Administracinė byla Nr. AS-248-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-04740-2016-7

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.2, 1.11, 18.4.1, 18.12, 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja 2016 m. gruodžio 8 teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 13-7205, kuriuo A. P. po jos mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. P. turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė nuginčyti 2016 m. liepos 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. IR-5886, kuriuo valstybė paveldėjo 1/3 dalį žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 115/346 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 65/331 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisės priklausė A. P.. Taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimo panaikinimo paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017m. sausio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą bei atsisakė priimti pareiškėjos skundą bei jo patikslinimą.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktų nuostatomis bei ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi.

Teismas nustatė, kad pareiškėja ginčija Utenos apskrities viršininko administracijos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 13-7205. Konstatavo, kad pareiškėjai apie šį sprendimą buvo žinoma nuo 2004 metų, tačiau pareiškėja įstatymo nustatytu terminu šio sprendimo neginčijo, o pasirinko kitą ginčo sprendimo būdą, t.y. susirašinėjo su atsakovu. Teismas įvertino, jog pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios leistų atnaujinti terminą skundui paduoti. Taip pat teismas pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas priimtas daugiau nei prieš 10 metų. Konstatavo, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas suteikia pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų.

Vertindamas pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti 2016 m. liepos 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. IR-5886, teismas pažymėjo jog šis reikalavimas yra neatsiejamas ir išvestinis iš pirminio reikalavimo, todėl atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, negali būti nagrinėjamas išvestinis reikalavimas. Taip pat nurodė, kad Lietuvos valstybė paveldėjimo civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip civilinių santykių dalyvis (Civilinio kodekso 2.34, 2.36, 5.62 straipsniai) ir tai negali būti vertinama, kad ginčas kilęs dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).

II.

Pareiškėja J. Ž. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti, atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą priimti.

Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino pareiškėjos išdėstytas aplinkybes ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą.

Nurodė, kad nors ginčijamas sprendimas priimtas 2004 metais, tačiau iki pat 2016 metų jai nebuvo aiškios šio sprendimo priėmimo aplinkybės bei pasekmės. Per visą laikotarpį ji susirašinėjo su atsakovu, kuris ją patikino, jog viskas bus tvarkoje. Mano, jog ji atsakovo darbuotojų buvo klaidinama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamoje byloje pateiktas susirašinėjimas tarp pareiškėjos ir atsakovo leidžia konstatuoti, jog pareiškėjai apie byloje ginčijamo atsakovo 2004 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 13-7205 tapo žinoma nuo 2004 metų. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, jog pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

Kaip minėta, byloje ginčijamas sprendimas yra priimtas 2004 metais, o pareiškėja į teismą kreipėsi 2016 metais. Duomenų apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamo sprendimo priėmimu, byloje nėra. Konstatuotina, jog nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei 10 metų, todėl vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundo padavimo terminas negali būti atnaujinamas.

Kadangi skundo padavimo terminas neatnaujintinas, tai vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skundą atsisakytina priimti.

Vertinant pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti 2016 m. liepos 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. IR-5886, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šį reikalavimą įvertino kaip išvestinį iš pirmojo, taip pat pagrįstai konstatavo, jog palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra viešojo administravimo aktas, todėl šis pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino teisingai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjos skundo padavimo terminą bei atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Keisti ar naikinti šia teismo nutartį pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos J. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                            Laimutis Alechnavičius

                                                                                                            Ramūnas Gadliauskas

                                                                                                            Dalia Višinskienė