę, kad visas vertimo užsakymas bus pateiktas (tame tarpe ir pakoreguoti dokumentai) 2022 m. gegužės 20 d. 2022 m. gegužės 17 d. ieškovės atstovė paprašė atsakovės kuo skubiau pateikti visus išverstus dokumentus. 2022 m. gegužės 18 d. ieškovė buvo informuota atsakovės, kad per ieškovės laiške nurodytą terminą vertimas bus pateiktas. Ieškovė, nesulaukusi paslaugų rezultato, 2022-05-23 raštu Nr. 7-142 „Dėl 2022-04-08 Vertimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 65-45 nutraukimo“ informavo atsakovę, kad atsižvelgiant į tai, kad paslaugų rezultatas nebuvo suteiktas per papildomai nustatytą paslaugų suteikimo terminą, kurį pati atsakovė savo laišku buvo patvirtinusi, bei tai, kad iki rašto išsiuntimo dienos ieškovei rezultatas nėra pateiktas, ir tai, kad paslaugų suteikimo terminas ieškovei turi esminę reikšmę, vadovaujantis sutarties 24 punktu ieškovė įsigys nesuteiktas paslaugas iš kito tiekėjo ir, vadovaujantis sutarties 52.5 punktu, sutartis nutraukiama nuo 2022-05-31. 2022-05-24 ieškovė gavo atsakovės 2022-05-23 raštą „ATS.: Dėl 2022-04-08 vertimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 65-45 nutraukimo“, kuriuo atsakovė prašė pratęsti paslaugų suteikimo terminą iki 2022-05-27, tačiau išverstų dokumentų visų ar dalies nepateikė, nepaaiškino vėlavimo priežasčių. Ieškovė pateikė atsakymą Nr. 7-146 į šį atsakovės raštą, nurodydama, kad nuo sutartyje numatyto paslaugų suteikimo termino pabaigos iki rašto išsiuntimo dienos buvo praėję papildomų 13 kalendorinių dienų, per kurias atsakovė nesiekė perduoti paslaugų rezultato ar paaiškinti sutarties vykdymo aplinkybių.

11.       Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovės atstovė, ieškovė iki 2022-05-24 negavusi paslaugų rezultato ir nebuvusi užtikrinta, kad rezultatas galėtų būti pateiktas iki atsakovės nurodytos datos 2022-05-27, buvo priversta skubos tvarka paslaugas užsakyti iš kito tiekėjo. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų ieškovė negalėjo ilgiau delsti, nes išversti dokumentai privalėjo būti pateikti Studijų kokybės vertinimo centrui studijų išoriniam vertinimui ir akreditavimui griežtai iki Studijų kokybės vertinimo centro patvirtintame studijų krypčių išorinio vertinimo plane nustatytos datos, t. y. 2022- 05-31. Nepateikus visų tinkamai išverstų dokumentų iki studijų krypčių išorinio vertinimo plane 1 numatytos datos, ieškovei būtų kilę neigiami padariniai, kadangi dokumentų nepateikus Studijų kokybės centrui iki plane nurodytos datos ieškovės vykdoma studijų kryptis būtų likusi nevertinta ir neakredituota, kas reiškia, kad ieškovė nebūtų galėjusi vykdyti suplanuotų studijų programų ir dėl to nuostolių patirtų tiek pati ieškovė, netekdama pajamų už studijų vykdymą, tiek ir studentai, kurie negalėtų studijuoti norimoje studijų programoje.

12.       CPK

13.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

14.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

15.       Kaip galima spręsti iš atsakovės teismui pateiktų procesinių dokumentų ir atsakovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, atsakovė nuo pareikšto reikalavimo ginasi tuo, kad 1474 puslapių dokumentų vertimas per vieną mėnesį yra didžiulis kiekis ir itin stambus vertimo paslaugų užsakymas, todėl sutartyje nustatytas terminas atsakovei buvo per trumpas. Tačiau teismas kritiškai vertina šiuos atsakovės teiginius, kadangi sutarties 3 punkte šalys aiškiai numatė, kad paslaugos turi būti suteiktos iki 2022-05-10. Jeigu vykdytojas (atsakovė) vėluoja suteikti paslaugas, tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Vykdytojas patvirtina ir supranta, kad termino laikymasis užsakovui (ieškovei) turi esminę reikšmę. Be to, ieškovė 2022-05-17 el. laiške taip pat dar kartą pažymėjo, kad paslaugų suteikimo terminas yra esminė sutarties sąlyga ir šis terminas ieškovei turi esminę reikšmę. Taigi atsakovei buvo žinoma, kad paslaugų suteikimo terminas ieškovei turi esminę reikšmę ir atsakovė sutartimi prisiėmė visą su tokio termino pažeidimu susijusią riziką. Atsakovė yra verslo subjektas, turintis verslo patirties. Jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl laikytina, kad atsakovė, sudarydama ginčo sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas (įskaitant ir sąlygas dėl sutarties įvykdymo termino), bei savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Be to, byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tai, atsakovė iki sutartyje nurodytos datos, t. y. iki 2022 m. gegužės 10 d. buvo informavusi ieškovę apie kliūtis tinkamai vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

16.       CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

17.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

18.       CK 6.205 straipsnis numato, kad neteisėti veiksmai gali pareikšti bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymu arba netinkamu neįvykdymu.

19.       Nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė sutartyje numatyto paslaugų suteikimo termino praleidimu ir paslaugų ieškovei nesuteikimu. Atsakovė pažeidė sutarties 3 punktą, kurio tinkamas vykdymas ieškovei turėjo esminę reikšmę ir dėl padaryto sutarties esminio pažeidimo sutartis buvo nutraukta. Atsakovė sutarties nutraukimo dėl padaryto esminio pažeidimo neginčijo.

20.       CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Bendradarbiavimas – tai abiejų šalių aktyvūs ir koordinuoti tarpusavio veiksmai siekiant sutarties tikslo, t. y. abipusės gausimos naudos iš sutarties tinkamo įvykdymo. Tam tikrais atvejais bendradarbiavimas gali pasireikšti pasyviais veiksmais. Pasyvusis bendradarbiavimas nustato pareigą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kurie galėtų kliudyti kitai šaliai įvykdyti sutartį. Netinkamas bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimas, t. y. jos neįgyvendinimas, gali lemti, kad sutarties tikslas – jos tinkamas įvykdymas – nebus pasiektas. Todėl sutarties pažeidimu, kurio pagrindu gali kilti sutartinė atsakomybė, laikytinas ir netinkamas šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimas. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

21.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ieškovė nepaisant atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, vis tik net kelis kartus suteikė atsakovei papildomą terminą paslaugų rezultatui pateikti (t. y. prievolei įvykdyti), tačiau atsakovė ir per kelis kartus papildomai nustatytą terminą paslaugų rezultato ieškovei nepateikė ir tinkamai ginčo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Šios byloje nustatytos aplinkybės, kurių atsakovė nenuginčijo ir nepaneigė, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė dėjo pastangas ginčo sutarčiai išsaugoti, tačiau sutarties nepavyko išsaugoti išimtinai tik dėl pačios atsakovės neveikimo, todėl būtent atsakovė ir turi prisiimti visus dėl sutarties neišsaugojimo kilusius neigiamus padarinius. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė sutarties 3 punkto pažeidimu, kuris laikomas esminiu sutarties pažeidimu, o Sutarties, nepaisant ieškovės pastangų, nepavyko išsaugoti išimtinai tik dėl atsakovės neveikimo. 

22.       Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Nagrinėjamu atveju sutartinės prievolės neįvykdžiusi atsakovė yra mažoji bendrija (verslininkas), todėl atsakovės atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą kyla be kaltės

23.       Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).  Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovei nutraukus sutartį dėl atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, ieškovė patyrė nuostolius, kurie susidarė ieškovei užsakius atsakovės nesuteiktas paslaugas rinkoje iš trečiojo asmens, t. y. UAB “GURU Group”. Ieškovės teiginiu, jog jeigu atsakovė sutartį būtų įvykdžiusi tinkamai ir pateikusi paslaugų rezultatą laiku (ar bent jau per ieškovės nustatytus papildomus terminus), ieškovė nebūtų nutraukusi sutarties ir nebūtų reikėję rinkoje užsakinėti atsakovės nesuteiktų paslaugų. Taigi ieškovės prašomi priteisti nuostoliai susidarė tiesiogiai dėl atsakovės padaryto sutarties pažeidimo (paslaugų nesuteikimo), todėl, teismas daro išvadą, jog tarp atsakovės netinkamo prievolės vykdymo ir ieškovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys.

24.       Teismo vertimu, šiame kontekste taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad sudarytoje sutartyje buvo nurodyta, kad paslaugų rezultato pateikimas laiku ieškovei turi esminę reikšmę. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovė, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, sutikdama teikti jos profesinei veiklai būdingas paslaugas ir žinodama, kad paslaugų suteikimo terminas ieškovei turi esminę reikšmę, galėjo (turėjo) numatyti, kad paslaugų nesuteikimas laiku gali lemti atitinkamus nuostolius, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad sutarties 23 punkte numatė teisę ieškovei įsigyti atsakovės nesuteiktas paslaugas iš trečiojo asmens.

25.       CK

26.       Teismo vertinimu, nagrinėjama situacija iš esmės atitinka visas aukščiau nurodytas sąlygas: t. y. sutartis nutraukta ieškovės iniciatyva; sutartis nutraukta dėl atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo – praleisto paslaugų rezultato pateikimo termino, kuris ieškovei turėjo esminę reikšmę; ieškovė viešųjų pirkimų būdu ( t. y. viešųjų pirkimų būdu vykdant neskelbiamą apklausą žodžiu) sudarė pakeičiančią vertimo paslaugų sutartį su UAB „GURU Group“, kuri suteikė atsakovės neišverstų dokumentų vertimo paslaugas; su UAB „GURU Group“ sudaryta pakeičianti sutartis buvo sudaryta 2022-05-24, t. y. praėjus 1 darbo dienai po 2022-05-23 rašto Nr. 7-142 „Dėl 2022-04-08 Vertimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 65-45 nutraukimo“, kuriuo atsakovė informuota apie sutarties nutraukimą, išsiuntimo. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovė, tam, jog sudarytų pakeičiančią sutartį, ieškovė objektyviai negalėjo laukti iki sutarties nutraukimo dienos - 2022-05-31, nes iki šios datos ieškovei jau buvo reikalingas galutinis vertimo paslaugų rezultatus. Be to, atsakovė buvo aiškiai ir nedviprasmiškai informuota, kad ieškovė nebegali ilgiau delsti ir pagrįstai nebesitikėdama gauti paslaugų rezultato iš atsakovės, ieškovė turėjo pagrindą užsakyti nesuteiktas vertimo paslaugas rinkoje iš trečiųjų asmenų.

27.       Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.249 straipsnį – žala, kuri nepreziumuojama, todėl jos dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti reikalavimą pareiškęs asmuo.

28.       Įrodinėdama savo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą, ieškovė pateikė sudarytą pakeičiančią sutartį, t. y. 2022 m. gegužės 24 d. Vertimo paslaugų teikimo sutartį, kurioje vykdytoja UAB „GURU Group“ įsipareigojo ieškovei išversti 206,72 puslapių apimties tekstą iki sutartyje nurodytos datos – 2022 m. gegužės 30 d. 12.00 val., t. y. įsipareigojo suteikti ieškovei atsakovės nesuteiktas vertimo paslaugas. Paslaugų kaina – 2894,08 Eur be PVM (3501,84 Eur su PVM). Bylos duomenimis, UAB „GURU Group“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas 3501,84 Eur sumai ieškovė apmokėjo 2022-06-08 (2022-08-30 Valstybės iždo mokėjimai pagal mokėjimo paraiškas). Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2096,14 Eur nuostolių, kuriuos sudaro kainos, kurią ieškovė sumokėjo UAB „GURU Group“ už atliktą vertimą (t. y. 3501,84 EUR su PVM) ir kainos, kurią ieškovė būtų sumokėjusi atsakovei už įsigytas paslaugas (t. y. 1405,70 Eur) skirtumas.

29.       Pasisakydamas dėl atsakovės nurodomos aplinkybės, kad tiekėjas UAB „GURU Group“ rugpjūčio mėnesį vertė atsakovės neišverstus dokumentus, todėl, pasak atsakovės, realus paslaugų suteikimo terminas buvo po 2022 m. rugpjūčio 10 d.,  teismas pažymi, jog iš byloje pateiktų atsakovės ir UAB „GURU Group“ verstų dokumentų ištraukų matyti, kad UAB „GURU Group“ 2022 m. rugpjūčio mėnesį vertė kitus dokumentus. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovė, iš atsakovės ieškovė pirko studijų krypčių išoriniam vertinimui privalomų dokumentų, tarp kurių buvo Dizaino studijų krypties savianalizės suvestinė ir Medijų meno studijų krypties savianalizės suvestinė, vertimo paslaugas. Šios savianalizės skirtos studijų krypčių akreditavimams. Minėtų studijų krypčių savianalizių suvestinės parengtos vadovaujantis Studijų krypčių išorinio vertinimo metodika, patvirtinta Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2019-12-31 įsakymu Nr. V-149 „Dėl studijų krypčių išorinio vertinimo metodikos, ketinamų vykdyti studijų programų vertinimo metodikos, studijų krypčių išorinio vertinimo plano, ekspertų atrankos aprašo, ekspertų darbo organizavimo aprašo patvirtinimo“. Metodikos 6 punktas nustato, kad Aukštoji mokykla, pageidaujanti, kad krypties ir pakopos studijų vertinimą atliktų Centras, prašymą vertinti ir akredituoti krypties ir pakopos studijas bei savianalizės suvestinę pateikia Centrui studijų krypčių išorinio vertinimo plane nustatytais terminais, o 8 punktas nustato, kad Aukštoji mokykla atsako už tai, kad būtų tinkamai ir laiku atlikta savianalizė, parengta savianalizės suvestinė bei pateikta Centrui studijų krypčių išorinio vertinimo plane nustatytais terminais. Šios savianalizės privalėjo būti pateiktos Studijų kokybės vertinimo centrui iki 2022-05-31. Būtent šių savianalizių suvestinių, susijusių su studijų krypčių akreditacija, vertimo paslaugas, kurių nesuteikė atsakovė ieškovei, aukščiau minėta 2022 m. gegužės 24 d. Vertimo paslaugų teikimo sutartimi vykdytoja UAB „GURU Group“ suteikė ieškovei. Tuo tarpu 2022-07-07 ir 2022-08-10 su UAB „GURU Group“ sudarytos vertimo paslaugų sutartys dėl Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos 2017-2021 metų veiklos savianalizės suvestinės, kuri nėra susijusi su studijų krypčių akreditacija, vertimo. Kolegijos, kaip institucijos, savianalizės suvestinė rengta atliekant aukštosios mokyklos valdymo, kokybės užtikrinimo, studijų ir mokslo (meno) veiklos bei poveikio regionui ir visos šalies raidai analizę. Rengiant studijų krypčių savianalizių suvestines vertinamos ir analizuojamos kitos sritys, susijusios su akredituojama studijų kryptimi, t. y.: 1. Studijų tikslai, rezultatai ir turinys. 2. Mokslo (meno) ir studijų veiklos sąsajos. 3. Studentų priėmimas ir parama. 4. Studijavimas, studijų pasiekimai ir absolventų užimtumas. 5. Dėstytojai. 6. Studijų materialieji ištekliai. 7. Studijų kokybės valdymas ir viešinimas. Ieškovės teigimu, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos 2017-2021 metų veiklos savianalizė atlikta pagal Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodiką, patvirtintą Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2020-03-09 įsakymu Nr. V-32 „Dėl Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos patvirtinimo“. Metodikos 21 punktas nustato, kad Centras išorinį vertinimą atlieka pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo planą. Savianalizės suvestinių pateikimo Centrui terminus Centras skelbia savo interneto tinklapyje. Ši Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos 2017-2021 metų veiklos savianalizės suvestinė, išversta į anglų kalbą, Studijų kokybės vertinimo centrui privalėjo būti pateikta iki 2022-09-15. Taigi atsakovės teiginiai, kad realus paslaugų suteikimo terminas buvo po 2022 m. rugpjūčio 10 d., atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

30.       Teismas taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, jog likusiai vertimo paslaugų daliai suteikti nepagrįstai buvo pasitelktas ne antrą geriausią pasiūlymą viešajame pirkime pateikęs tiekėjas UAB „Linearis Translations“ ir ne trečią, o ieškovės savo nuožiūra pasirinktas tiekėjas UAB „GURU Group“. Remiantis LR Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis. Jeigu vėliau sutartis nutraukiama, negalima siūlyti sudaryti sutarties su tiekėjais pateikusiais pasiūlymą tame pirkime (antram, trečiam ar tolimesniam eilėje), kadangi pirkimas yra pasibaigęs. Jeigu yra išlikęs poreikis pirkti prekes (paslaugas, darbus) - vykdomas naujas pirkimas, kas, kaip patvirtina bylos medžiaga, nagrinėjamų atveju ir buvo padaryta, t. y. ieškovė viešųjų pirkimų būdu ( t. y. viešųjų pirkimų būdu vykdant neskelbiamą apklausą žodžiu) sudarė pakeičiančią vertimo paslaugų sutartį su UAB „GURU Group“, kuri suteikė atsakovės neišverstų dokumentų vertimo paslaugas.

31.       Galiausiai, teismas kritiškai vertina atsakovės teiginius, jog skubos pirkime nebuvo, kadangi pirkimo laimėtojas buvo paskelbtas 2022 m. balandžio 6 d., o sutartį ieškovė pasirašė tik po dviejų dienų ir po dviejų papildomų dienų pristatė atsakovei dokumentus vertimui. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, LR Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nustatytas terminai pirkimo sutarčiai pasirašyti. Teismo vertinimu, dviejų dienų pasirašymo terminas ir dar dviejų papildomų dienų dokumentų atsakovei pateikimo vertimui terminas yra protingas. Juolab, kaip patvirtina bylos medžiaga, atsakovei buvo nustatytas papildomas 13 dienų terminas ginčo sutarčiai įvykti.

32.       Taigi bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. gegužės 24 d. Vertimo paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „GURU Group“, buvo sudaryta dėl vertimo paslaugų suteikimo, kurias pagal ginčo sutartį turėjo atlikti atsakovė. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, jokių priešingų argumentų bei įrodymų, kad pakeičianti sutartis buvo sudaryta neprotingomis sąlygomis ir pan., taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis).

33.       Asmeniui, nevykdžiusiam arba netinkamai vykdžiusiam savo sutartines prievoles taikytina civilinė atsakomybė, todėl prievolę pažeidęs asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

34.       Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog ieškovė įrodė visas teisės gauti nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą sąlygas, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 2096,14 Eur nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą.

Dėl ieškovės prašomų priteisti netesybų 

35.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės ir 500 Eur netesybas. Tokį reikalavimą ieškovė grindžia ginčo šalių sudarytis sutarties 24 punktu, nustatančiu, kad  užsakovui (ieškovei) sutartį nutraukus bet kuriuo iš sutarties 52.3-52.8 punktuose nurodytų atvejų, vykdytojas (atsakovė) užsakovui (ieškovei) sumoka 500 Eur dydžio baudą, kaip minimalius užsakovo dėl tokio sutarties nutraukimo patirtus nuostolius.

36.       CK

37.        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų: pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

38.       Išsamiai įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas nenustatė pagrindo ieškovės prašomas priteisti netesybas laikyti neprotingai didelėmis ar lupikiškomis ir dėl to jas sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovei neginčijant pačio fakto, jog prievolės įvykdymo terminas buvo praleistas, taip pat atsakovei neįrodinėjant, kad šalys buvo susitarusios dėl mažesnių netesybų, teismas pripažįsta ieškovės teisę reikalauti 500 Eur netesybų.

39.       CK

40.       Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; kt.). Netesybų įskaitymo esmė ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-521-538/2015).

41.       Taigi remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika,  ieškovės prašomos priteisti netesybos įskaitytinos į šiuo sprendimu jai priteistą nuostolių atlyginimą ir atskirai nepriteisiamos. Kadangi priteistinas nuostolių atlyginimas viršija netesybų dydį, reikalavimas priteisti netesybas atmestinas.

42.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

43.       Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44.       CK

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos pritiesiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

46.       Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas - už ieškinį sumokėtą 59 Eur žyminį mokestį. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas.

47.       Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos

48.       Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti jai iš atsakovės 2596,14 Eur, teismo sprendimu jai priteista 2096,14 Eur, t. y. patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 80,74 proc. Taikant šią proporciją, šalims paskirstytinos jų bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 47,64 Eur (59 Eur x 80,74 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

49.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,96 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkintini 80,74 proc., valstybei iš atsakovės priteistina 7,23 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai, juridinio asmens kodas 111967673, iš atsakovės mažosios bendrijos ,,Komunikacija plėtrai“, juridinio asmens kodas 304869661, 2096,14 Eur (dviejų tūkstančių devyniasdešimt šešių eurų ir 14 ct) nuostolių atlyginimą, 5 proc. (penkių) dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2096,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47,64 Eur (keturiasdešimt septynių eurų ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos ,,Komunikacija plėtrai“, juridinio asmens kodas 304869661, valstybei 7,23 Eur (septynių eurų ir 23 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marina Vladimircevienė